- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 2-795-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01152-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Aldona Tilindienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agrotopas“ ir uždarosios akcinės bendrovės Timber & Pellets atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-82-221/2019 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agrotopas“ bankroto administratoriaus A. V. skundą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. BUAB „Agrotopas“ bankroto administratorius A. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti BUAB „Agrotopas“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą pirmu darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; pripažinti negaliojančia BUAB „Agrotopas“ ir UAB Timber & Pellets 2018 m. vasario 6 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti BUAB „Agrotopas“ reikalavimo perleidimo sutartimi UAB Timber & Pellets perleistą reikalavimo teisę į T. B. dėl 47 640,83 Eur žalos atlyginimo, kylančią iš Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-254/2017.
2. Bankroto administratorius nurodė, kad 2018 m. sausio 26 d. BUAB „Agrotopas“ pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas nustatyti 47 460,83 Eur reikalavimo teisės į T. B. pardavimą tokia tvarka: 1) reikalavimo teisę į skolą pardavinėti viešai, nustatyti pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainą 70 procentų nuo reikalavimo sumos, pardavimą vykdyti 10 dienų; 2) nesulaukus pasiūlymų, skelbti turto pardavimą už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau ne mažiau nei 10 000 Eur. Tiek kreditorių susirinkimo nutarime nurodyta parduodamos reikalavimo teisės vertė – 47 460,83 Eur, tiek pradinė parduodamo turto kaina – 33 222,58 Eur arba ne mažiau nei 10 000 Eur, viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą ir nepatenka į atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose bei 33 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad minėta reikalavimo teisė turėjo būti pardavinėjama iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tik tuo atveju, jei šis turtas būtų neparduotas dvejose varžytynėse, kreditoriai turėtų teisę spręsti dėl kitokios jos realizavimo tvarkos (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl priimtas nutarimas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, naikintinas.
3. Bankroto administratorius nurodė, kad šio nutarimo pagrindu 2018 m. vasario 6 d. bankrutuojančios bendrovės vardu su UAB Timber & Pellets buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria bankrutuojančiai bendrovei priklausantis 47 460,83 Eur dydžio reikalavimas į skolininką T. B. buvo perleistas UAB Timber & Pellets, todėl tokia reikalavimo perleidimo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia. Pažymėjo, kad buvusi bankrutuojančios bendrovės administratorė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 26 d. įsakymo pagrindu buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo. Taigi sutartis sudaryta ir bankrutuojančios bendrovės įgaliojimų neturinčio asmens, todėl laikytina niekine bei negaliojančia. Prašė taikyti vienašalę restituciją, motyvuodamas tuo, kad naujajam bankroto administratoriui neperduotas kasos pajamų orderis, patvirtinantis, kad pinigai priimti į bankrutuojančios bendrovės kasą, pinigai neįnešti į sąskaitą, nėra duomenų apie šių lėšų panaudojimą, UAB Timber & Pellets neturėjo finansinių išteklių sumokėti 10 000 Eur kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi bankroto administratoriaus skundą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „Agrotopas“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą pirmu darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; pripažino negaliojančia BUAB „Agrotopas“ ir UAB Timber & Pellets 2018 m. vasario 6 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį; taikė dvišalę restituciją – grąžino BUAB „Agrotopas“ 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą reikalavimo teisę, kylančią iš Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-254/2017 į skolininką T. B. dėl 47 640,83 Eur žalos atlyginimo; įpareigojo BUAB Agrotopas“ grąžinti UAB Timber & Pellets 10 000 Eur.
5. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu atsirado reikalavimo teisė į T. B. dėl 47 460,83 Eur atlyginimo, nebuvo įsiteisėjęs, tačiau, atsižvelgiant į ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos tikslus, sprendžiant dėl ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikymo, turi būti remiamasi būtent nominalia reikalavimo teisės verte, kurią šiuo atveju atitinka Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu priteistas žalos iš T. B. dydis. Taigi tiek BUAB „Agrotopas“ reikalavimo teisės dydis (47 460,83 Eur), tiek kreditorių susirinkime nustatyta jos pirminė pardavimo kaina (33 222,58 Eur) viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą ir nepatenka į atvejus, numatytus ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose ir 33 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Tai reiškia, kad minėta reikalavimo teisė turėjo būti pardavinėjama iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tik tuo atveju, jei šis turtas būtų neparduotas dvejose varžytynėse, kreditoriai turėtų teisę spręsti dėl kitokios jos realizavimo tvarkos (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iki skundžiamo nutarimo priėmimo reikalavimo teisė nebuvo pardavinėjama iš varžytynių. Kadangi 2018 m. sausio 26 d. vykusiame kreditorių susirinkime nuspręsta 250 bazinių socialinių išmokų dydį viršijantį turtą (reikalavimo teisę) pardavinėti laisvo pardavimo būdu, buvo pažeista imperatyvi ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, o tai sudaro pagrindą skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti.
7. Teismas pripažinęs, kad 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, sprendė, jog yra pagrindas panaikinti ir tarp BUAB „Agrotopas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ įgalioto asmens L. D. ir UAB Timber & Pellets, atstovaujamos direktoriaus T. P., 2018 m. vasario 6 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 26 d. įsakymo pagrindu UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ 2018 m. sausio 26 d. išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo. Taigi išbrauktas iš sąrašo buvęs BUAB „Agrotopas“ administratorius 2018 m. vasario 6 d. ginčijamos sutarties sudaryti negalėjo, nes ĮBĮ 11 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta, kad administratorius negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo jo išbraukimo iš sąrašo dienos.
8. Teismas nesutiko su pareiškėjo BUAB „Agrotopas“ bankroto administratoriaus A. V. teiginiais, kad nėra duomenų apie pinigų bankrutuojančiai bendrovei sumokėjimą už reikalavimo teisių perleidimą, apie gautų pinigų panaudojimą. Teismas nurodė, jog tai, kad 10 000 Eur grynais pinigais sumokėjo bankrutuojančios bendrovės bankroto įgaliotam asmeniui L. D., aiškino UAB Timber & Pellets vadovas T. P. Šią aplinkybę patvirtino ir buvusios bankroto administratorės įgaliotas asmuo L. D., taip pat į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Aplinkybę, kad pinigai nebuvo įnešti į sąskaitą nurodė L. D., kuris paaiškino, jog jie buvo panaudoti administravimo išlaidoms padengti bei teigė, kad visi dokumentai perduoti naujajam administratoriui. Iš pateikto likvidacinio akto matyti, kad BUAB „Agrotopas“ bankroto proceso metu už parduotą turtą gauta 16 340 Eur, gautos lėšos panaudotos administratoriaus atlyginimui, įmonės administravimo išlaidoms padengti.
9. Teismas vertino, kad pareiškėjos pateikti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB Timber & Pellets 2018 m. vasario 6 d. neturėjo finansinių galimybių sumokėti BUAB „Agrotopas“ 10 000 Eur, taip pat, kad šalys buvo nesąžiningos. L. D. ir T. P. patvirtino, kad yra pažįstami, tačiau bendraudavo retai. T. P. aiškinimu, jis yra ne kartą įsigijęs turto iš bankrutuojančių bendrovių, nagrinėjamu atveju buvusio administratoriaus teiravosi, ar dėl pardavinėjamo turto priimtas kreditorių pritarimas. Taigi spręstina, kad šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių vienašalės restitucijos taikymui.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atskirajame skunde BUAB „Agrotopas“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. V., prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta dvišalė restitucija, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti BUAB „Agrotopas“ reikalavimo perleidimo sutartimi UAB Timber & Pellets perleistą reikalavimo teisę į T. B. dėl 47 640,83 Eur žalos atlyginimo, kylančią iš Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-254/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Buvusios bankrutuojančios bendrovės administratorės įgaliotas asmuo L. D. bankrutuojančiai bendrovei neperdavė jokių kasos pajamų orderių, patvirtinančių ginčo sumos priėmimą į bankrutuojančios bendrovės kasą. Tariamai sumokėtos lėšos buvusio bankrutuojančios bendrovės bankroto administratoriaus įgalioto asmens nebuvo įneštos į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą, tačiau visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turėjo būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Bankrutuojanti bendrovė ir naujasis administratorius neturi jokių duomenų, jog šios lėšos būtų kaip nors panaudotos bankrutuojančios bendrovės naudai. Be deklaratyvių teiginių, priešingai teigiančių įrodymų, nei L. D., nei UAB Timber & Pellets byloje nepateikė. Taigi teismas turėjo kritiškai vertinti L. D. ir T. P. paaiškinimus, kad gauti pinigai buvo panaudoti bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms padengti bei tą patvirtinantys duomenys buvo perduoti naujam administratoriui A. V.
10.2. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas savaime negali būti vertinamas kaip neabejotinas įrodymas, patvirtinantis realų pinigų gavimo faktą. Priešingai, būtent bankrutuojančios bendrovės pateiktų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog bankrutuojanti bendrovė reikalavimo perleidimo sutarties kainos faktiškai nėra gavusi, o pinigų priėmimo kvitas yra fiktyvus, todėl laikytinas niekiniu ir ginčo šalims nesukelia jokių teisinių padarinių. Jei būtų taikoma dvišalė restitucija, UAB Timber & Pellets nepagrįstai praturtėtų, kadangi galėtų atgauti reikalavimo perleidimo sutarties kainą, kurios nėra sumokėjusi.
10.3. UAB Timber & Pellets piniginių lėšų likutis 2017 gruodžio 31 d. sudarė 3 226,00 Eur, iš jų kasos likutis 53,07 Eur, banko sąskaitos likutis 3 173,31 Eur, 2017 m. atsakovė turėjo turto už 143 555,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 136 974,00 Eur. Taigi įmonė neturėjo jokių objektyvių finansinių galimybių sumokėti ginčo sumą (10 000,00 Eur). Be deklaratyvių teiginių, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie teigtų priešingai, jog UAB Timber & Pellets turėjo realias galimybes sumokėti reikalavimo perleidimo sutarties kainą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių UAB Timber & Pellets teiginius apie tariamą reikalavimo kainos sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, todėl yra pagrindas pripažinti ją negaliojančia. Bankrutuojanti bendrovė reikalavimo perleidimo sutarties negalėjo sudaryti ir dėl to, jog 2018 m. sausio 26 d. bankroto administratorė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo ir nuo minėtos dienos neturėjo teisės vykdyti jokių įmonių bankroto procedūrų. UAB Timber & Pellets vadovas T. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ne kartą yra vykdęs sandorius su bankrutuojančiomis bendrovėmis. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad sandorio šalims buvo gerai žinoma apie sudaromos reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumą, todėl priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šalys, sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartį, buvo akivaizdžiai nesąžiningos.
Šalies argumentai
11. Atskirajame skunde UAB Timber & Pellets prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo ir nurodyti, kad reikalavimo teisė BUAB „Agrotopas“ į T. B. grąžinama tik po 10 000 Eur sumokėjimo UAB Timber & Pellets. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismui nutartimi pritaikius restituciją, tarp šalių ne tik nebuvo atkurtas status quo ante, tačiau UAB Timber & Pellets atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, automatiškai reikalavimo teisė į T. B. UAB Timber & Pellets nebepriklauso ir ją atgauna BUAB „Agrotopas“, o 10 000 Eur grąžinimas nutartimi niekaip nėra aptartas. Susidaro galima situacija, kad minėta suma UAB Timber & Pellets nebegrįš. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pasisakyti, kad restitucija taikoma su tam tikromis sąlygomis, t. y. užtikrinimu, jog UAB Timber & Pellets grąžinus 10 000 Eur sumą, reikalavimo teisė į T. B. grąžinama BUAB „Agrotopas“.
11.2. Byloje nėra nustatyta UAB Timber & Pellets nesąžiningumo ar neteisėtų veiksmų. UAB Timber & Pellets, įsigydama reikalavimo teisę, nežinojo, kad įsigijo teisę, kuri parduota galimai pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, todėl iš sąžiningo įgijėjo negali būti paimta tai kas teisėtai įsigyta, o juo labiau šiuo atveju taikant restituciją ir galimai sukeliant žalą, nes nėra numatytas 10 000 Eur sumos grąžinimo užtikrinimas.
Atsiliepimas
12. UAB Timber & Pellets atsiliepimu į BUAB „Agrotopas“ atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. L. D. pateikė teismui elektorinio pašto išrašą, iš kurio matyti, kad naujajam bankroto administratoriui buvo siunčiami dokumentai, tarp kurių kartu buvo pateikti kasos pajamų orderiai. Šie faktai patvirtinti ir L. D. duotais paaiškinimais byloje, abejoti duotais paaiškinimais nėra pagrindo, nes teismui buvo nurodyta, kad minėti įrodymai gali būti patikrinti, todėl teismas atsižvelgdamas į įrodymų visumą bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu tinkamai įvertino bylos duomenis.
12.2. UAB Timber & Pellets neturi pareigos domėtis kur panaudojami pinigai bankrutuojančioje įmonėje gavus lėšų. UAB Timber & Pellets, įsigydama reikalavimą, atsiskaitė už jį tinkamai, tai patvirtinantys dokumentai byloje pateikti. Pateiktus dokumentus paneigiančių įrodymų byloje nėra. UAB Timber & Pellets, įsigydama reikalavimą, investavo savo lėšas, tikėdamasi ateityje išieškoti įsiskolinimą, todėl teismui nutarus taikyti restituciją negali būti pažeidžiamos jos teisės ir turtiniai interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.
14. Atskiruosiuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas taikė pripažinto negaliojančiu sandorio teisines pasekmes – dvišalę restituciją – grąžino BUAB „Agrotopas“ 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB Timber & Pellets perleistą reikalavimo teisę ir įpareigojo BUAB Agrotopas“ grąžinti UAB Timber & Pellets 10 000 Eur. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria BUAB „Agrotopas“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotinis kreditorių susirinkimo nutarimas pirmu darbotvarkės klausimas panaikintas, o BUAB „Agrotopas“ ir UAB Timber & Pellets 2018 m. vasario 6 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia, nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertina (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų BUAB „Agrotopas“ bankroto administratoriaus A. V. prašymu taikyti vienašalę restituciją. Teismas nurodė, kad bylos duomenys iš esmės patvirtina, jog UAB Timber & Pellets už 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą reikalavimo teisę BUAB „Agrotopas“ sumokėjo 10 000 Eur. Teismo vertinimu, šias faktines aplinkybes pagrindžia 2018 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitas, UAB Timber & Pellets vadovo T. P., buvusios bankroto administratorės įgalioto asmens L. D. paaiškinimai, kad gautos lėšos buvo panaudotos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, taip pat įmonės likvidacinis aktas.
16. BUAB „Agrotopas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad 2018 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitas pats savaime negali būti vertinamas kaip neabejotinas įrodymas, patvirtinantis realų pinigų gavimo faktą. Byloje dalyvaujančių asmenų T. P. ir L. D. paaiškinimai pagrįsti ne faktiniais duomenimis, o deklaratyviais teiginiais. Be to, teismas nevertino bylos duomenų, susijusių su UAB Timber & Pellets galimybėmis faktiškai atsiskaityti pagal 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartį. UAB Timber & Pellets savo atsiliepime laikosi pozicijos, kad byloje esančiais ir nepaneigtais įrodymais buvo patvirtintas ginčo sumos sumokėjimas BUAB „Agrotopas“. Taigi apeliacinėje instancijoje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo.
17. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, per didelę įrodomąją reikšmę suteikė 2018 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitui, iš esmės nevertindamas šį dokumentą paneigiančių kitų įrodymų, be to kritiškai nevertino T. P. ir L. D., kaip bylos procesine baigtimi suinteresuotų asmenų, paaiškinimų, todėl nepagrįstai konstatavo, jog BUAB „Agrotopas“ buvo faktiškai sumokėta 10 000 Eur.
21. Pažymėtina, kad pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte nurodyta, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus; kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi; vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą (atskaitingam asmeniui), o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui). Pagal Taisyklių 3 punktą, pinigų priėmimo kvitai yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentai, kurie, tinkamai užpildyti ir turintys visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą bei išankstinių (avansinių) įmokų sumokėjimo faktą. Pagal Taisyklių 4 punktą, kvitai naudojami asmenims su ūkio subjektu atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba ūkio subjektui perkant iš asmenų prekes (paslaugas) ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Taip pat kvitai gali būti naudojami priimant avansines įmokas. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi, įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos iš šios kasos išmokant.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinėje byloje pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra vertinami civiline teisine prasme ir yra reikšmingi tik tiek, kiek jie patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktą, turi įrodyti ginčo šalys pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles. Byloje dalyvaujantis asmuo, nesutikdamas su pinigų priėmimo kvite užfiksuotu pinigų gavimo faktu, gali jį nuginčyti, pateikdamas tai paneigiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 25, 28 punktas).
23. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad BUAB „Agrotopas“ buvo faktiškai sumokėta 10 000 Eur reikalavimo teisių perleidimo sutarties kaina. Į bylą pateiktas BUAB „Agrotopas“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad į įmonės sąskaitą nebuvo įneštos nurodytos lėšos, šios aplinkybės neneigia ir buvusios bankroto administratorės įgaliotas asmuo L. D.. Sutiktina su BUAB „Agrotopas“ atskirojo skundo argumentais, kad tokiu atveju 2018 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitas pats savaime pinigų gavimo fakto nepatvirtina, kadangi į bylą buvo pateikta įrodymų, kurie paneigia pirkimo kainą turėjusios sumokėti UAB Timber & Pellets galimybes disponuoti nurodyto dydžio grynųjų pinigų suma. Iš UAB Timber & Pellets finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės piniginių lėšų likutis sudarė 3 226,00 Eur, iš jų kasos likutis 53,07 Eur, banko sąskaitos likutis 3 173,31 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. UAB Timber & Pellets turėjo turto už 143 555,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 136 974,00 Eur. BUAB „Agrotopas“ pateikus tokio pobūdžio įrodymus, UAB Timber & Pellets ar kitiems su skundu nesutinkantiems asmenims atsirado pareiga juos paneigti, pateikiant duomenis, patvirtinančius, jog nurodyto dydžio grynųjų pinigų sumą įmonė ginčo laikotarpiu turėjo (banko sąskaitos išrašus, pinigų išgryninimą patvirtinančius dokumentus, grynaisiais pinigais gautų ir į kasą įneštų paskolų sutartis ir kt.), tačiau tokie duomenys teikiami nebuvo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, o buvo apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais, kad grynieji pinigai buvo sumokėti.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
25. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai faktines aplinkybes dėl tinkamo atsiskaitymo su BUAB „Agrotopas“ (grynųjų pinigų sumokėjo faktą) grindė UAB Timber & Pellets vadovo T. P. ir buvusios bankroto administratorės vadovo L. D. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kadangi šios bylos procesinė baigtis iš esmės yra susijusi su nurodytų asmenų turtinėmis teisėmis ir pareigomis, būtent šių asmenų buvo pasirašyta nuginčyta reikalavimo perleidimo sutartis ir jos pagrindu išrašytas pinigų priėmimo kvitas.
26. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kurie pagrįstų buvusios bankroto administratorės įgalioto asmens L. D. duotus paaiškinimus, jog iš UAB Timber & Pellets gautos 10 000 Eur lėšos buvo faktiškai įneštos į BUAB „Agrotopas“ kasą ir jomis padengtos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos. Į bylą nepateikti BUAB „Agrotopas“ kasos dokumentai (kasos pajamų (išlaidų) orderiai), nėra duomenų, kad buvusi bankroto administratorė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ savo buhalterinėje apskaitoje taip pat būtų apskaičiusi gautą sumą (apmokėjimą už administravimo paslaugas) ir pinigus išmokėjusi L. D. kaip darbo užmokestį ar pan. Svarbu tai, kad net ir esant BUAB „Agrotopas“ kasos pajamų orderiams, kurie L. D. teigimu neva buvo perduoti naujam bankroto administratoriui, vis vien neišnyktų pareiga su BUAB „Agrotopas“ skundu nesutinkantiems asmenims pagrįsti UAB Timber & Pellets galimybę ginčo laikotarpiu vykdyti 10 000 Eur vertės atsiskaitymą grynaisiais pinigais – įrodyti jų atsiradimo aplinkybes, kadangi kasos orderių įrodomoji reikšmė taip pat gali būti paneigta (nuginčyta) pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 178 straipsnis).
27. Be nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuginčyto sandorio sudarymo metu (2018 m. vasario 6 d.) bankroto administratorė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 26 d. įsakymo pagrindu jau buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo. Taigi išbraukta iš sąrašo buvusi BUAB „Agrotopas“ administratorė (jos įgaliotas asmuo), kaip neskundžiamoje nutarties dalyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, negalėjo atlikti įmonės bankroto procedūrų (ĮBĮ 11 straipsnio 23 dalyje). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ ir jos įgaliotas asmuo L. D. nagrinėjamu atveju ne tik negalėjo sudaryti (pasirašyti) 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties, tačiau ir priimti grynųjų pinigų, ar juo labiau jais išsimokėti administravimo išlaidas, nepriklausomai nuo to ar turėjo teisę į jų atlyginimą. Atitinkamai UAB Timber & Pellets, būdama verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be kita ko, kaip pati nurodė, turėdama patirties superkant bankrutavusių įmonių turtą, privalėjo įsitikinti ar sutarties šalies atstovas (bankroto administratorei ir jos įgaliotam asmeniui) turėjo teisę atstovauti pardavėjai BUAB „Agrotopas“. Šių veiksmų neatlikusi, UAB Timber & Pellets pati prisiėmė riziką, jog teisių perleidimo sutartis gali būti sudaroma ir vykdoma neįgaliotam asmeniui ir dėl to bus apribotos galimybės ginti savo galimai pažeistas teises, reiškiant reikalavimus BUAB „Agrotopas“.
Dėl restitucijos taikymo
28. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145, 6.146 straipsniai).
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-546-915/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017, kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus byloje esančius įrodymus ir padarius išvadą, kad BUAB „Agrotopas“ faktiškai negavo 10 000 Eur pagal nuginčytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, dvišalės restitucijos taikymas, kaip pažeidžiantis bankrutuojančios įmonės interesus, iš esmės pabloginant jos finansinę būklę, yra negalimas. Tokiu atveju taikytina vienašalė restitucija, grąžinant BUAB „Agrotopas“ reikalavimo perleidimo sutartimi UAB Timber & Pellets perleistą reikalavimo teisę į T. B. dėl 47 640,83 Eur žalos atlyginimo. Nėra pagrindo teigti, kad vienašalės restitucijos taikymas kaip nors gali pažeisti UAB Timber & Pellets teisėtus interesus. Kaip minėta, byloje neįrodyta aplinkybė, kad UAB Timber & Pellets apskritai būtų sumokėjusi (turėjusi galimybę sumokėti) nurodyto dydžio grynųjų pinigų sumą.
31. Esant tokiam ginčo klausimo išsprendimui, UAB Timber & Pellets atskirojo skundo argumentai dėl dvišalės restitucijos užtikrinimo, kaip neturintys įtakos bylos procesinei baigčiai, nevertinami.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų, todėl neteisingai nustatė nagrinėjamam ginčui taikytinos restitucijos būdą. Dėl to yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį dėl dvišalės restitucijos taikymo panaikinti ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – taikyti vienašalę restituciją (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
33. BUAB „Agrotopas“ į bylą nepateikė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria taikyta dvišalė restitucija ir 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleista reikalavimo teisė, kylanti iš Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-254/2017, į skolininką T. B. dėl 47 640,83 Eur žalos atlyginimo, gražinta BUAB „Agrotopas“, o BUAB Agrotopas“ įpareigota grąžinti UAB Timber & Pellets 10 000 Eur, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Agrotopas“, j. a. k. 302626696, 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi uždarajai akcinei bendrovei Timber & Pellets, j. a. k. 302666858, perleistą reikalavimo teisę į T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl 47 640,83 Eur žalos atlyginimo, kylančią iš Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-254/2017.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.