Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Giedreka“ nemokumo administratoriaus O. D. pareiškimą pripažinti mažosios bendrijos „Giedreka“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotieji asmenys: G. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados

10. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

11. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.). Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).

Dėl MB „Giedreka“ nemokumo momento

12. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

13. Nemokumo administratorė teigia, kad BM „Giedreka“ buvo faktiškai nemoki nuo 2022 m. lapkričio 23 d. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

14. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad MB „Giedreka“ Juridinių asmenų registre buvo registruota 2022 m. kovo 9 d. bankroto byla MB „Giedreka“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pagal ieškovės VMI pareiškimą. Šios nutarties priėmimo metu buvo nustatyta, kad MB „Giedreka“ nuosavybės teise turėjo tik 1 600 Eur vidutinės rinkos vertės butą su rūsiu ir 7/100 dalis 1 490 Eur vidutinės rinkos vertės ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). MB „Giedreka“ skola valstybės biudžetui sudarė 30 694,72 Eur, skola valstybinio socialinio draudimo fondui – 1 991,49 Eur. Taigi skolos buvo didesnės už turimo nekilnojamojo turto vertę. Pagal viešus duomenis (rekvizitai.lt) MB „Giedreka“ nuo 2023 m. sausio 28 d. neturėjo nei vieno darbuotojo (apdraustojo).

15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-2-1198/2024 pripažino, kad G. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1 600 Eur baudą. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2024 m. vasario 15 d.

16. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą, pasireiškusį kuria nors iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-2-1198/2024 baudą MB „Giedreka“ vadovui skyrė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Teismas šioje byloje pripažino, kad MB „Giedreka“ buvo nemoki nuo 2022 m. lapkričio 23 d., kada buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai.

17. MB „Giedreka“ bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad VMI nuo 2022 m. spalio 26 d. įgijo teisę išieškoti iš MB „Giedreka“ 25 043,32 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iš MB „Giedreka“ sąskaitų pagal PLAIS nurodymus buvo nurašyta 1,68 Eur. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorės pateiktas AB „Swedbank“ esančios MB „Giedreka“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. patvirtina, kad nuo 2022 m. lapkričio 25 d. jokios finansinės operacijos nebebuvo vykdomos, sąskaitoje buvo likę 0,01 Eur. Tuo metu MB „Giedreka“ turėjo tik 3 090 Eur vertės nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

18. Teismas, įvertinęs aptartus duomenis, sprendžia, kad MB „Giedreka“ nemoki buvo 2022 m. lapkričio 23 d., nes pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį laiku nebegalėjo vykdyti turtinių prievolių.

Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo

19. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Būtent šiuo požymiu remdamasis nemokumo administratorius prašo pripažinti MB „Giedreka“ bankrotą tyčiniu.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

21. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

23. Kartu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad MB „Giedreka“ Juridinių asmenų registre buvo registruota 2022 m. kovo 9 d., jos vieninteliu vadovo nuo įsteigimo pradžios 2022 m. kovo 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo G. B.. Pagrindinė įmonės veikla ir tikslai buvo miškotvarka ir žemėtvarka, mišrusis žemės ūkis. Per savo veiklos laikotarpį MB „Giedreka“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi.

25. Pagal JANĮ 20 straipsnio 2 dalį juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos turi pateikti teismui ir juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi MB „Giedreka“ bankroto byloje (Nr. eB2-998-803/2024) buvo įpareigojusi MB „Giedreka“ vadovą iki 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikti šiuos duomenis. Tačiau MB „Giedreka“ vadovas šios pareigos neįvykdė.

26. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi MB „Giedreka“ vadovas buvo įpareigotas per 15 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui minėtus dokumentus.

27. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi pagal JANĮ 57 straipsnio 3 dalį skyrė buvusiam LDB MB „Giedreka“ vadovui G. B. 900 Eur baudą už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui, taip pat išaiškino buvusiam vadovui, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Minėta teismo nutartimi buvo nustatyta, kad buvęs MB „Giedreka“ vadovas bankroto administratoriui neperdavė jokių įmonės dokumentų ir turto, taip pat nepaaiškino, kodėl nėra vykdomas teismo ir įstatymo nustatytas įpareigojimas. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 9 d., 2024 m. balandžio 17 d. dėl šios baudos išieškojimo buvo išduotas vykdomasis raštas.

28. Buvęs LDB MB „Giedreka“ vadovas ir nagrinėjamoje byloje nepateikė teismui atsiliepimo ir jokių paaiškinimų, kodėl nemokumo administratoriui nėra teikiami buhalterinės apskaitos duomenys bei kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, kokią veiklą vykdė ir kokius sandorius buvo sudariusi įmonė nuo jos įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad byloje esančios MB „Giedreka“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. patvirtina, kad MB „Giedreka“ 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. rugpjūčio 14 d., 2022 m. rugsėjo 11 d. ir 2022 m. spalio 9 d. mokėjo po 50-70 Eur už buhalterines paslaugas MB „Buhalterinės apskaitos partneriai“. Taigi įmonėje iš dalies buvo vedama buhalterinė apskaita, tačiau jos buvęs vadovas šių duomenų nei bankroto administratoriui, nei teismui neteikia.

29. MB „Giedreka“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. patvirtina, kad per nurodytą laikotarpį MB „Giedreka“ į šią sąskaitą iš įvairių juridinių ir fizinių asmenų buvo pervesta iš viso 167 672,70 Eur. Tuo tarpu iki 2022 m. spalio 20 d. iš šios sąskaitos buvo išimta iš viso 146 429,00 Eur grynųjų pinigų suma. Paskutinė 1 000 Eur grynųjų pinigų sumą išimta 2022 m. spalio 20 d., o jau 2022 m. spalio 26 d. VMI įgijo teisę išieškoti iš MB „Giedreka“ 25 043,32 Eur mokestinę nepriemoką, tačiau 2022 m. lapkričio 23 d. pradėjus priverstinius išieškojimo veiksmus, šioje sąskaitoje beveik nebebuvo lėšų.

30. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo patvirtintas BMB „Giedreka“ kreditorių sąrašas, pagal kurį kreditorės VMI patvirtintas reikalavimas sudarė 30 896,98 Eur, kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus – 2 176,44 Eur, bendra visų reikalavimų suma – 33 073,42 Eur. Šiuo metu LDB MB „Giedreka“ nuosavybės teise turi tik 3 090 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, kurio nepakanka kreditorių reikalavimų atlyginimui, taip pat nėra duomenų apie šio turto likvidumą, kokio dydžio sumą būtų galima gauti, realizavus šį turtą. Taigi pripažintina, kad jokiais sandoriais bei kitais buhalteriniais apskaitos dokumentais nepagrįstas 146 429,00 Eur grynųjų pinigų iš įmonės sąskaitos paėmimas per septynis mėnesius nulėmė tai, kad šiuo metu LDB MB „Giedreka“ kreditoriai beveik neturi galimybės patenkinti savo reikalavimų. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad buvęs MB „Giedreka“ vadovas sąmoningai neteikė nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui ir bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų, kad nebūtų įmanoma nustatyti tikrosios įmonės veiklos bei jos gautų pajamų panaudojimo.

31. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų išvadai pripažinti bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl atsakingo už bankrotą asmens

32. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

33. Byloje nustatyta, kad nuo pat MB „Giedreka“ įregistravimo 2022 m. kovo 9 d. iki bankroto bylos bendrijai iškėlimo, jos vadovu buvo suinteresuotas asmuo G. B.. Pažymėtina, kad įmonės vadovo atsakomybė kreditoriams numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje ir siejama su vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bendrijos dalyvio atsakomybė jos kreditoriams numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir siejama su jo nesąžiningais veiksmais, be to, juridinio asmens dalyviui ir valdymo organo nariui taikomas bendrasis protingumo sąžiningumo standartas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bendroji įstatyminė pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nebūtų generalinio delikto atvejo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

34. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad bendrovę prie bankroto privedė sąmoningai blogas įmonės valdymas, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikiant finansinių ataskaitų rinkinių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis). Tokiais veiksmais įmonės vadovas mažino bendrijos turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi teismas sprendžia, kad atsakingas už minėtus veiksmus (neveikimą) yra būtent įmonės vadovas G. B., ir tai lemia jo atsakomybę dėl tyčinio bankroto (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo nemokumo administratoriaus O. D. pareiškimą.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Giedreka“, juridinio asmens kodas 306006244, bankrotą tyčiniu.

Dėl likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Giedreka“, juridinio asmens kodas 306006244, tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti suinteresuotą asmenį G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.