Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2023-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-250-932/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
1-250-932/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08031-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
R. J., K. N.
Civilinis ieškovas
A. S.
Advokatai
Pavelas Ravluševičius, Algirdas Putna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-250-932/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08031-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 1.2.14.3.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui,kaltinamajam R. J. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Putnai,kaltinamajam K. N. ir jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu suimtas, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas,

1) Trakų rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 4 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

3) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 291 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. J. skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams ir 27 dienoms. Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi, pakeitus Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 mėnesiams ir 28 dienoms;

4) Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 mėnesiams;

5) Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 8 dalimis, bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 mėnesių. Pritaikius Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą, lygtinai paleistas neatlikęs 1 (vienerių) metų 9 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

6) Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmę subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu skirta bausme, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams;

7) Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pakeista ir R. J. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Bausmes subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. ir 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

8) Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) 3 mėnesiams;

11) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams;

12) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (7 nusikalstamos veikos), jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista ir R. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams 6 mėnesiams;

13) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 05 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 (trejų) metų 1 mėnesio ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta bausmės dalis, t. y. laisvės atėmimas 3 mėnesiams, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 mėnesiams ir 19 dienų. Bausmę atliko ir iš įkalinimo įstaigos paleistas 2021 m. balandžio 23 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje,

K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas,

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta galutinė arešto bausmė 20 parų;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė arešto bausmė 60 parų;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo; pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, intensyvi priežiūra neskirta, nustatyti įpareigojimai gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti, o, neradus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 07.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir K. N. pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

R. J. nužudė kitą žmogų, o, būtent: jis, 2023 m. kovo 4 d., 18.36 val., Vievio autobusų stoties patalpose, esančiose Elektrėnų sav., Vievis, Kauno g. 26, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su J. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), metu, tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, dėl ko nuo suduoto smūgio jėgos J. S. nukrito ir galva atsitrenkė į grindis (kietą buką paviršių), tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva pakaušio kairėje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje, kairio pakaušio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio pakaušinės skilties sferinio ir pamatinio paviršių, dėl ko nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje nukentėjusysis J. S. mirė, ir taip pastarąjį nužudė. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

R. J. ir K. N. buvo kaltinami tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o, būtent: R. J. 2023 m. kovo 4 d., apie 18.40 val., Vievio autobusų stoties patalpose, esančiose Elektrėnų sav., Vievis, Kauno g. 26, panaudojus fizinį smurtą prieš J. S., gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia sudavus rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, dėl ko nuo suduoto smūgio jėgos J. S. nukrito ir galva atsitrenkė į grindis bei prarado sąmonę, taip atėmus galimybę pastarajam priešintis, po ko veikdami kartu, iš nukentėjusiojo J. S. pagrobė pastarajam priklausančius 2 pakelius cigarečių „LD” bendros 8 eurų vertės, 15 eurų kupiūromis ir nenustatytą kiekį euro monetomis, plastikinį maišelį „M.” su jame buvusiu 1,5 litro talpos alaus buteliu, t. y. pagrobė svetimą J. S. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais R. J. ir K. N. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. IŠTIRTI ĮRODYMAI

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. J. neneigė sudavęs nukentėjusiajam smūgį, tačiau tikino, kad pastarojo nužudyti nenorėjo, nesuprato, kad krisdamas nuo smūgio nukentėjusysis taip stipriai susitrenkė. Įvykio dieną su K. N. susitiko po pietų (ne 10 val. – 12 val., kaip nurodė pastarasis), kadangi iki tol dirbo, vežė į Kazokiškes baldus. Sugrįžęs į Vievį, dviračiu atvažiavo prie stoties ir laukė pusbrolio, kuris prašė susitikti, tačiau pusbrolis nepasirodė ir jis jau ruošėsi važiuoti namo, tačiau sutiko M. (A. R.) ir J. S.. Pastarieji išgėrinėjo alų, kurio pasiūlė ir jam. Kaltinamasis taip pat išgėrė, netrukus alus baigėsi ir J. pasiūlė nueiti dar nupirkti. Iš viso J. alų pirko tris kartus. Kai susitiko, buvo vienas jau nugertas alaus butelis, o paskui J. S. per tris kartus nupirko dar 3 butelius alaus po 1 l talpos, 6 laipsnių stiprumo. Alų jie išgėrė už stoties, apleistoje rampoje. K. N. pasirodė, kai jie jau buvo atėję į stotį (išskyrus, J. S., kuris buvo nuėjęs į parduotuvę). Pastarasis sakė, kad jam bloga, prašė išgerti, į ką šiam atsakė palaukti, kol iš parduotuvės grįš J., parneš alaus ir bus galima jo paprašyti išgerti. Sugrįžęs J. alaus davė ir K., t. y. alų vartojo visi. Niekas nesipyko, visi tarpusavyje kalbėjosi, atsimena, kad tą dieną jis (R. J.) dar prašė, kad J. pakalbėtų su savo broliu dėl galimybės įsidarbinti pas pastarąjį ir J. pažadėjo tą padaryti. Vienu metu J. nuėjo į tualetą, tuo laiku A. R. išėjo iš stoties, o jis ir K. N. sėdėjo, laukė, kol grįš J., kadangi dar buvo likusio alaus (mažiau nei pusė litrinio butelio), kurį norėjo pabaigti išgerti. Išėjęs iš tualeto J. S. ėjo tiesiai link jo (R. J.), „pasidaręs kūloką“ (kumštį) ir pasakė „aš tau duosiu į snukį“. Vos spėjo paklausti „už ką?“, kai iš dešinės rankos (tikriausiai kumščio) gavo smūgį į kairės pusės veido sritį, žandą. Tada kaltinamasis nurodė atsikėlęs nuo suoliuko ir iš dešinės rankos kumščio trenkė nukentėjusiajam į kairės pusės žandikaulį (smakrą), po ko J. nukrito nugara ant žemės, t. y. plytelėmis išklotų grindų. Nugriuvęs pagulėjo, gulėdamas sujudino ranką, paprašydamas padėti atsikelti. Tada jis su K. N. atitempė J. iki suoliukų, kur šis atsirėmė į jo (R. J.) kojas ir truputį pasėdėjo, linguodamas sakė „man į Vilnių reikia nuvažiuoti“. Kaltinamasis šiam atsakė „kaip tu važiuosi į Vilnių, pasižiūrėk į savo būseną“, tačiau J. S. aiškino „viskas man gerai yra“. Besėdėdamas prie kaltinamojo kojų, nukentėjusysis palinko, po ko jie dviese su K. N. pakėlė J. ir pasodino ant suoliuko. Kaltinamojo teigimu, keliant nukentėjusįjį nuo grindų, pastarasis pats dešine ranka bandė atsiremti į grindis, taip keldamasis. Pasodinęs pasakė, kad J. niekur nevažiuotų, pamiegotų ir eitų namo, tačiau jis vis tiek sakė važiuosiantis į Vilnių. Kai J. sėdėjo ant suoliuko (kėdės), dar siūlė šiam išgerti, bet jis atsisakė. Vienu metu jie su K. N. buvo išėję į lauką parūkyti, sugrįžus nukentėjusysis tebesėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis R. J. nurodė tiksliai nematęs, kada K. N. ištraukė nukentėjusiojo piniginę, tačiau, atrodo, tuo metu, kai J. sėdėjo ant suoliuko; kada buvo paimtos cigaretės, visai nematė. Kiek atsimena, nukentėjusysis turėjo cigarečių, tačiau tik vieną pakelį, t. y. vienas pakelis buvo pilnas, o kitas (tuščias) buvo išmestas dar iki smūgių sudavimo. „M.“ maišelyje buvo arbata „B.“, tą maišelį jis (R. J.) pasiėmė, kadangi pats J. to prašė, sakė „paimk tą maišelį, nes jis man nereikalingas“. Kaltinamojo teigimu, jis iš nukentėjusiojo daugiau nieko nepaėmė (nei pinigų, nei cigarečių), nukentėjusiojo neapiplėšė. Kai jie su K. N. išėjo iš stoties, paliko nukentėjusįjį sėdintį. Tikrai negalvojo, kad J. S. yra blogai, pastarasis buvo sąmoningas, bendravo, galvojo, kad jis tik šiek tiek susitrenkė. Labai gailisi dėl suduoto smūgio, neturėjo jokio tikslo nužudyti J. S.. Neprašė K. N., kad jis prisiimtų atsakomybę dėl įvykio, kadangi žinojo, jog vyksta ikiteisminis tyrimas, salėje buvo filmuojama. Civilinį ieškinį pripažįsta, stengsis pagal galimybes jį atlyginti. Duodamas parodymus kaltinamasis R. J. taip pat nurodė, kad tą dieną jis degtinės iš viso negėrė, vartojo tik alų ir tik tą, kurį nupirko J. S.. Nesutinka su A. R. parodymais, kad jie būtent tą dieną ėjo pas „furistus“ prašyti pinigų, o jį gavę pirko degtinę. Atsimena, kad kai atėjo į stoties laukiamąją salę, jos kampe stovėjo degtinės butelis, taip pat mėtėsi tuščias alaus „bambalis“. Kaltinamojo teigimu, tą dieną jis nebuvo visiškai girtas, tačiau neneigia, kad išgėręs, jam šiek tiek svaigo galva; nukentėjusysis J. S. buvo už jį daug girtesnis, mikčiojo, kas atsitikdavo, kai šis būdavo neblaivus (3 t., b. l. 191-197).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis R. J. parodė 2023 m. kovo 4 d., apie 15 val., sutikęs savo pažįstamą J. (J. S.). Jie buvo draugai, dažnai bendravo, kartu vartojo alkoholį. J. gyveno kartu su mama, dažnai išvažiuodavo į užsienį, ten dirbo (kiek žino, pastarasis iš užsienio grįžo šių metų kovo 1 d.). J. grįžus, abu kartu vartodavo alkoholį. Tą dieną su J. susitiko apie 15 valandą, susitiko už vaistinės, esančios Vievyje. J. atėjo kartu su vyru, kurio pravardė yra „M.“ (vardo ir pavardės nežino, jam apie 30 metų, ūgis apie 160 cm, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų). Po įvykio nurodytas vyras jam paskambino ir pasakė, kad jis iškvietė greitąją pagalbą J. S.. Nurodytą dieną „M.“ dėvėjo juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes ir pilkos spalvos kedus, su savimi turėjo ,,M.“ maišelį, į kurį buvo sudėjęs tuščius butelius. Nurodytą dieną J. S. dėvėjo juodos spalvos striukę, tamsiai mėlynos spalvos džinsus, dėl batų neatsimena, taip pat su savimi turėjo ,,M.“ maišelį, kuriame buvo arbata. Nurodytame maišelyje buvo 2-3 pakeliai juodos arbatos ,,B.“. Įvykio dieną jis pats (R. J.) dėvėjo mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, kepurę su snapeliu. Visi trys vartojo alkoholį už vaistinės. Alkoholį (3 butelius alaus, 1 l talpos) pirko J. Į parduotuvę J. ėjo tris kartus. Trise gėrė J. atneštą alų. Kai išgėrė visą alų, J. pasiūlė eiti į Vievio autobusų stotį. Iš pradžių norėjo eiti namo, bet J. pasakė, kad dar ,,pastatys“, t. y. nupirks, alaus. Kaltinamasis R. J. nurodė sutikęs. Būdavo taip, kad su pažįstamais kartą per savaitę nueidavo į stotį, ten pabendraudavo su pažįstamais. Taip jie trise atėjo į stotį. Jonas pasakė, kad nueis dar nupirkti alaus. Pastarasis išėjo, o jie su ,,M.“ liko stoties patalpoje. Po kažkiek laiko atėjo K. N.. Tuo metu stotyje buvo jis ir ,,M.“. Prieš K. ateinant, jie su juo nesusiskambindavo. K. atėjo, nes dažnai jie dažnai išgerdavo stotyje. Atėjęs K. pasakė, kad jam labai bloga, reikia išgerti alkoholio. Jis (R. J.) nurodė, kad J. išėjo pirkti alaus, galės paprašyti, kad jį pavaišintų. Kažkur po 5 min. sugrįžo J., jis atnešė vieną ,,bambalį“ (butelį) alaus. Po kelių minučių ,,M.“ išėjo, pasakė, kad eis pamiegoti. Stoties patalpoje liko trise: jis, K. ir J. Visi kartu gėrė J. atneštą alų. J. pasakė, kad pasibaigus alui, eis namo. J. pasakė: ,,tuoj einu į tualetą ir damušime alų“. J. išėjo į autobusų stoties patalpoje esantį tualetą, o jie su K. liko stoties patalpoje sėdėti ant suoliuko. J. tualete prabuvo apie 10 min., o išėjęs su kumščiais ėjo link jo. Jis (R. J.) sėdėjo priešais jį. Matydamas, kad J. artinasi link jo su kumščiais, suprato, kad šis nori muštis. Prieš tai pastarasis pasakė, kad „,duos į snukį“. Nežino, kodėl šis taip pasakė. Kaltinamojo R. J. teigimu, tuomet jam suveikė refleksas ir jis, sėdėdamas ant suoliuko, rankos kumščiu sudavė J. į smakrą, po smūgio J. nukrito (kiek prisimena, ant šono). Neprisimena, ar pastarasis atsitrenkė galva į grindis (jam atrodo, kad ne). Tuo metu K. buvo šalia jo, sėdėjo ant suoliuko. J. gulėjo. Jis priėjo prie gulinčio J. ir paėmė jį už vienos rankos, o K. už kitos. Jie kartu bandė pasodinti J. ant suoliuko, šis buvo sąmoningas. Jam buvo sunku atsikelti, dėl to nusprendė jį pakelti. Kaip minėjo, J. buvo sąmoningas. Jie su K. pasodino J. ant suoliuko. Jis sėdėjo ant suoliuko, bendravo su jais, sakė važiuosiantis į Vilnių. Tuo metu K. ,,praėjo“ J. per kišenes, t. y. patikrino jas, bet jis nematė, ką šis paėmė. Tik po to, kai jie išėjo iš stoties, jis jam pasiūlė parūkyti. Jis paklausė, iš kur K. turi cigarečių, o pastarasis atsakė, kad turi ir viskas. R. J. teigimu, jis J. kišenių neapžiūrinėjo, nieko iš jų neėmė. Po ,,smūgio“ jie su K. pasodino J. ant suoliuko ir išėjo. Išeinant K. paėmė J. turėtą maišelį, kuriame buvo arbata. Po to K. perdavė jam tą maišelį ir pasakė negeriantis juodos arbatos, atidavė tą arbatą jam. Jis (R. J.) parsinešė arbatą namo ir ją išgėrė. Daugiau su K. į stotį grįžę nebuvo. Išeinant K. pasakė, kad jis turi pinigų ir pasiūlė nueiti į ,,tašką“ ir paimti dar degtines. Jis sutiko, kartu nuėjo ir K. nupirko degtinę. Kartu išgėrė pastarojo nupirktą degtinę, po ko jis nuėjo namo; nežino, kur nuėjo K. Nurodytą dieną, apie 22 val., jam paskambino ,,M.“ ir pasakė, kad atėjęs į stotį rado J. ,,nugriuvusį“ ant žemės. Sakė, kad J. dar gyvas, nurodė kviesiantis greitąją. Tuo jų pokalbis baigėsi. Po to J. brolis sakė, kad J. mirė nuo degtinės, nes pastarajam buvo negalima gerti. Nežino, dėl ko mirė J. (1 t., b. l. 182-184, 190). Papildomai apklaustas R. J. patvirtino ankstesnius parodymus, nurodė, jog gailisi, dėl to, kas įvyko, negalvojo, kad J. mirs (1 t., b. l. 190).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. N. pripažino paėmęs iš nukentėjusiojo pinigus ir vieną cigarečių pakelį, dėl tokių savo veiksmų gailėjosi. Įvykio dieną, apie pietus, o galimai ir 10 – 12 val., susitiko su savo pažįstamu R. J.. Eidami link autobusų stoties, parduotuvėje nusipirko alaus „bambalį“ (pinigų alui turėjo K. N.) ir abu gėrė. Netoli stoties sutiko J. S., kurį kažkiek pažinojo, gerai žinojo pastarojo sūnėną L., su kuriuo abu draugavo, buvo klasiokai. Kartu su J. S. buvo ir A. (ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis jį nurodė kaip A.). Kai visi išgėrė jo (K. N.) nupirktą alų, J. S. pasiūlė dar išgerti, jis turėjo pinigų ir sakė, jog nupirks dar alaus. Kiek pamena, J. ėjo iš viso 2 ar 3 kartus pirkti alaus (visus kartus pirko „bambalius“ po 1 litrą). Į stoties laukiamąją salę jie visi keturiese atėjo vakarop, apie 17 val. Atsimena, kad stotyje dar gėrė degtinę (atrodo, buvo 0,5 l butelis), tačiau negali pasakyti, kas ją nupirko. Kažkuriuo metu J. nuėjo į tualetą, jam ten bebūnant A. (past. – A. R.) išėjo iš stoties salės į namus, o jie su R. J. sėdėjo ant kėdžių. Jokio konflikto tarp niekieno nebuvę kilo, niekas nesipyko, tačiau, kai J. S. išėjo iš tualeto, priėjo prie jo (K. N.) ir netikėtai iš dešinės rankos smogė į kairįjį petį. Paskui pastarasis iš karto priėjo prie sėdinčio R. J. ir jam smogė, pats pirmas pradėjo su pastaruoju konfliktuoti (nors iki tol nebuvo jokių nesutarimų). Kaltinamojo K. N. teigimu, jis nematė, kur J. S. pataikė R. J., tiesiog matė, jog šis smogė. Taip pat nematė, kad R. būtų sudavęs J., matė tik tai, kaip J. parkrito ant žemės, girdėjo griuvimo garsą. Parkritęs J. gulėjo ant grindų, bet buvo sąmoningas, kažką kalbėjo, atsimena, jog sakė „aš girtas“, kažką niūniavo. Atrodo, paskui jie su R. J. pasodino nukentėjusįjį (nors dėl tokios aplinkybės nėra pilnai tikras), nes šis pats negalėjo atsikelti, buvo girtas. Kaltinamojo teigimu, kažkuriuo metu jis išėjo į lauką parūkyti. Dar atsimena, kad tuo metu, kai nukentėjusysis gulėjo ant grindų, ištraukė iš pastarojo striukės vidinės kišenės piniginę, iš kurios išėmė 10 eurų kupiūrą (ne 15 eurų), po ko įdėjo piniginę atgal į kišenę, be to, iš striukės apatinės dešinės pusės kišenės paėmė vieną „LD“ cigarečių pakelį. Nei imant piniginę, nei cigaretes, nukentėjusysis jam nieko nesakė. Daugiau nieko iš nukentėjusiojo neėmė, nematė, jog kažką būtų paėmęs R. J.. Jokių bendrų veiksmų pagrobiant nukentėjusiojo daiktus kartu su R. J. neatliko, nieko abu nesitarė. Dėl nukentėjusiojo turėjo „M.“ maišo, nežino, kas su juo atsitiko, mano, kad jis taip ir liko stotyje. Be to, anot kaltinamojo K. N., tame maiše buvo arbata, o ne alus. Kai jie su R. J. išėjo iš stoties, J. S. buvo gyvas, lyg kažką šnekėjo. Išėję su Ruslanu išsiskyrė, jis (K. N.) už iš nukentėjusiojo paimtus pinigus dar pirko alkoholį. Kitą dieną skambino Ruslanui, norėjo paklausti, ar šis turi ką nors išgerti. Pastarasis nurodė nieko neturintis ir baigė pokalbį, vėliau pats perskambino ir pasakė, kad nebėra J., sakė, kad šis „gėrė ir nebėra“. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 162-165), kaltinamasis K. N. teigė, kad jo parodymai dėl to, jog buvo kilęs konfliktas, matė, kaip R. J. dešiniu kumščiu sudavė J. S. kažkur į galvos sritį, tai, kad po to, kai nukentėjusysis gulėjo ant grindų, abu su R. J. nutarė, kad gal šis turi pinigų, po ko K. N. ištraukus cigarečių pakelį bei piniginę ir pasiėmus 15 eurų kupiūromis, R. J. išsiėmė monetas, toliau su R. apžiūrinėjo nukentėjusiojo kišenes ir R. pasiėmė pradėtą raudoną cigarečių pakelį, tai, kad padavė R. J. nukentėjusiojo maišą su alaus „bambaliu“, po ko R. šį maišą įsidėjo į savo kuprinę, be to, tai, kad R. J. vėliau prašė prisiimti atsakomybę dėl įvykio, yra neteisingi, duoti dėl tyrėjo spaudimo, vėliau posėdžio metu teigė, kad visgi galima tais parodymais remtis, tačiau čia vėl suabejojo tokia savo pozicija. Kaltinamasis akcentavo paėmęs tik 10 eurų ir vieną cigarečių pakelį, tokiems jo veiksmams įtaką turėjo girtumas, blaivas taip nebūtų pasielgęs, dėl savo elgesio gailisi (3 t., b. l. 170-180, 191-197).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis K. N. kaltu prisipažino, parodė, jog 2023 m. kovo mėn. 4 d. kažkur Vievyje atsitiktinai susitiko su R. J., kurį pažįsta gal porą metų (susipažino išgertuvių metu). Jie, kiek prisimena, tada su R. J. nebuvo susitarę susitikti, sutiko jį atsitiktinai. Su savimi turėjo lyg 1,40 Eur, kad galėtų nusipirkti 1 litrą („bambalį“) stipriausio alaus. Susitikus R. J. su savimi jau turėjo 1 „bambalį“ alaus. Tada jie abu nuėjo į kažkokią parduotuvę Vievyje, kurioje jis (K. N.) taip pat nupirko vieną „bambalį“ stipriausio (6 laipsnių) alaus. Tuomet buvo pagiringas, jie susitiko tarp 10 – 12 val.; kaip dabar mano, R. J. tada buvo dar blaivus. Abu nuėjo link Vievio autobusų stoties (Vievis, Kauno g. 26), bet dar iki tol stovėdami su R. J. pradėjo gerti alų; begerdami pamatė netoliese taip pat geriantį alų J. S., kurį jis (K. N.) pažinojo tik iš matymo, o, jo manymu, R. J. su J. S. bendravo dažniau. Kiek žino, J. S. gyveno (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, pastarasis tada vilkėjo juodos spalvos striukę ir mūvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, jo avalynės nebeprisimena. Jis pats (K. N.) buvo apsivilkęs tamsiai mėlynos su juoda spalva striukę (dvipusę), pilkos spalvos bliuzoną su raudonu užrašu „Pittsburg state“ (jį vilki ir dabar), mūvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, avėjo juodos spalvos „Nike“ kedus (juos avi ir dabar). R. J. aprangos nebeprisimena, atrodo, pastarasis buvo apsirengęs juodą su pilka spalva striukę, sportines kelnes, avalynės neprisimena. Pamatę J. S., abu su R. J. priėjo prie jo, su juo dar buvo ir A. (jo tikslaus vardo nežino, mano, jog A.). Jam pasirodė, kad J. S. ir A. jau buvo išgėrę. Jie visi keturiese toliau gėrė alų. Kiek prisimena, kai pasibaigė alus, J. S. vienas nuėjo į parduotuvę, kurioje nupirko vieną ar du „bambalius“ alaus, po ko jie visi keturiese nuėjo į kažkokią apleistą „būdelę“ visai netoli Vievio autobusų stoties, kur išgėrė tuos 2 litrus alaus. Kiek prisimena, daugiau niekas iš jų neturėjo pinigų, bet norėjo dar alaus. Tuo metu jis jautėsi smarkiai apgirtęs. Vėliau, kiek prisimena, kai pasidarė šalta, jie lyg visi keturiese, o gal ir trise (nepamena, ar kartu buvo A.) nuėjo Vievio autobusų stoties laukiamąją salę. Kiek prisimena, salėje nebuvo jokių pašalinių žmonių. Tiksliai nežino, kiek buvo valandų, kuomet jie nuėjo į stotį, bet mano, jog galimai apie 17 – 18 val.. Prisimena, kad būdami autobusų stotyje jie vėl gėrė alų, iš kažkur atsirado 0,5 l talpos degtinės butelis. K. N. teigimu, jis visą laiką buvo stotyje (tik trumpam išėjo parūkyti), R. J. lyg su A. buvo kažkur išėję, o, kiek pamena, J. S. lyg vienas buvo kažkur išėjęs. Matė, kad R. su A. nuėjo link „Viada“ degalinės, Vievyje, o J. ėjo, atrodo, iki parduotuvės „M.“. R. su A. grįžo gal po 5 min., kažkuris ir atsinešė tą 0,5 l talpos degtinės butelį. Tuo tarpu J. S. su savimi atsinešė du ar tai tris „bambalius“ alaus, kurie buvo parduotuvės „M.“ maiše. Jie visi stoties laukiamojoje salėje vartojo atneštą alkoholį, kažkuriuo metu A. išėjo ir nebegrįžo. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. apie 18 val. 40 min., tarp R. J. ir J. S. kilo ginčas, jie abu buvo pakankamai girti ir R. J. dešiniuoju kumščiu vieną kartą sudavė J. S. kažkur į galvos sritį; jam pasirodė, kad pataikė kažkur tarp žandikaulio ir kairio smilkinio, po ko J. S. nugriuvo ant keramikinėmis plytelėmis išklotų grindų. Jam pasirodė, kad J. S. bandė atsikelti. Po to, kai sudavė nukentėjusiajam, R. J. lyg sėdėjo ant kėdės, o jis išėjo į lauką parūkyti. Pamena, kad J. S. gulėjo ant grindų, kažką murmėjo, todėl, kaltinamojo teigimu, jis nemanė, kad pastarajam yra labai blogai. Jie su R. neturėjo pinigų, bet abu kartu nutarė, kad galbūt J. S. dar turi pinigų ir tada jis (K. N.) ištraukė iš J. S. striukės vidinės kišenės mėlyną cigarečių „LD“ pakelį (beveik pilną), juodos spalvos vyrišką piniginę, kurioje buvo 15 eurų kupiūromis (viena 10 Eur vertės ir 1 kupiūra 5 Eur nominalo vertės), dar buvo kažkiek monetų (lyg nuo 3 iki 5 eurų). Jis (K. N.) išsiėmė popierinius pinigus, o piniginę su monetomis padavė R. J.. Matė, kad R. J. išsiėmė metalines monetas, o piniginę, kurioje lyg buvo kažkokios kortelės (tų kortelių jie su R. nelietė) įdėjo į J. S. priekinę džinsinių kelnių kišenę. Jie abu su R. J. apžiūrinėjo J. S. kišenes, atrodo, R. J. dar pasiėmė raudoną cigarečių „LD“ pakelį. Daugiau jie nieko nesurado J. S. kišenėse. J. S. su savimi turėjo baltos spalvos „M.“ maišą, kuriame dar buvo vienas „bambalis“ stipraus alaus, atrodo, jo pavadinimas „Stiprusis“. K. N. nurodė pasiėmęs tą maišą su alumi, o vėliau R. J. maišą įsidėjo į su savimi turėtą juodos spalvos kuprinę. Išėjęs iš autobusų stoties, jis (K. N.) persirengė savo striukę, išversdamas ją į kitą pusę (striukė pasidarė juodos spalvos, prieš tai ji buvo tamsiai mėlyna su juodu), kad niekas nematytų, kad jis girtas eina iš stoties. Tada nuėjo į Kauno gatvėje esantį „tašką“, kur nupirko 0,5 l talpos degtinės „Zubrovka“. Po to jie abu su R. J. nuėjo pas N. ir N. (pas šiuos dar buvo ir A.), kurie Vievyje, netoli bibliotekos, nuomojasi namą, ten jie išgėrė atsineštą degtinę ir tą „bambalį“ alaus, kurį buvo paėmę iš J. S.. Niekam nepasakojo apie R. J. suduotą smūgį J., negirdėjo, kad R. J. būtų pasakojęs, kad jis trenkė nukentėjusiajam. Prisimena, kad jis vėl ėjo iki to paties „taško“, kur pirko dar du „bambalius“ alaus (buvo tikrai po 20 val., nes parduotuvėje alaus nebepardavinėjo) ir nuėjo link namų. Kitą dieną jis iš savo mamos R. N. telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambino R. J. (jo telefono numerio neprisimena, tačiau jis buvo išlikęs motinos telefone) ir paklausė pastarojo, ar jis turi ką nors išgerti, nes buvo labai bloga. R. J. pasakė neturintis ir padėjo ragelį. Maždaug po minutės R. J. pats paskambino į motinos telefoną ir tada pasakė, kad J. S. mirė. Tada jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kaip čia taip galėjo atsitikti. R. J. pasakė bijantis, kad jo neprikabintų dėl J. mirties, nes jis sudavė J. S.. Daugiau tuo metu jie nesikalbėjo. Dar po dienos nuėjęs į Vievio miestelį gatvėje (netoli autobusų stoties) sutiko A." ir šis jam pasakė, kad būtent jis, pamatęs, kad J. S. nesikelia, iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie lyg bandė nukentėjusįjį gaivinti, bet pasakė, kad J. S. mirė. Kaltinamojo teigimu, A. jam nieko neminėjo, dėl ko mirė nukentėjusysis. Dar po savaitės jis vėl susitiko su R. J. ir tada R. J. paklausė, ar jis negalėtų prisiimti atsakomybės dėl įvykio su J. S., tačiau, K. N. teigimu, jis pastarajam atsakė tik piniginę bei paėmęs maišą su alumi, daugiau nieko J. S. nedaręs ir nieko neprisiims. Daugiau su R. J. apie J. S. mirtį nesikalbėjo. Nežinojo, kad policijoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl J. S. nužudymo. Jis tikrai jokių smūgių J. S. nesudavė, matė, kaip vieną smūgį pastarajam sudavė R. J.. Jis labai gailisi dėl savo poelgio, kad paėmė J. S. piniginę, išėmė 15 eurų, taip pat paėmė cigarečių pakelį ir alaus butelį parduotuvės „M.“ maiše (2 t., b. l. 162-165). Atliekant parodymų patikrinimą vietoje K. N. patvirtino anksčiau nurodytoje apklausoje duotus parodymus (2 t., b. l. 166-175).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. R. parodė, kad įvykio dieną buvo susitikęs su pažįstamu J. S., R. J., kuris netoli stoties atėjo vedinas dviračiu, kartu su juo buvo ir K. N.. Atsimena, kad visi gėrė alų, kai jis baigėsi, J. S. pasiūlė nupirkti dar laus, kurį vėl visi suvartojo. Kai pradėjo lynoti, visi nuėjo į stoties vidų. Paskui jie su R. J. nuėjo pas „furistus“ paprašyti pinigų degtinei ir jų gavę nupirko degtinės butelį. Sugrįžę į stotį, gėrė degtinę. Kadangi, liudytojo teigimu, jis tą dieną jau buvo nemažai išgėręs, vienu metu nusprendė eiti už tilto, kur stovi tualeto patalpos, ir ten pamiegoti. Iki jam išeinant niekas nesipyko, R. J. ir K. N. sėdėjo ant suoliukų, o J. S. nuėjo į tualetą. Nežino, kas vyko jam išėjus iš stoties. Pamiegojęs atsikėlė, suradęs kišenėje smulkių pinigų, nuėjo ir parduotuvę nusipirkti skardinę alaus ir tada sugrįžo į stoties laukiamąją salę. Joje kaltinamųjų jau nebuvo, tačiau pamatė, kad ant grindų kryžiumi guli J. S.. Nesuprato, kas jam yra, pagalvojo gal dėl to, kad girtas (liudytojo teigimu, įvykio dieną nukentėjusysis buvo jau pakankamai išgėręs, mikčiojo, kas įvykdavo šiam esant apsvaigus, truputį svyravo). Priėjęs pamatė, kad J. S. nesąmoningas, dėl ko iškvietė medikus, kurie atvykę konstatavo J. mirtį. Atsimena, kad įvykio dieną nukentėjusysis su savimi turėjo parduotuvės „M.“ maišelį (nežino, kas buvo jo viduje), kurio sugrįžus ir radus J. gulintį ant grindų jau nebebuvo. Dėl kokios priežasties nukentėjusysis mirė, liudytojas nurodė nežinantis. Neatsimena, ar vėliau buvo susitikęs ir kalbėjo su kaltinamaisiais, tačiau jei taip buvo, tai turėjo jiems pasakyti, kad J. S. rado stotyje negyvą. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 98-99), liudytojas A. R. patvirtino, kad jie surašyti teisingai (3 t., b. l. 170-180).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. buvo apklaustas iš viso du kartus, apklausiamas parodė, apklausos metu parodė, kad tą dieną, kai buvo rastas negyvas J. S., mieste susitiko savo pažįstamą R. Jo ūgis apie 180 cm, gana stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, dėvėjo tamsios spalvos drabužius, buvo su kepure, jokios rankinės, tašės ar maišelio su savimi neturėjo. Kiek prisimena, kuprinės taip pat neturėjo. R. turėjo tik mėlynos spalvos dviratį. Kai susitiko su R., šis buvo ne vienas, kartu su pastaruoju buvo vaikinas, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Tas vaikinas yra vietinis (gyvena Vievyje), vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, pravardės jo nežino, galėtų jį atpažinti. Kaip įvykio dieną jis buvo apsirengęs, nurodyti negali, neprisimena. Šis vaikinas su savimi taip p[at neturėjo jokių daiktų (nei tašės, nei kuprinės ar maišelio). Nurodytą dieną jis dėvėjo juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes ir pilkos spalvos kepurę. Susitikę trise nusprendė išgerti alkoholio. Susimetė pinigus ir jis nuėjo į parduotuvę, kurioje nupirko vieną butelį alaus. Butelis buvo plastikinis, 1 litro talpos. Tuo metu, kai buvo parduotuvėje, R. su nurodytu vaikinu jo laukė už vaistinės, esančios Kauno g., Vievyje. Nupirkęs alų, atėjo prie R. ir nurodyto vaikino. Visi kartu gėrė tą alų. Po kažkiek laiko už vaistinės patalpų atėjo pažįstamas J. S.. Jie kartu išgerdavo, šis buvo vietinis. Jis atėjo rankoje laikydamas baltos spalvos maišelį su užrašu ,,M.“; iš maišelio ištraukė alaus skardinę. Po to, kai ištraukė alų, nurodytame maišelyje liko kažkokie daiktai, tačiau tų daiktų jis nerodė ir liudytojas nurodė jų nematęs. Keturiese gėrė alų, J. gėrė alų iš skardinės, o jie trise alų (nupirktą liudytojo). Įvykio dieną J. dėvėjo tamsios spalvos drabužius, išskyrus maišelį, daugiau jokių daiktų pas jį nematė. Draugiškai bendravo, jam būnant jokių konfliktų nekilo. Lauke buvo šalta, dėl to nusprendė eiti į Vievio autobusų stoties patalpą. Visi keturiese ėjo link stoties (nuo vaistinės iki stoties yra apie 30 metrų). Kuriuo laiku atėjo į stotį, nurodyti negali, bet lauke nebuvo dar tamsu. Stotyje visi vartojo alkoholį. Tiksliai nepamena, kada jie su R. nuėjo paprašyti tolimų reisų vairuotojų pinigų. Prieš tai R. pasakė, kad pinigų neturi. Kitas vaikinas irgi sakė neturintis pinigų. Nežino, ar J. turėjo su savimi pinigų. Kai jie su R. išėjo, stotyje liko J. ir nurodytas vaikinas. Gavę pinigų nuėjo į parduotuvę ir joje nupirko 0,5 litro talpos degtinės butelį. Po to su R. grįžo į stotį. Tiksliai jau nepamena, ar jis (A. R.) gėrė degtinę, tačiau pamena, kad R., J. ir nurodytas vaikinas gėrė degtinę. Jautėsi labai apsvaigęs, dėl to išėjo iš patalpos ir nuėjo į aikštelėje esantį tualetą pamiegoti. Patalpoje liko R., J. ir vaikinas. Nežino, kas vyko tuo metu, kai jo nebuvo. Po kažkiek laiko atsikėlė, pažiūrėjo, kad turi dar centų, todėl nusprendė nueiti nupirkti alaus. Nuėjo į parduotuvę ,,M.“ ir nupirko skardinę alus. Tada grįžo į autobusų stotį. Iš pradžių jam pasirodė, kad stotyje nieko nėra, tačiau užėjęs į patalpą pamatė ant grindų gulintį J. Jis gulėjo ant nugaros. Priėjo prie J., jam pasirodė, kad šis gyvas. Jis nejudėjo, nebuvo sąmoningas. Tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Skambino 112. Kai atvyko policijos pareigūnai ir darė jo apžiūrą, pastebėjo, kad J. turėjo su savimi juodos spalvos piniginę (tiksliai jos apibūdinti negali). Nežino, ar piniginėje buvo pinigų, nes jam niekas nerodė piniginės vidaus. Tuo metu buvo labai sutrikęs, neprisimena, ar šalia gulinčio J. buvo jo turėtas ,,Maxima“ maišelis. Po įvykio buvo susitikęs atskirai tiek su R., tiek ir su nurodytu vaikinu. Jie apie J. nieko neklausė, jis pats pasakė, kad rado J. negyvą, gulintį stotyje ant grindų. Nieko nesakė, dėl ko mirė J., nes to nežino (1 t., b. l. 98-99).

2023 m. balandžio 6 d. atlikus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką liudytojas A. R. atpažino K. N. ir R. J. kaip asmenis, apie kuriuos apklausos metu davė parodymus (1 t., b. l. 100-104, 105-107).

Teisme apklausta nukentėjusioji A. S. pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jos sūnus J. buvo jauniausias iš vaikų, jis su broliu E. važiuodavo į Vokietiją dirbti. Užsienyje išbūdavo apie penkis mėnesius, tuomet grįždavo 2–3 savaitėms į Lietuvą. Grįžęs gyvendavo jos namuose, padėdavo jai, nupjaudavo žolę, darė remontą. Santykiai su sūnumi buvo artimi, jam esant užsienyje visą laiką susiskambindavo telefonu. J. buvo gero būdo, ramus, sugrįžęs į Lietuvą išgerdavo, tačiau nebuvo alkoholikas. Po sūnaus mirties itin suprastėjo jos sveikata, ėmė kamuoti skausmai, nuolat verkė, jai buvo diagnozuota onkologinė liga, dėl laidotuvių turėjo išlaidų (3 t., b. l. 170-180).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad J. buvo jauniausiais jos sūnus (turi dar keturis sūnus ir dvi dukras), juo rūpinosi jos sūnus E. S., kuris šiuo metu gyvena Vokietijoje. E. labai padėjo J., jie kartu dirbo Vokietijoje. Negali pasakyti, kada J. su E. grįžo į Lietuvą, praeitų metų gruodį. Apie sūnaus mirtį pranešė atvažiavę policijos pareigūnai. Sūnaus mirties priežasties nežino; po kiek laiko, sužinojo, kad jos sūnų nužudė. Tuo metu, kada nužudė J., kitas sūnus E. buvo Lietuvoje, jis rūpinosi laidotuvėmis, apmokėjo visas išlaidas. Kiek jai žinoma, pastarasis laidotuvėmis išleido apie 3 000 eurų. Šiuo metu E. yra Vokietijoje, artimiausiu laiku negrįš į Lietuvą. Kiek žino, jis nepageidauja dalyvauti tyrime, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Nukentėjusioji parodė, kad jos ir sūnaus J. santykiai buvo labai geri, jie buvo artimi, laukė, kada pastarasis sugrįš iš Vokietijos. Iki šiol pergyvena dėl sūnaus (1 t., b. l. 82-83).

2023 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus adresu Elektrėnų sav., Vievis, Kauno 26, yra Vievio miesto autobusų stotis. Užėjus į stoties vidų, kurios 3/4 sienos sudarytos iš langų, viduje tolimajame dešiniame kampe guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas nugara guli ant akmeninių plytelių, šalia sėdimų raudonos spalvos vietų. Apžiūrint lavoną matyti, kad jis aprengtas mėlynos spalvos striuke, juodos spalvos megztiniu, mėlynos spalvos džinsais bei juodos spalvos sportiniais kedais. Apžiūrint asmens drabužius juose rasta asmens tapatybės kortelė, išduota J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini). Ant asmens kūno galiuko matoma raudonos spalvos dėmė, išorinių smurto žymių ant asmens kūno nematyti. Autobusų stoties patalpų dešiniame kampe yra tušti alkoholinių gėrimų buteliai, t. y. degtinės „Bičiulių“ 40 laipsnių stiprumo bei 0,5 litro talpos ir 1 litro talpos alkoholinio alaus (6 laipsnių stiprumo) buteliai. Po apžiūros J. S. kūnas įdedamas į plastikinį maišą su plomba Nr. 7170414. Daugiau įvykio vietoje nusikalstamai veikai būdingų pėdsakų nėra (1 t., b. l. 31-40).

2023 m. kovo 31 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo kameroje „Laukiamasis“, vaizdo įrašo data – 2023 m. kovo 4 d., nuo 17.59 val. iki 20.59 val. Spalvoto vaizdo kamera įrengta keleivių laukiamojoje patalpoje. Kairėje pusėje matomos raudonos spalvos kėdės, už kurių kampe stovi šiukšliadėžė, priešais yra siena su langais ir durimis į lauką, pro kuriuos matyti pėsčiųjų takas ir kolona, į kurią atremtas stovi dviratis, šalia stovi šiukšliadėžė. Prie lango iš lauko pusės yra suolas su šviesios spalvos kėdėmis. Už pėsčiųjų tako matyti autotransporto aikštelė. Patalpos dešinėje pusėje stovi raudonos spalvos kėdės, kampe prie lango įrengtas „WC“ su baltos spalvos durimis. Nuo 18.00 val. patalpos kampe pro kamerą matosi dviejų sėdinčių vyrų galvos. Vienas apsirengęs tamsios spalvos striukę su gobtuvu, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, o antras tamsių trumpai kirptų plaukų, su iš po striukės kyšančiu šviesios spalvos džemperio gobtuvu. 18.04 val. iš lauko į patalpą užeina trečias vyras, kurio veidas apžėlęs trumpa neskusta barzda, ant galvos užsidėjęs aptemtą medžiaginę kepuraitę, apsirengęs tamsios spalvos striukę ir kelnėmis, mūvi pilkos spalvos sportbačius su baltos spalvos padu ir trimis juostomis šonuose, atitinkančius prekinio ženklo „Adidas“ logotipą. Vyras Nr. 3, pasivaikščiojęs po patalpą, atsisėda dešinėje pusėje arčiau „WC“ durų. Tuo tarpu pirmas ir antras vyrai išeina iš patalpos į lauką. Vyras Nr. 1 dėvi juodą kepurę su snapeliu, iš po kepurės matyti tamsūs plaukai, apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu, striukės prasegtoje priekinėje dalyje matomos žalios spalvos vidinės striukės detalės, rudos spalvos kelnėmis su išorinėmis kišenėmis šlaunų srityje, avi rudais batais su šviesios spalvos raišteliais. Vyras Nr. 2 rudų, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs šviesios spalvos džemperiu su gobtuvu ir užrašu ant krūtinės, juodos spalvos striuke, mėlynos spalvos kelnėmis (džinsinėmis), avi tamsios spalvos sportinius batus su baltu padu ir elementais šonuose, atitinkančiais prekinio ženklo „Nike“ logotipą. 18.08 val. vyrai Nr. 1 ir 2 grįžta iš lauko į patalpą. Vyras Nr. 1 atsisėda kairėje pusėje po kamera, vyras Nr. 2 užeina į „WC“. 18.09 val. vyras Nr. 2 išeina iš „WC“ ir atsisėda dešinėje pusėje po kamera šalia vyro Nr. 1. Laikotarpiu nuo 17.59 val. iki 18.13 val. keleivių laukiamosios patalpos kampe, kuriame sumontuota vaizdą fiksuojanti kamera, tarp vyrų Nr. 1 ir 2 sėdėjo vyras Nr. 4, kurio nesimato. 18.13 val. vyras Nr. 4 tamsių plaukų, apsirengęs juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus, atsistojo ir svirduliuodamas išėjo į lauką. Paskui vyrą Nr. 4 į lauką nuėjo vyras Nr. 2, kuris, palydėjęs vyrą Nr. 4, grįžo į patalpą. 18.17 val. vyras Nr. 4 grįžo iš lauko į patalpą ir atsisėdo tarp vyrų Nr. 1 ir 2, kampe po kamera, kur jo nesimato. Laikotarpiu nuo 18.23 val. iki 18.36 val. vyrai Nr. 1 ir 2 vaikšto, išeina iš patalpos ir grįžta, atsisėda taip pat kaip ir prieš tai. Vyro Nr. 4 nesimato, kol jis 18.35 val. atsistoja ir nueina į „WC“, iš kurio tuo metu išeina vyras Nr. 3. 18.36 val. vyras Nr. 3 išeina iš patalpos į lauką, tuo metu vyras Nr. 4 išeina iš „WC“ ir, priėjęs prie sėdinčių vyrų Nr. 1 ir 2, dešinės rankos plaštaka suduoda vyrui Nr. 1. Vyras Nr. 1 atsistoja ir dešinės rankos kumščiu smūgiuoja vyrui Nr. 4 į žandikaulį, po ko pastarasis krito ant nugaros, galva atsitrenkė į plytelių grindinį ir galimai prarado sąmonę. Vyrai Nr. 1 ir 2 kurį laiką pasimuisto ir 18.37 val., paėmę vyrą Nr. 4 už rankų, atitempia į kampą po kamera ir pasodina ant grindų. Pastarasis nusvyra į kairę pusę ir guli ant grindų šalia sėdinčio vyro Nr. 1 kojų. Vyras Nr. 2 tuo metu stovi ir kalbasi su vyru Nr. 1. 18.39 val. vyras Nr. 4 pradeda kilnoti rankas, tada vyras Nr. 1 sėdėdamas pasilenkia prie vyro Nr. 4 ir pradeda jį čiupinėti rankomis; tuo metu vyras Nr. 2 stovi šalia ir stebi. 18.41 val. vyras Nr. 2 prieina prie vyro Nr. 1, pasilenkia prie Nr. 1, kuris pasako kažką į ausį Nr. 1. Tuo metu vyras Nr. 4 nejudėdamas guli ant kairio šono su ištiesta kaire ranka. Vyras Nr. 2 pradeda judinti Nr. 4 ir, padedant vyrui Nr. 1, jį pasodina. 18.42 val. vyrai Nr. 1 ir 2, pasilenkę virš sėdinčio Nr. 4, čiupinėja jį rankomis, po ko vyras Nr. 2 įsideda sau į kišenę cigarečių pakelį. Vėliau minėti vyrai pakelia nuo grindų Nr. 4 ir pasodina kampe ant kėdės, kur jo per vaizdo kamerą nesimato. Tuo metu Nr. 2 išsitraukia iš kišenės ir apžiūri cigarečių pakelį, kurį paėmė iš vyro Nr. 4. Vyras Nr. 1 atsisėda prie Nr. 4 ir kažką daro, nes kartais matosi arba nesimato vaizdo įraše. Tuo metu Nr. 2 stovi šalia ir kažką kalba. 18.44 val. vyrai Nr. 1 ir 2 išeina iš patalpos, palikę Nr. 4, kurio nesimato per vaizdo kamerą. 18.46 val. vyras Nr. 1 grįžta į patalpą ir atsisėda kairėje pusėje šalia Nr. 4. Tuo metu vyras Nr. 2 vaikšto lauke ant galvos užsidėjęs džemperio gobtuvą ir apsirengęs juodos spalvos striukę iki pusės su žemiau esančia mėlyna spalva. 18.47 val. į patalpą užeina Nr. 2, kurį laiką stoviniuoja prie Nr. 4, pasilenkia, kalbasi su juo ar su Nr.1. 18.51 val. vyrai Nr. 1 ir 2 išeina iš patalpos į lauką, palikę Nr. 4, kurio nesimato. 18.52 val. vyrai Nr. 1 ir 2 lauke pastovi prie kolonos, Nr. 2 paduoda Nr. 1 maišelį, kurį šis įsideda į kuprinę. Tada Nr. 2 paima dviratį ir abu vyrai išeina. Laikotarpiu nuo 18.43 val. iki 19.36 val. vyro Nr. 4 nesimato per vaizdo kamerą. 19.37 val. matyti, kaip nukentėjęs vyras Nr. 4 nukrenta ant grindų, matoma tik jo sulenkta dešinė ranka. Tokioje padėtyje nukentėjęs vyras Nr.4 praguli iki 20.15 val., kol į patalpą sugrįžta ir jį aptinka vyras Nr. 3. 20.16 val. vyras Nr. 3, atsitūpęs prie nukentėjusio vyro Nr. 4, judina jo ranką. 20.17 val. vyras Nr. 3 išeina iš patalpos į lauką ir skambina telefonu. 20.25 val. vyras Nr. 3 sugrįžta prie vyro Nr. 4 ir keliais paspaudimais mėgina atlikti išorinį širdies masažą. Vėliau vėl išeina iš patalpos į lauką. 20.27 val. vyras Nr. 3 kartu su vyru Nr. 5 sugrįžta prie nukentėjusio vyro Nr. 4 ir vėl keliais paspaudimais mėgina atlikti išorinį širdies masažą. Tuo metu vyras Nr. 5 stovėjo ir tik stebėjo vyro Nr. 3 veiksmus. Vyras Nr. 5 buvo ant galvos užsidėjęs iš po striukės džemperio kišantį juodos spalvos gobtuvą, apsirengęs juodą striukę, mėlynas kelnes (džinsus), ant rankų mūvėjo juodas pirštines, avi pilkus sportbačius su baltos spalvos detalėmis. 20.29 val. vyrai Nr. 3 ir 5 išeina iš patalpos į lauką, o 20.44 val. abu grįžta į patalpa kartu su greitosios pagalbos paramedikais (1 t., b. l. 69-75).

2023 m. birželio 12 d. apžiūros protokole buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas ,,2023_03_04_20-17-31_37066989051“. Įrašo trukmė 2 minutės 22 sekundės, girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir vyro. Paskambinęs vyras praneša, jog Vievio stotyje guli žmogus, vyras, maždaug 40 metų amžiaus, pulsas yra, širdis plaka, nelabai reaguoja (past. – protokole surašyta pokalbio stenograma). Kitame garso įraše, pavadinimu „BPC skambučio įrašas ,,2023_03_04_20-51-43_37060672219“ (įrašo trukmė 45 sekundės) užfiksuotas pokalbis tarp GMP darbuotojos ir BPC darbuotojos. GMP darbuotoja nurodo, jog tai jaunas vyras, mirė, reikalinga policija (1 t., b. l. 113-116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. M312/2023(01) nurodyta:

J. S. mirė nuo galvos sumušimo. Tai rodo poodinė kraujosruva pakaušio kairėje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje, kairio pakaušio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio pakaušinės skilties sferinio ir pamatinio paviršių, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu;

lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio metu 2023 m. kovo 7 d., 08.30 val., rodo, kad nuo J. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo, labiausiai tikėtina, 3 – 5 paros laiko;

J. S. lavone nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pakaušio kairėje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje, kairio pakaušio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio pakaušinės skilties sferinio ir pamatinio paviršių, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, labiausiai tikėtina, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiančiu galvos smegenis ir kaukolės pamato lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

J. S. sirgo aortos ateroskleroze, kepenų suriebėjimu, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibroze. Šios ligos įtakos mirčiai neturėjo;

J. S. lavono kraujyje 2,38 % etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį (1 t., b. l. 48-52).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertei K. G., surašiusiai 2022 m. kovo 15 d. specialisto išvadą Nr. M312/2023(01) buvo pateiktas Vievio miesto autobusų stoties 2023 m. kovo 4 d. vaizdo įrašas. Teismo medicinos ekspertė K. G. 2023 m. kovo 24 d. paaiškinime nurodė, kad J. S. nustatytas galvos sumušimas padarytas pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Tikėtina, kad J. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vaizdo įraše matomu būdu, pakaušio sritimi kontaktuojant su grindimis (1 t., b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

III. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR TEISMO IŠVADOS

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad R. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę iš esmės pripažino. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme pastarasis parodė rankos kumščiu sudavęs nukentėjusiajam J. S. į smakrą, po ko šis nugriuvo. Kaltinamasis aiškino, jog toks smūgis buvo dėl paties nukentėjusiojo elgesio. Ikiteisminiame tyrime R. J. nurodė, kad išėjęs iš tualeto patalpos J. S. pradėjo eiti link jo „su kumščiais“, pasakė „duos į snukį“, dėl ko kaltinamajam, jo žodžiais, suveikė refleksas ir jis, sėdėdamas ant suoliuko, rankos kumščiu sudavė J. S. į smakrą. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, kiek prisimena, ant šono (1 t., b. l. 182-184). Teisme R. J. teigė, kad nukentėjusysis, rodydamas kumščius, ne tik sakė, kad „duos į snukį“, tačiau priėjęs prie jo sėdinčio tą ir padarė, t. y. iš dešinės rankos trenkė į kairę veido pusę, žandą. Po šio smūgio kaltinamasis atsikėlė nuo suoliuko ir sudavė J. S. į kairės pusės žandikaulį, nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ant plytelėmis išklotų grindų (3 t., b. l. 170-180). Apie tai, jog R. J. trenkė nukentėjusiajam, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir kaltinamasis K. N., kurio duotuose parodymuose užfiksuota, jog „R. J. dešiniuoju kumščiu vieną kartą sudavė J. S. kažkur į galvos sritį < ... > pataikė kažkur tarp žandikaulio ir kairio smilkinio, po ko J. S. nugriuvo ant grindų, kurios buvo išklotos keramikinėmis plytelėmis“ (2 t., b. l. 162-165). Tiesa, teisme K. N. jau bandė tikinti nematęs, kad R. J. sudavė nukentėjusiajam, negalėjo įvardinti, dėl ko šis nugriuvo ant grindų, pabrėžė, kad pats J. S. priėjęs iš pradžių trenkė jam (K. N.), o paskui ir R. J. (3 t., b. l. 191-197), tokiu būdu vengdamas konkrečiai įvardinti R. J. veiksmus bei nepagrįsdamas priskirdamas nukentėjusiajam smūgį, kurio šis neatliko (past. – smūgis K. N. nebuvo suduotas). Visgi detalesnė tiek pastarojo kaltinamojo, tiek ir paties R. J. parodymų analizė nėra būtina, kadangi nagrinėjamu atveju visas įvykis yra užfiksuotas vaizdo kameros, įrengtos Vievio autobusų stoties laukimo salėje, įraše. Iš vaizdo įrašo, kuris apžiūrėtas 2023 m. kovo 31 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 69-75), aiškiai matyti, kaip nukentėjusysis, išėjęs iš tualeto patalpos, prieina prie sėdinčių kaltinamųjų ir dešinės rankos plaštaka suduoda R. J. į kairės pusės veido sritį, po ko šis atsistoja ir dešinės rankos kumščiu smūgiuoja J. S. į žandikaulį, dėl ko šis aukštielninkas krenta ir galva trenkiasi į grindis (vaizdo įrašo dalis nuo 18:36:35 val. iki 18:36:47 val.). Kaltinamasis R. J. tikino nesupratęs, kad griūdamas nukentėjusysis stipriai susitrenkė galvą, teigė, kad šis bendravo, aiškino važiuosiąs į Vilnių, liepė pasiimti jo turėtą maišelį, prašė padėti atsikelti nuo grindų, pats rankomis rėmėsi į grindis. Visgi tokie kaltinamojo parodymai, kuriais bandoma tikinti nebuvus pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo būklė yra sunki ir jam reikalinga kuo skubesnė medikų pagalba, vertinti kritiškai. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad po sulaukto smūgio ir griuvimo ant grindų nukentėjusysis galimai praranda sąmonę, nebereaguoja, neatlieka jokių veiksmų, išskyrus kelis atskirus rankų bei kojų judesius. J. S., kuris iki smūgio buvo gyvybingas, pats vaikščiojo, vėliau savarankiškų aktyvių judesių nebeatlieka, ant grindų guli toje pačioje padėtyje kaip ir nugriuvo, būtent kaltinamųjų veiksmais jis yra tempiamas, sodinamas ant grindų, tačiau netrukus vėl nukrenta ant jų ir guli, dar vėliau yra pasodinamas ant kėdės, nuo kurios vėliau, kaltinamiesiems jau išėjus iš stoties patalpų, vėl nukrenta ant grindų. Vaizdo įrašo medžiaga neleidžia abejoti, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė ir sunkioje būklėje atsidūrė po kaltinamojo R. J. suduoto smūgio, nuo kurio jis krito ir galva trenkėsi į plytelėmis išklotas grindis. Specialisto išvada Nr. M312/2023(01) nustatyta, kad J. S. mirė nuo galvos sumušimo, ką rodo poodinė kraujosruva pakaušio kairėje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje, kairio pakaušio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio pakaušinės skilties sferinio ir pamatinio paviršių, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Galvos sumušimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, labiausiai tikėtina, neilgai trukus iki mirties (1 t., b. l. 48-52). Teismo medicinos ekspertė K. G., susipažinusi su anksčiau aptartu vaizdo įrašu iš Vievio autobusu stoties laukimo salės, nurodė, kad J. S. nustatytas galvos sumušimas padarytas pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vaizdo įraše matomu būdu, pakaušio sritimi kontaktuojant su grindimis (1 t., b. l. 55-56).

Taigi R. J. kaltė yra įrodyta ne tik jo paties, bet ir K. N., iš dalies liudytojo A. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei specialistės paaiškinimais, vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, taip pat skambučio į BPC įrašu bei jo apžiūros protokolu. Šie visi duomenys (visų turinys yra išdėstytas anksčiau, todėl iš naujo nekartotinas) pripažintini įrodymais ir jais grįstina R. J. kaltė.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Netiesioginė tyčia nužudymo atveju konstatuotina tais atvejais, kuomet kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Byloje surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo R. J. smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiojo J. S. mirtis siejami priežastiniu ryšiu. Kaltinamasis R. J., būdamas suaugęs, normalus protinio išsivystymo, turintis gyvenimišką patirtį, smūgiuodamas neblaiviam nukentėjusiajam į veidą (iš vaizdo įrašo medžiagos galima matyti, jog kaltinamasis smūgiuoja atsistojęs, pats smūgis yra stiprus, suduotas kumščiu), negalėjo nesuprasti, jog nuo tokio pavojingo veikimo nukentėjusysis gali nugriūti, trenktis į grindis ir taip susižaloti, dėl ko gali atsirasti komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybę), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tai, jog kaltinamasis buvo abejingas mirtį sukeliantiems padariniams, rodo ir paskesni pastarojo veiksmai, sekę po to, kai J. S. nuo smūgio nugriuvo. Užuot pasirūpinus kuo skubesnės medikų pagalbos iškvietimu, nukentėjusysis yra tempiamas, sodinamas, tokiu būdu siekiant nuslėpti tikrąją nukentėjusiojo būseną, o taip pat ir siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. R. J. yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nukentėjusiojo plaštaka suduotas smūgis kaltinamajam į kairę veido sritį nors ir sekė pirmas, tačiau iš vaizdo medžiagos galima suprasti, kad jis nebuvo stiprus, kaltinamojo reakcija buvo aiškiai neproporcinga, pastarasis atsistojęs sudavė stiprų smūgį, po ko nukentėjusysis griuvo ir, atsitrenkdamas galva į grindis, patyrė mirtiną galvos sumušimą.

Tokiu būdu konstatuotina, jog kaltinamojo R. J. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pasitvirtino, pastarojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje R. J. yra kaltinamas dar vienos nusikalstamos veikos padarymu – pagrobęs svetimą, J. S., priklausantį turtą. Analogiškas kaltinimas inkriminuotas ir K. N.. Iš pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo matyti, kad inkriminuojamos tokios nukentėjusiojo J. S. turto pagrobimo aplinkybės – R. J. panaudojus fizinį smurtą prieš J. S., t. y. tyčia sudavus rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, dėl ko nuo suduoto smūgio jėgos J. S. nukrito ir galva atsitrenkė į grindis bei prarado sąmonę, taip atimant galimybę pastarajam priešintis, kaltinamieji (R. J. ir K. N.), veikdami kartu, iš nukentėjusiojo J. S. pagrobė pastarajam priklausančius 2 pakelius cigarečių „LD” bendros 8 eurų vertės, 15 eurų kupiūromis ir nenustatytą kiekį euro monetomis, plastikinį maišelį „Maxima” su jame buvusiu 1,5 litro talpos alaus buteliu.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą ir toks sumanymas gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek ir smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015; 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad prieš nukentėjusįjį J. S. buvo panaudotas fizinis smurtas – rankos kumščiu suduotas smūgis į veidą, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad toks smurtas buvo suduotas siekiant atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis ir tokiu būdu užvaldyti pastarojo turtą. Iš viso proceso metu duotų kaltinamųjų parodymų niekaip negalima spręsti, kad pastarieji turėjo bent kokį susitarimą apiplėšti nukentėjusįjį ir R. J. smūgis pastarajam į veidą buvo nukreiptas būtent siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Apie tai, jog kaltinamieji turėjo ketinimų pagrobti J. S. turtą, domėjosi, kiek šis turi pinigų ir pan., nėra užfiksuota ir liudytojo A. R. parodymuose. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. N. buvo nurodęs, kad prieš įvykį tarp R. J. ir J. S. buvo kilęs ginčas, pastarieji abu buvo pakankamai girti ir R. J. dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą J. S. kažkur į galvos sritį (2 t., b. l. 162-165). Aplinkybės dėl kilusio ginčo kaltinamasis K. N. teisme nepatvirtino, pats R. J. bent kokį tarp jo ir nukentėjusiojo kilusį ginčą neigė, kiti duomenys taip pat nepatvirtina, kad tarp kaltinamojo (ar abiejų kaltinamųjų) iki smurto panaudojimo buvo buvo kilęs ginčas, juo labiau, prašant ar reikalaujant iš nukentėjusiojo pinigų, cigarečių ar alaus. Tai, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nebuvo kilęs konfliktas, galima spręsti ir iš vaizdo įrašo. Šiame įraše užfiksuota, kad R. J. ir K. N. elgiasi ramiai, galima suprasti, jog bendrauja tarpusavyje (galimai ir su nukentėjusiuoju J. S., kuris į vaizdo kameros stebėjimo lauką nepatenka), iki nukentėjusiajam pakylant ir nueinant į tualeto patalpą, R. J. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Tik po to, kai J. S. išeina iš tualeto patalpos, ir priėjęs prie R. J. plaštaka suduoda jam į kairės pusės veido sritį, šis, reaguodamas į tokį nukentėjusiojo veiksmą, atsistojęs smogia J. S. į veidą, dėl ko nuo suduoto smūgio jėgos pastarasis nukrenta ant grindų, galva trenkdamasi į jas, ir galimai praranda sąmonę arba, kaip galima matyti įraše, guli iš esmės nereaguodamas į aplinką, tik atskirais momentais epizodiškai sujudindamas galūnes. Tai, kad matydami tokioje būsenoje esantį nukentėjusįjį, kaltinamieji vėliau paėmė nukentėjusiojo pinigus, cigaretes ir maišelį su alumi, neleidžia daryti išvados, kad sumanymas paimti šį turtą kilo ne spontaniškai, o dar prieš panaudojant smurtą ar jo naudojimo metu. Teismo vertinimu, kaltinamasis R. J. smūgį nukentėjusiajam sudavė ne dėl to turimų paskatų užvaldyti šio cigaretes, pinigus ar turimą alaus butelį, o dėl to, kad nukentėjusysis jam netikėtai sudavė plaštaka į veido sritį, dėl ko atsakydamas pastarajam smogė stiprų smūgį į veidą. Tokia kaltinamojo reakcija buvo neproporcinga, nulemta paties apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau pats smurtas nebuvo priemonė nukentėjusiojo turtui užvaldyti.

Atsižvelgiant į visus anksčiau aptartus argumentus, konstatuotina, jog kaltinamųjų veiksmai pagrobiant iš nukentėjusiojo J. S. smulkiavertį turtą, nesukelia baudžiamosios atsakomybės ir R. J. bei K. N. dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintini jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad baigiamojoje kalboje kaltinamojo K. N. gynėjas, kuris taip pat nesutiko su ginamojo veiksmų kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, prašė K. N. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip atvirąją vagystę. Teismų praktikoje vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Svarbu tai, jog kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam priklausantis turtas buvo paimtas viešoje vietoje, tačiau to nepakanka įrodinėjant atvirąją vagystę. Kaip nurodyta anksčiau, atvirosios vagystės atveju kaltininko viešas veikimas vyksta esant nukentėjusiajam arba kitiems asmenims, kurie nėra minimo nusikaltimo bendrininkai, tačiau suvokia, kad neteisėtai yra grobiamas turtas, o pats kaltininkas taip pat žino, kad šie asmenys supranta tokius jo nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepaiso. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad analizuojamo įvykio autobusų stoties laukimo salėje be R. J. ir K. N. nebuvo jokių kitų asmenų (išskyrus, nereaguojantį nukentėjusįjį). Nors pro langus matyti lauke vaikščiojantys žmonės, tačiau jie į salės vidų aptariamu metu neužeina, galima spręsti, kad nė vienas asmuo nesidomi, kas vyksta salės viduje, jų dėmesio nepatraukė nukritęs ir ant grindų gulintis nukentėjusysis, kuris paskui buvo velkamas iki kėdžių, pasodinamas. Laukimo patalpoje buvo įrengta ir veikė vaizdo kamera, tačiau, kaip galima spręsti, kaltinamieji tuo metu šios vaizdo kameros nebuvo užfiksavę ir nežinojo, kad jų veiksmai yra filmuojami. Tokią išvadą leidžia daryti kaltinamųjų elgesys (elgiasi laisvai, nesidairo į kamerą, paimdami daiktus nebando patraukti nukentėjusiojo už vaizdo stebėjimo ribų). Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. J. užsiminė žinojęs, kad autobusų stoties salėje yra filmuojama, tačiau tokia aplinkybė buvo nurodyta, siekiant paneigti K. N. parodymus, kad jis (R. J.) prašė, jog K. N. prisiimtų kaltę (tuo tikslu kaltinamasis aiškino neva jam nebuvo prasmės teikti tokį prašymą, nes viskas buvo ir taip nufilmuota). Teismas neturi pagrindo spręsti, jog K. N. aplinkybę dėl prašymo prisiimti kaltę yra nurodęs išgalvotai, ir toks prašymas tik patvirtina, kad R. J. tikėjosi, kad įvykio niekas nematė. Kita vertus, pats žmonių stebėjimo vaizdo kameromis faktas, net ir kaltininko to fakto suvokimas savaime nepaverčia svetimo turto pagrobimo atviru. Grobdamas turtą asmuo turi suvokti, kad veikia stebimas. Tik tokia veika parodo asmens didesnį įžūlumą ir pavojingumą visuomenei. Ir, priešingai, jeigu asmuo grobdamas turtą veikia slaptai, pagrįstai tikėdamasis, kad jis nėra filmuojamas ar tai, kad kamerų stebėjimo laukas negali užfiksuoti jo veikos, atitinkama veika turėtų būti kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl anksčiau aptartų argumentų nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamųjų veiksmais, paimant kaltinime inkriminuotą nukentėjusiojo turtą, buvo padaryta atviroji vagystė. Įvertinus tai, kad iš nukentėjusiojo pagrobto turto vertė nesiekia BK 190 straipsnyje numatytos minimalios 3 MGL dydžio sumos, negalima ir kaltinamųjų veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pastebėtina ir tai, jog anksčiau įvardinti kaltinamųjų veiksmai pagrobiant nukentėjusiojo turtą galimai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo spręsti neperduotinas, kadangi tai reikštų non bis in idem principo pažeidimą.

IV. BAUSMIŲ SKYRIMAS

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors duodamas parodymus kaltinamasis ir pripažino rankos kumščiu sudavęs nukentėjusiajam į veidą, patvirtino, kad nuo jo smūgio J. S. nukrito, tačiau vien to nepakanka konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o, jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-976/2023 ir joje nurodyta teismų praktika, t. y. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).‏‏‎

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui nepakanka to, jog, kaip minėta anksčiau, R. J. pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, nuo ko pastarasis parkrito ant grindų (beje, čia atkreiptinas dėmesys, kad tokie parodymai duoti kaltinamajam jau žinant, kad tiriamas įvykis yra užfiksuotas vaizdo kamerų įraše). Teisme kaltinamasis teigė nuoširdžiai besigailintis dėl savo veiksmų, tačiau vertintina, jog vien tokios paraiškos nepakanka daryti išvadą, jog kaltinamojo gailėjimasis yra nuoširdus. Čia reikšmingas R. J. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasi, kuris turėjo aiškiai suvokti, jog po suduoto smūgio nukentėjusysis yra sunkios būklės, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas suteikti J. S. pagalbą, tokiu būdu bandydamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, buvo visiškai abejingas jo būklei. Kaltinamojo parodymai apie tai, kad nukentėjusysis po suduoto smūgio ir nugriuvimo buvo pilnai sąmoningas, bendravo, dėl ko jis neva niekaip negalėjo suprasti, kad J. S. būtina pagalba, yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekis sušvelninti savo paties veiksmus. Kaltinamasis ir vėliau nesidomėjo nukentėjusiuoju, sužinojęs, kad J. S. mirė, prašė K. N. prisiimti atsakomybę už įvykį, ką ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus yra patvirtinęs kaltinamasis K. N.. Nors apklausiamas teisme K. N. bandė paneigti tokius savo parodymus, tačiau logiško paaiškinimo, kodėl įtariamojo apklausoje yra užfiksuotos tokios aplinkybės, pateikti negalėjo, galiausiai pareiškė, kad parodymai šioje dalyje yra teisingi ir jais galima vadovautis (3 t., b. l. 170-180). Papildomai pažymėtina, jog kaltinamasis nesidomėjo padaryta žala, nesiėmė veiksmų jos atlyginimui, teisme išreikštas civilinio ieškinio pripažinimas yra daugiau deklaratyvus nei leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis yra nuoširdžiai nusiteikęs atlyginti nuketėjusiajai padarytą žalą. Taigi visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamasis R. J. išgyveno dėl savo nusikalstamų veiksmų ir jo gailėjimasis yra nuoširdus, dėl ko atitinkamai nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad dėl tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kuri kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kaltinamasis buvo įspėtas teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 191-197). Tiek pats R. J., tiek bylos medžiaga patvirtina, jog įvykio dieną kaltinamasis vartojo alkoholį, pats kaltinamasis teigė jautęsis apsvaigęs nuo alkoholio ir nusikalstamą veiką padarė būtent paveiktas jo (3 t., b. l. 191-197).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog R. J. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskirtiną labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, konstatuotas dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina tai, jog R. J. anksčiau ne kartą teistas (2 t., b. l. 46-58, 63-131), baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nesumokėjo, turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., b. l.40-44), vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo nedirbęs (pats kaltinamasis nurodė vykdęs individualią veiklą, tačiau tai pagrindžiančių objektyvių duomenų nėra), su sugyventine turi mažamečių vaikų, tačiau jo tėvo valdžia yra apribota. Byloje esančioje 2023 m. birželio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 89-TPK-162/2023 konstatuota nesant duomenų, jog R. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl nėra pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 142). Tokios išvados savo ruožtu rodo, jog kaltinamasis yra pakaltinamas ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam R. J. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Nors atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir pripažintas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bausmės dydis paprastai nustatomas viršijantis bausmės vidurkį ar bent jau atitinkantis jį, vis dėlto nagrinėjamu atveju vidurkio nesiekianti bausmė skirtina įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta netiesiogine tyčia, sudavus vienintelį smūgį, galvos sumušimas kilo ne dėl tiesiogiai suduoto smūgio, o nukentėjusiajam nugriuvus bei atsitrenkus į grindis, taip pat tai, jog kaltinamojo smūgis sekė tik po to, kai nukentėjusysis, priėjęs prie kaltinamojo, netikėtai pirmas sudavė pastarajam (pastaroji aplinkybė nėra pakankama BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybės lengvinančios aplinkybės pripažinimui, tačiau į ją bendrai atsižvelgtina sprendžiant bausmės klausimą). Nustatyti dar mažesnį bausmės dydį, kaip to prašė pats kaltinamasis ir jo gynėjas, nėra pagrindo, kadangi paties R. J. asmenybė vertintina kaip neigiama. Pastarojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, kad jis jokių kritiškų išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir teistumų nedaro, nėra linkęs keisti elgesį, nagrinėjama nusikalstama veika yra iš esmės nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų.

Sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras prašė kaltinamąjį R. J. pripažinti pavojingu recidyvistu. Toks prašymas laikytinas pagrįstu.

Kaltinamasis R. J. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo praeityje buvo ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus (2 t., b. l. ?), už kuriuos teistumas nėra išnykęs ar panaikintas BK 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir remiantis BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytomis pripažinimo recidyvistu sąlygomis, R. J. laikytinas recidyvistu. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, daugiausia už turtinius, paskutinė nusikalstama veika susijusi su žmogaus sveikata – būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, dalis ankstesnių nusikaltimų padaryti, taip pat pavartojus alkoholį, kaltinamasis buvo neblaivus ir nagrinėjamo nusikaltimo metu, kas rodo, jog R. J. piktnaudžiauja alkoholiu, nesiima veiksmų gydytis nuo priklausomybės, kas iš dalies privedė prie labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, toliau daro nusikalstamas veikas, yra baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad R. J. yra pavojingas visuomenei ir, esant BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytoms sąlygoms (būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą) pripažintinas pavojingu recidyvistu.

V. DĖL CIVILINIO IEŠKINIO

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur turtinės neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 88). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė savo civilinį ieškinį palaikanti ir prašė jį pilnai tenkinti (3 t., b. l. 170-180).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad vertinant kriterijų visumą tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Grįsdama reikalavimą dėl neturtinės žalos, nukentėjusioji A. S. nurodė, jog dėl sūnaus, su kuriuo buvo artimi, mirties labai išgyveno, daug verkė, itin suprastėjo jos sveikata, praėjus keliems mėnesiams po sūnaus nužudymo jai buvo diagnozuota onkologinė liga (3 t., b. l. 170-180). Teismui nekyla abejonių, kad J. S. nužudymas sukėlė nukentėjusiajai A. S. sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą (past. – net ir teisiamojo posėdžio metu buvo galima matyti, kaip nukentėjusioji, kuri yra sulaukusi jau garbaus amžiaus, jaudinosi ir ašarojo), sukrėtimą, nepatogumus ir dėl to jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad nukentėjusiąją ir nužudytąjį siejo artimiausias – motinos ir sūnaus – ryšys. Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai pasverti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį motinai.

Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018) priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur. 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Tai, kad nužudytasis piktnaudžiavo alkoholiu, įvykio metu buvo neblaivus, nemažina jo gyvybės vertės žmogiškąja prasme. Neneigiant nukentėjusiosios ir nužudytojo ryšio, visgi tikslinga pastebėti, kad J. S. nemažą laiko dalį praleisdavo užsienyje, kur pastarasis dirbo, sugrįžęs į Lietuvą, užuot praleidęs daugiau laiko su savo motina, nevengė vartoti alkoholinius gėrimus, leido laiką su pažįstamais arba tik apskritai iš matymo žinomais asmenimis, kas iš dalies leidžia spręsti ryšio su motina, kuri yra senyvo amžiaus, turinti sveikatos bėdų, tam tikrą stoką. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji tokio pobūdžio žalos atsiradimą grindė jai nustatyta onkologine liga, nors tokio fakto nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, apklausiama teisme A. S. paminėjo, kad žala kilo ir dėl laidotuvių išlaidų, kas akivaizdu yra turtinės žalos, kurios atlyginti nebuvo prašoma, sritis (byloje nepareikšti jokie prašymai dėl turtinės žalos atlyginimo).

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis R. J. nors ir nurodė iki suėmimo vykdęs individualią veiklą, tačiau tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, taip pat ir atspindinčių pastarojo gautas pajamas, nėra. R. J. turi 4 mažamečius vaikus, kurių būdamas laisvėje nors ir neprižiūrėjo tinkamai, tačiau ir toliau turi pareigą finansiškai prisidėti prie jų išlaikymo.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. J. priteistina nukentėjusiajai 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

V. DĖL KARDOMŲJŲ PRIEMONIŲ IR DAIKTŲ, TURINČIŲ REIKŠMĖS NUSIKALSTAMOMS VEIKOMS TIRTI IR NAGRINĖTI

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. J. 2023 m. balandžio 5 d. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka (1 t., b. l. 171-172). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 5 d. (2 t., b. l. 6-8). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 5 d. (3 t., b. l. 109-112).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas (nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. N. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 5 d., 09.45 val., iki 2023 m. balandžio 6 d., 14.11 val. (2 t., b. l. 150-152, 181-182). Atsižvelgiant į tai, jog K. N. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į bausmę, kuri šiuo atveju nėra skiriama. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 183-184), naikintina paskelbus šį teismo nuosprendį.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

VI. DĖL ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS IŠLAIDŲ

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. APD-2023-13046 dėl kaltinamajam K. N. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad K. N. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 465 Eur, atitinkamai prašoma šią sumą priteisti valstybės naudai (3 t., b. l. 184). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį tokios išlaidos gali būti iš kaltinamojo išieškotos valstybės naudai, tačiau toks sprendimas galimas tik tuo atveju, jei teismas pripažįsta kaltinamąjį kaltu. Šioje byloje gi K. N. yra išteisintinas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, dėl ko sprendimas išieškoti iš pastarojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas yra aiškiai negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 9 (devyneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažinti R. J. pavojingu recidyvistu.

R. J. ir K. N. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio dalies 1 punktas).

K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus šį nuosprendį.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. J. priteisti nukentėjusiajai 7 500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš K. N. netenkinti.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė