Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybinės ir apdailos prekės“ atstovui advokatui Algiui Turui,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybinės ir apdailos prekės“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

2.2. Atsižvelgus į tai, kad 2007 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta pastatų pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl nekilnojamojo turto objektų išpirkimo, visų pirma, yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjos pareiškime nurodytas turtas nėra viešoji nuosavybė, nes konstatavus tai, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjos sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, kadangi šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu.

2.3. Pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis pareiškime nurodytas statinys, į kurį pareiškėja ketina įgyti nuosavybės teises, nėra įregistruotas, todėl lieka neaišku, ar jis buvo galutinai suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi byloje turėtų būti įsitikinta, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas statinys, į kurį ji prašo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, buvo sukurtas teisės aktų nustatyta tvarka.

2.4. VĮ Turto banko nuomone, šioje byloje dėl pareiškėjos pareikšto prašymo pagrįstumo turėtų būti sprendžiama, atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išdėstytus argumentus, nes šios institucijos gali turėti bylai aktualių papildomų duomenų apie pareiškėjos pareiškime nurodytą statinį.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko.

3.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius (toliau – Skyrius) 2021 m. rugpjūčio 18 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcijos) 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymą Nr. A50-24632/21 inicijuoti stoginės, esančios žemės sklype Kuršių g. 2F, Vilniuje (toliau – Stoginė), pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. inicijavo Stoginės pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn procedūrą.

3.2. Siekiant nustatyti Stoginės savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į Stoginę, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki pat šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Stoginę ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį. Iki šio pareiškėjos pareiškimo gavimo nustatyti Stoginės naudotojų ir kitų duomenų nepavyko.

3.3. 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinys kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrų inicijavimo, tarp jų ir dėl stoginės Kuršių g. 2F. Nurodė, kad šio atsiliepimo pateikimo metu iš VĮ „Turto bankas“ atsakymo negauta.

3.4. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja negali pretenduoti į Stoginę, nes stoginė priklauso valstybei. Tokią poziciją grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygomis, kurios yra būtinos nustatant įgyjamosios senaties faktą, o neįrodžius bent vienos iš nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų, nuosavybės teisė į ginčijamą turtą pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymą negali būti įgyjama.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė pareiškimą tenkinti tik tuo atveju, jei pareiškėja, prašydama teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nurodytą statinį - stoginę, unikalus Nr. 1095-0010-1291, 250 m² ploto, esančią Kuršių g. 2, Vilniuje, pateiks teismui įrodymus patvirtinančius, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu.

4.1. Nurodė, kad atlikus duomenų, susijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku, paiešką Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatyta, kad Inspekcija kaip išvadą teikianti institucija dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 pagal UAB „Statybos ir apdailos prekės“ pareiškimą dėl statinio valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 Inspekcijai nurodė pateikti išvadą, ar pastatas – stoginė (29I1/g, unikalus Nr. 1095-0010-1291, 250 m² ploto, 1376 m³ tūrio, esanti Kuršių g. 2, Vilniuje; pastatyta 1994 m., rekonstruota 2007 m.), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį, Inspekcija teismui pateikė 2017-04-24 išvadą Nr. 2D-5492, kurioje aptartas teisinis reglamentavimas ir daroma išvada, jog stoginės statybai bei rekonstravimui buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, o pabaigus statybą, turėjo būti surašytas statybos užbaigimo dokumentas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl stoginės, pažymėtos 29I1/g, unikalus Nr. 1095-0010-1291, valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas byloje konstatavo, kad nepateikta įrodymų, jog ginčo statinys sukurtas įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-699-560/2018 pareiškėjos UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

4.2. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu Nr. 1D-11836 kreipėsi į Inspekciją, prašydama organizuoti stoginės, unikalus Nr. 1095-0010-1291, Kuršių g. 2, Vilnius, statybos užbaigimo procedūrą ir išduoti statybos užbaigimo aktą arba išduoti statybą leidžiantį dokumentą atliktiems stoginės rekonstrukcijos darbams įteisinti. Prašymas nebuvo tenkintas 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. 2D-14052 informuojant, kad pareiškėja nepateikė visų privalomų pridėti dokumentų, be to, iš prašymo neaišku, kas yra statinio statytojas (savininkas), be to, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas nėra Inspekcijos kompetencija.

4.3. Tiek Inspekcijos 2017 m. spalio 9 d. raštas Nr. 2D-14052, tiek vėliau, 2018 m. kovo 19 d. priimtas raštas Nr. 2D-3628, kuriuo netenkinti pareiškėjos prašymai, yra galiojantys, nepanaikinti.

4.4. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra duomenų, kad ginčo statinio - stoginės, unikalus Nr. 1095-0010-1291, Kuršių g. 2, Vilnius, statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, kad per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

4.5. Inspekcijos nuomone, šiuo metu byloje nepakanka duomenų, kad pareiškėjai 1994 m. sausio 26 d. priėmimo perdavimo aktu buvo perduotas teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas nekilnojamasis daiktas – stoginė, pažymėta indeksu 10I1/g. Taip pat byloje nepakanka duomenų, kad šis objektas buvo baigtas teisės aktų nustatyta tvarka statyti po perdavimo pareiškėjai.

4.6. Be to, pareiškime nurodoma, kad laikotarpiu nuo 1994 iki 2007 m. kelis kartus buvo atliekami ginčo statinio statybos darbai, tačiau nepateikta duomenų, kokiu teisiniu pagrindu darbai atlikti. Pareiškime nurodoma, kad 2007 m. atliktas ginčo statinio rekonstravimas, nugriauta dalis ginčo statinio, dėl ko ženkliai sumažėjo jo plotas, iki 250 m². Remiantis į bylą pateiktoje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje įrašytais 1990 m. gruodžio 10 d. duomenimis, statinio 10I1/g plotas buvo 750 m². Pareiškime ir jo prieduose nėra pateikta duomenų apie ginčo statinio plotą prieš 2007 m. statybos darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 aptariant bylos duomenis apie stoginę Kuršių g. 2, Vilnius, unikalus Nr. 1095-0010-1291, nurodoma, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų duomenimis statinio plotas buvo 479 m². Su Pareiškimu yra pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodoma, kad 2007 m. birželio 12 d. fiksuotais duomenimis, stoginės Kuršių g. 2, Vilnius, unikalus Nr. 1095-0010-1291, plotas – 250 m².

4.7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija, kad buvo atlikti ginčo stoginės statybos darbai nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, neturint statybą leidžiančio dokumento, ir kad statyba nebuvo užbaigta nustatyta tvarka. Pareiškėja teigia, kad siekia įteisinti atliktus statybos darbus.

4.8. Kaip minėta, daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, t. y. jei daiktas sukurtas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad pareiškėja nepateikė ginčo statinio statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, t. y. prašydama nustatyti, kad ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinį – stoginę, unikalus Nr. 1095-0010-1291, 250 m² ploto, esančią Kuršių g. 2, Vilniuje, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Pareiškėjai neįrodžius visų CK 4.68–4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo, jos pareiškimas turėtų būti atmestas.

5. Byla nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

6. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas pareiškimą palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais argumentais.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

7. Byloje keliamas klausimas dėl statinio – Stoginės, esančios adresu Kuršių g. 2, Vilniuje, unikalus Nr. 1095-0010-1291, įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu.

8. Įgyjamoji senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus, nurodytus CK 4.68-4.71 straipsniuose.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas).

10. Dėl įgyjamosios senaties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, tai pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti būtina visų įstatyme nurodytų aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo inicijavusi teisminį procesą dėl šioje byloje nurodyto pastato - Stoginės adresu Kuršių g. 2, Vilniuje (toliau – Stoginės, ginčo Stoginės), valdymo nuosavybės teise, kada 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-699-560/2018). Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjai 1994 m. sausio 26 d. aktu perduoto statinio pirminiu variantu nėra (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017, 31 punktas).

12. Aplinkybę, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 19 punkte, t. y. kad 1994 m. sausio 26 d. Valstybinės prekybos įmonės „Statybinės ir apdailos prekės“ turto perdavimo UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ akte nurodyta, kad pareiškėjai buvo perduoti stelažai, prie kurių buvo pažymėtas indeksas 10 I1/g, patvirtina ir į šią bylą pateiktas tas pats rašytinis įrodymas (e/b t. 1, b. l. 7-10).

13. Taigi, konstatuotina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad daikto, kuris pareiškėjai buvo perduotas 1994 m. sausio 26 d. nėra (neišliko), o daikto (pastato) rekonstrukcija atlikta neturint teisės aktuose nustatytų rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingų statybą leidžiančių dokumentų (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimo 11, 12 punktuose nurodytais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ginčo statinys būtų sukurtas įstatymų nustatyta tvarka, kad statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti įstatymų nustatyta tvarka.

14. Teismų nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai 1994 m. sausio 26 d. aktu perduoto statinio pirminiu variantu nėra, nebuvo paneigta šioje civilinėje byloje, kas sąlygoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaujantis nustatyta aplinkybe, daro išvadą, kad nėra objekto, kurio atžvilgiu būtų galima atlikti patikrą dėl įstatyme nurodytų sąlygų egzistavimo sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68-4.71 straipsniai). Pažymėtina, kad tiek pati pareiškėja neneigia, tiek teismų sprendimais konstatuota, kad ginčo Stoginės rekonstrukcijos darbai atlikti neturint statybą leidžiančių dokumentų (CPK 186, 187 straipsniai, 182, 177 straipsniai).

15. Nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad pareiškimas negali būti patenkintas, pradinį daiktą nuo 1994 m., t. y. per 28 metus, pareiškėjai iš esmės rekonstravus. Teismo padarytos išvados nekeičia pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad dalį (atkeiptinas dėmesys į tai, kad nei sutartyje, nei kituose į bylą pateiktuose dokumentuose nenurodyta, kokią stoginės dalį pareiškėja perleido 2007 metais) ginčo Stoginės ji perleido 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sandoriu, notarinio reg. Nr. VB7-4633, Vilniaus miesto savivaldybei, nes po 2007 m. gegužės 11 d. sandorio dalis ginčo Stoginės buvo nugriauta, likusi dalis rekonstruota tiek, kad teismai (sprendimo 11, 12 punktai) konstatavo, kad tokios stoginės, kokia buvo perduota 1994 m., sprendžiant klausimą dėl įgyjamosios senaties nustatymo, nėra.

16. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

17. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kai jos mažesnės nei 5 Eur, nepriteisiamos (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.