Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-01-18 · Civilinė byla Nr. e2VP-998-717/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
e2VP-998-717/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16048-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Pareiškėjas
individualios įmonės Aujama-credit
Suinteresuotas asmuo
E. L., A. L.
Civilinė byla Nr. e2VP-998-717/2019 Proceso Nr. 2-69-3-16048-2013-5 procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2; 3.5.1.1; 3.5.1.11 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.12
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės Aujama-credit pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. L. (buvusi Š.), A. L. ir antstolis Valdas Zubinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja individuali įmonė Aujama-credit (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti skolininkės E. L. (buvusi Š.) turto dalį kartu su jos sutuoktiniu A. L. esančiame turte ir pripažinti E. L. teisę į ½ dalį A. L. sąskaitoje (-ose), esančioje (-ose) kredito įstaigoje (-ose), esančių lėšų. Taip pat prašo priteisti iš skolininkės pareiškėjos naudai 85 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Suinteresuoti asmenys E. L., A. L. ir antstolis Valdas Zubinas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį ir teisę pateikti atsiliepimus informuoti viešo paskelbimo būdu tinklalapyje www.teismai.lt., taip pat teismo nutartis skirti į posėdį išsiųsta ir registruota pašto siunta (e. b. kopijos b. l. 20-26).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Civilinės ir vykdomosios bylų medžiaga, taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad antstolis Valdas Zubinas vykdo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-20107-717/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės E. L. (buvusi Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojo individualios įmonės „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, naudai.

Antstolis nustatė, kad skolininkė E. L. neturi jokio asmeninio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, tačiau nustatė, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis E. L. yra sudariusi santuoką su A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išieškotojos reikalavimams užtikrinti antstolis 2018 m. spalio 22 d. patvarkymu areštavo skolininkės sutuoktinio sąskaitose esančias pinigines lėšas ½ daliai skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų iki kol bus individualizuota skolininkės E. L. turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Areštuotos lėšos saugomos antstolio Valdo Zubino depozitinėje sąskaitoje. Antstolis Valdas Zubinas 2018 m. spalio 22 d. pasiūlė skolininkei ir suinteresuotam asmeniui per 20 dienų pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Toks sutikimas nebuvo gautas. Todėl 2018 m. gruodžio 12 d. siūlymu Nr. S-201803990 antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys E. L. ir A. L. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta. Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą – nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tokias aplinkybes, nepateikė. Išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas E. L. ir A. L. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininkės ir jo sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis) – jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal šią normą, po santuokos sudarymo A. L. gautos ar gaunamos lėšos, esančios A. L. sąskaitoje (-ose), esančioje (-ose) kredito įstaigoje (-ose) yra E. L. ir A. L. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininkės sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Pareiškėja savo prašyme prašo nustatyti, jog skolininkei E. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio A. L. sąskaitoje (-ose), esančioje (-ose) kredito įstaigoje (-ose), esančių lėšų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nustatytina, jog E. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio A. L. sąskaitoje (-ose), esančioje (-ose) kredito įstaigoje (-ose), esančių lėšų.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašo iš skolininkės priteisti 85 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, motyvuodama tuo, kad skolininkė pati nesikreipdama dėl turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktiniu turte, siekė, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma suma. Be to, pačios skolininkės veiksmai lėmė, kad išieškotojas buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodo, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėtų būti vadovaujamasi Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1511-260/2015, 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2364-260/2014, 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1475-260/2013, suformuota praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pažymėtina, kad išieškotojas kaip asmuo, turintis teisę į skolos grąžinimą, nesant skolininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, savo nuožiūra gali rinktis veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią) „procesinį kelią“ savo reikalavimui patenkinti, t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Pareiškėja pasirinko kreiptis į Kauno apylinkės apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju tokia byla priskirtina byloms, nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas).

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, jog ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nagrinėjamu atveju nenustatytas priešingas skolininkės suinteresuotumas dėl pareiškėjos pareiškimo. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys skolininkė E. L. ir jos sutuoktinis A. L. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą ir nepareiškė jokių prieštaravimų, kas pagrįstai leidžia manyti, kad skolininkė ir jos sutuoktinis su tokiu pareiškėjos prašymu sutiko. Be to, kaip jau minėta, pareiškėja turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl pareiškėjos argumentai, kad skolininkė pati nesikreipdama dėl turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktiniu turte siekė, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma suma, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl atmestini.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nesivadovauja pareiškėjo nurodyta teismų praktika. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytų nutarčių turinį ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjama byla bei Kauno apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2S-2364-260/2014 ir Nr. 2S-1475-260/2013 skiriasi tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek jose spręstais teisės klausimais. Minėtose bylose, priešingai nei kad nagrinėjamoje byloje, suinteresuoti asmenys reiškė prieštaravimus dėl pareiškėjų pareikštų prašymų nustatyti skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalį, pateikė savo argumentus dėl pareikštų prašymų nepagrįstumo ir išreiškė savo valią dėl jų netenkinimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta pirmiau, nei skolininkė, nei jos sutuoktinis tokių prieštaravimų neišreiškė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius skolininkės priešingo suinteresuotumo dėl šio pareiškimo, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės atmestinas. Tokios praktikos analogiškose civilinėse bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-892-560/2017, Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-974-260/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2046-413/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 straipsniais,

nutaria:

nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinio A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (-ose), esančioje (-ose) kredito įstaigoje (-ose), esančių lėšų.

Pareiškėjo individualios įmonės „Aujama-credit“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Ona Valentukevičiūtė