Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos D. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., I. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko turtas: 241/542 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Po M. M. mirties pareiškėja įgijo teisę paveldėti jos turtą, tokią teisę turi pareiškėjos sesuo I. J. ir brolis G. M., tačiau jie palikimo atsisako. Iš karto po M. M. mirties pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi buvo gyvas jų tėvas, todėl manė, kad dėl palikimo kreipėsi jis. Po kurio laiko tėvas sunkiai susirgo, gulėjo ligoninėje, o (duomenys neskelbtini) mirė. Per įstatymo nustatytą terminą ji palikimo nepriėmė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes po motinos ir tėvo mirties reikėjo rūpintis laidotuvėmis, vėliau užsakinėti gedulingas apeigas, be to, netektys buvo didelis moralinis smūgis jai ir jos šeimai. Laiku kreiptis dėl paveldėjimo tesės liudijimo gavimo sutrukdė ir piniginių lėšų trūkumas bei pablogėjusi jos pačios sveikata.

Pareiškėjos atstovas advokatas Vytautas Aliuškevičius teismo posėdžio metu pareiškėjos patikslintą pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, jį pagrindė teisiniais argumentais ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, nes kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014 kt.).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėja yra M. M. dukra (b. l. 15). Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, išduoto (duomenys neskelbtini), pagrindu matyti, kad po A. M. (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 85) liko nekilnojamasis turtas: 241/542 dalis žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-13, 49-60), kurio lygiomis dalimis yra du įpėdiniai – dukra M. M. ir sūnus A. M. (b. l. 72, 81-84). Daiktinės teisės į paminėtą turtą VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis M. M. vardu nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 11, 49-52, 54, 55-60). Pareiškėjos tėvas ir M. M. sutuoktinis A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 24). Suinteresuoti asmenys – palikėjų vaikai G. M. ir I. J. į palikimą po motinos mirties nepretenduoja, neprieštarauja, kad nekilnojamąjį turtą paveldėtų D. V. (b. l. 15-17). M. M. sūnus K. M. (duomenys neskelbtini) mirė nevedęs (b. l. 87), duomenų apie nepilnamečius vaikus nėra (b. l. 15, 25). Paveldėjimo byla po M. M. mirties nepradėta (b. l. 10). Pareiškėja yra palikimo, atsiradusio po M. M. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal įstatymą, kuri į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, manydama, kad tėvas A. M. buvo pilnai susitvarkęs paveldėjimo dokumentus po M. M. mirties, be to, pasak pareiškėjos, termino praleidimo priežastis įtakojo jos prasta materialinė – šeiminė – socialinė padėtis, teisinio išprusimo stoka. Paminėtų aplinkybių pagrindu pareiškėja prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiškėjai, kaip įstatyminei įpėdinei (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsirado subjektyvinė teisė į velionės turtą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kaip nurodė pareiškėja, priežastys, dėl kurių ji prašo atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas A. M. nebuvo susitvarkęs palikimo dokumentų po sutuoktinės ir pareiškėjos motinos M. M. mirties, taip pat termino praleidimo svarbą pareiškėja motyvuoja sveikatos problemomis, šeimynine padėtimi ir teisinių žinių stygiumi. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina suinteresuotu asmenų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, iš kurių matyti, kad pareiškėja tik po tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini) nuvykusi pas notarę V. B. sužinojo, jog nesutvarkyti palikimo dokumentai po motinos mirties, tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta, su tuo sutiko ir suinteresuoti asmenys, dalyvavę teismo posėdyje ir duodami paaiškinimus, tarp kurių parodymų prieštaravimų taip pat nėra. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Prienų rajono I-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla į M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nepradėta. Pareiškėja nors ir pavėluotai, tačiau kreipėsi į Prienų rajono I-ąjį notaro biurą dėl motinos M. M. palikimo, siekdama gauti dokumentus, reikalingus palikimo priėmimo procedūroms pradėti (b. l. 10). Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino palikimui priimti yra svarbios, susijusios ne tik nuo jos valios priklausančiomis priežastimis, bet ir su socialinių įgūdžių stoka, negalėjimu prieštarauti tėvo valiai. Kita vertus natūralu, kad pareiškėja, gyvendama vienkiemyje, neturėdama išsilavinimo bei patirties analogiškais klausimais, iki motinos mirties nežinojo, kad tėvas po sutuoktinės mirties iki pat savo mirties nesusitvarkė žmonos palikimo procedūrų. Šios aplinkybės įgalina spręsti, kad pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir sąžininga, savo teises įgyvendino rūpestingai, nes ji, nuo pat sužinojimo apie motinos palikimą išreiškė norą jį priimti, kreipėsi į notarų biurą, tačiau, dėl nustatyto teisinio reguliavimo, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjos sesuo I. J. ir brolis G. M. atsiliepimais ir teismo posėdžio metu teisių į motinos palikimą atsisako, abu sutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja termino atnaujinimui, savarankiškų reikalavimų nereiškia. Kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju būtų pažeisti, nėra, ginčo dėl paveldimo turto taip pat nėra. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį pratęsti, t. y. pirmiau nurodytos priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme jam suteiktų teisių, kadangi, visų pirma, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku priimti palikimą yra nustatytos byloje surinktais duomenimis; antra, minėtos aplinkybės yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, nesant prieštaravimų, termino palikimui priimti pratesimas įtakos tik asmens, prašiusio pratęsti terminą, teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, spręstina, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 576- 578 straipsniai).

Patenkinus pareiškėjos pareiškimą, iš jos turi būti priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 16,00 Eur valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu yra teikiama 50 procentų kompensuojama antrinė teisinė pagalba, todėl iš pareiškėjos priteistina – 8,00 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos D. V. 8,00 Eur (aštuonis eurus) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (Įmokos kodas: 5660).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.