Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui E. B., institucija teikianti byloje išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 3 metus nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. po 115 EUR kas mėnesį, iš viso 4 140 EUR; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra P. B.. Jau daugiau kaip trejus metus ieškovė ir jos dukra gyvena atskirai nuo atsakovo, bet atsakovas neteikia dukrai periodinio išlaikymo. Epizodiškai, nedidelėmis sumomis atsakovas perveda pinigus asmeniškai dukrai į jos banko kortelę: 2014 metais iš viso pervedė 1060 Lt (306,98 EUR), 2015 metais – 295 EUR, 2016 metais iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 145 EUR. Beveik visos smulkios pinigų sumos buvo skiriamos tam, kad šalių dukra įsigytų bilietus kelionėms į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą. Visą laiką dukra yra išlaikoma tik ieškovės lėšomis. Šalių dukra turi rimtų sveikatos problemų, todėl gydymui tenka nemaža išlaidų dalis. Per metus dukros išlaikymui yra skiriami 5 448,84 EUR, mėnesio išlaidos – 454 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo E. B. nepilnametės dukters P. B. išlaikymui po 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gegužės 10 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę A. G. nepilnametės dukters P. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo E. B. nepilnametės dukters P. B. 4 140 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., priteisė ieškovei A. G. iš atsakovo E. B. 359,94 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo E. B. 187 EUR žyminio mokesčio, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo nepilnametei P. B. priteisimą iš atsakovo E. B., sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per metus vaikui skiria apie 5 448,84 EUR, pažymėjo, kad ieškovė pagrindė ne visas minėtas išlaidas, t. y. nepateikė visų mokėjimo kvitų ir pan. Nustatė, kad nepilnametė šalių dukra, turi sveikatos problemų – jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), taip pat turi problemų su dantimis. Teismas nustatė, kad ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukterį, jai tenka didžiausioji nepilnametės dukters rūpinimosi našta. Teismas įvertindamas nepilnamečio vaiko būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį taip pat ir šalių bendravimą vaiko interesais, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters 4 140 EUR išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., skaičiuojant po 115 EUR per mėnesį. Atsakovo teikto išlaikymo suma dukrai per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. kovo 9 d. sudaro 793,58 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia teisę be jokių apribojimų reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, minimalios algos dydį ginčo laikotarpiu ir tai, jog abiejų tėvų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką yra vienodos, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, todėl ieškovė turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo didesne dalimi nei atsakovas. Ieškovė nepagrindė įrodymais nepilnamečio vaiko poreikių dydžio. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realias ieškovės išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, apsiribojo tik kasacinio teismo praktika, jog išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką, jog tai, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra sektina praktika, kadangi išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą pažeidė tarp šalių buvusį susitarimą, pagal kurį pagal ieškovės nurodymą, atsakovas prisidėdavo prie didesnių pirkinių dukrai įsigijimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovės finansinė padėtis geresnė, nes ji gauna didesnes pajamas bei turi keturių kambarių butą, o atsakovas tik vieno kambario. Ieškovė pažymi, jog minėtas butas įgytas pasiėmus būsto kreditą, kiekvieną mėnesį kredito įmoka sudaro 175 EUR. Atsakovas turi mažesnės kvadratūros butą, tačiau šį turtą yra įgijęs be būsto paskolos.Ieškovės nurodyta dukters poreikiams patenkinti reikalinga suma realiai yra didesnė, kadangi dukrai 2017 m. gruodžio 27 d. suėjo aštuoniolika metų. Pažymėtina, jog ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo pusės minėtos išlaikymui reikalingos sumos, tai yra, 225 EUR, o tik dalį jos – 175 EUR.Atsakovas teigia, jog jo pajamas su daro tik 95 EUR, tačiau atsakovas turėdamas tik tokias pajamas neturėtų galimybės prisidėti prie dukters, savo pilnamečio sūnaus išlaikymo, todėl darytina išvada, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios finansinės padėties. Ieškovės žiniomis, atsakovas sėkmingai užsiima automobilių prekyba. Teikdama prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė nurodė, kokia pinigų suma atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, atsakovas nepateikė įrodymų, jog prie dukters išlaikymo prisidėjo didesne suma, nei nurodė ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. G. ir atsakovas E. B. yra P. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti šalių dukteriai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 EUR nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai – iš atsakovo nepilnametės dukters P. B. išlaikymui priteista po 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gegužės 10 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovė A. G. paskirta nepilnametės dukters P. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu teigia, jog ieškovė nepagrindė įrodymais nepilnamečio vaiko poreikių dydžio. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realias ieškovės išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, apsiribojo tik kasacinio teismo praktika, jog išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką, jog tai, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra sektina praktika, kadangi išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Atsakovas sutinka dukrai teikti 150 EUR išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškinio padavimo teismui metu šalių dukrai buvo 16 metų (priimant procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, šalių dukrai yra 18 metų), ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui išlaikyti reikia 454 EUR per mėnesį. Ieškovė detaliai nurodė vaiko poreikius, į kuriuos įeina – 27,50 EUR avalynei, 36,50 EUR rūbams, 11,25 EUR apatiniam trikotažui, 281,67 EUR maistui mokykloje bei namuose, 8,33 EUR vaistams, 10 EUR higienos priemonėms, 10 EUR kosmetikai, 8,33 EUR mokykliniams reikmenims, 26,67 EUR ekskursijoms, savaitgalio išlaidoms, 33,82 EUR komunalinėms išlaidoms per mėnesį. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su vaiko rūbams bei avalynei įsigyti reikalingų skirti lėšų suma, teigdamas, kad dukrai toks kiekis rūbų nėra perkamas ir ieškovė nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Sutiktina su apeliantu, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų, reikalingų įsigyti rūbams bei avalynei, dydį, tačiau pateiktoje vaiko poreikių detalizacijoje smulkiai nurodyta, kokios rūšies ir kiek avalynės porų bei viršutinių rūbų ieškovė nuperka šalių dukrai per metus. Pažymėtina, jog ieškovės pateiktoje detalizacijoje nurodyti tik būtiniausi vaikui reikalingi rūbai bei avalynė. Atsakovas teigdamas, jog šalių dukrai ieškovė nuperka mažiau rūbų bei avalynės nei nurodyta detalizacijoje, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas taip pat nenurodo, koks kiekis rūbų bei avalynės yra protingas ir būtinas šalių dukrai. Apeliaciniame skunde apeliantas sutinka, jog dukra turi sveikatos sutrikimų (serga (duomenys neskelbtini)), tačiau nesutinka, jog dėl dukters sveikatos sutrikimų ieškovė patiria papildomų išlaidų, kadangi dukra lanko nemokamas (duomenys neskelbtini) konsultacijas mokykloje. Pateikta 2016 m. vasario 26 d. medicininės pažymos kopija patvirtina, jog šalių dukrai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėta medicininė pažyma taip pat patvirtina, jog vaikas 2014 m. – 2015 m. ne vieną kartą gydytas stacionare dėl (duomenys neskelbtini), buvo taikomas medikamentinis gydymas, tikslinga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinės aplinkybes, jog šalių dukra taip pat turi problemų su dantimis. Taigi, šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių dukra turi sveikatos sutrikimų, kuriems gydyti reikalingos papildomos išlaidos. Pažymėtina, jog ieškovės prašoma priteisti suma dukters tinkamai sveikatai užtikrinti sudaro tik 8,33 EUR per mėnesį, todėl sutikti su apeliantu, jog šios išlaidos yra nepagrįstos ir nebūtinos, nėra pagrindo. Apeliantas ieškovės sąraše nurodytų kitų vaiko poreikių neginčija bei nenurodo, kokių vaiko poreikių patenkinimas nėra būtinas. Be to, kaip matyti, atsakovas sutinka, jog vaikui išlaikyti jis galėtų teikti 150 EUR, taigi darytina išvada, kad apelianto vertinimu, 300 EUR išlaikymo suma iš abejų tėvų vaikui yra protinga ir būtina. Atsakant į apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog ieškovės nurodyta 454 EUR suma yra būtina vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį, nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga, pažymėtina, jog teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai, bei atsižvelgiant į tai, jog apeliantas neginčija, jog vaikui išlaikyti reikalinga 300 EUR suma, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnės nei ieškovės nurodytos 454 EUR sumos, įvertinus vaiko amžių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vaikui išlaikyti reikalinga 454 EUR suma.Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, jog ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, todėl ieškovė turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo didesne dalimi nei atsakovas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 1145,27 EUR, neatskaičius mokesčių. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų – būsto kreditą, kurio mėnesinė įmoka pagal byloje esančius įrodymus sudaro apie 161 EUR. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai yra apie 95 EUR, neatskaičius mokesčių, atsakovas taip pat yra įgijęs verslo liudijimą. Atsakovo vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat turi transporto priemonę F. U., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas turi pilnametį sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), ir prisideda prie jo išlaikymo mokėdamas po 60 EUR per mėnesį. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovės pajamos yra žymiai didesnės už atsakovo, nes atsakovas uždirba tik 95 EUR, pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, atsakovas taip pat yra įgijęs verslo liudijimą. Įrodymų, kokias pajamas atsakovas gauna versdamasis veikla pagal verslo liudijimą, atsakovas į bylą nėra pateikęs. Kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas epizodiškai prisideda nedidelėmis sumomis prie dukters išlaikymo, prisideda prie pilnamečio sūnaus išlaikymo (60 EUR), taip pat neabejotinai turi išlaidų gyvenamojo būsto išlaikymui, savo maistui, aprangai ir pan., teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Esant nustatytoms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti 175 EUR išlaikymą dukrai. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau mokamo darbo. Pažymėtina, jog atsakovas yra 49 metų darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.Be to, atsakant į apelianto argumentą, jog ieškovė turėdama geresnę finansinę padėtį, turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo, pažymėtina, jog iš viso vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 454 EUR suma. Kadangi abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra vienoda, atsakovui tenkanti išlaikymo suma sudarytų 227 EUR, tačiau ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik 175 EUR. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė prisiėmė didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų. Esant anksčiau nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 175 EUR priteisto išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama vaiko poreikiams patenkinti, ir tokį išlaikymą atsakovo padėtis leidžia jam teikti, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 4 140 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 10 d.. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą pažeidė tarp šalių buvusį susitarimą, pagal kurį pagal ieškovės nurodymą, atsakovas prisidėdavo prie didesnių pirkinių dukrai įsigijimo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).Apeliantas teigdamas, jog tarp šalių buvos susitarimas, pagal kurį atsakovas laikotarpiu iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo prisidėdavo prie didesnių pirkinių dukrai pirkimo, nepateikė į bylą įrodymų, jog šalys buvo sudariusios tokį susitarimą (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, jog ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. iš dalies prisidėjo prie dukters išlaikymo. Kaip patvirtina byloje pateiktas šalių dukters banko sąskaitos išrašas bei paties atsakovo paskaičiavimas – per minėtą laikotarpį atsakovas iš viso dukrai pervedė 793,58 EUR. Šioje byloje nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga 454 EUR suma per mėnesį, o atsakovas turi pareigą teikti 175 EUR dydžio išlaikymą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. nepilnamečio vaiko poreikiai būtų kitokie ir jam išlaikyti reikėjo mažesnės pinigų sumos (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai, atsižvelgė į tai, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Tokia išvada darytina dėl to, kad skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 175 EUR už trejų metų laikotarpį, įsiskolinimo suma sudarytų iš viso 6 300 EUR, tačiau ieškovė prašo priteisti tik po 115 EUR per mėnesį įsiskolinimą, kas sudaro tik 4 140 EUR. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas rėmėsi priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie 300 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. kovo 29 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo E. B. 300 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. G., patirtas apeliacinės instancijos teisme.