- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-974-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-03026-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Suinteresuotas asmuo
- L. O., G. O.
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3087-775/2015 pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. O., G. O., antstoliui V. Z. dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 3–4), kuriame prašė nustatyti skolininko L. O. dalį bendrame su sutuoktine G. O. turte, t. y. nustatyti, kad skolininkui L. O. priklauso ½ dalis G. O. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos, skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kt.), priteisti iš skolininko pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi (b.l. 33–34) pareiškėjos prašymas buvo patenkintas, nustatyta, kad skolininkui L. O. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. O. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (b.l. 42), kuriame prašė priimti papildomą sprendimą byloje ir priteisti jai iš skolininko 86,90 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Nurodė, kad teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi neišsprendė pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš skolininko priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi (b.l. 43) pareiškėjos prašymą priimti papildomą sprendimą byloje atmetė. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškėjos prašymą, prieštaravimų dėl jo nepareiškė, todėl sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas. Nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Civilinė byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nesant CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytų išimčių.
III. Atskirojo skundo motyvai
Pareiškėja atskirajame skunde (b.l. 44–46) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir priteisti pareiškėjai iš skolininko bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti pareiškėjai iš skolininko bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pagal apeliacinės instancijos teismų formuojamą praktiką civilinėse bylose dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, kai vykdomas priverstinis išieškojimas, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas leidžiama priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, ir toks bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš esmės siejamas su proceso šalių elgesiu (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2364-260/2014, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1475-260/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo pateikė pagrįstai, nepiktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir elgdamasi sąžiningai. Priešingai, skolininkas, žinodamas apie vykdytiną teismo sprendimą, vengė laiku mokėti teismo priteistas sumas, nei pats, nei jo sutuoktinė nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte, nebendradarbiavo su kreditore. Tiek skolininkas, tiek ir jo sutuoktinė, žinodami apie priverstinį skolos išieškojimą, turėjo suvokti, kad kreditorė gali ginti savo teises, dėl ko jiems atsiras pareiga atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokie kreditorės veiksmai vertintini kaip aktyvūs veiksmai ginant savo teises, sąlygoti paties skolininko kaltės, pasireiškiančios neveikimu, t. y. geranorišku teismo sprendimo nevykdymu nesiimant priemonių, kad vykdymo procese būtų galima išieškoti iš skolininko turto. Procesas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas išimtinai tik dėl skolininko kaltės, todėl pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti dėl jų atsiradimo kaltas asmuo.Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė prieštaravimų nei dėl pareiškėjos prašymo nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte, nei dėl prašymo priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas nepateikė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad su tokiais pareiškėjos prašymais šie asmenys sutiko.Pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje keliamas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose klausimas.
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti kreditorei IĮ „Aujama credit“ iš skolininko L. O. 2 000 Lt skolą, 1 692 Lt nuostolius, 1 600 Lt sutarties pratęsimo mokestį, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. gruodžio 28 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30 Lt bylinėjimosi išlaidas. Minėto teismo įsakymo pagrindu antstolio V. Z. kontoroje yra vykdomas skolos iš skolininko L. O. išieškojimas išieškotojos IĮ „Aujama credit“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014 m. lapkričio 20 d. siūlymu antstolis, nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su G. O. ir areštavęs skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko sutuoktinės turto dalies, esančios bendra nuosavybe su L. O., nustatymo. Pareiškėja (kreditorė) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė nustatyti skolininko L. O. dalį bendrame su sutuoktine G. O. turte, priteisti pareiškėjai iš skolininko jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Lt už advokato pagalbą. 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiškėjos prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui L. O. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. O. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Teismui minėtoje nutartyje neišsprendus pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą priimti papildomą sprendimą atmetė.
CPK 277 straipsnyje reglamentuoti pagrindai, esant kuriems teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Vienas iš tokių pagrindų, numatytų CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra tuomet, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kaip yra nustatyta byloje, teismas, išsprendęs pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, 2015 m. vasario 5 d. nutartyje neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nors pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pareiškusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis ir faktinis pagrindai spręsti dėl papildomo sprendimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis, priėmimo.
Bylą nagrinėjęs teismas, iš esmės išsprendęs pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstai jo netenkino.
Atskirajame skunde, pareiškėjos teigimu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėtų būti vadovaujamasi Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2364-260/2014, 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1475-260/2013 ir kt. bylose suformuota praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, su šiuo atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Taigi, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytų nutarčių turinį ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjama ir atskirajame skunde nurodytos bylos skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis ir juose spręstais teisės klausimais. Pareiškėjos nurodytose bylose, priešingai, nei kad nagrinėjamoje byloje, suinteresuoti asmenys reiškė prieštaravimus dėl pareiškėjų pareikštų prašymų nustatyti skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalį, pateikė savo argumentus dėl pareikštų prašymų nepagrįstumo ir išreiškė savo valią dėl jų netenkinimo, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei skolininkas, nei jo sutuoktinė atsiliepimų į pareikštą pareiškimą nepateikė, prieštaravimų neišreiškė. Be to, pareiškėjos nurodytose bylose buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, klausimas, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareiškimas yra patenkintas, t. y. teismas iš esmės yra išnagrinėjęs pareiškėjos pareiškimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta apeliacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje negali būti tiesiogiai taikoma, todėl spręsdamas klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ja apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja.
Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad byloje nėra galimybės konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas. Teismas šią išvadą darė atsižvelgęs į tai, kad suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, neišreiškė prieštaravimų pareiškimui. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių neturi pagrindo vertinti kitaip, nei kad jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškus, nenurodžius jokių argumentų dėl paduoto pareiškimo esmės, atsižvelgiant į nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka bylos pobūdį, t. y. kad išieškotojas kreipiasi į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, nėra pagrindo spręsti, kad šioje byloje dalyvaujančių asmenų interesai (teisinis suinteresuotumas) yra priešingi (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-588-881/2015). Pažymėtina, kad byloje nustatytas aplinkybes dėl skolininko ir jo sutuoktinės atsiliepimo nepareiškimo pareiškėja vertina lygiai taip pat, kaip jas įvertino ir bylą nagrinėjęs teismas, kadangi atskirajame skunde pareiškėja nurodė, jog tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą dėl turto dalies bendrame turte nustatymo, leidžia manyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė su tokiu pareiškėjos prašymu sutiko. Pareiškėjai manant, kad skolininkas sutiko su jos pareikštu prašymu dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, nėra pagrindo spręsti apie byloje dalyvavusių asmenų, o kartu ir pareiškėjos bei skolininko skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmiau nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš skolininko priteisimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos ir skolininko suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar kad jų interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, kas sudarytų pagrindą teismui naudojantis diskrecijos teisę spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai iš skolininko ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtoje byloje klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą byloje, išnagrinėtoje ypatingosios teisenos tvarka, ir nenustatęs įstatyme (CPK 443 str. 6 d.) numatytų išimčių, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjai nepriteistina jos už atskirojo skundo parengimą turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str., 443 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.