Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deisima“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15987-797/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deisima“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. L., išieškotojas G. G., V. K. ir K. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos UAB „Deisima“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

15. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl antstolio veiksmų nutraukta, papildomai pasisakant ir dėl antstolio patvarkymo teisingumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl civilinės bylos nutraukimo

17. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

18. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 20-23 punktai; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021, 20 punktas).

19. Teismas ex officio (liet. pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Kreipimasis į teismą negali būti savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

20. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Taip pat nenagrinėtini teisme reikalavimai, kurie nesukelia teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms, tokie reikalavimai nelaikytini savarankiškais ir todėl negali būti nagrinėjami teisme (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

21. CPK 633 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. CPK 643 straipsnis nustato skolininko teises, iš kurių viena yra ta, jog skolininkas turi teisę skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 straipsnio 5 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi.

22. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pasinaudojo civilinio proceso įstatyme įtvirtinta teise pateikti skundą dėl antstolio veiksmų (atsisakymo atlikti procesinius veiksmus). Pareiškėja yra vykdymo proceso dalyvė – skolininkė, kuri dėl antstolio veiksmų (atsisakymo atlikti procesinius veiksmus) pateikė skundą CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. antstolio, kurio veiksmai skundžiami. Skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas vienoje iš antstolio pareiškėjos atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų. Antstolis pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė jį nagrinėti apylinkės teismui. Taigi, šiuo atveju pareiškėjos inicijuotas ginčas yra nagrinėtinas teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešinga pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta.

23. Iš pareiškėjos pateikto 2025 m. rugpjūčio 5 d. skundo dėl antstolio veiksmų turinio matyti, jog pareiškėja kėlė klausimą dėl leidimo pareiškėjai atlikti du vienkartinius mokėjimus bendrai 4 342,28 Eur sumai iš antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0159/25/19227 areštuotos pareiškėjos banko sąskaitos atsiskaitymui su darbuotojais V. K. ir K. T. pagal 2025 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimus darbo bylose. Kadangi antstolis vykdomojoje byloje yra taikęs visų lėšų, esančių banko sąskaitoje, areštą, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra susijęs su pareiškėjos galimybe atsiskaityti su kreditoriais V. K. ir K. T., kurie nėra išieškotojai antstolio pareiškėjos atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose. Tokio pobūdžio prašymai gali būti teikiami antstoliams vykdymo procese. Kaip minėta, pareiškėja yra vykdymo proceso dalyvė – skolininkė. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išvada, jog 2025 m. rugpjūčio 5 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, taip pat yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad antstolio kontoroje nėra pateikti vykdymui kreditorių V. K. ir K. T. vykdomieji raštai ir nėra vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjos šių kreditorių naudai, negali būti pagrindu civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti.

Dėl patvarkymo netenkinti skolininko prašymą Nr. S-25-159-41476

24. Pareiškėja UAB „Deisima“ atskirąjį skundą taip pat argumentuoja, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė antstolio pozicijai, išdėstytai patvarkymuose. Apeliantės manymu, antstolis A. L. turi suteikti galimybę pareiškėjai įvykdyti darbo ginčų sprendimus gera valia, kadangi darbuotojai V. K. ir K. T. pareiškėjos atžvilgiu būtų pirmos eilės išieškotojai, jei kreiptųsi į antstolį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, tačiau antstolis, siekdamas sau asmeninės naudos gauti vykdymo išlaidas ir atlygį, kliudo pareiškėjai tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

25. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis <...> vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.

26. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.3. punktu, tik skolininkui, kurio lėšos areštuotos, per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos pateikus antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis gali pakeisti pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikinti į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. Kitokių pagrindų nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato.

27. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą iš piniginių lėšų, laikomų kredito įstaigoje atidarytoje pareiškėjos sąskaitoje, neturėjo jokio pagrindo leisti pareiškėjai atlikti pinigines operacijas tretiesiems asmenims. Pareiškėjos kartu su 2025 m. liepos 2 d. prašymais (dėl leidimo išmokėti lėšas tretiesiems asmenims) antstoliui pateikti priedai (2025 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimai darbo bylose) nesudaro pagrindo vertinti juos kaip įrodančius, jog yra areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas pakeisti pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstoliui tenkinus pareiškėjos prašymus ir leidus išmokėti lėšas tretiesiems asmenims, nesant tam jokio teisinio pagrindo, būtų pažeisti kreditorių interesai.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laisvai disponuojamos sumos nustatymo pagrindus, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl skundžiamo patvarkymo teisingumo. Kartu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimas, nurodant, kad civilinė byla nutrauktina, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, bet tuo pačiu pasisakant ir dėl skundžiamo antstolio patvarkymo teisingumo, yra teisiškai ydingas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deisima“ 2025 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.