Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo priimtas 2022 m. vasario 23 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis) ir išsiųstas atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti.

2022 m. kovo 29 d. nutartimi nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį bylos nagrinėjimą šalims pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio šalių prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo nebuvo gauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „ Be kredito“ ir atsakovės R. N. 2021 m. kovo 3 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas (duomenys neskelbtini), 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 44,99 Eur mėnesines įmokas pagal sutartyje nurodytą grafiką. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo už suteikto daikto nuomos paslaugas bei negrąžino išnuomoto daikto, sutartis buvo nutraukta 2021 m. liepos 18 d. Ieškovas nurodė, jog pradinis kreditorius ragino atsakovę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė į pretenzijas nereagavo. Tarp UAB „GS Core“ ir UAB „Be kredito“ 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 202109, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamą skolą pagal anksčiau nurodytą išperkamosios nuomos sutartį.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui skolą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl nesumokėtų įmokų dalies

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pradelsė mokėti mokėjimų grafike nustatytus išperkamosios nuomos mokėjimus, todėl susidarė 989,78 Eur įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, susidariusio įsikalinimo dydį ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 989,78 Eur pradelstus mokėjimus yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl delspinigių

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 890,80 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. vasario 4 d.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalys sutartimi susitarė, kad už laiku nesumokėtus išperkamosios nuomos mokėjimus atsakovas mokės 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

Pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, išperkamosios nuomos sutarčiai taikomas vartotojų teisių apsaugos institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-803/2019). CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti kainą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Vartojimo kreditas - tai ne tik piniginė paskola, iš esmės vartojimo kredito sutartis apima ir lizingą, ir išperkamąją nuomą, ir vartojamąsias paskolas, ir paskolas būstui įsigyti ir t.t. Kas yra vartojimo kreditas apibrėžia Vartojimo kredito įstatymas (toliau –VKĮ), kuriame nustatoma, kad iš esmės beveik visos kredito sutartys, kurias sudaro vartotojas (fizinis asmuo), yra vartojimo kredito sutartys, išskyrus nurodytas išimtis.

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos bei atlieka tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra labai išsamiai ir aiškiai apibendrinęs visą kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

Nagrinėjamu atveju įvertinus sutarties šalių sudarytą sutartį, jos turinį, darytina išvada, kad sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio, įtvirtinta skiltyje „Šalių atsakomybė“, ir iš esmės atkartota specialiojoje dalyje, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Tai, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove, jog atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, ieškovė nesiėmė pareigos įrodinėti (6.228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 delspinigių normą, t. y. netgi dešimt kartų didesnę delspinigių normą negu VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 procento), toks prašomų priteisti delspinigių dydis laikytinas ne tik neatitinkančiu taikytino įstatymo nuostatų, tačiau taip pat laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. kovo 3 d. sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį delspinigių dydį, pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad pripažinus sutarties sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesąžininga atsakovės atžvilgiu, tokia sąlyga iš viso negali būti atsakovei taikoma ab initio, t. y. nuo sutarties sudarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl 890,80 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikosi apeliacines instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2A-2693-854/2021, pasisakęs dėl UAB „Be kredito“ sutartyje numatytų netesybų sąlygų nesąžiningumo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl procesinių palūkanų mažinimo iki 2,5 procento. Pažymėtina, jog kaip jau buvo nurodyta anksčiau, palūkanų dydi numato įstatymas, jų mažinimo galimybė įstatyme nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (989,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 52,63 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovės ieškovei priteistina 22,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (42 Eur x 52,63 / 100 proc.).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,96 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo

Sutikdama su ieškiniu iš dalies, atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo leidžiant mokėti įsiskolinimą dalimis pagal teismo sudarytą grafiką. Paaiškino, jog jos finansinė būklė yra labai sunki: viena augina vaiką, vaiko tėvas priteisto išlaikymo nemoka, todėl negali grąžinti visos skolos iš karto.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, svarbus yra teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas. Ieškovė nurodė, jog atsakovei pateikus reikalingus įrodymus neprieštarauja dėl skolos mokėjimo dalimis. Atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir ji neturi galimybių iš karto susimokėti visos – 1 011,88 Eur (989,78 + 22,10) priteistos sumos, todėl teismas mano tikslinga sprendimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, jog nurodytas sprendimo vykdymo išdėstymo terminas nepažeis nei ieškovės, nei atsakovės interesų iš esmės bei išlaikys abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos vienintelį pragyvenimo šaltinį sudaro darbo užmokestis, iš kurio yra išlaikomas nepilnametis vaikas, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus skola ieškovei iš karto nebūtų grąžinta, o pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, ieškovei priteistas įsiskolinimas būtų sumokėtas per tam tikrą laiką, o atsakovė patirtų papildomų išlaidų, kas dar labiau pablogintų ir taip nelabai gerą atsakovės finansinę padėtį.

Pažymėtina, jog sprendimo vykdymo išdėstymas neatleidžia atsakovės nuo procesinių palūkanų mokėjimo nuo priteistos skolos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265, 270, 284, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. kovo 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „GS Core“, juridinio asmens kodas 305718420, naudai 989,78 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 78 euro centų) skolą, 5 (penkių) vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,10 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonių eurų ir 96 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo atmesti.

Sprendimo vykdymą priteistos pagrindinės skolos ir bylinėjimosi išlaidų – 1 011,88 Eur dalyje išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui tokiu būdu: pradedant pirmu mėnesiu po šios sprendimo įsiteisėjimo atsakovė R. N. moka po 100 (vieną šimtą eurų) kas mėnesį 9 mėnesius, nurodytą sumą sumokant iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį, dešimtą mėnesį sumoka likusią 111,88 Eur skolos sumą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.