- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2364-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17237-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- Z. P., A. P., uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Z. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-1-375/2014 pagalpareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ prašymą suinteresuotiems asmenims Z. P., A. P., uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui dėl skolininko turto dalies nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 3–6, t. I) prašydama nustatyti Z. P. ir A. P. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir pripažinti, kad Z. P. ir jo sutuoktinei A. P. priklauso po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančio turto, nustatyti turto dalis atidalijimo būdu priteisiant Z. P. ir A. P. turtą natūra asmeninės nuosavybės teise priteisiant Z. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), o A. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 728/990 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu pareiškėjai priteista iš Z. P. 88 222,37 Lt žalos atlyginimo, o 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi papildomai 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Vykdant išieškojimą iš skolininko nustatyta, kad jis turi turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl siekiant išieškoti iš šio turto būtina nustatyti skolininko dalį jame.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prašymą (b.l. 52–56, t. I) Z. P. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti, tačiau teigdamas, kad pareiškėjos siūlomas turto dalies nustatymas yra neteisingas, neatitinka įstatymų reikalavimų, pasiūlė kitą galimą skolos padengimo variantą nurodydamas, kad skola gali būti padengta perleidžiant išieškotojai skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 140 000 Lt vertės.
Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į prašymą (b.l. 61–63, t. I) su prašymu nesutiko, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir jos sutuoktinis atsiliepime.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą (b.l. 135–137, t. I) dėl prašymo atsisakymo ir atstovavimo išlaidų priteisimo, kuriuo atsisakė nuo prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo ir prašė bylą nutraukti bei priteisti iš skolininko Z. P. 2 057 Lt atstovavimo išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. vasario 19 d. skolininkas pradėjo vykdyti ir 2014 m. gegužės 2 d. įvykdė teismų procesinius spendimus, todėl tolimesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi (b.l. 150–151, t. I) priėmė pareiškėjos restruktūrizuojamos UAB „Būstuva“ atsisakymą nuo prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo ir civilinę bylą Nr. 2-1-375/2014 nutraukė, priteisė iš suinteresuoto asmens Z. P. pareiškėjai 2 057 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 40 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas, nustatęs, kad 2014 m. gegužės 2 d. skolininkas Z. P. galutinai sumokėjo pareiškėjai visą iš jo priteistą sumą, sprendė, kad prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nagrinėjimas prarado savo prasmę ir aktualumą, todėl atsisakymą nuo prašymo priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkui laiku ir geranoriškai nevykdant teismo sprendimo pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas, kadangi buvo priversta naudotis advokato teisine pagalba, tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Suinteresuotas asmuo Z. P. atskiruoju skundu (b.l. 156–157, t. I) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria priteista iš suinteresuoto asmens Z. P. pareiškėjai 2 057 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 40 Lt pašto išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėja prašymo atsisakė savo iniciatyva, todėl teismas be pagrindo priteisė iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai ir pašto išlaidas valstybei. Teismas, nutraukęs bylą, nevertino suinteresuoto asmens pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą pagrįstumo, o teismui bylos nenagrinėjus iš esmės, nėra aišku, ar pareiškėjos prašymas būtų buvęs patenkintas. Suinteresuoto asmens manymu, teismas turėjo pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.Pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistos išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra per didelės, neatitinka rekomenduojamų dydžių, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 19–21, t. II) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkui geranoriškai nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Civilinė byla buvo pradėta dėl paties skolininko, kuris piktybiškai vengė vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir bendradarbiauti su išieškotoja vykdymo procese, kaltės, teismo sprendimus skolininkas pradėjo vykdyti tik po to, kai buvo užvesta ši civilinė byla. Be to, skolininkui ir jo sutuoktinei antstolis buvo siūlęs kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau sutuoktiniai šia teise nepasinaudojo, dėl ko pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą. Kadangi bylinėjimosi išlaidas pareiškėja patyrė dėl skolininko kaltės, teismas pagrįstai jas priteisė pareiškėjai iš skolininko. Dėl nesąžiningo skolininko elgesio procese, bylos vilkinimo, veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą, yra pagrindas taikyti skolininkui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą, todėl negalima pripažinti, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje keliamas bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, klausimas.
Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Tačiau kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu (b.l. 29–36, t. I) priteista UAB „Būstuva“ iš Z. P. 88 222,37 Lt žalos atlyginimas, 4 411,12 Lt žyminis mokestis ir 1 28,74 Lt atstovavimo išlaidos. 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (b.l. 37–45, t. I) pakeitus Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą papildomai UAB „Būstuva“ priteista iš Z. P. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2002 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat UAB „Būstuva“ priteista iš atsakovo Z. P. 968 Lt bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjus teismų sprendimams (teismo sprendimui ir nutarčiai) dėl skolos iš Z. P. pareiškėjai priteisimo, kaip matyti iš bylos duomenų, Z. P. geranoriškai savo valia teismų sprendimų neįvykdė, dėl ko pareiškėja buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio priteistų sumų iš skolininko išieškojimo. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas (b.l. 8–15, t. I), todėl antstolis, remdamasis CPK 667 straipsnio nuostatomis, ir siekdamas nukreipti išieškojimą į šį turtą, 2013 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu (b.l. 27, t. I) pasiūlė išieškotojai ir turto savininkams per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko Z. P. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nei skolininkas Z. P., nei jo sutuoktinė dėl skolininko turto dalies nustatymo į Kauno apylinkės teismą nesikreipė, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pateikė pareiškėja. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog civilinė byla pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos UAB „Būstuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo pradėta dėl paties skolininko Z. P. kaltės. Būtent skolininkui gera valia neįvykdžius įsiteisėjusių teismų sprendimo ir nutarties, net ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą geranoriškai neįvykdžius teismų procesinių sprendimų, nesiimant priemonių, kad vykdymo procese būtų galima išieškoti iš skolininko turto, pareiškėja buvo priversta imtis aktyvių veiksmų ir kreipdamasi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo užsitikrinti galimybę nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą. Pažymėtina, kad, priešingu atveju, pareiškėjai per antstolio nustatytą terminą nesikreipus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, išieškojimas iš tokio turto būtų nutrauktas ir pakartotinai iš šio turto būtų galima išieškoti ne anksčiau, kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš turto nutraukimo (CPK 667 str. 1 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos nesąžiningą elgesį byloje, proceso vilkinimą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad procesas byloje buvo pradėtas dėl paties skolininko Z. P. kaltės, todėl tiek pareiškėja bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, tiek ir teismas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat patyrė dėl minėto asmens kaltės. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos byloje, pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš skolininko priteisimo ir priteisė valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad pareiškėja atsisakė savo prašymo ir teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė. Kaip matyti iš bylos duomenų (b.l. 138–141, t. I), pareiškėja savo prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo atsisakė tik dėl to, kad skolininkas bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjai priteistas sumas sumokėjo, t. y. įvykdė įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Net ir neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės, t. y. nesant galutinio teismo sprendimo dėl pareiškėjos pareikšto prašymo, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje ir konkrečiai dėl priežasčių, nulėmusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Nors, suinteresuoto asmens teigimu, jo manymu, teismas nebūtų patenkinęs pareiškėjos prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja prašymą būtų pateikusi nepagrįstai, piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Vien tik suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškėjos pateikto prašymo taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad prašymas buvo pateiktas nepagrįstai. Priešingai, kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo į prašymą, suinteresuotas asmuo sutiko su skolininko turto dalies nustatymu, tačiau tik kita tvarka nei kad prašė pareiškėja ir pats nurodė, į kokį turtą būtų galima nukreipti išieškojimą. Taigi iš esmės suinteresuoto asmens nesutikimas su pareiškėjos prašymu buvo susijęs tik su turto tarp sutuoktinių paskirstymu, o ne su turto dalies nustatymu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tinkamai nustatė priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos byloje, ir pagrįstai pripažino, kad būtent suinteresuotas asmuo Z. P. yra atsakingas dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų byloje.
Tačiau net ir pripažinęs, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl suinteresuoto asmens kaltės, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš skolininko pagrįstumo, turėjo įvertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neatitinka rekomenduojamų dydžių, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka. Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo dėl prašymo atsisakymo (b.l. 135–137, t. I), pareiškėja prašė priteisti jai iš Z. P. 2 057 Lt atstovavimo išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti (b.l. 142–149, t. I). Remiantis bylos duomenimis (b.l. 142–145, t. I), pareiškėja už prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo paruošimą ir konsultacijassumokėjo 1 210 Lt, už atstovavimą teismo posėdžiuose nagrinėjamoje byloje iš viso 484 Lt, už susitarimo su skolininku paruošimą ir atstovavimą antstolio kontoroje – 363 Lt. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi tenkinęs pareiškėjos prašymą ir jai priteisęs iš viso 2 075 Lt bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai jų neįvertino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remdamasis minėtose Rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliais dydžiais apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į civilinėje byloje pareiškėjos atstovo paruoštų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį, atstovavimo teisme laiką (teismo posėdžių byloje trukmė iš viso 34 min.), įvertinęs bylos pobūdį, sprendžia, kad pareiškėjai iš suinteresuoto asmens yra pagrindas iš viso priteisti tik 1 360 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už susitarimo su Z. P. paruošimą ir atstovavimą antstolio kontoroje netenkinamas, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens šios išlaidos nepriteistinos, kadangi bylos duomenys nepatvirtina, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžių, todėl nesutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistasbylinėjimosiišlaidų dydis yra teisingas ir pagrįstas vien tik dėl to, kad už piktnaudžiavimą procesu yra pagrindas taikyti skolininkui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą. Pažymėtina, kad byloje nebuvo spręstas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimas, todėl negalima pareiškėjai iš skolininko priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies vertinti kaip skolininkui paskirtą baudą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimotenkinovisiškai, neįvertino jų pagal Rekomendacijoje nurodytus maksimalius rekomenduojamus dydžius, todėl yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį sumažinant pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 2 075 Lt iki 1 360 Lt (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 19–21, t. II) pareiškėja prašė priteisti jai iš suinteresuoto asmens Z. P. 726 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina šių išlaidų pagrįstumą (b.l. 22–23, t. II). Atsižvelgiantį tai, kad Rekomendacijose numatytas maksimalus išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą dydis yra 500 Lt (Rekomendacijų 8.15 punktas), į tai, kad atskirasis skundas patenkintas tik iš dalies, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina 250 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Būstuva“ priteisimo.
Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi iš suinteresuoto asmens Z. P. pareiškėjai restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Būstuva“ priteistą 2 057 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 360 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt litų) sumos.
Likusią Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartiesdalį palikti nepakeistą.
Priteisti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Būstuva“, juridinio asmens kodas 135127453, iš Z. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) (72,41Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.