Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1468-803/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-05
Bylos Nr.: 2A-1468-803/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13788-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Atsakovas: S. B., A. B.

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-1468-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13788-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 44-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vaduva“ ieškinį atsakovams S. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 40,00 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra ieškovės 44-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vaduva“ (toliau – Bendrija) nariais – atsakovui S. B. priklauso garažo boksas Nr. 17, o atsakovei A. B. – garažo boksas Nr. 171. 2015 m. rugsėjo 23 d. įvyko Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, tačiau iš 187 Bendrijos narių dalyvavo tik 9. 2015 m. spalio 18 d. įvyko pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta padidinti metinį nario mokestį už 2015 metus nuo 55 Eur iki 75 Eur, t. y. primokėti po 20 Eur iki 2015 m. gruodžio 31 d. Sprendimui pritarė 40 iš 49 susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių. Po pakartotinio susirinkimo informacija apie susirinkime priimtus sprendimus buvo skelbiama viešai, Bendrijos skelbimų lentoje. Atsakovai nesumokėjo nario mokesčio dalies (20,00 Eur kiekvienas iš atsakovų).

2. Bendrijos veiklą reglamentuoja jos įstatai, 1999 m. rugsėjo 13 d. įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyboje, registracijos Nr. LMGB99-20 (toliau – Įstatai). Bendrijos Įstatuose nėra reglamentuojama pakartotinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo tvarka, todėl taikytinos įstatymų nuostatos. Bendrijos pakartotiniame susirinkime dalyvavo 49 nariai iš 187 Bendrijos narių. Šis susirinkimas laikomas teisėtu, kadangi jame dalyvavo daugiau nei ketvirtadalis bendrijos narių, t. y. 26,20 procentų. Už sprendimą dėl metinio mokesčio padidinimo balsavo 40 iš 49 susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių, todėl pagal Įstatų nuostatas šis susirinkimas laikomas teisėtu, nes pagal Įstatų 5.3 punktą, sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio priimami trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Iš pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo registracijos sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo ir atsakovas S. B.. Be to, priimti sprendimai buvo iškabinti Bendrijos skelbimų lentose, todėl atsakovai žinojo apie įvykusius pasikeitimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie tariamai atsiradusį įsiskolinimą atsakovai sužinojo tik 2017 metais, iš skolų išieškojimo įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamai ir laiku nebuvo pranešusi atsakovams apie jų turimą tariamą įsiskolinimą. UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimą dėl skolos pirmiausia pateikė atsakovei, reikalaudama padengti skolą už suteiktas Bendrijos paslaugas, tačiau nepateikė nei vieno dokumento, galinčio patvirtinti, kad atsakovai yra skolingi ieškovei. 2017 m. vasario 24 d. atsakovai išsiuntė UAB „Julianus Inkaso“ pretenziją – reikalavimą, kuria reikalavo pateikti duomenis, įrodančius skolos buvimą. Šis reikalavimas taip pat įteiktas ieškovei, tačiau jokių duomenų apie susidariusią skolą, išskyrus 2015 m. spalio 18 d. Bendrijos pakartotinio susirinkimo dalyvavusių narių sąrašo kopiją, negavo. Atsakovai nedalyvavo 2015 m. spalio 18. susirinkime, jų pavardžių nėra susirinkimo protokolo kopijoje. Atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie šaukiamą pakartotinį susirinkimą. Vykdydama savo veiklą, ieškovė visiškai nepaiso jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai atsakovų atžvilgiu. Ieškovė neįrodė, kad apie įvykusius pakeitimus dėl Bendrijos nario mokesčio buvo paskelbta iškabinus pranešimus skelbimų lentoje. Į bylą yra pateikti tik atspausdinti pranešimai, tačiau, nėra įrodymų, kad jie buvo iškabinti skelbimų lentoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei 44-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Vaduva“ solidariai iš atsakovų A. B. ir S. B. 40 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 40 Eur sumą nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei po 411,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai yra bendrijos nariai, kuriems ieškovo bendrijoje priklauso du garažai – S. B. priklauso garažas Nr. 17, A. B. – garažas Nr. 171. 2015 m. spalio 18 d. buvo sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, nes 2015 m. rugsėjo 23 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas neįvyko – dalyvavo mažiau nei pusė bendrijos narių. 2015 m. spalio 18 d. susirinkime dalyvavo 49 bendrijos nariai, kurie sudarė ketvirtadalį visų bendrijos narių, bei iš kurių 40 narių balsavo „už“ bendrijos nario mokesčio padidinimą 2015 metais iki 75 Eur. Teismas sprendė, kad šis narių skaičius atitinka reikalavimą dėl kvalifikuotos balsų daugumos, numatytos Įstatų 5.3. punkte, nes sprendimas buvo priimtas pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime.

6. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 1 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl 55 Eur bendrijos nario mokesčio nustatymo 2015 metams. Teismas sprendė, kad tai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad 2015 m. spalio 18 d. pakartotiniame bendrijos narių susirinkime buvo svarstomas bendrijos nario mokesčio padidinimas 20-ia Eur (75 Eur – 55 Eur).

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad 2015 m. spalio 18 d. vykęs pakartotinis visuotinis surinkimas buvo teisėtas, todėl klausimas dėl bendrijos nario mokesčio padidinimo 2015 metams galėjo būti svarstomas ir priimtas sprendimas padidinti nario mokestį laikytinas teisėtu.

8. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. susirinkimui buvo parengtas Revizijos komisijos aktas, kurį pasirašė J. J., J. Š., L. F. ir L. A., kuri akto pasirašymo metu nebuvo komisijos narė, nebuvo bendrijos narė, nedirbo bendrijoje. Akte nurodyta, kad akto tikslas – išanalizuoti bendrijos 2015 m. sausio – rugsėjo mėnesiais patirtas išlaidas, patikrinti buhalterinius dokumentus.

9. Teismo vertinimu, bendrijos pateikti dokumentai dėl papildomų lėšų rinkimo būtinumo 2015 m. pabaigoje buvo pagrįsti pateiktais rašytiniais įrodymais ir nebuvo atsakovų paneigti teisminio nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad sprendimas dėl mažesnės sumos rinkimo nei buvo nuspręsta nekeičia teismo nustatytų aplinkybių, jog neorganizuojant susirinkimo dėl nario mokesčio padidinimo 2015 metams, bendrijai kalendorinių metų pabaigoje būtų trūkę lėšų atsiskaitymams.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė bendrijos nario mokesčio 2015 metams didinimo būtinumą, tokiam sprendimui pritarė kvalifikuota susirinkime dalyvavusi dauguma, todėl toks sprendimas laikytinas teisėtu ir bendrijos nariams jis privalomas. Aplinkybę, kad teismo posėdyje liudytojai davė prieštaringus parodymus, teigė, kad nesuprato ar nežinojo, už ką ir dėl ko sprendžiama padidinti bendrijos nario mokestį, teismas vertino kartu su į bylą pateikta ieškovės ataskaita, jog po sprendimo padidinti bendrijos nario mokestį 2015 metams 20 Eur suma, iki 2015 m. pabaigos buvo surinkta 3205 Eur suma, t. y. beveik 86 proc. planuotų pajamų. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje šalių pasirinktais liudytojais apklausti bendrijos nariai, buhalterė davė prieštaringus parodymus, tačiau sprendimas buvo vykdomas, ką patvirtina bendrijos pateikta ataskaita už 2015 metus, t.y. didžioji dalis bendrijos narių sprendimą (į) vykdė.

11. Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur žyminio mokesčio ir 802,23 Eur advokato atstovavimo išlaidų, viso 822,23 Eur, t. y. po 411,12 Eur iš kiekvieno.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams (apeliantams) iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1. teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, netinkamai vertino ir aiškino ieškovės pateiktus dokumentus į bylą, apeliantų ir jų atstovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus, akivaizdžiai buvo šališkas;

12.2. pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog 2015 m. spalio 18 d. vykęs Bendrijos pakartotinis visuotinis surinkimas buvo teisėtas, ieškovės pateikti dokumentai dėl papildomų lėšų rinkimo būtinumo 2015 m. pabaigoje yra pagrįsti ir teisėti bei priimtas sprendimas padidinti Bendrijos nario mokestį laikytinas taip pat teisėtu, nes teismo vertinimu, ieškovė pagrindė bendrijos nario mokesčio 2015 metams didinimo būtinumą, pateiktais rašytiniais įrodymais, yra visiškai absurdiškos ir nelogiškos, absoliučiai nepagrįstos visapusišku ir objektyviu nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurios buvo apeliantų įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu;

12.3. skundžiamas sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į apeliantų įrodinėjamas aplinkybes, neįvertinus ieškovės ir liudytojų parodymų, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, netinkamai įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kurie nagrinėjamojoje civilinėje byloje sukėlė daug prieštaravimų ir abejonių, kurios nagrinėjamos civilinės bylos metu pašalintos nebuvo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria yra suformuotos aiškios ir nuoseklios įrodymų vertinimo taisyklės, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas;

12.4. teismo padaryta išvada, kad atsakovų keliamos abejonės dėl pasitikėjimo bendrijos pirmininku ir ar teisingai ir tvarkingai buvo pildomi bendrijos buhalteriniai dokumentai, paneigti ieškovės pateiktais dokumentais dėl papildomų lėšų rinkimo būtinumo 2015 m. pabaigoje, yra visiškai klaidingas, kadangi minėti bendrijos pirmininko dokumentai buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu teisme ir tik apeliantų prašymu, nes prieš tai minėti dokumentai apeliantams teikiami nebuvo. O tai patvirtina, jog galimai minėti dokumentai buvo parengti tik prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, nes prieš tai jie apeliantams teikiami nebuvo ir apie pačią skolą apeliantai sužinojo tik 2017 m. iš skolų išieškojimo įmonės UAB „Julianus Inkaso“, dėl ko pirmosios instancijos teismas priimtame skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė;

12.5. tiek skolų išieškojimo bendrovei UAB Julianus Inkaso“, tiek ieškovei buvo siunčiami raštai su prašymu paaiškinti bei pagrįsti reiškiamus reikalavimus dėl apeliantų atsiradusio įsiskolinimo, tačiau iš skolų išieškojimo bendrovės UAB „Julianus Inkaso“ buvo gautas laiškas, kuriuo apeliantai buvo informuoti, kad yra nutraukti visi skolos išieškojimo veiksmais, o iš ieškovės jokio atsakymo į siųstus du raštus, gauta nebuvo, o tai dar kartą patvirtina, kad skolą pagrindžiančių dokumentų ieškovė tuo metu neturėjo;

12.6. bendrijos pirmininkas vykdydamas savo veiklą visiškai nepaisė ir pažeidė tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, tiek Bendrijos nuostatus ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai, kadangi ieškovė apeliantams nepateikė jokio atsakymo į pateiktą jai reikalavimą/prašymą ir nesuteikė absoliučiai informacijos apie apeliantams, kaip Bendrijos nariams rūpimus klausimus dėl jų galimai esančio įsiskolinimo;

12.7. teismas visiškai nepasisakė dėl paties Bendrijos pirmininko išreikštos pozicijos ir duodamų parodymų teismo posėdžių metu, kurie nuolat buvo nenuoseklūs ir visiškai prieštaringi ir kurie buvo duoti teismui taip pat davus priesaiką ir susipažinus su atsakomybe, o tai tik patvirtina pirmosios instancijos visišką šališkumą;

12.8. teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino apeliantų paaiškinimų, liudytojų parodymų, kurie teismo posėdžių metu atskleidė svarbius ir esminius dalykus susijusius su Bendrijos pakartotinio susirinkimo sušaukimo tvarka bei minėto susirinkimo metu priimtų sprendimų tvarka, teisėtumu ir pagrįstumu;

12.9. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepaminėjo ir dėl pakartotinio visuotinio narių susirinkimo narių sąrašo datos, kuri akivaizdžiai buvo užtušuota ir kurios aptarimui vykusių teismo posėdžių metu buvo skirta daug dėmesio, o tai tik dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumą;

12.10. apeliantas S. B. neneigia, kad jis dalyvavo 2015 m. spalio 18 d. vykusiame pakartotiniame Bendrijos visuotinio narių susirinkime; tai patvirtino 2018 m. spalio 3 d. vykusiame teismo posėdyje (2018-10-03 posėdžio garso įrašo laikas 02:29:15 min.), tačiau nepasirašinėjo ieškovės pateiktame su ieškinio priedais pakartotinio Bendrijos visuotinio susirinkimo narių registracijos sąraše. Be to, apeliantų liudytojai 2018 m. balandžio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad Bendrijos pirmininkas sušaukdamas bendrijos narių susirinkimus ne kartą pateikdavo bendrijos nariams iš anksto registracijos sąrašą (ar net sąrašus), surinkdavo bendrijos narių parašus ir vėliau minėtus bendrijos narių registracijos sąrašus panaudodavo net keliems susirinkimams, kas buvo padaryta ir šį kartą;

12.11. ieškovės pateiktame su ieškinio priedais pakartotinio Bendrijos visuotinio susirinkimo narių registracijos sąraše, įrašytas užsiregistravusių bendrijos narių skaičius – „49“ neatitinka tikrovės, nes Bendrijos susirinkimuose niekada toks skaičius Bendrijos narių nedalyvaudavo. Apeliantas niekada nebūtų pasirašęs Bendrijos visuotinio susirinkimo narių registracijos sąraše, kuriame akivaizdžiai ranka tušinuku užtušuota yra data. Minėtos aplinkybės skundžiamame sprendime taip pat nebuvo aptartos ir paminėtos;

12.12. liudytojų paaiškinimai, akivaizdžiai paneigė Bendrijos pirmininko paaiškinimus teismo posėdžių metu, kurie visą laiką buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, ne dėl to, kaip teigė ieškovės atstovas, jog Bendrijos pirmininkas yra ne lietuviakalbis, todėl jo paaiškinimai ne visada išsamūs ir aiškūs, o būtent dėl to, kad Bendrijos pirmininkas, akivaizdžiai bandydamas išsisukti nuo jam uždavinėjimų nepalankių, tiek teismo tiek Apeliantų atstovės klausimų, teigė melagingus paaiškinimus, tarp kurių nuolat painiojosi, dėl ko jie ir buvo prieštaringi, ir ką pirmosios instancijos teismas ne kartą pažymėjo teismo posėdžių metu, tačiau priimant skundžiamą sprendimą, akivaizdu, jog minėto fakto net neįvertino;

12.13. Bendrijos nariai, Z. J., Z. L., J. Č. ir J. P., kurie buvo iškviesti į teismą kaip atsakovo liudytojai per 2018 m. balandžio 26 d. posėdį, aiškiai patvirtino, kad jie nesuprato ir jiems nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių turi būti didinamas 20,00 Eur Bendrijos nario mokestis, tačiau minėtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismui pasirodė visiškai nereikšmingos. Minėti liudytojai per 2018 m. balandžio 26 d. posėdį, patvirtino, kad ieškovei yra sumokėję padidinto nario mokestį, tačiau tik todėl, kad labai bijojo Bendrijos pirmininko, kuris nemokančius padidinto nario mokesčio bendrijos narius gąsdindavo, rodydamas turimą ginklą ir neįleisdamas jų, į jiems priklausančius garažus, ir tokiu būdu Bendrijos nariai pasiduodavo spaudimui susimokėti nepagrįstai padidintą Bendrijos nario mokestį;

12.14. teismas neanalizavo, ir nevertino Bendrijos pirmininko ir Bendrijos narių paaiškinimų dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo būtinybės, kurie akivaizdžiai buvo prieštaringi ir atskleidė dar daugiau Bendrijos pirmininko neteisėtų veiksmų savo Bendrijos narių atžvilgiu, kas tik dar kartą sustiprina ir patvirtina apeliantų abejones Bendrijos pirmininko sąžiningumu ir jo parengtų dokumentų teisėtumu ir pagrįstumu;

12.15. aiškinantis aplinkybės dėl elektros mokesčio, paaiškėjo dar vienas faktas apie Bendrijos pirmininko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, t. y. kad Bendrijoje 2015 m. dirbo, oficialiai pagal darbo sutartį neįdarbintas, elektrikas I. I., kuriam buvo mokamas atlyginimas būtent iš Bendrijos narių nario mokesčio. Bendrijos pirmininkas 2018 m. spalio 3 d. teismo posėdyje, būdamas prisiekęs ir supažindintas su atsakomybe, akivaizdžiai melavo, jog I. I. 2015 m. nebuvo Bendrijos nariu, kad su juo buvo pasirašyta darbo sutartis bei jam atlyginimą mokėjo buhalterė metų pabaigoje pagal atliktų darbų aktą (2018-10-03 posėdžio garso įrašo laikas 00:26:48 min., 00:27:27 min., 00:28:12 min., 00:30:17 min., 00:30:35 min.). Bendrijos buhalterė L. A. 2018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu, patvirtino, kad 2015 m. Bendrijoje joks elektrikas nedirbo ir buhalterijoje jokių dokumentų dėl pinigų išmokėjimo elektrikui nebuvo (2018-10-03 posėdžio garso įrašo laikas 01:31:56 min., 01:32:03 min.). Vadovaujantis ieškovės pateiktų į bylą 2015 m. spalio 18 d. esančių Bendrijos nariu sąrašu, 177 numeriu Bendrijos nariu yra įrašytas I. I., o tai reiškia, kad vis dėlto jis buvo Bendrijos nariu. Todėl, pirmosios instancijos teismas privalėjo ne tik įvertinti Bendrijos pirmininko neteisėtą elgesį ir absoliutų sąžiningumo nebuvimą, bet ir jo atsakomybės taikymą dėl melagingų parodymų davimo teismui;

Žemesnės instancijos teismas

12.16. pirmosios instancijos teismas priimtame 2018 m. gruodžio 17 d., sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovų keliamos abejonės dėl pasitikėjimo Bendrijos pirmininku ir ar teisingai ir tvarkingai buvo pildomi bendrijos buhalteriniai dokumentai, yra paneigtos ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o būtent 2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrijos revizijos komisijos susirinkimo aktu, 2015 m. parengta sąmata, 2015 m. pajamų ir išlaidų analize, kurie teismo vertinimu pagrindžia papildomų lėšų rinkimo būtinumą Bendrijoje 2015 m. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai pažymėjo, jog minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovų nebuvo paneigti teisminio nagrinėjimo metu;

Atsiliepimas

12.17. atsakovai prašė ieškinį atmesti, kadangi jis yra grindžiamas abejotinais ir galimai suklastotais rašytiniais įrodymais, kuriuos prašė teismo ex officio pripažinti negaliojančiais ir taikyti niekinio sandorio pasekmes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėjamojoje byloje sprendimą, absoliučiai nevertino ir neanalizavo nurodytų faktų ir priežasčių, kurie be jokios abejones sudaro pagrindą pripažinti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus negaliojančiais;

12.18. dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo sprendė netinkamos sudėties Bendrijos revizijos komisijos nariai, sprendimus ir aktus pasirašinėjo neturintys tam teisių asmenys, kurie nagrinėjamos bylos teismo posėdžių metu nesugebėjo paaiškinti bei pagrįsti esminių dalykų, t. y. savo priimtų sprendimų bei atliktų paskaičiavimų, kurių pagrindų Bendrijos nariams, tuo pačiu apeliantams, buvo sukurta visiškai nepagrįsta prievolė, mokėti padidintą Bendrijos nario mokestį. Tai akivaizdus ieškovės nukrypimas nuo teisėto elgesio standarto, kurį pirmosios instancijos turėjo identifikuoti ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175- 415/2016). Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad patikrinus 2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrijos revizijos komisijos susirinkimo aktą, esminių klaidų nerasta, dėl ko jis laikomas teisėtu ir pagrįstu, yra absurdiška ir prasilenkianti su elementaria logika;

12.19. šioje civilinėje byloje yra ginčijamas 2015 m. spalio 18 d. įvykusio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo registracijos sąrašas, 2015 m. spalio 18 d. Bendrijos pakartotinio susirinkimo protokolas bei 2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrijos revizijos komisijos susirinkimo aktas, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo, kurie remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, yra akivaizdžiai niekiniai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio pripažinti juos negaliojančiais ir taikyti niekinio sandorio pasekmes;

12.20. šioje civilinėje byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia labiau tikėti apeliantų argumentais, nei ieškovės argumentais, bei ieškovės liudytojų paaiškinimais, kurie yra nenuoseklus, prieštaringi ir kurie grindžiami visiškai nepagrįstais ir abejotinais rašytiniais įrodymais;

Šalies argumentai

13. Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovei iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, nėra jokio objektyvaus pagrindo jį tenkinti. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nėra grindžiami jokiais objektyviais duomenimis, o yra paremti išskirtinai tik subjektyviais atsakovų išvedžiojimais, samprotavimais, deklaratyviais teiginiais, neatitinkančiais bylos nustatytų faktinių aplinkybių, byloje esančių įrodymų visumos; subjektyviu bylos duomenų interpretavimu, faktinių duomenų iškraipymu. Pirmosios instancijos teismas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, tinkamai ir išsamiai ištyręs bylos įrodymus, šalių pozicijas, atsižvelgęs į susiklosčiusius teisinius santykius, padarė teisingas išvadas, kad 2015 m. spalio 18 d. vykęs Bendrijos pakartotinis visuotinis narių susirinkimas buvo teisėtas, ieškovės pateikti dokumentai dėl papildomų lėšų rinkimo būtinumo 2015 m. pabaigoje yra pagrįsti ir teisėti, todėl priimtas sprendimas padidinti Bendrijos narių mokestį laikytinas taip pat teisėtu;

Žemesnės instancijos teismas

13.2. apeliaciniame skunde atsakovai deklaratyviai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino bylos įrodymus;

13.3. atsakovų pozicija viso proceso metu buvo ne paneigti ieškovės pateiktus ar kitus byloje esančius įrodymus kitais objektyviais įrodymais, bet sukelti abejonę byloje esančių įrodymų pagrįstumu, patikimumu, teisėtumu, tačiau atsakovų keliamos deklaratyvios abejonės nesudaro pagrindo nepasitikėti ieškovės pateiktais įrodymais, paaiškinimais, kitų byloje apklaustų asmenų pateiktais paaiškinimais ar kita bylos medžiaga, kurių visuma patvirtina, kad 2018 m. spalio 18 d. buvo sušauktas ir vyko pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kurio metu Bendrijos nariai svarstė ir kvalifikuota balsų dauguma priėmė sprendimą už 2015 metus padidinti nario mokestį 20 Eur; sprendimas buvo paskelbtas, buvo žinomas Bendrijos nariams ir vykdomas;

13.4. apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ginčas tarp šalių dėl Bendrijos 2015 m. spalio 18 d. vykusio pakartotinio narių susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumo. Su tokia pozicija negalima sutikti, kadangi pagal pareikštą ieškinį ir byloje suformuluotus reikalavimus šios bylos esminis nagrinėjimo dalykas yra solidarios atsakovų skolos (susidariusios nevykdant įsiteisėjusį, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytą Bendrijos narių susirinkimo sprendimą) priteisimas ieškovės naudai. Teisės aktai numato konkrečią tvarką ir konkrečius terminus inicijuoti ginčą dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų nuginčijimo. Nagrinėjamu atveju, nei įvykus pakartotiniam Bendrijos narių susirinkimui, nei 2017 metais atsakovams gavus pranešimus dėl nesumokėtos skolos atsakovai į teismą dėl Bendrijos narių pakartotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nesikreipė ir sprendimo nustatyta tvarka neginčijo. Tokio priešinio reikalavimo dėl minėto sprendimo pripažinimo negaliojančiu nereiškė ir šioje byloje;

13.5. nesant atsakovų atitinkamai suformuluoto reikalavimo pripažinti Bendrijos narių pakartotinio susirinkimo sprendimą neteisėtu, Bendrijos valdymo organo 2015 m. spalio 18 d. pakartotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas šioje byloje ir tai nesudaro ieškinio dalyko, o nesant duomenų, patvirtinančių, kad Bendrijos narių priimti sprendimai dėl priklausančių mokėti sumų yra negaliojantys, jie yra teisėti ir privalomi atsakovams. Priešingai nei deklaratyviai teigiama apeliaciniame skunde, byloje atsakovai nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų (išskyrus prielaidomis keliamas atsakovų abejones), kurie rodytų akivaizdžius sprendimų negaliojimo pagrindus, todėl, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga be atskiro šalių reikalavimo nagrinėti sprendimų negaliojimo ir neteisėtumo klausimo;

13.6. tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad 2015 m. spalio 18 d. vyko pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nario mokesčio padidinimo 20 Eur už 2015 metus ir jam pritarta kvalifikuota balsų dauguma;

13.7. apeliaciniame skunde pakartotinai dėstomi teiginiai, jog 2015 m. spalio 18 d. susirinkimo narių sąrašas ir susirinkimo protokolas neva yra suklastoti, tikrovės neatitinkantys dokumentai, tėra grindžiami vien pačių atsakovų iškeltomis prielaidomis, keliamomis subjektyviomis abejonėmis, bet ne objektyviais įrodymais. Tokią atsakovų deklaratyvią poziciją paneigia vien minėtas bylos įrodymais nustatytas faktas, kad 2015 m. spalio 18 d. vyko pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas ir jame buvo balsuojama bei priimtas sprendimas dėl nario mokesčio padidinimo, kuris didžiąja dalimi buvo (į)vykdytas per likusį 2015 metų laikotarpį (iki 2015-12-31 buvo surinkta apie 86 proc. padidinto nario mokesčio);

13.8. apeliaciniame skunde keliama versija, jog susirinkimo narių sąraše ranka taisyta data neva daro šį sąrašą negaliojančiu ar nepatikimu, suklastotu ir pan., nėra pakankama konstatuoti susirinkimo ar jo metu priimtų sprendimų tariamą negaliojimą, neteisėtumą. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu Bendrijos pirmininkas paaiškino datos pataisymo aplinkybes, nurodė, kad jis ranka taisė neteisingai nurodytą susirinkimo datą ir tą darė 2015m. spalio 18 d. susirinkimo metu. Tokie pirmininko paaiškinimai nebuvo nuneigti jokiais objektyviais įrodymais, o atsakovai (išskyrus keliamas abejones ir prielaidas) byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog sąraše pasirašę nariai realiai nedalyvavo vykusiame susirinkime, realiai nebalsavo dėl nario mokesčio už 2015 metus padidinimo ir pan.;

13.9. apeliaciniame skunde keliama prielaida, kad įrašytas užsiregistravusių bendrijos narių skaičius – „49“ neva neatitinka tikrovės, nes neva Bendrijos susirinkimuose niekada toks skaičius Bendrijos narių nedalyvaudavo, yra paneigta kitais bylos įrodymais. Byloje ieškovė yra pateikusi duomenis apie 2015m. balandžio 1 d. ir 2016 m. vasario 7 d. vykusius Bendrijos narių susirinkimus; šių susirinkimų narių registracijos sąrašai patvirtina, kad 2015 m. balandžio 1 d. susirinkime dalyvavo 45 nariai, 2016 m. vasario 7 d. susirinkime dalyvavo 60 narių; abiejuose minimuose susirinkimuose taip pat dalyvavo abu atsakovai;

13.10. apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad atsakovas S. B. neva nėra pasirašęs 2015 m. spalio 18 d. susirinkimo narių registracijos sąraše. Tai neatitinka tiesos, nes kaip matyti ir iš į bylą pateikto šio sąrašo originalo atsakovas S. B. p. 32 tiek įrašė savo vardą ir pavardę, tiek ir pasirašė. Kaip yra pažymėta ir skundžiamame teismo sprendime, bylos nagrinėjimo metu teisme S. B. iš esmės pripažino, kad tai yra jo parašas. Pažymėtina ir tai, kad byloje atsakovų buvo pateikti duomenys, jog atsakovas S. B. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, teigiant, jog neva narių registracijos sąrašas yra suklastotas, kad jame neva yra ne atsakovo S. B. parašas ir pan., tačiau šis ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nepasitvirtinus atsakovo S. B. deklaratyviems aiškinimams dėl tariamo sąrašo bei jo parašo suklastojimo, kas taip pat paneigia apeliaciniame skunde dėstomus atsakovų deklaratyvius teiginius dėl tariamo susirinkimo narių registracijos sąrašo bei susirinkimo protokolo suklastojimo;

13.11. apeliaciniame skunde atsakovai pripažįsta (apeliacinio skundo 6 lapas, 15 punktas), kad atsakovas S. B. dalyvavo 2015 m. spalio 18 d. susirinkime (pažymėtina, kad ir pačiame susirinkimo protokole yra fiksuotas S. B. pasiūlymas, o tai taip pat patvirtina, kad jis dalyvavo minėtame susirinkime). Taigi akivaizdu, kad jam jau šio susirinkimo metu buvo žinoma apie priimtą sprendimą padidinti nario mokestį 20 Eur už 2015 metus;

Atsiliepimas

13.12. apeliaciniame skunde klaidinamai yra teigiama, jog apie skolą atsakovams tapo žinoma 2017 metais iš skolų išieškojimo įmonės gavus įspėjimus. Tokią atsakovų tikrovės neatitinkančią versiją paneigia pačių atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateikti rašytiniais įrodymai – UAB „Julianus Inkaso“, atsakydamas į atsakovų užklausimą dėl skolos, kartu su 2017 m. vasario 27 d. raštu atsakovams persiuntė 2015 m. spalio 18 d. susirinkimo narių registracijos sąrašo kopiją bei susirinkimo protokolo kopiją;

13.13. pirmosios instancijos teismas, įvertinęs objektyvius bylos įrodymus, jų visumą, padarė teisingą išvadą, kad 2015 m. spalio 18 d. vykęs pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo teisėtas, todėl klausimas dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo 2015 metais galėjo būti svarstomas, o priimtas sprendimas padidinti nario mokestį laikytinas teisėtu;

13.14. visos byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai rodo, kad Bendrijos 2015 metų suplanuotų lėšų nepakako iki metų pabaigos (vien per 9 mėnesius buvo panaudota apie 89 proc. suplanuotų lėšų), todėl kilo būtinybė surinkti papildomus narių įnašus, nes kitaip metų gale nebūtų galimybės atsiskaityti su tiekėjais, dėl ko teisėtai įvykusio 2015 m. spalio 18 d. susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti nario mokestį 20 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, surinktos papildomos įmokos (3 205 Eur) buvo panaudotos būtinoms paslaugoms apmokėti: 1 276,58 Eur elektros išlaidoms padengti, 992,60 Eur šiukšlių išvežimo išlaidoms padengti, 232,25 Eur žemės mokesčio išlaidoms ir 280,23 Eur kitoms ūkio išlaidoms padengti;

13.15. sprendimas padidinti nario mokestį buvo priimtas kompetentingo Bendrijos valdymo organo (narių susirinkimo), esant tam objektyviems ir būtiniems poreikiams, todėl toks sprendimas niekaip negali būti pripažintas niekiniu. Apeliaciniame skunde minima teismų praktika rodo, kad sandoris teismo ex officio gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuomet, kai yra akivaizdus niekinio sandorio faktas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Nagrinėjamoje byloje atsakovai neįrodė jokių akivaizdžių pagrindų 2015 m. spalio 18 d. pakartotinį Bendrijos narių susirinkimą bei priimtą sprendimą ex officio laikyti niekiniu ar negaliojančiu, o priešingi atsakovų deklaratyvūs teiginiai tėra grindžiami keliamomis prielaidomis, abejonėmis, bet ne patikimais ir objektyviais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos sumokėti ieškovei nario mokesčio dalies įsiskolinimą. Apeliantai teigia, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia suklastotais rašytiniais įrodymais, kuriuos prašė teismo ex officio pripažinti negaliojančiais ir taikyti niekinio sandorio pasekmes.

Dėl teismo pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir faktą

3. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad 2015 m. spalio 18 d. įvykusio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo registracijos sąrašas, 2015 m. spalio 18 d. Bendrijos pakartotinio susirinkimo protokolas bei 2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrijos revizijos komisijos susirinkimo aktas, kuriu pagrindų buvo priimtas sprendimas dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo, yra niekiniai, nes yra galimai suklastoti, 2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrijos revizijos komisijos susirinkimo aktą pasirašė neturintys tam teisių asmenys, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio konstatuoti sprendimo dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo niekinį pobūdį ir taikyti niekinio sandorio pasekmes.

4. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.

5. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas, nesant pareikšto reikalavimo, savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-73/2011; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015).

6. Teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tais atvejais, kai nagrinėjant bylą sandorio negaliojimas tampa akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 71 punktą; kt.).

7. Taigi, teismas niekinio sandorio faktą gali konstatuoti ir taikyti tokio sandorio pasekmes neatsižvelgdamas į tai, ar ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu, jeigu iš bylos duomenų yra akivaizdus niekinio sandorio faktas, ir toks teismo veikimas nelaikomas bylos ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016). Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).

8. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nebuvo pareiškę priešieškinio reikalavimo dėl 2015 m. spalio 18 d. Bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimo padidinti Bendrijos narių mokestį pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teismų praktiką dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ex officio, sprendžia, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, kad susirinkimo sprendimas padidinti Bendrijos narių mokestį akivaizdžiai niekinis, nes buvo būtina aiškintis papildomas aplinkybes, tokias kaip, ar 2015 m. spalio 18 d. susirinkimo narių sąraše pasirašę nariai realiai nedalyvavo vykusiame susirinkime, nebalsavo dėl nario mokesčio už 2015 metus padidinimo ir pan. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio konstatuoti 2015 m. spalio 18 d. Bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimo padidinti Bendrijos narių mokestį niekinį pobūdį yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmetami. Teismo vertinimu, atsakovai savo teisėmis turėjo galimybę pasinaudoti ginčydami 2015 m. spalio 18 d. Bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą padidinti Bendrijos nario mokestį. Šioje byloje aptariamo bendrijos susirinkimo sprendimas nebuvo ginčytas, nėra ginčijamas ir yra galiojantis. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 13 straipsnis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovų skolą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti pareikšto ieškinio ribose ir, nesant kitų reikalavimų bei nesant akivaizdaus niekinio sandorio fakto, neturėjo analizuoti klausimų dėl 2015 m. spalio 15 d. pakartotinio Bendrijos visuotinio susirinkimo aplinkybių, dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo būtinybės.

9. Remiantis nutarties 20 punkte nurodytais argumentais atmetamas taip pat apeliacinio skundo argumentas, kad šioje civilinėje byloje yra ginčijamas 2015 m. spalio 18 d. įvykusio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo registracijos sąrašas, 2015 m. spalio 18 d. Bendrijos pakartotinio susirinkimo protokolas bei 2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrijos revizijos komisijos susirinkimo aktas, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo, kadangi tokio priešieškinio su šiais reikalavimai atsakovai byloje nepateikė.

10. Atsakovų nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme dėl Bendrijos pirmininko tariamai neteisėtų veiksmų, abejonių Bendrijos pirmininko sąžiningumu ir jo parengtų dokumentų teisėtumu ir pagrįstumu, pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo ex officio pripažinti susirinkimo sprendimą padidinti Bendrijos nario mokestį, kurio pagrindu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų skolą, niekiniu. Pažymėtina, kad susirinkimo sprendimas padidinti Bendrijos nario mokestį neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajai tvarkai, o apeliantų argumentai, susiję su susirinkimo organizavimo tvarka tėra prielaidos, kurios nėra pagrįstos įrodymais ir nereiškia akivaizdaus niekinio sandorio sudarymo fakto. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio ieškinį grindžiančius įrodymus pripažinti negaliojančiais, tačiau nevertino ir neanalizavo nurodytų faktų ir priežasčių, kurie sudaro pagrindą pripažinti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus negaliojančiais, laikytini nepagrįstais.

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sprendimas dėl Bendrijos nario mokesčio padidinimo nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, laikytinas teisėtu ir bendrijos nariams jis privalomas, todėl skola iš apeliantų priteista pagrįstai (CPK 185 straipsnis).

12. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

13. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo atmetamas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

15. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti (už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą).

16. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20) (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovės prašymas dėl 605 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, kadangi jų dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto galimų šių išlaidų dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 185 straispnio1 dalis), iš apeliantų (atsakovų) S. B. ir A. B. ieškovei priteisiama lygiomis dalimis, t. y. po 302,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų (atsakovų) S. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei 44-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „VADUVA“, juridinio asmens kodas 124884551, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų (atsakovų) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. po 302,50 Eur iš kiekvieno.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė