Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-1027-652/2013 pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/1769, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo J. P. apeliacinį skundą, 2012 m. sausio 12 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2A-128-173/2012) apeliacinį skundą atmetė, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė iš atsakovo ieškovui 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas A. K. antstolio S. V. kontorai pateikė vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-437-652 dėl 35 769,54 Lt nuostolių ir 4 073 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 39 842,54 Lt) išieškojimo kreditoriui A. K. iš skolininko J. P. (vykd. byla Nr. Nr. 0127/12/01769).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, taikymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 94 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/01769 yra vykdomas 39 842,54 Lt sumos (35 769,54 Lt nuostolių ir 4 073 Lt bylinėjimosi išlaidų) išieškojimas iš skolininko J. P. kreditoriaus A. K. naudai. Išieškojimo vykdymo metu antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise priklausantį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei skolininko sutuoktinės pensiją ir 2012-08-09, 2012-09-18 raštais „Dėl turto padalijimo“ pasiūlė apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Apeliantas, antstolio nustatytu terminu, kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkui J. P. ir jo sutuoktinei P. P. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalis: pripažinti po ½ dalį nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir skolininkui nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės gaunamos pensijos bei kitų išmokų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantas prašymą teisme pareiškė antstolio, atliekančio vykdymo veiksmus pagal apelianto pateiktą vykdomąjį raštą, siūlymu, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis – nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą (CPK 95 str.), kuomet kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie vykdomojoje byloje areštuoto turto vertę, todėl teismas laiko nepagrįstu skolininko argumentą, kad areštuoto turto vertės pakako išieškomai sumai užtikrinti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismui apelianto prašymą atmetus dar 2012-11-15 nutartimi, Kauno apygardos teismas šią nutartį panaikino ir grąžino apelianto prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. nebuvo nustatyta, kad prašymas nepagrįstas (2013 m. vasario 20 d. nutartis civ. b. Nr. 2S-456-527/2013).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis skolininko sutuoktinės pateiktais kasos pajamų orderiais, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos sumokėtos, todėl nėra pagrindo teigti, jog skolininkas nevykdo teismo sprendimo (nemoka priteistų bylinėjimosi išlaidų), dėl ko jam turėtų būti taikytos priverstinio vykdymo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad teismų procesiniais sprendimais iš skolininko apeliantui priteistas bylinėjimosi išlaidas skolininkas sumokėjo, tačiau teisus yra apeliantas, atskirajame skunde pažymėdamas, jog jis bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl to, kad skolininkas gera valia nevykdė teismo sprendimo, o privalomas sumokėti sumas sumokėjo tik 2013-01-28, 2013-03-29, 2013-04-08 ir 2013-04-15, t. y. beveik po 6 mėnesių nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-10-10). Todėl nagrinėjamu atveju skirstant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą buvo svarbu nustatyti prašymo atmetimo priežastis, t. y. ar prašymo atmetimas buvo sąlygojamas skolininko veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamu atveju apeliantas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl skolininko vengimo laiku sumokėti teismų iš jo priteistas 4 073 Lt bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas apie šią savo pareigą žinojo, todėl laiku jos nevykdęs turėjo suvokti, jog apeliantas gali savo pažeistas teises ginti teisme, dėl ko jam kils pareiga atlyginti patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tik dėl netinkamo skolininko elgesio, todėl nepaisant aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu skolininkas šias išlaidas sumokėjo, apeliantas įgijo teisę reikalauti savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl to skundžiama nutartis panaikinama ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantui klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Šalis, pretenduojanti į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, visais atvejais privalo pareikšti prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. d.). Apeliantas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir patirtų išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus teismui pateikė iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl svarstytinas jų pagrįstumo klausimas (CPK 98 str. 2 d.).

Apeliantą byloje atstovavo advokato padėjėjas Mindaugas Macedulskas (2012-10-05 teisinių paslaugų sutartis Nr. 12-13, b. l. 21). Už atstovo suteiktas paslaugas apeliantas prašo priteisti iš viso 1 000 Lt išlaidų: 300 Lt už prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo parengimą (b. l. 73-74), 300 Lt už atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-11-15 nutarties surašymą (b. l. 45-46), 300 Lt už atstovavimą ir 100 Lt už suteiktas teisines konsultacijas (b. l. 73-74). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šių Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Apelianto prašoma priteisti 300 Lt suma už atskirojo skundo ir 300 Lt suma už prašymo dėl skolininko turto dalies parengimą neviršija Rekomendacijų 8.15 ir 5 punktuose nustatyto rekomenduojamo priteisti didžiausio užmokesčio, todėl yra pagrįsta. Apeliantas taip pat prašo priteisti 300 Lt už atstovavimą teisme. Nustatyta, kad apelianto atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra laiko trukmė, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, yra 2 valandos. Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytą koeficientą (0,15) dauginant iš 2 (valandų) ir tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės naujos patvirtintos naujos minimalios mėnesinės algos – 1 000 Lt, nustatoma, kad didžiausia suma, kuri gali būti priteista apeliantui už jo atstovo advokato padėjėjo atstovavimą teisme, yra 240 Lt. Kadangi šioje dalyje apelianto prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą, priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos didžiausios sumos – 240 Lt. Apelianto prašomų priteisti 100 Lt už teisinių konsultacijų suteikimą dydį teismas laiko pagrįstu (Rekomendacijų 8.15 ir 5 punktai), todėl apeliantui priteisiama iš viso 940 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinus skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo iš apelianto valstybei priteistos 14 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisiamos iš skolininko J. P.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, išspręsti šį klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 940 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimo išlaidų iš skolininko J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš skolininko J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 14 Lt (keturiolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).