Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V.ė prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu priteistą išlaikymą sūnui D. V. ir priteisti iš atsakovo po 350 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo ½ dalį ieškovės patirtų 2 465,59 Eur vienkartinių išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti, priteisiant iš atsakovo 1 232,80 Eur išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su jais kiti dalyviai yra susipažinę, tačiau prieštaravimų dėl jų prijungimo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

19. Apeliantas pateikia savo apskaičiavimą apie vaiko būtinuosius poreikius – maistas (5 Eur x 30) – 150 Eur, būstas ir komunalinių paslaugų dalis, tenkanti vaikui, – 15 Eur, gydymo ir sveikatos palaikymo išlaidos – 20 Eur, drabužiai, avalynė (120 Eur metams) – 10 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, vaistai – 15 Eur, lavinimo ir ugdymo priemonės (knygos, žaislai ir kt.) – 15 Eur, pramogos (išvykos ir pan.) – 20 Eur, draudimo įmoka – 25 Eur, mokymo priemonės – 10 Eur. Bendra suma – 300 Eur / mėn. Iš atsakovo pateikto skaičiavimo matyti, jog nėra įtrauktos televizijos, interneto ir telefono išlaidos, neįtraukti dienpinigiai ir kitos neplanuotos išlaidos, itin sumažintos komunalinių paslaugų dalies išlaidos, sumažintos kitos išlaidos (pvz., pramogoms ir išvykoms, drabužiams), o štai higienos priemonėms numatyta net didesnė suma, nei prašo priteisti ieškovė. Teismas apelianto apskaičiavimą laiko nepagrįstai mažu, todėl nustatydamas vaikui reikalingo išlaikymo dydį remiasi ieškovės pateiktais apskaičiavimais. Atsižvelgiant į tai, kad dubliuojasi interneto, telefono – 21 Eur ir televizijos, interneto – 21 Eur išlaidos, teismas, įvertinęs, kad televizijos išlaidos buvo pagrįstos įrodymais, mažina išlaidas televizijai, internetui, telefonui nuo 42 Eur iki 21 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, jog reikalingos išlaidos laisvalaikiui – 20 Eur ir šeimos šventėms, išvykoms, gimtadieniams dar 30 Eur, teismo vertinimu, šios išlaidos realios ir nemažintinos. Taip pat, kaip realios išlaidos vertintina 90 Eur dydžio dienpinigių suma. Bendra pagrįstų išlaidų suma sudaro suma – 669 Eur / mėn.

21. Išlaikymo vaikui dydis rūbams ir avalynei paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Turėtų būti apskaičiuojama metinė atitinkamų poreikių tenkinimo suma, nes tik jos dydis leistų adekvačiai nuspręsti, ar prašoma išlaikymo suma yra per didelė, ar per maža šiems konkretaus vaiko poreikiams tenkinti. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį. Nagrinėjamu atveju, ieškovės skaičiavimais, metinė vaiko aprangos poreikiams tenkinti reikalinga suma sudarytų 480 Eur, o avalynė – 360 Eur. Apelianto apskaičiavimai, kad sūnui metams rūbams ir avalynei turėtų būti skiriama 120 Eur, tačiau apeliantas nepateikia tokios sumos detalių apskaičiavimų ar įrodymų, kad augančiam vaikui minėta suma yra pakankama siekiant įsigyti tiek žieminius rūbus, avalynę, tiek drabužius ir avalynę pavasariui, rudeniui ir vasarai. Kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių, tai, kad vaikui ne visada galima rasti tinkamo dydžio rūbų vaikų skyriuje, aprangos sezoniškumą, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta išlaidų aprangai ir avalynei suma yra racionali, atitinka vaiko amžių ir su jo raida susijusius poreikius, todėl laikytina pagrįsta išlaidų būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti dalimi.

22. Kolegija pagrįsta laiko ir išlaidų dalį, susijusią su nenumatytomis išlaidomis, tokiomis kaip transporto išlaidomis – 50 Eur per mėnesį. Ieškovė automobilį naudoja tiek savo, tiek vaiko poreikiams tenkinti. Kolegija nesutinka, kad atsakovas neturi finansuoti ieškovės kelionių, kai sūnus yra vežamas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas ar kitur. Šiuo atveju sprendžiama dėl sumos, reikalingos konkretiems vaiko poreikiams tenkinti. Sveikata yra būtinųjų vaiko poreikių dalis, lygiai kaip ir bendravimas, socializacija ir pan. Nuvežti vaiką į gydymo įstaigas, į pramogų ar poilsio vietas neabejotinai patiriamos transporto išlaidos, kurios priskiriamos prie būtinųjų vaiko poreikių, todėl atsakovas turi prisidėti prie jų tenkinimo. Atsakovo argumentai, jog vaikas į gydymo įstaigą Vilniuje iš Trakų rajono gali keliauti viešuoju transportu su persėdimais vienas – traukiniu ir autobusu, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi ieškovė gyvena gali toli, nėra tiesioginio susisiekimo. Kolegija neturi jokio pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės nurodomos nenumatytos išlaidos, pvz., transportui, yra nepagrįstai didelės, juolab kad ieškovė yra pateikusi įrodymus – 3 kuro pirkimą patvirtinančius kvitus.

23. Atsižvelgus į vaiko amžių, į aplinkybę, kad pasikeitė vaiko sveikatos būklė ir dėl to patiriamos papildomos išlaidos dėl maisto ir vaistų bei vitaminų poreikio, į tai, kad ir šalių sūnus po santuokos nutraukimo pradėjo lankyti mokyklą, kas reiškia didesnį išlaidų būtinumą vaikų maitinimui ugdymo įstaigose, dienpinigiams, objektyvų poreikį nuolatos įsigyti naujų drabužių, avalynės, higienos prekių, Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimu išlaikymui skirta suma negali būti vertinama kaip teisinga ir vaiko poreikius patenkinanti. Šalyje nuolat augantis pragyvenimo lygis, didėjančios tiek prekių, tiek paslaugų kainos yra savaime suprantamos ir nereikalauja papildomų įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovė gan detaliai pagrindė ir pateikė įrodymus apie vaiko išlaidas vaistams, vitaminams ir kitoms medicininėms reikmėms (iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė per 5 mėnesius išleido vidutiniškai net 70 Eur / mėn. vien vaiko vaistams ir medikamentams). Pateikti įrodymai apie apsilankymus pas gydytojus ir nustatytus vaiko sveikatos sutrikimus bei pridėti gydytojų išrašyti receptai vaistams įsigyti leidžia spręsti, jog šalių sūnui vaistai ir kiti medikamentai yra būtini. Duomenys apie patirtas išlaidas vaiko gydymui įrodo, kad tokio pobūdžio išlaidos yra realiai patiriamos. Nors ieškovė ir nepateikia įrodymų apie visas sūnaus patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais neproporcingai sunkintų ieškovės įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, abejones vertindamas vaiko naudai.

24. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškinyje detalizuotus vaiko poreikius, į ieškovės ir į atsakovo paaiškinimus apie vaikui tenkančias išlaidas, sprendžia, kad 669 Eur sūnaus išlaikymui per mėnesį yra pagrįsta, reali ir atitinka 12 metų vaiko poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

26. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovė nurodo, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą. Dėl koronaviruso pandemijos veikla buvo uždrausta, buvo mokama tik 257 Eur išmoka bei 100 Eur išmoka vaikui. Veikla atnaujinta tik 2021 m. vasario mėnesio viduryje. 2020 m. ieškovės gautų pajamų suma, atskaičius išlaidas, sudarė 583 Eur. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė neturi nekilnojamojo turto (ieškinio priedas).

27. Pirmosios instancijos teismui atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir duomenų apie savo gaunamas pajamas. Su apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad neturi nekilnojamojo turto, o jo gaunamos pajamos nėra pastovios, vidutiniškai sudaro 558 Eur / mėn. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovė kelia abejones, ar tokios atsakovo nurodytos pajamos yra realios, kadangi atsakovas yra bendrovės (duomenys neskelbtini), kurioje yra tik vienas darbuotojas, direktorius, todėl atsakovas pats sprendžia sau išmokamo atlyginimo dydį ir galimai tai daro sąmoningai, kad nereikėtų mokėti didesnio išlaikymo sūnui. Remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovas yra vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, jam priklauso 14 500 Eur vertės įmonės akcijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip įmonės vadovas, turi teisę nustatyti sau išmokamo darbo užmokesčio dydį. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas neturi daugiau išlaikytinių. Be to, įvertintina, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui. Tai, jog apeliantas šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

28. Apeliantas nurodo, jog turi finansinių įsipareigojimų, moka skolas – 108 Eur / mėn. „Sodrai“ ir privalo sumokėti 924,50 Eur vykdymo išlaidas antstoliams. Atsakovo į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai pagrindžia ieškovės teiginius, jog minėtos skolos yra susidariusios dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos mokėti išlaikymą savo sūnui. Sutiktina su apelianto argumentu, jog išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo pajamas, bet kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastimi mažinti išlaikymo vaikui dydį. Atsakovo turimi finansiniai įsiskolinimai susidarė dėl to, kad jis laiku nemokėjo sūnui priteisto išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai nėra priežastis spręsti, kad didesnio išlaikymo sūnui apeliantas negali teikti dėl objektyvių priežasčių.

29. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis sūnumi: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis vaiko sveikata, vežti jį pas gydytojus, į sanatorijas, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.

31. Ieškovė nurodo, kad kas mėnesį gauna po 100 Eur iš valstybės išmoką vaikui. Išmoka nustatyta pagal įstatyme nustatytą išmokos vaikui dydį, kuris perskaičiuojamas be išmokos gavėjo prašymo. Nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,5 Eur ir vaikams, turintiems teisę gauti papildomą išmoką, yra skiriama ir mokama 43,26 Eur, todėl šalių sūnui šiuo metu skiriama iš viso 116,76 Eur išmoka vaikui. Šių lėšų paskirtis yra užtikrinti finansinę paramą šeimoms, todėl vaikų poreikių suma, kurią turi patenkinti tėvai, mažintina. Teismas konstatavo, kad bendra šalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma sudaro 669 Eur per mėnesį. Ši teismo pripažinta būtinų išlaidų suma mažintina 116,76 Eur dydžio išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, galutinė vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma nustatytina 552,24 Eur.

32. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. V. priteistinas išlaikymas, mokamas po 275,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-05-28) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl vienkartinių išlaidų

33. Pažymėtina, kad vienkartinės sumos, padengiančios papildomas vaiko priežiūros išlaidas, priteisiamos iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.

34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais pirkimo čekiais bei sąskaitomis, tenkino ieškovės prašymą iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtų 1 072,86 Eur vienkartinių ir būtinųjų išlaidų D. V. poreikiams tenkinti. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl to, kad prašymas tenkintas iš dalies.

35. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo ieškovės prašymą dėl vienkartinių išlaidų atmesti. Nurodo, kad ieškovė turėjo kiekvieną mėnesį atsidėti pinigų iš vaiko išlaikymui skirtų lėšų didesniems pirkiniams įsigyti. Be to, su apeliantu dėl minėtų pirkinių tartasi nebuvo. Nėra duomenų, kad nupirkti daiktai buvo skirti vaiko interesams tenkinti.

36. Byloje pateiktais įrodymais buvo pagrįstos ir pirmosios instancijos teismo priteistos vienkartinės ir būtinos išlaidos, skirtos D. V. mokyklinei uniformai (100 Eur), lovai (540 Eur), čiužiniui ir patalynei (181,70 Eur), treniruokliui (165,99 Eur), krepšinio lentai (42,46 Eur), kompiuteriui „Asus“ (813,60 Eur), „Huawei“ maršrutizatoriui (104,40 Eur), kraujospūdžio matuokliui (69,99 Eur), stalui su kėde (127,75 Eur), iš viso 2 145,92 Eur, atsakovo dalis – 1 072,86 Eur. Ieškiniu ieškovė paaiškino, kad krepšinio lentos, treniruoklio, kraujospūdžio matuoklio pirkimą lėmė vaiko sveikatos problemos ir didesnio fizinio aktyvumo poreikis. Kitos nurodytos išlaidos apeliacinės instancijos teismo taip pat vertinamos kaip skirtos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui.

37. Apeliantas nurodo, kad su juo dėl vienkartinių pirkinių nebuvo tartasi. Ieškovė nurodo, kad apeliantas nuo santuokos nutraukimo nesidomėjo sūnumi, jo nelankė, nesidomėjo sūnaus mokslais, poreikiais, pomėgiais. Apeliantas niekada nepirko sūnui drabužių, avalynės ir kitų reikalingų daiktų, todėl nesiorientuoja, kokia pinigų suma reikalinga vaikui per mėnesį. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino jos patirtas vienkartines išlaidas dėl vaikui nupirktų būtinų daiktų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus apelianto argumentus kaip nepagrįstus, kadangi apeliantas nerodo noro bendradarbiauti su ieškove sprendžiant sūnaus išlaikymo ir poreikių klausimus.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-39/2010), kad išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai. Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimu nurodyta, kad vaikui reikalingas 1 000 Lt išlaikymas atsižvelgiant į vaiko sveikatos sutrikimus, detalesnė vaiko poreikių analizė nėra pateikta. Teismo sprendimu nebuvo nustatyta dalis, kuri turėtų būti skirta lėšų taupymui, be to nustatytas išlaikymas tik 145 Eur suma, kas objektyviai neleidžia ir tenkinti vaiko poreikius ir taupyti didesniems pirkiniams.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui. Tačiau, apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio sumos, nutarties rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Duomenų apie apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

41. Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-05 prašymu prašoma priteisti 140 Eur už ieškovei suteiktas valstybės garantuojamas teisines paslaugas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo K. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti dalyje, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip – pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-59-804/2012, iš atsakovo K. V. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V. po 144,81 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ir priteisti iš K. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V., gim. 2008-10-10, po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) periodinių išmokų kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021-05-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš K. V. 140 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.