Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui E. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas CPK 130 str. str. nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Atsakovui eilę kartų buvo siunčiami teismo šaukimai, informuojant apie teismo procesą, tačiau jie grįžo neįteikti su atžymomis, kad atsakovas procesinių dokumentų neatsiėmė (b.l. 27, 30, 34, 76, 83, 88). Kita atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma (b.l. 29), duomenų apie atsakovo įdarbinimą nėra (b.l. 28). 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovui buvo paskelbta paieška (b.l. 35), tačiau atsakovas nebuvo surastas (b.l. 45, 50, 53, 56, 59, 62, 65, 68). Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai CPK 130 str. nustatyta tvarka, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo ieškinį patenkinti, nustačius, jog atsakovas yra G. tėvas, priteisti iš jo išlaikymą dukrai. Vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė yra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina (b.l. 15). M. M. kartu su pilnamečiu sūnumi ir mažamete dukra G. gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 17). G. M. lanko Prienų lopšelį darželį „Pasaka“ (b.l. 14). Ieškovė 2000-03-09 yra įregistravusi ištuoką (b.l. 18).

Dėl tėvystės nustatymo

Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – (duomenys neskelbtini) straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.

Atsakovas E. J. teismo posėdyje nedalyvauja. Neįteikus atsakovui dokumentų ieškovės nurodytais adresais, 2015-01-05 teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, sustabdytas bylos nagrinėjimas (b. l. 35). Atsakovo gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jis informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b. l. 86). Išnaudojant visas galimybes atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti ir procesiniams dokumentams įteikti, užsitęsė bylos procesas, todėl nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal LR CK 3.148 str. 1 d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo paskirta, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus – nei atsiliepimo į ieškinį, nei prieštaravimų nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdžius neatvyko.

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, vaiko pripažinimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Liudytoja apklausta S. K. nurodė, kad ji yra atsakovo E. J. pusseserė, kuriai atsakovas yra kaip brolis, nes juos abu augino močiutė. 2012 m. gegužės mėnesį jai paskambino E. ir pasakė, kad yra grįžęs į Lietuvą, yra Prienuose pas moterį, su kuria jam gimė dukra. Papasakojo, kad su M. M. jis susipažinęs Ispanijoje, per „Skaipą“ jai rodė dukrą, kuri buvo labai mažytė. Po kurio laiko ji jam skambino, jis negalėjo kalbėti, nes pasakė, kad neša baldus. Vakare vėl susiskambino, papasakojo, kad pirko minkštą kampą, nurodė, kad gyvena pas uošvienę. Dar porą mėnesių susiskambindavo, po to sakė, kad trūksta pinigų ir dar važiuos užsidirbti. Buvo išvykęs, vėl grįžo po 1-2 mėnesių, žadėjo vėl išvykti į Ispaniją. Dukrą G. jis pripažino sava dukra ir sakė, kad čia jo dukra. Su ieškove M. M. supažindino E. J., pristatė kaip savo žmoną.

Liudytoja R. K. parodė, kad M. M. yra jos teta ir jos kartu prieš 5 metus vasarai išvyko dirbti į Ispaniją. Važiavo pilnas autobusiukas, apgyvendino bute, po poros savaičių išvyko į kitą vietą, M. apsigyveno su E., o ji per gatvę kitam bute. Jie kartu apsigyveno nepraėjus mėnesiui nuo nuvykimo. Jie bendravo, ji ateidavo kaip pas tetą, teta pasakė, kad laukiasi. E. J. norėjo vaiko, laukė, džiaugėsi. Vieną kartą matė E. J. Lietuvoje pas M. bute, kai jis grįžo į Lietuvą ir pas ją apsistojo.

Liudytoja K. J. parodė, kad ji yra ieškovės brolio žmona ir jai žinoma, kad ieškovės dukros G. tėtis yra E. J.. Po dukters gimimo, kai mergaitei buvo apie vienas mėnuo, E. atvažiavo pas M., gyveno, dirbo, padėjo, buvo ir pas ją svečiuose. Mergaite jis rūpinosi, džiaugėsi, kalbėjo apie krikštą. M. iš Ispanijos grįžo besilaukdama.

Liudytoja J. J., ieškovės mama, parodė, kad 2011 metais vasaros pradžioje jos dukra išvyko į Ispaniją uždarbiauti. Grįžo iš ten žiemos metu pas ją į butą besilaukdama vaiko. Dukra su vyru, nuo kurio laukėsi vaiko, bendraudavo per „Skaipą“, ir ji bendravo. Grįžo E. pas ją į butą, kai G. buvo 1 mėnuo. Jis parsivežė pinigų, jie pirko baldus, džiaugėsi dukra. Gyveno apie porą mėnesių, bet reikėjo pinigų ir vėl išvyko. Žino, kad jis dar kartą buvo grįžęs pas M., tačiau tuo metu ji pati buvo išvykusi ir nesusitiko.

Ieškovė nurodė, o liudytojai patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai, tačiau kurį laiką tiek būnant Ispanijoje iki dukters gimimo, tiek Lietuvoje jau po dukters gimimo, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Ieškovė su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį Ispanijoje nuo 2011 m. birželio mėnesio pabaigos, liepos mėnesį pastojo ir iki spalio mėnesio, jau būnant nėščiai gyveno kartu su atsakovu Ispanijoje, kol grįžo į Lietuvą. Atsakovas E. J. nepilnametės dukros gimimo liudijime neįrašytas tėvu. Kadangi ieškovė su atsakovu santuokos įregistravę nebuvo, dukros gimimo liudijime suteikta ieškovės pavardė M. (b. l. 15), vaiko tėvas nenurodytas. Atsakovas žinojo apie jos nėštumą, ieškovė tikėjosi, kad atsakovas ja ir bendru vaiku pasirūpins. Atsakovas gimus dukrai buvo grįžęs pas ieškovę į Prienus, parsivežė uždirbtus pinigus – apie 5000 eurų, kartu gyveno, pirko baldus, dukra rūpinosi ir džiaugėsi, vėliau išvykus siuntė pinigus. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, nekelia abejonių objektyvumu, liudytojai patvirtino bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą iki pastojimo bei po dukters gimimo, juolabiau, kad liudytoja S. K. yra atsakovo E. J. giminaitė (pusseserė), todėl neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, ir kt.). Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės bei liudytojų parodymais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytu faktą, kad 2011 m. liepos – rugpjūčio mėnesį, t.y. prieš devynis mėnesius iki vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo ieškovė artimai bendravo su atsakovu E. J., gyveno kartu apie mėnesį laiko iki pastojimo ir dar apie tris mėnesius jau pastojus, darytina išvada, kad ieškovė tapo nėščia nuo atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas E. J. (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

G. M. nuo gimimo gyvena su savo mama ieškove M. M., mama savo dukra rūpinasi, jas sieja artimas ir tvirtas tarpusavio ryšys, todėl G. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama (CK 3.174 str.).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). CK 3.155 str. įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, viena iš tėvų pareigų yra materialiai išlaikyti vaikus. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str.). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Ieškovė nuosavybės teise privalomo registruoti nekilnojamojo turto bei automobilių neturi (b. l. 21, 22), gyvena jos motinai J. J. priklausančiame bute (b.l. 31), dirba, jos mėnesio pajamos apie 290 Eur (b.l. 19-20). Ieškovė vykdydama savo pareigą mažametei dukrai, pagal galimybes užtikrina jos teisę į maistą, apavą, drabužius, į jos ugdymą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti 150 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, jokių duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra, be to gyvena ir dirba užsienyje, todėl gali ir privalo materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas G. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014-10-24 iki dukters pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-03-17 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2016-09-30 (b.l. 84).

Patenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo, iš atsakovo priteistinas 41 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), o patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.). Iš viso iš atsakovo priteistina 95 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei 17,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b.l. 1) (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 96 str.).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista 100 procentų (b.l. 84). Todėl patenkintus ieškinį, iš atsakovo E. J. valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 89,75 Eur (b.l. 89) (CPK 96 str. 99 str., b.l. 118).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – E. J. dukra.

Nustatyti G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2014-10-24 iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jos motinai M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 89,75 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 95,00 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 17,43 Eur (septyniolika eurų 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.