Alytaus apylinkės teismo nutartis, A2-1420-805/2017

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-20
Bylos Nr.: A2-1420-805/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01480-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas: R. M.
Suinteresuotas asmuo: D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Prienų, Birštono skyriui, SIA „UniCreditLeasing“
Išvadą teikia: Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Kategorijos

3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
3.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. A2-1420-805/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01480-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.4.2; 3.3.4.2.9 (S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 20 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui, SIA „UniCreditLeasing“ Lietuvos filialui, UAB „Agroteka“, UAB Pahjola Finance“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3-962/2016 sprendimo dalį, pagal kurią ieškovei D. M. priteista turtinės teisės į 27 198,29 Eur vertės ŽŪK „PienasLT“ pajinių įnašų bei atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3-962/2016 nagrinėjimą iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškimas motyvuojamas tuo, kad 2016 m. liepos 29 d. sprendimu Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3-962/2016 pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M., atsakovo R. M. patikslintą priešieškinį ieškovei D. M., tretiesiems asmenims SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui, UAB „Phjola Finance , UAB „Agroteka“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, nustatė vaiko gyvenamąją vietą, priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nustatė bendravimo su vaiku tvarką ir padalino santuokinį turtą.

Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, be kita ko nusprendė ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises į 27 198,29 Eur vertės ŽŪK „PienasLT“ pajinių įnašų, atsakovui R. M. iš ieškovės priteisti 13 599,15 Eur kompensaciją už pajinius įnašus, atsakovui R. M. priteisti ūkininko R. M. ūkį, ieškovei D. M. iš atsakovo priteisti 81 285,93 Eur kompensaciją (tokio dydžio kompensacija nustatyta dalyje dalinant būtent ūkininko R. M. ūkį). Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto dalyje dėl pajinių įnašų tik formaliai, apsiribodamas pareiškėjo (atsakovo) turtinės padėties paminėjimu, jog pareiškėjas gali išmokėti didelės vertės kompensaciją ieškovei, jai priteisė pajinius įnašus. Šiuo atveju teismas visiškai neatsižvelgė į kitas, pareiškėjo nuomone, labai svarbias aplinkybes, taip kaip yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje, tai yra netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad atsakovas R. M. yra žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ narys. Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ yra įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Asmuo, norintis tapti kooperatyvo nariu, be kitų reikalavimų, taip pat privalo įmokėti pajinį įnašą. Asmens narystė kooperatyve pasibaigia, kai jis perleidžia pajų kitam asmeniui. Negalima nesuteikti svarbos ir pačiam kooperatyvų steigimo tikslui ir jų reikšmei, nes visuomenėje vykstantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai kelia naujus iššūkius ūkininkams, jų veiklai. Todėl šiuolaikinėmis, nuolat besikeičiančiomis sąlygomis žemės ūkio kooperatyvas tampa instrumentu, padedančiu ūkininkui ne tik kad prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir vykdyti savo veiklą efektyviai, bet ir svarbiausia priemone betarpiškai veikianti ūkininko gyvenimą, ekonominę ir socialinę gerovę. Kaip teigia pareiškėjas, jam, kai žemės ūkio kooperatyvo nariui, pajai yra tiesiog gyvybiškai svarbūs norint toliau vykdyti ir plėtoti ūkininko veiklą, tačiau bylą nagrinėjęs teismas pajus priteisdamas ieškovei, prieš pareiškėjo valią atėmė jam teisę būti kooperatyvo nariu, atėmė galimybę toliau vykdyti savo, kaip stambaus ūkininko veiklą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas, dalindamas atitinkamą sutuoktinių turtą padarė aiškią materialinės teisės taikymo normos klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, o tai paaiškėjo tik po pirmos instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo pradėjus jį vykdyti. Kadangi civilinė byla užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėjas, siekdamas apginti jo pažeistas teises ir interesus, teikia teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais.

Be to, pareiškėjas dalyje dėl pajų priteisimo buvo suklaidintas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir argumentų. Teismas nusprendė atsakovui R. M. priteisti ūkininko ūkį, ieškovei D. M. iš atsakovo priteisti 81285,93 Eur kompensaciją (tokio dydžio kompensacija nustatyta dalyje dalinant būtent ūkininko R. M. ūkį). Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje (19 lapas, 2 pastraipa) nurodoma kad santuokos metu įregistruoto R. M. ūkio įgyto turto vertė, minusavus ūkio turimus įsipareigojimus, 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro 396239,29 Eur (517462,35 (b. l. 122, 3 tomas, eilutė F). Be to, iš šio ūkio vertės minusuojamas R. M. jo tėvų dovanotas turtas – 33002,16 Eur vertės galvijai bei minusuojama 38093,43 Eur vertės dovanojamo turto vertė, kurią nurodė pats atsakovas priešieškinyje (b. l. 113, 3 tomas), t. y. 396239,29 – 33002,16 – 38093,43, viso ūkio vertė atskaičius įsipareigojimus ir dovanotą turtą – 325143,70 Eur. Bylą nagrinėjęs teismas ieškovei D. M. asmeninės nuosavybes teise priteisdamas turtines teises į 27 198,29 Eur vertės ŽŪK „PienasLT“ pajinių įnašų iš ūkininko R. M. ūkio vertės tokios vertės pajinių pašų neišminusavo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-256 patvirtintose Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistemos rekomendacijų 37 punkte, kad ilgalaikis finansinis ūkininko ūkio turtas – ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ūkio įsigyti valstybės ir įmonių vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, pajai) ir kitos ilgalaikės finansinės investicijos. Šiuo atveju teismui sprendžiant klausimą dėl ūkininko R. M. ūkininko ūkio padalijimo, galimi buvo variantai – ieškovei priteisiant turtines teises į teises į 27 198,29 Eur vertės ŽŪK „PienasLT“ pajinių įnašų, iš ūkininko R. M. ūkio vertės išminusuotina šių pajinių įnašų vertė (b. l. 122, 3 tomas. Eilutė „A “, III punktas), antra – iš ūkininko R. M. ūkio vertės neišminusuojant pajinių įnašų vertės, pajiniai įnašai ieškovei nepriteistini, traktuojant juos kaip ilgalaikį finansinį turtą. Pareiškėjas savo ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą tvarko remdamasis jau minėtomis rekomendacijomis, todėl žinodamas, kad pajiniai įnašai yra priskiriami ilgalaikiam finansiniam turtui, suprato bei teismo sprendimą interpretavo taip, jog ūkininko R. M. ūkis yra priteisiamas jam, tai ir šiuo atveju 27 198,29 Eur vertės ŽŪK „PienasLT“ pajiniai įnašai, yra nedalijami ir atskirai nepriteisiami, teismo rezoliucinėje dalyje dėl pajų nepasisakytina, o po santuokos nutraukimo pajiniai įnašai atitenka atsakovui (pareiškėjui) asmeninės nuosavybės teise. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Pagal formuojamą teismų praktiką sudarant dalytino turto balansą turi būti įvertinta sutuoktinių įsigyto turto vertė. Tačiau, nagrinėjamu atveju tai nebuvo tinkamai padaryta, o juk objektyvus ir teisingas dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl itin svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo vertė atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo buvusius objektyvius veiksnius, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismui priėmus pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui, SIA „UniCreditLeasing“ Lietuvos filialui, UAB „Agroteka“, UAB Pahjola Finance“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apdylinės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016, suinteresuotiems asmenims buvo pasiūlyta iki 2017 m. spalio 31 d. įskaitytinai pateikti atsiliepimus į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pateikusiam asmeniui pasiūlyta iki 2017 m. spalio 31 d. įskaitytinai pateikti papildomus įrodymus, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas ir kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuoti asmenys atsiliepimų dėl proceso atnaujinimo nepateikė, termino pratęsti neprašė. 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą, kuriame dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų paaiškino, kad, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, jau nurodė ir atkreipė teismo dėmesį, jog dalyje dėl pajų priteisimo jis buvo tiesiog suklaidintas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir argumentų. Nurodė, kad teismo sprendimo teisinio interpretavimo problema atsirado jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo stadijoje. 2016 m. liepos 29 d. Prienų rajono apylinkes teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 10 d. Šios problemos atsiradimas nėra ir negali būti apibrėžtas jokia konkrečia diena. Tai, kad ši teismo sprendimo teisinio interpretavimo problema atsirado ne per vieną dieną ir ji atsirado šio sprendimo vykdymo stadijoje, pagrindžia ir Žemes ūkio kooperatyvo „PienasLT“ pareiškėjui pateikiamas 2017 m. spalio 30 d. raštas Nr. 172. Taigi, tik susidarius tokiai situacijai, pareiškėjui R. M. tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą. Kaip jau minėta, tokia situacija akumuliavosi pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. kai, siekiant ūkininko veiklos tęstinumo, paaiškėjo, kad dėl teismo sprendimo pasibaigia pareiškėjo narystė kooperatyve. Pagal teismo sprendimą susiklostė reali ir tikroviška situacija, kai pareiškėjas prieš savo valią nustoja būti žemės ūkio kooperatyvo nariu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai teigtina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 368 straipsnyje nurodyto termino. Kita vertus, CPK 78 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Todėl tuo atveju, jeigu teismo nuomone, pareiškėjas R. M. yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikimo, pareiškėjas prašo teismo aukščiau nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų buvimo pareiškėjas paaiškino, kad jo nuomones bylą nagrinėjęs teismas, dalindamas atitinkamą santuokinį turtą, sprendime padarė aiškią materialinės teisės taikymo normos klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo arba asmuo, kurios teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis prašymą grindžia 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu); 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas antrajame proceso atnaujinimo etape turi atsisakyti atnaujinti procesą.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti aiškūs ir konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra – jeigu pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir toks nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, kreipiantis dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu viena iš būtinųjų sąlygų yra ta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas procesą prašo atnaujinti dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagal kurį patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies, buvo skundžiamas apeliantų sutuoktinių kaltės, išlaikymo priteisimo, nekilnojamojo turto padalijimo, kilnojamųjų daiktų (baldų) padalijimo ir pan. klausimais. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka civilinę bylą Nr. 2A-223-221/2017, 2017 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės D. M. ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, pakeisdamas pirmosios instancijos sprendimo dalis.

Procesą prašoma atnaujinti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-962/2016, kurioje apeliacinis procesas įvykęs abiejų bylos šalių: atsakovo R. M. ir ieškovės D. M. apeliacinių skundų pagrindu. Pažymėtina tai, kad apeliaciniu skundu R. M. prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, be kita ko pareiškėjas prašė priteisti jam ŽŪB „Pienas.Lt“ pajus, vienok, sprendimo dalis dėl D. M. priteistų turtinių teisių į 27198,29 Eur vertės ŽŪK „Pienas LT“ pajinių įnašų aukštesnės instancijos liko nepakeista. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties apskundimo terminas baigėsi 2017 m. birželio 9 d., tačiau atsakovas Kauno apygardos teismo procesinio sprendimo įstatyme nustatytais terminais kasacine tvarka neskundė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje B. v. R. (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. U. (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje S. v. R. (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V. v. R. (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012).

Pareiškėjas savo prašymą motyvuoja ir tuo, kad buvo suklaidintas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir argumentų. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant bylą pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje R. M. naudojosi profesionalaus kvalifikuoto teisininko pagalba. Bylos duomenimis tiek Prienų rajono apylinkės teisme, tiek ir Kauno apygardos teisme pareiškėjo interesus atstovavo advokatė L. R., civilinės bylos nagrinėjimas pirmojoje instancijoje truko gana ilgą laiko tarpą (byla Prienų rajono apylinkės teisme buvo gauta 2014 m. gruodžio 23 d., teismo sprendimas priimtas 2016 m. liepos 29 d.), šalių atstovai tikslino procesinius dokumentus, reiškė prašymus, rengė apeliacinius skundus ir pan., todėl pareiškėjo teiginys, kad jis buvo suklaidintas teismo sprendimo motyvų ir argumentų bei, kad apie tokias aplinkybes sužinojo tik vykdymo proceso metu, yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad CPK 78 straipsnio 4 dalyje aiškiai reglamentuota, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

Pareiškėjo R. M. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje 2-3-962/2016 be aukščiau paminėto negali būti tenkinamas ir dėl to, kadangi jis paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 9 d., kuris baigėsi 2017 m. birželio 9 d. Tuo tarpu pareiškėjas R. M. su prašymu į Prienų rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2017 m. spalio 6 d., t. y. ženkliai praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjas savo prašyme nurodo, jog, jeigu, teismo nuomone, pareiškėjas R. M. yra praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, prašo teismo aukščiau nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti. Nurodė, kad problemos atsiradimas nėra ir negali būti apibrėžtas jokia konkrečia diena. Tai, kad pareiškėjas teigia, jog teismo sprendimo teisinio interpretavimo problema atsirado pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą kai, siekiant ūkininko veiklos tęstinumo, paaiškėjo, kad dėl to pasibaigia jo narystė kooperatyve, ką grindžia Žemes ūkio kooperatyvo „PienasLT“ 2017 m. spalio 30 d. raštu Nr. 172 dėl priimto sprendimo išaiškinimo, teismo manymu, vertinant aukščiau aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo imti domėn ir laikyti esminiu sprendžiant proceso atnaujinimo termino klausimą.

Valstybė šioje byloje patyrė 1,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė