Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-07-15 · Civilinė byla Nr. e2-876-781/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-06-01Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
e2-876-781/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00465-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
E. N., J. J., V. R., S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-876-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00465-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų E. N., J. J., V. R. (V. R.), S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d., kuria atmestas skundas dėl kreditorių nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. N., J. J., V. R., S. G. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios alcinės bendrovės „Eurima“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai E. N., J. J., V. R. ir S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Eurima“ 2021 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1.2 punktą, kuriuo nutarta netvirtinti kiekvieno iš pareiškėjų pareikštą po 9 314,58 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bei patvirtinti BUAB „Eurima“ neteisminio bankroto byloje E. N. 9 314,58 Eur kreditorinį reikalavimą, J. J. 9 314,58 Eur kreditorinį reikalavimą, V. R. 9 314,58 Eur kreditorinį reikalavimą ir S. G. 9 314,58 Eur kreditorinį reikalavimą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi E. N. iš UAB „Eurima“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2017 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi J. J. ir G. J. iš UAB „Eurima“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2018 m. sausio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi V. R. ir S. Š. iš UAB „Eurima“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi S. G. iš UAB „Eurima“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Visose butų pirkimo – pardavimo sutartyse buvo numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja savo lėšomis organizuoti pastato, kuriame yra butai, užbaigimo procedūras Statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Pirkėjai įgaliojo pardavėją juos atstovauti atliekant veiksmus, susijusius su pastato statybos užbaigimu; pardavėjas neatsako už statybos procedūrų savalaikį neužbaigimą, jei jis šio įsipareigojimo negali įvykdyti ne dėl savo kaltės, taip pat dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, valdžios ir savivaldos institucijų neveikimo bei kitų teisės aktuose numatytų aplinkybių; pirkėjas privalo bendradarbiauti ir užtikrinti, kiek tai priklauso nuo pirkėjo, kad pardavėjas tinkamai galėtų įvykdyti šį įsipareigojimą.

3. Pareiškėjai ir kiti namo gyventojai ne kartą ragino pardavėją įvykdyti minėtą įsipareigojimą, organizuoti statybos užbaigimo procedūras, įregistruoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumą, tačiau atsakovė delsdavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, galiausiai jai buvo iškelta nemokumo byla. Pareiškėjams pateikus atsakovės nemokumo administratorei 2021 m. kovo 22 d. raštą, prašant informuoti, ar įmonė įvykdys savo prievoles atlikti namo statybos užbaigimo procedūras, administratorė 2021 m. kovo 23 d. atsakė, kad UAB „Eurima“ nebevykdys jokių darbų, nėra jokio pagrindo stabdyti įmonės likvidavimo procedūras, pareiškėjams suteiktos dvi dienos finansiniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėjai 2021 m. kovo 25 d. prašė įtraukti juos į BUAB „Eurima“ kreditorių sąrašą, kurį grindė gautais komerciniais pasiūlymais apie reikalingus atlikti darbus, būtinus norint organizuoti pastato 100 procentų baigtumą, tačiau nemokumo administratorė 2021 m. kovo 30 d. atsakė, kad reikalavimai nepagrįsti, nes pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų. 2021 m. balandžio 14 d. BUAB „Eurima“ kreditorių susirinkime buvo nutarta netvirtinti pareiškėjų pareikštų kreditorinių reikalavimų.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjai teigė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, kadangi BUAB „Eurima“ nėra įvykdžiusi su pareiškėjais sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse numatyto įsipareigojimo atlikti statinio užbaigimo procedūras. Tokiu atveju pareiškėjai neišvengiamai patys privalės užbaigti šias procedūras, visa apimtimi įgyvendinti projektinius sprendinius ir patirti su tuo susijusias išlaidas, t. y. atlikti lauko gerbūvio darbus (įrengti pėsčiųjų takus, vaikų žaidimų aikštelę, teritorijos želdinimo darbus ir kt.), kurių kaina pagal gautą komercinį pasiūlymą sudaro 37 258,31 Eur, iš kurių 20 318,32 Eur privalomų pagal projektą atlikti gerbūvio darbų kaina ir 16 940 Eur paslaugų, susijusių su statinio užbaigimo procedūrų organizavimu, kaina. Pareiškėjai nurodė, kad yra gavę žodinius kitų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimus, jog pareiškėjai organizuotų darbus, todėl jie atitinkamai turi teisę tapti BUAB „Eurima“ kreditoriais lygiomis dalimis, kiekvienas 9 314,58 Eur sumai. Nors šiuo metu pareiškėjai nėra dar faktiškai patyrę tokių išlaidų, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra ne tik asmens tiesioginiai nuostoliai, bet ir būsima žala, kurios dydį gali įvertinti teismas, remdamasis realiai tokios žalos atsiradimo tikimybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą ir priteisė BUAB „Eurima“ naudai iš pareiškėjų lygiomis dalimis 609,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 152,42 Eur iš kiekvieno.

6. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su skundžiamo 2021 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu.

7. Kompleksiškai įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų poziciją, byloje esančius rašytinius įrodymus, nagrinėjamam skundui išspręsti aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti apie BUAB „Eurima“ kreditorių susirinkime priimto sprendimo netvirtinti pareiškėjų pareikštų turtinių reikalavimų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

8. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės su pareiškėjais sudarytų butų pirkimo – pardavimo sutarčių 3.2.3.-3.2.4 papunkčius atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. birželio 1 d. savo lėšomis užbaigti bendro naudojimo objektų apdailos ir aplinkos gerbūvio įrengimo darbus, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra butai, būtų užbaigtas ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti; savo lėšomis organizuoti pastato statybos užbaigimo procedūras Statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka; pirkėjai įsipareigojo bendradarbiauti ir užtikrinti, kiek tai priklauso nuo pirkėjų, kad pardavėjas galėtų tinkamai įvykdyti šį įsipareigojimą.

9. Teismas nustatė, kad BUAB „Eurima“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. informacinis pranešimas pastato butų savininkams; pareiškėjų 2021 m. kovo 22 d. ir 2021 m. kovo 25 d. prašymai BUAB „Eurima“ nemokumo administratorei; pastarosios 2021 m. kovo 23 d. el. laiškas namo gyventojams; 2021 m. kovo 30 d. administratorės nuomonė dėl BUAB „Eurima“ pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo; BUAB „Eurima“ 2016 m. gegužės 6 d. pretenzija UAB „Kevista“ dėl netinkamo 2014 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo; BUAB „Eurima“ 2020 m. lapkričio 23 d. pasiūlymas UAB „Kevista“ dėl 2014 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo; VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 18 d. išrašas patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Duburio g. 8, statybos darbai nėra užbaigti, pastato statybos užbaigimo procedūros iki galo nėra atliktos, nėra pasiektas 100 procentų pastato baigtumas, nėra teisės aktų nustatyta tvarka gauti bei įregistruoti statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai, o BUAB „Eurima“ pareiškė, kad dėl pradėto neteisminio bankroto proceso nebevykdys jokios ūkinės komercinės veiklos.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-1029 patvirtinus 99,6 ha teritorijos buvusiame Pupojų kaime detalųjį planą ir jo sprendinius, būtent su tuometine žemės sklypo savininke UAB „Kevista“, atstovaujama VšĮ „Pupojų gyvenamojo rajono plėtros fondas“, buvo sudaryta sutartis dėl teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, kurią statytojas įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti planuojamos teritorijos ribose visas inžinerines ir transporto komunikacijas, numatytas detaliojo plano, patvirtinto aukščiau nurodytų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1029 inžinerinių tinklų suvestiniame plane, pagal eksploatuojančių organizacijų išduotas technines sąlygas ir detaliojo plano sprendinius, ir jas sujungti su bendra (centralizuota) miesto energetine ir susisiekimo sistemomis, taip pat įsipareigojo savo lėšomis pastatytas inžinerines ir susisiekimo komunikacijas įstatymų numatyta tvarka neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ar jos nurodytoms eksploatuojančioms įmonėms. Minėtos sutarties 11 punkte numatyta, kad neįvykdžius aukščiau nurodytų įsipareigojimų, nepasirašomas pirmo iš statomų namų pripažinimo tinkamu naudoti aktas, o sutarties 7 punkte taip pat numatyta, kad perleidžiant sklypus (sklypų pagrindu suformuotus naujus žemės sklypus), statytojo teisės ir pareigos, tame tarpe ir aukščiau numatyti įsipareigojimai, pereina naujiems savininkams, o tuo atveju, jei sklypas (naujai suformuoti sklypai) perleidžiamas (perleidžiami) be įsipareigojimų ir naujasis savininkas (savininkai) jų neperima – visi šie įsipareigojimai (suvaržymai) išlieka statytojui (pradiniam savininkui).

11. Teismas, įvertinęs 2014 m. spalio 14 d. žemės sklypo, esančio Duburio g. 8, Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu BUAB „Eurima“ įsigijo sklypą nuosavybėn iš UAB „Kevista“, nustatė, kad būtent UAB „Kevista“ buvo įsipareigojusi atlikti visus veiksmus, reikalingus tam, kad sklype pastatyti gyvenamieji namai būtų prijungti prie fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio, kurių statytojas yra VšĮ „Pupojų gyvenamojo rajono plėtros fondas“, taip pat buvo įsipareigojusi įrengti automobilių kelius, šaligatvius pėstiesiems, kelio apšvietimą ir t.t.

12. Teismas sprendė, kad žemės sklypo pardavėja UAB „Kevista“ bei inžinerinių tinklų/susisiekimo komunikacijų valdytoja VšĮ „Pupojų gyvenamojo rajono plėtros fondas“ nėra įvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų, todėl BUAB „Eurima“, kaip daugiaubučio gyvenamojo namo statytoja, kuriai Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 5 d. išdavė daugiabučių namų Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-170605-01062 pagal projektinę dokumentaciją „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas.“, neturėjo galimybės atlikti daugiabučio namo statybos užbaigimo procedūras, priduoti namą ir įregistruoti jo 100 procentų baigtumą.

13. Be to, teismas susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4290-1080/2021 ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenimis, nustatė, kad atitinkamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, ant kurių yra daugiabutis gyvenamasis namas, įregistruotos UAB „Kevista“ ir UAB „Kevista investicijos“ vardu.

14. Be kita ko, teismas konstatavo, kad su pareiškėjais sudarytose butų pirkimo – pardavimo sutartyse nėra numatyta įsipareigojimų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-1029 patvirtintu ginčo teritorijos detaliojo plano ir jo sprendinių įgyvendinimu, perleidimu konkrečių butų ir žemės sklypo dalių įgijėjams, o priešingai, pati UAB „Eurima“ įsipareigojo dėl reikalingų detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo tam, kad būtų organizuotos ir atliktos pastato statybos užbaigimo procedūros ir pan.

15. Teismas sprendė, kad ne pareiškėjai, o kiti subjektai (UAB „Kevista“, UAB „Kevistos investicijos“, BUAB „Eurima“), tiek tų subjektų tarpusavio susitarimų pagrindu, tiek sutarčių su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek kompetentingų valstybės institucijų priimtų administracinių teisės norminių aktų pagrindu, turi teisę, pareigą ir yra kompetentingi atlikti su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu, pastato statybos užbaigimu susijusius darbus ir veiksmus.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepagrindė kokiu teisiniu pagrindu jie turėtų teisę ir kompetenciją atlikti su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimu tinkamu naudoti ar kitų galutinių statybos darbų užbaigimu, 100 procentų baigtumo pasiekimu susijusius veiksmus ir darbus.

17. Teismas padarė išvadą, kad vien pareiškėjų noras patiems faktiškai atlikti tam tikrus su daugiabučiu namu ir teritorija prie jo susijusius nurodomus darbus, teismui neturint duomenų ir įrodymų dėl tokių veiksmų teisėto įgyvendinimo galimybių, negali būti laikomas pakankamu pagrindu vertinti pareiškėjus kaip BUAB „Eurima“ kreditorius. Atsižvelgęs į tai, teismas kritiškai vertino pareiškėjų teiginį, kad jie neabejotinai privalės patys atlikti daugiabučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūras.

18. Teismui abejones sukėlė pareiškėjų galimybė ir teisė patiems teisėtai atlikti nurodomus su daugiabučio namo statybos procedūrų užbaigimu susijusius darbus, bei jų pateikti duomenys dėl tokiems darbams atlikti reikalingų išlaidų dydžio, su kuriuo pareiškėjai sieja savo reiškiamų ir prašomų patvirtinti kreditorinių reikalavimų sumas.

19. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, leidžiančių įvertinti konkrečių dar neatliktų pagal patvirtintą detalųjį planą, jo sprendinius, statinio projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir kitus statybos normatyvinius dokumentus, statybos darbų, reikalingų galutiniam statybos darbų užbaigimui ir 100 procentų pastato baigtumui pasiekti, apimtis ir pobūdį.

20. Taip pat teismo vertinimu byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių tiksliai nustatyti tokiems darbams atlikti reikalingą išlaidų sumą. Teismas nurodė, kad iš MB „Šimtmetis“ kainų pasiūlymų lentelės, kurioje nėra pakankamai detalizuotas ir nustatytinas atliktinų su statybos užbaigimu susijusių darbų pobūdis ir jo atitiktis statybos dokumentams, nėra aišku, kada šis pasiūlymas ir buvo pateiktas, kokios dienos kainomis nustatytos darbų sumos, nėra aiški pasiūlymą pateikusios įmonės kompetencija, veiklos sritis, teisės atlikti siūlomus darbus turėjimas ir pan., todėl negali būti laikoma pakankamu patirtinų išlaidų dydžio įrodymu. Teismas nevertino pareiškėjų pateiktų UAB „Trantera“ ir UAB „Kamelesta“ komercinių pasiūlymų dėl tam tikrų gerbūvio sutvarkymo darbų ginčo teritorijoje atlikimo, nes jie pateikti likus kelioms dienoms iki procesinio sprendimo byloje ir jie nebuvo vertinami BUAB „Eurima“ kreditorių susirinkimo metu.

21. Teismas suabejojo pareiškėjų prašymu patirtų išlaidų sumą (37 258,31 Eur) paskirstyti tik tarp pareiškėjų, t. y. tik keturių daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų savininkų. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kitų name esančių patalpų (butų) savininkai būtų juos įgalioję atlikti tam tikrus nagrinėjamoje byloje aktualius su statyba susijusius veiksmus ir perleidę jiems reikalavimo teises ir pareigas į BUAB „Eurima“.

22. Teismas, nustatęs, kad likus dienai iki teismo paskirto rašytinio posėdžio, pareiškėjai pateikė daugumos butų savininkų pasirašytą 2021 m. gegužės 25 d. pareiškimą, nurodant sutikimą, kad pareiškėjai inicijuotų bei atliktų veiksmus tam, kad būtų atliktos visos pastato užbaigimo procedūros ir atlikta namo 100 procentų baigtumo teisinė registracija, tačiau nei iš šio dokumento turinio, nei iš jokių kitų byloje esančių rašytinių įrodymų teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad minėti butų ir kitų patalpų savininkai būtų perleidę pareiškėjams atitinkamas reikalavimo teises į BUAB „Eurima“.

23. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2021 m. balandžio 14 d. BUAB „Eurima“ kreditorių susirinkimo metu priimtas sprendimas netvirtinti pareiškėjų pateikto kreditorinio reikalavimo prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nepažeistų pareiškėjų teises ir įstatymų saugomus interesus, taip pat teisės principus, dėl ko būtų pagrindas šį sprendimą panaikinti ir pripažinti negaliojančiu.

24. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados neatima iš pareiškėjų teisės ir galimybės ginti galimai pažeistas savo teises kitais civilinių teisių gynimo būdais. Be kita ko, iš pareiškėjų nėra atimama teisė ateityje vėl kreiptis į atsakovę su prašymu dėl įtraukimo į jos kreditorių sąrašą, pateikus reikalavimų pagrįstumą įrodančius dokumentus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Pareiškėjai E. N., J. J., V. R. ir S. G. atskiruoju skundu prašo:

25.1. įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Kevista“ ir UAB „Kevistos investicijos“;

25.2. išreikalauti iš BUAB „Eurima“ visus turimus rašytinius įrodymus, susijusius su pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimo procedūrų vykdymu/organizavimu;

25.3. panaikinti Viliaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti BUAB „Eurima“ 2021 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1.2. punktą, kuriuo nutarta netvirtinti E. N. (9 314,58 Eur), J. J. (9 314,58 Eur), V. R. (9 314,58 Eur), S. G. (9 314,58) kreditorinių reikalavimų ir patvirtinti BUAB „Eurima“ bankroto byloje E. N. (9 314,58 Eur), J. J. (9 314,58 Eur), V. R. (9 314,58 Eur), S. G. (9 314,58) finansinius reikalavimus;

25.4. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl UAB „Kevista“ ir UAB „Kevistos investicijos“ pareigų, tačiau šioms bendrovėms nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti byloje, teikti paaiškinimus ir pozicijos, ar jos iš tiesų vykdys statybos darbus, ar jos suteiks visas reikiamas dokumentų rengimo, dokumentų vertinimo ir komunikavimo su kompetentingomis institucijomis paslaugas tam, kad namo, esančio Duburio g. 8, statybos užbaigimo procedūros būtų atliktos. Pareiškėjų teigimu, minėtos bendrovės turėtų būti įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.

26.2. Pareiškėjai pagrindė tai, kad jie patirs realias ir tikėtinas išlaidas dėl BUAB „Eurima“ prievolių pagal butų pirkimo – pardavimo sutartis nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareikštas finansinis reikalavimas susideda iš dviejų dalių, t. y. išlaidos nebaigtiems rangos darbams ir išlaidos už dokumentų rengimo bei derinimo paslaugas, susijusias su statinio užbaigimo procedūrų vykdymu. Savo reikalavimui pagrįsti pareiškėjai pateikė MB „Šimtmetis“ komercinį pasiūlymą.

Šalies argumentai

26.3. Pareiškėjai nurodo, kad sutiktų, jog gerbūvio ir statinio užbaigimo procedūrų organizavimo darbus atliktų UAB „Kevista“, UAB „Kevista investicijos“ ir BUAB „Eurima“, tačiau šios bendrovės minėtų darbų ir paslaugų nevykdo bei nesiėmė priemonių vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad niekas nededa pastangų atlikti statinio užbaigimo procedūras, pareiškėjai turi pagrindą patys atlikti visus su statinio statybų užbaigimu susijusius veiksmus bei teisę į realių bei pagrįstų nuostolių iš BUAB „Eurima“ atlyginimą.

26.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad namo statybos užbaigimo procedūros neįvyko dėl priežasčių, nesusijusių su UAB „Kevista“ ir UAB „Kevista investicijos“ pareigų nevykdymu. Paaiškino, kad po daugelio žodinių kreipimųsi vienam iš gyventojų buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės raštas, nurodant, jog objekto pridavimo procesas vėluoja, dėl dokumentų tvarkymo su statybos inspektoriais. Taigi pati atsakovė patvirtino, kad neįvykdo statinio užbaigimo procedūros ne dėl inžinerinių ar susisiekimo komunikacijų neįrengimo, bet dėl dokumentų tvarkymo.

26.5. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog kiti namo gyventojai būtų perleidę reikalavimo teises į BUAB „Eurima“ dėl įpareigojimo atlikti statinio užbaigimo procedūras. Nurodo, kad 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėjai pateikė daugumos Duburio g. 8 gyventojų rašytinį sutikimą, jog pareiškėjai organizuotų namo pripažinimo tinkamu naudoti procedūras bei sutikimą organizuoti statybų darbus. Taigi Duburio g. 8 namo gyventojų dauguma priėmė sprendimą pareiškėjams suteikti teisę atlikti statinio statybų užbaigimo procedūras.

26.6. Atskirajame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja turi teisę ateityje vėl kreiptis į BUAB „Eurima“ su prašymu dėl jų įtraukimo į įmonės kreditorių sąrašą, pateikus tokių reikalavimų pagrįstumą įrodančius dokumentus. Pareiškėjų teigimu, jų reikalavimas yra pagrįstas ir jie turėtų būti įtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą. Be to, atsakovės vienintelis kreditorius A. N., kuris vadovavo BUAB „Eurima“ iki bankroto ir sudarė su pareiškėjais butų pirkimo – pardavimo sutartis, bei inicijavo BUAB „Eurima“ nemokumo procesą, yra suinteresuotas bendrovę likviduoti kuo skubiau.

26.7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės procesinį elgesį, neturėjo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad BUAB „Eurima“ nemokumo administratorė 2021 m. kovo 30 d. nuomonėje dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo nepateikė duomenų apie BUAB „Eurima“ ir UAB „Kevista“, UAB „Kevistos investicijos“ sudarytas sutartis, neįvykdytas prievoles, kas galbūt būtų nulėmę kitokį kreditorių balsavimą ir kitokį pareiškėjų procesinį elgesį.

Atsiliepimas

27. Atsakovė BUAB „Eurima“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valeksa“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti apeliantų prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ir dokumentų išreikalavimo; atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Atsakovė nesutinka su apeliantų teiginiais, kad skundžiamoje nutartyje buvo spręsta dėl UAB „Kevista“ ir UAB „Kevistos investicijos“ teisių ir pareigų, todėl šios įmonės įtrauktinos į šią bylą trečiaisiais asmenimis. Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Eurima“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo atsisakyta patvirtinti apeliantų finansinį reikalavimą, grindžiamą bankrutuojančios įmonės sutartine civiline atsakomybe. Taigi byloje buvo vertinamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas, apimantis ir apeliantų pareikšto kreditorinio reikalavimo BUAB „Eurima“ bankroto procese pagrįstumo klausimą. Byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl pastato statybos ir pridavimo procedūrų užbaigimo, t. y. nereikalaujama įpareigoti vienus ar kitus asmenis šias procedūras atlikti.

27.2. Apeliantai neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl BUAB „Eurima“ kreditoriai pagrįstai netvirtino jų pareikštų reikalavimų. Apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas išlaidas dėl pastato statybos procedūrų užbaigimo.

27.3. Nagrinėjamu atveju nėra teismo sprendimo, kuriuo pagal apeliantų ieškinį ginčo teisenos tvarka teismas būtų įvertinęs apeliantų pateiktus įrodymus apie būsimą žalą ir konstatavęs tiek realią žalos atsiradimo tikimybę, tiek nustatęs jos dydį.

27.4. Be to, iš apeliantų byloje teiktų procesinių dokumentų nėra aišku, kokius konkrečiai pastato statybos ir gerbūvio sutvarkymo veiksmus būtina atlikti, kad teisės aktų nustatyta tvarka pastato statyba būtų pripažinta baigta.

27.5. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad turi teisę kitų pastato butų savininkų vardu reikšti reikalavimus BUAB „Eurima“ dėl galimai būsimos visų pastato butų savininkų bendros žalos. Apeliantų į bylą pateiktas daugumos pastato butų savininkų sutikimas, kad apeliantai organizuotų pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūras bei statybos darbus, nesudaro teisinio pagrindo apeliantams savo vardu reikšti finansinius reikalavimus BUAB „Eurima“ bankroto procese dėl galimų bendrų visų bendrasavininkų išlaidų.

27.6. Apeliantai neįrodė, kad atsakovės BUAB „Eurima“ procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl bankrutuojančiai įmonei neturėtų būti atlyginamos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

27.7. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nes prašomi išreikalauti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, pertekliniai ir konkrečiai neapibrėžti. Prašomi išreikalauti įrodymai neturės įtakos vertinant teisinį pagrindą panaikinti apeliantų ginčijamą BUAB „Eurima“ kreditorių susirinkimo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių nutarimo panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

29. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. birželio 1 d. elektroninio susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialiste kopiją bei viešus duomenis apie BUAB „Eurima“ teisinį statusą.

30. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, apeliantų pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi jie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, o ir neturės įtakos nagrinėjamam klausimui išspręsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų, todėl apeliantų pateiktų naujų įrodymų apie atsakovės teisinį statusą (išrašų iš registrų) prijungimo klausimo nesprendžia (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą

31. Apeliantai atskiruoju skundu prašo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Kevista“ ir UAB „Kevistos investicijos“. Nurodo, kad byloje priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos šių juridinių asmenų teisėms ir pareigoms.

32. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

34. Byloje sprendžiamas ginčas dėl BUAB „Eurima“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepatvirtintas apeliantų kreditorinis reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantai savo reikalavimą byloje įrodinėja tarp jų ir atsakovės BUAB „Eurima“ sudarytos 2017 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2017 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2018 m. sausio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantai nėra atsakovės kreditoriai ir neturi teisės bei kompetencijos atlikti su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), galutinių statybos užbaigimo darbų, vadovavosi byloje pateiktomis sutartimis ir kitais dokumentais dėl UAB „Kevista“, UAB „Kevistos investicijos“ ir BUAB „Eurima“ prisiimtų pareigų. Tačiau byloje nesant pateiktų reikalavimų dėl pastato statybos darbų užbaigimo procedūrų, o siekiant tik BUAB „Eurima“ ne teismo tvarka vykdomoje bankroto byloje patvirtinti apeliantų kreditorinį reikalavimą, grindžiamą sutartiniais santykiais, esančiais tik tarp apeliantų ir atsakovės, daroma išvada, kad apeliantų prašymas įtraukti į bylą trečiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Kevista“ ir UAB „Kevistos investicijos“ yra atmestinas.

Dėl duomenų išreikalavimo

35. Apeliantai atskiruoju skundu prašo išreikalauti iš BUAB „Eurima“ rašytinius įrodymus, susijusius su pastato (daugiabučio gyvenamojo namo) statybos užbaigimo procedūrų vykdymu/organizavimu.

36. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

37. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

38. Apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantų prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliantų teigimu, negavus duomenų apie BUAB „Eurima“ vykdytas namo statybų užbaigimo procedūras, jų eigą, valstybės institucijų priimtus sprendimus, nebus galimybės tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, susijusių su statybos užbaigimo procedūrų neįgyvendinimu, pagrįstumo. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nustatė ir tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Duburio g. 8, statybos darbai nėra užbaigti, todėl spręstina, kad apeliantų prašomi išreikalauti įrodymai yra pertekliniai ir neturės įtakos klausimui dėl atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti apeliantų kreditorinius reikalavimus, pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

Dėl bylos esmės

39. JANĮ 12 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.

40. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ne teismo tvarka bankrutuojančios UAB „Eurima“ 2021 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1.2 darbotvarkės punktu. Minėtu nutarimu nutarta netvirtinti kaip nepagrįstus pareiškėjų E. N., J. J., V. R. ir S. G. kreditorinių reikalavimų, kurių kiekvienas sudaro po 9 314,58 Eur., t. y. iš viso bendras pareiškėjų reikalavimas sudaro 37 258,31 Eur dydžio sumą.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nepažeidžia apeliantų teisių ir teisėtų interesų, taip pat teisės principų. Teismas konstatavo, kad apeliantai neįrodė, jog yra atsakovės kreditoriai, nes nepagrindė kokiu teisiniu pagrindu jie turėtų teisę ir kompetenciją atlikti su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimu tinkamu naudoti ar kitų galutinių statybos darbų užbaigimu, 100 procentų baigtumo pasiekimu susijusius veiksmus ir darbus. Taip pat teismas nurodė, kad apeliantai nepagrindė pastato statybos darbams atlikti reikalingos sumos dydžio bei neįrodė, kad kitų name esančių patalpų (butų) savininkai būtų juos įgalioję atlikti tam tikrus nagrinėjamoje byloje aktualius su statyba susijusius veiksmus ir perleidę jiems reikalavimo teises ir pareigas į BUAB „Eurima“.

43. Atskiruoju skundu kvestionuojant pirmosios instancijos teismo išvadas nurodoma, kad apeliantų reikalavimo pagrįstumą patvirtina MB „Šimtmetis“ pateiktas komercinis pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atliekamos statinio užbaigimo procedūros, apeliantai mano, kad turi teisę patys atlikti visus su statinio statybų užbaigimu susijusius veiksmus bei teisę į nuostolių iš BUAB „Eurima“ atlyginimą. Apeliantai teigia, kad aplinkybę, jog kiti namo gyventojai perleido jiems reikalavimo teises į BUAB „Eurima“ dėl įpareigojimo atlikti statinio užbaigimo procedūras patvirtina 2021 m. gegužės 31 d. gyventojų rašytinis sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

44. Šiuo atveju nagrinėjant klausimą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės yra sprendžiama ar pagrįstas apeliantų atsakovei BUAB „Eurima“ pareikštas 37 258,31 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

45. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kreditoriaus pareikštas kreditorinis reikalavimas tvirtinamas tik tuo atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011).

46. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

47. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantai nėra kreditoriai atsakovės atžvilgiu ir neturi reikalavimo į ją, įvertino tarp apeliantų ir atsakovės sudarytas butų pirkimo – pardavimo sutartis bei aplinkybes nurodytas skundžiamos nutarties 9-14 punktuose, todėl pagrįstai sprendė, kad apeliantai neįrodė kodėl jiems atsirado teisė atlikti su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo darbus ir kitas procedūras, siekiant pripažinti pastatą 100 procentų užbaigtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad MB „Šimtmetis“ komercinis pasiūlymas nepatvirtina esančio realaus apeliantų reikalavimo į atsakovę. Byloje esanti MB „Šimtmetis“ kainų pasiūlymų lentelė neįrodo, kad apeliantai patyrė išlaidas dėl pastato statybos darbų užbaigimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kainų pasiūlymų lentelėje nėra detalizuotas ir nustatytas atliktinų su statybos užbaigimu susijusių darbų pobūdis, jų atitiktis statybos dokumentams, nėra aišku, kada pasiūlymas pateiktas ir kokios dienos kainomis nustatytos darbų sumos. Apeliantai nenurodė kodėl pastato statybos darbų užbaigimui buvo pasirinkta būtent MB „Šimtmetis“, taip pat nėra žinomos minėtos bendrijos kompetencijos, veiklos sritis, ar turi teisę užsiimti statybos darbais ir kt.

48. Taip pat nėra pagrindo vertinti priešingai pirmosios instancijos išvadų, kad apeliantų pateiktas 2021 m. gegužės 25 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų pareiškimas – sutikimas nepatvirtina aplinkybės, kad gyventojai perleido savo reikalavimo teises į atsakovę BUAB „Eurima“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame pareiškime – sutikime daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai nurodo, kad sutinka, jog pareiškėjai inicijuotų bei atliktų veiksmus tam, kad būtų atliktos viso namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų užbaigimo procedūros ir atlikta namo 100 procentų baigtumo teisinė registracija. Taigi pareiškimas, kad namo gyventojai sutinka inicijuoti pastato statybos darbų užbaigimo procedūras, negali būti sutapatinamas su gyventojų sutikimu perleisti savo galimų finansinių reikalavimų į atsakovę.

49. Dėl to, kas yra išdėstyta šios nutarties 47-48 punktuose apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių apeliantai nenuginčijo, o naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

50. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatomis, sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija maksimaliai leistiną priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jas sumažino iki 609,68 Eur ir priteisė jas iš apeliantų lygiomis dalimis.

51. Apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Jų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti atsakovės procesinį elgesį, nes jos nemokumo administratorė 2021 m. kovo 30 d. nuomonėje dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo nepateikė duomenų apie BUAB „Eurima“ ir UAB „Kevista“, UAB „Kevistos investicijos“ sudarytas sutartis, neįvykdytas prievoles, kas būtų nulėmę kitokį kreditorių balsavimą ir kitokį pareiškėjų procesinį elgesį.

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

53. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad atsakovės naudai negalėjo būti priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliantų skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Minėti procesiniai dokumentai pateikti laiku, nepraleidus nustatytų terminų. Kitų duomenų apie atsakovės netinkamą procesinį elgesį byloje nėra. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad atsakovės nemokumo administratorė turėjo pateikti duomenis apie BUAB „Eurima“ ir UAB „Kevista“, UAB „Kevistos investicijos“ sudarytas sutartis, neįvykdytas prievoles yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta įrodymais (CPK 178 straipsnis).

54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, apeliantų E. N., J. J., V. R. ir S. G. atskirojo skundo argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, dėl to pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialinių teisės normų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus apeliantams, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

55. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

56. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Atsižvelgiant, kad apeliantų atskirasis skundas netenkinamas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė BUAB „Eurima“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valeksa“.

58. Atsakovė prašo priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismui pateikti dokumentai (2021 m. birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra ir 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymas) įrodo, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl lygiomis dalimis po 125 Eur priteisiamos iš apeliantų E. N., J. J., V. R. ir S. G..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eurima“ (juridinio asmens kodas 303372514) naudai iš pareiškėjų E. N., J. J., V. R. ir S. G. po 125 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė