- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2-59-804/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00569-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- V. V.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- K. V.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui K. V., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – V,; nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gim. 2008-10-10, gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. V. , gim. 2008-10-10, išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-01 iki jos pilnametystės;
Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2008-06-07 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje 2008-10-10 gimė sūnus D. V.. Nurodė, kad santuokoje pradžioje viskas klostėsi gerai – šalys gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, atliko bendras pareigas. Po vienerių santuokos metų santykiai pašlijo. Atsakovas išvyko dirbti į Švediją. Šeimos išlaikymui pradžioje jis siuntė pinigų, vėliau pinigų nebesiuntė, aiškindamas tuo, kad nėra darbo, kad darbdavys laiku neatsiskaito ir pan. Nurodė, kad jis atvažiuodavo į namus 2-3 kartus per metus, per Velykas, Kalėdas, tačiau ilgalaikis išsiskyrimas buvo šeimai ne į naudą, kadangi tarpusavio santykiai šalo, sutuoktinis nuo šeimos tolo. Nurodė, kad sutuoktinis vis mažiau domėjosi šeimos reikalais, mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Prasidėjo konfliktai. Paskutinį kartą atsakovas buvo atvykęs 2010 m. gruodžio mėnesį, bet jie susipyko ir jis išvyko pas savo tėvus į Rūdiškes.
Nurodė, kad tokiu būdu bendras gyvenimas nesusiklostė. Jau kurį laiką gyvena atskirai, tačiau atsakovas ryšio nepalaiko, šeimos susigrąžinti nebando. Per tą laiką išlaikymo sūnui neteikia jokia forma. Nurodė, kad nematydama bendros ateities nutarė santuoką nutraukti. Praktiškai šeima iširo, ją atstatyti vargu ar įmanoma. Buvimas santuokoje neteko prasmės. Su atsakovu susitarti nutraukti santuoka bendru sutikimu nėra galimybės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nurodė, kad santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto ir ginčo dėl jo nėra. Nurodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) 1987 m. gamybos, kurį jis įsigijo iki santuokos 2007-08-14.
Nurodė, kad bendrų kreditorių neturi. Nurodė, kad šiuo metu nepilnamečiu sūnumi rūpinasi ir jį globoja ieškovė. Prašo teismą nustatyti jo gyvenamąją vietą su ieškove, nes ji sugebės tinkamai pasirūpinti savo sūnumi.
Nurodė, kad iki sūnui sukako 2 metai, ieškovė gaudavo motinystės išmoką - 528 Lt, tačiau šiuo metu šių išmokų jau nebegauna. Kadangi yra santuokoje, negaunu ir socialinės pašalpos. Nors motinystės išmoka jai jau nebemokama, iki vaikui sukaks 3 m., ji yra motinystės atostogose. Be to, ji dar mokosi, lanko kvalifikacijos kėlimo kursus. Išlaikyti sūnų jai padeda tėvai, nes pati jokių pajamų negauna, darbo taip pat neturį.
Nurodė, kad nepilnamečiam sūnui reikalingas išlaikymas. Pagal LR Civilinio kodekso normas, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas sąlygas vaikų vystymuisi. Augant vaikams, didėja ir jų poreikiai. Sūnus Danielius turi sveikatos problemų dėl miego sutrikimų, dėl to dažnai tenka vežioti į konsultacijas pas specialistus Vilniuje, pirkti vaistus, kurie nėra kompensuojami, arba kompensuojami nepilnai. Per mėnesį sūnaus išlaikymui vidutiniškai reiktų apie 1000 litų per mėnesį. Šiame gyvenimo etape jos finansinė padėtis itin bloga, nes negauna motinystės išmokų, negauna socialinės pašalpos, neturį darbo, o sutuoktinis išlaikyti šeimos nepadeda nuo 2011 m. sausio mėnesio. Nurodė, kad jai nėra žinoma, kiek uždirba atsakovas, nes jis apie tai niekada informacijos neteikė. Prašo teismą priteisti išlaikymą sūnui D. V., gim. 2008-10-10, po 500 litų periodinių išmokų kas mėnesį, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti dabartinę pavardę Vaitiulionienė. Nurodė, kad yra sveika, darbinga, sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
2011m. spalio 10 d. Trakų r. apylinkės teismas vadovaujantis LR CPK 384 str. 3 d. bylos nagrinėjimą sustabdė suteikdamas šalims galimybę susitaikyti. 2012m. vasario 14 d. Trakų r. apylinkės teismas gavęs ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo prašymą patenkino ir bylos nagrinėjimą atnaujino.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 60). 2012-02-21 teismo posėdžio metu bei teismui pateiktame prašyme (b.l. 49, 57) nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių santuoka įregistruota 2008-06-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 70). Santuokoje 2008-10-11 gimė šalių sūnus D. V. (b.l. 4, 6-7).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, savitarpio pagalbos ir kitais civilinių santykių reglamentavimo principais. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).
CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nesirūpino šeima t.y. išvažiavo į užsienį ir po kiek laiko nustojo rūpintis šeima t.y. nustojo teikti išlaikymą šeimai, nesirūpino sutuoktine, todėl darytina išvada, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė pati nurodė, kad jos kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad iš jos pusės nebuvo jausmų atsakovui, todėl darytina išvada, jog ir ieškovė taip pat netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes – V.. Atsakovas šiuo klausimu savo nuomonės neišsakė, todėl ieškovės prašymas tenkinimas ir po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokines pavardes – V.
Sutinkamai su CPK 385 str. 1 d. priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma, vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma, turi atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., todėl vadovaujantis minėtais straipsniais teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192 – 3.200 str. str. nuostatas.
Teismai, spręsdami ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, siekdami teisingai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias šių ginčų sprendimą, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendžiant šios kategorijos ginčus. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio mėn. 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35 patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35).
Byloje ginčo tarp šalių dėl šalių nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė prašė, o atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, ieškove.
Atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad vaikas tėvams pradėjus gyventi skyrium gyvena su ieškove (motina), ieškovė nedraudžia tėvui (atsakovui) bendrauti su vaiku, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų suabejoti ieškovės gebėjimu ir galėjimu auklėti ir rūpintis vaiku, darytina išvada, kad nepilnametis vaikas ir toliau turi gyventi su savo motina (ieškove), todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir yra nustatytina su motina. Toks nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją šiuo klausimu (b.l. 37). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos III skirsnio Visuomenė ir valstybė 38 str. 6 d. numatyta, tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 – 800 Lt). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).
Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 1000,00 Lt per mėnesį, tačiau nepateikė paskaičiavimo išlaidų vaiko poreikių patenkinimui. Teismas konstatuoja, kad ieškovės teismo posėdžio metu pateiktos aplinkybės dėl išlaikymo priteistino dydžio neatspindi realių vaiko poreikių per mėnesį vertinant juos vertine išraiška, todėl ieškovės pateiktas vaiko poreikių skaičiavimą teismas laiko apytiksliu, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimus, jam yra diagnozuota febriliniai traukuliai (b.l. 11-12), kas sąlygoja papildomų išlaidų vaiko išlaikymui buvimą, teismas konstatuoja, jog vaiko poreikiams patenkinti yra būtinas 1000 litų dydžio išlaikymas.
Atsižvelgiant į išlaikymo instituto paskirtį, išlaikymas priteistinas remiantis ieškovės teismo posėdžio metu išsakytomis pozicijomis bei atsakovo rašytiniu sutikimu (b.l. 60), bei tėvų turtine padėtimi, kuri nustatoma remiantis rašytiniais įrodymais.
Įvertinus byloje esančius šalių paaiškinimus, įrodymus, šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir galimybes uždirbti (tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie ribotas galimybes įsidarbinti (invalidumą) byloje nėra), į tai, kad nepilnametis vaikas lieka gyventi kartu su ieškove, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis ir kad 500,00 Lt vaikui tenkanti išlaikymo suma priteistina iš atsakovo prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo, leis įgyvendinti tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, o minėta suma mokama periodinėmis išmokomis prisidės prie vaiko poreikių įgyvendinimo ir leis įgyvendinti vaiko poreikius skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms bei mokymui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. V. išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2011-01-01. Atsakovas dėl priteistinos sumos nepasisakė, tik 2012-02-21 prašyme nurodė, kad su ieškovės prašymu sutinka ir prašo jį patenkinti (b.l. 60).
Vadovaujantis CK 3.208 str. iš atsakovo priteistinas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama tvarkyti nepilnamečiui vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-03-16 nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. V. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-15 iki sprendimo šioje byloje priėmimo, - įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos, o atsakovo pagal šią nutartį sumokėtos sumos skirtos vaiko išlaikymui įskaitytinos į nepilnamečiui vaikui D.V. priteistą išlaikymą.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, savitarpio išlaikymo
Šalys santuokoje kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 13-15).
Šalys nurodė, kad išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteistinas.
Šalys patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš atsakovo valstybei priteistina 516,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 400,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 100,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 16,92 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d., 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d., 2,3 p., 88 str. 1 d. 3, 9 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 88, 93, 96, 177-178, 270, 307, 381 - 385 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 2008 m. birželio 7 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 70) tarp K. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1985-07-28 Trakų r. sav., ir V. V. (K), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1988-11-15 Trakų r. sav.
Nutraukus santuoką ieškovei V. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui K. V. palikti santuokinę pavardę – V.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gim. 2008-10-10, gyvenamąją vietą su motina V. V..
Priteisti iš K. V. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. V., gim. 2008-10-10, po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. sausio 1 d., iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2026-10-10, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti V. V. tvarkyti D. V. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2011-03-16 nutartimi atsakovui K. V. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. V., gim. 2008-10-10, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-15 iki sprendimo šioje byloje priėmimo, – panaikinti.
Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011-03-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – K. V. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiui vaikui D. V., gim. 2008-10-10, priteistą išlaikymą.
Priteisti iš K. V. 516,92 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.