- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-128-173/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05431-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- M. Š.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų ir nuostolių priteisimo (tretysis asmuo M. Š.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas jam priteisti iš atsakovo J. P. 35769,54 Lt gyvenamojo namo statybos darbų trūkumams ištaisyti. Ieškovas nurodė, jog 2005 metais žodžiu tarėsi su atsakovu dėl viso gyvenamojo namo statybos, susitarė, kad atsakovas pastatys namą preliminariai už 80000 litų. 2005-10-12 su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį, 2007 metais šią sutartį savo ranka papildė atsakovas, nurodydamas papildomus darbus. Paskutiniai mokėjimai buvo atlikti 2008-12-04. Paaiškino, kad atsakovas nebaigė sutartų darbų iki galo ir pasišalino iš objekto 2009 metų rugpjūčio mėnesį, palikęs objektą su daugybe defektų. Nurodė, kad objekto techninis prižiūrėtojas M. Š. 2009-08-28 defektiniame akte nurodė visus gyvenamojo namo statybos trūkumus, kurie yra akivaizdūs, kad gyvenamasis namas yra avarinės būklės, pavojingas eksploatuoti. Kreipėsi į atsakovą dėl defektų pašalinimo, bet atsakovas atsisakė juos ištaisyti, tvirtindamas, kad tai atsirado ne dėl jo kaltės.
Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl viso gyvenamojo namo statybos nesitarė, kad buvo atliekami atskiri statybos darbai, kad dėl dalies ieškovo nurodytų darbų lokalinėje sąmatoje nebuvo tartasi. Statybos rangos sutartyje 2007 metais nurodė papildomus darbus, nes to prašė ieškovas, kad gautų banko paskolą, tačiau atliko ne visus darbus (nedengė stogo, nešiltino sienų), kad kai kuriuos statybos darbus jis atliko ne pats, o jo surasti ar rekomenduoti žmonės. Ieškovas atsisakė įrengti drenažą, todėl jis 2005 metais atsisakė toliau vykdyti darbus, tačiau po to, ieškovo prašomas, vėl tęsė. Nurodė, kad 2008 metais ieškovas pateikė neišdžiovintą medieną stogui, dėl to atsirado stogo defektai. Ieškovas su juo atsiskaitydamas nekėlė jokių pretenzijų dėl darbų broko.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo M. Š. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ti iš atsakovo J. P. 35769,54 Lt nuostolių ieškovo A. K. naudai. Taip pat priteisė iš atsakovo J. P. 1073 Lt žyminio mokesčio ir 1700 Lt advokato padėjėjo paslaugų išlaidų ieškovo A. K. naudai, priteisė iš atsakovo J. P. 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nurodė, jog atsakovui neįrodžius brokuotų medžiagų įsigijimo ir panaudojimo aplinkybių, šalims nesutikus dėl statinio ekspertizės, iš liudytojo M. Š. parodymų, Defektinio akto ir nuotraukų tikėtina, kad nuostoliai atsirado dėl nekokybiškų montavimo darbų. Teismo posėdyje atsakovas su nustatytais darbų trūkumais sutiko. Įrodymų, ar statybos darbų trūkumai buvo akivaizdūs, ar užslėpti, atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai buvo pradėti 2005 metais, o statybos defektai nustatyti 2009 metais, šalys nepateikė. Iš nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų teismas darė išvadą, kad ieškovas įrodė gyvenamojo namo statybos defektų faktą, o atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, todėl ieškovo ieškinys yra tenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. P. apeliaciniu skundu nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. Teigia, jog teismas savo sprendime nenurodė esminių aplinkybių, kad net ir ieškovo pateiktoje sutartyje nėra numatyti pertvarų mūro, perdangų montavimo, jų tinkavimo ir glaistymo darbai, nors būtent dėl tokių darbų neatlikimo ieškovas reiškė dideles pinigines pretenzijas atsakovui. Atsakovas viso teismo proceso metu įrodinėjo, kad tiek 2005-10-12 rangos sutarties pakeitimas, įrašant papildomus darbus, tiek ir 2007-11-09 prekių paslaugų pirkimo kvitas Nr. 7401263 yra fiktyvūs, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl to nepasisakė. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas sudarė statinio techninės priežiūros sutartį 2005-11-04, pagal kurią statybos techninę priežiūrą įsipareigojo vykdyti techninės priežiūros inžinierius M. Š. ir vertinti šiuo įrodymus. Ieškovo parodymai, kad „ši sutartis lietė tik gyvenamąjį namą“ yra melagingi, kadangi sutartis buvo pasirašyta prieš ūkinio pastato statybą, kuris buvo pradėtas statyti 2005 metų rudenį. Namo statybai buvo reikalingas statybos leidimas, kuris buvo išduotas tik 2005-11-04 (b. 1. 7), o rangos sutartis su atsakovu pasirašyta dar 2005-10-12. O atsakovo parodymai yra logiški ir atitinka byloje esančius dokumentus. Atsakovas 2005 ir 2006 metais dirbo UAB „Alitmedas”, tai ir dėl to negalėjo pasirašyti viso namo statybos sutarties. Faktas, kad ieškovas buvo sudaręs statinio techninės priežiūros sutartį, pagal kurią statybos techninę priežiūrą įsipareigojo vykdyti techninės priežiūros inžinierius M. Š., rodo, kad ieškovas, neturintis jokio specialaus statybininko išsilavinimo, neturintis jokio kvalifikacijos atestato, santykiuose su ieškovu buvo silpnesne sandorio šalimi. Teismas ignoravo svarbius M. Š. parodymus dėl statybos, iš kurių akivaizdu, kad ieškovas be jokios pateisinamos priežasties nevykdė konkrečių statybos techninio prižiūrėtojo nurodymų.
Apelianto manymu, teismas neatidžiai ištyrė mokėtų už statybas pinigų nuo 2005-11-18 iki 2008-12-04 įrodymą, dėl ko padarė neteisingą išvadą. Sutartyje yra nurodyta, kad šalys patvirtina, kad statybos išlaidos konkrečiai dienai sudaro kažkokią pinigų sumą, kadangi ieškovas buvo prašęs atsakovo padėti vesti atliekamų darbų apskaitą, įskaitant pinigų išmokėjimą kitiems asmenims, kuriuos ieškovui surasti padėjo atsakovas. Tokias aplinkybes po užrašu „Išlaidos – Lt“ ir patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovas. Išlaidų suvedimas -tai nėra rangos sutartis, tai paslaugos sutartis ir jai turi būti taikomos CK 35 skyriaus nuostatos. Ieškovas specialiai neteikė teismui dokumentų, susijusių su išlaidomis, dėl kurių vedimo šalys susitarė. Statybos išlaidas sudarė ieškovo išleisti pinigai statybinių medžiagų įsigijimui ir apmokėjimas už darbus kitiems asmenims, tame tarpe ir atsakovui bei atsakovo surastiems asmenims. Šalys tikrai susitarė, kad atsakovas padės ieškovui suvesti tokias išlaidas. Neaišku, dėl kokių priežasčių teismas išlaidų suvestinę traktavo kaip ieškovo pinigų sumokėjimą atsakovui. Paslaugos sutartyje yra nurodyta, kad tai išlaidos, tačiau tikrai nėra nurodyta, kad ieškovas išmoka, o atsakovas gauna pinigus. Ieškovas nepateikė ir jokių pinigų išmokėjimo ir gavimo kvitų ar kitokių dokumentų. Jei ieškovas teismui būtų pateikęs jo turimus dokumentus, tai iš jų būtų matęsi, kokios medžiagos buvo įsigytos, iš ko tos medžiagos buvo įsigytos, kas tas medžiagas įsigijo ir ar už jas sumokėjo (kai kuriais atvejais), kiek kainavo medžiagos, kiek pinigų liko apmokėjimui už darbą.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2010 metų lokalinėje sąmatoje nurodytos darbų apimtys atitinka papildytoje rangos sutartyje įvardintus darbus, kadangi ieškovo pateikta teismui rangos sutartis neatitinka CK 6.684 straipsnyje reikalavimų. Teismas turėtų tokią sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.80 str. reikalavimus. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovas ieškojosi darbuotojų savo darbams atlikti. Atsakovas niekada neneigė, kad pagal ieškovą prašymą padėjo jam susirasti darbuotojus, kadangi turi daug pažinčių, tačiau sutarčių su jais tikrai nesudarinėjo, nors pagal rangos sutarties, kurią šalys buvo pasirašę, formą tokie darbuotojai turėjo būti nurodyti sutartyje, tačiau ieškovas šios sutarties nei pats papildė, nei reikalavo ją papildyti atsakovui. Apelianto manymu, teismas neatidžiai ištyrė įrodymus ir netinkamai nustatė, jog atsakovui neįrodžius brokuotų medžiagų įsigijimo ir panaudojimo aplinkybių, šalims nesutikus dėl statinio ekspertizės, iš liudytojo M. Š. parodymų, Defektinio akto ir nuotraukų tikėtina, kad nuostoliai atsirado dėl nekokybiškų montavimo darbų (b. 1. 14-16). Iš liudytojų M. P., G. G., M. Š. parodymų seka, kad visi pagrindiniai defektai, kurie yra nustatyti defektiniame akte, yra atsiradę dėl netinkamų ieškovo pateiktų medžiagų.
Apelianto teigimu, tarp šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo nustatyta darbų priėmimo tvarka. Tačiau iš anksčiau minėtų liudytojų parodymų matyti, kad liudytojai ieškovui patys nurodydavo esamus trūkumus, o ieškovas akivaizdžiai nevykdė savo įstatyminės pareigos „nedelsdamas apie tai pranešti rangovui“. Šiuo atveju teismas privalėjo taikyti CK 6.665 str. 1 d., 6.662 str. 3 d., 6.667 str. 1 d. Atsakovas sutinka su realia padėtimi, kad yra trūkumų dėl ieškovo pateiktų brokuotų medžiagų. Tai, kad trūkumai yra akivaizdūs, teismui patvirtino ir bylos šalys. Atsakovas 2005 ir 2006 metais dirbo UAB „Alitmedas“, todėl net neturėjo galimybių įsipareigoti pastatyti ieškovui visą namą ir dėl to negalėjo imti verslo liudijimo. Sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo nei verslininkas, ir neturėjo verslo liudijimo, o tokia aplinkybė yra svarbi nustatant atsakovo, kaip verslininko ir paslaugos teikėjo, statusą. Ieškovas turi įstatyminę pareigą neorganizuoti nelegalių darbų. Apelianto manymu, teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje AB IfP&C Insurance AS v. UAB „Įrengimas“, byla Nr. 3K-3-516/2009, kadangi minėtoje byloje Aukščiausiasis teismas pasisakė dėl atsakomybės „už defektus, nustatytus per garantinį terminą“ (LR CK 6.697 str.), tuo tarpu šios bylos ginčo dalyką sudarė akivaizdūs trūkumai. Apeliantas taip pat teigia, jog šalys nurodė šias skirtingas aplinkybes: 1) atsakovas nurodė: „90 000 litų sumą sudaro ne tik suma už darbus, bet ir už medžiagas“ (b. 1. 132); ieškovas nurodė: „už visą darbą atsakovui esu sumokėjęs 96 000 Lt, čia kaina tik už darbą be medžiagų“(b. 1. 190). Atsakovas už skirtingu laikotarpiu jo atliktus pas ieškovą darbus yra iš viso gavęs apie 6.500,- Lt atlygį, o atlyginimo už buhalterines paslaugas neėmė iš viso. Tuo tarpu ieškovas iš atsakovo reikalauja beveik 36.000,- Lt vien tik už akivaizdžius trūkumus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apeliantas prašo panaikinti 2011-09-02 Alytaus raj. apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo A. K. visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovo J. P. naudai.
Atsiliepimas
Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytais motyvais. Apeliantas nurodo, kad iš byloje pateiktos statybos rangos sutarties, apelianto išrašyto prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvito, liudytojų ir paties apelianto parodymų yra aišku, kad apeliantas atliko visus namo statybos darbus pradedant žemės kasimu, betonavimu ir baigiant stogo uždengimu bei kitais darbais. Teigia, kad CK 6.684 str. 3 d. nuostata priimta todėl, kad neįmanoma į sutartį surašyti visus darbus, kurių reikia tinkamam tam tikro objekto pastatymui. Teisingai byloje yra nustatyta, statant gyvenamąjį namą dirbo tik pats apeliantas ir jo paties pasitelkti tretieji asmenys. Patys apelianto iškviesti liudininkai (kurie yra apelianto giminaičiai) tvirtino, kad būtent apeliantas juos samdė ir jiems sumokėdavo. Apelianto parodymai teismo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs: pirmiausia neigė atlikęs stogo dengimo darbus, vėliau pripažino tai daręs (133 b. 1. 3 eilutė nuo galo), tas pats ir su namo apšildymo darbais (134 b. 1. 3,5 eilutės; 136 b. 1.). Apelianto argumentai, kad papildyta statybos rangos sutartis ir prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas yra fiktyvūs, yra visiškai neteisingi, jie nėra pagrįsti atitinkamais įrodymais. Ieškovo teigimu, jis nežinojo apie jokio žurnalo įsigijimo būtinybę, techninis prižiūrėtojas jo apie tai neinformavo, tai nėra detalizuota ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyje. Apeliantas turėjo veikti kaip statybų srities profesionalas ir įspėti ieškovą apie techninio prižiūrėtojo reikalingumą. Tačiau apeliantas tik pasinaudojo ieškovo neišmanymu, neinformavo apie statybos priežiūros būtinumą, nes tai buvo naudinga pačiam apeliantui - pastarasis galėjo statyti taip kaip nori, o ne taip kaip reikia. Nurodydamas, kad kvitai ir sąskaitos yra pas ieškovą (b.l. 190), turėjo omenyje sąskaitas, gautas įsigyjant statybines medžiagas ir tai neturi nieko bendra su atsiskaitymu apeliantui. Dėl jokių dokumentų, susijusių su išlaidomis, vedimo su apeliantu nesitarė. Apeliantas organizuodavo medžiagų pirkimą ir atvežimą, o ieškovas tik nuvykdavo į apelianto nurodytą vietą ir už viską sumokėdavo. Kad rūpinosi didele dalimi statybinių medžiagų pripažino ir pats apeliantas teismo posėdžio metu. Byloje pateiktame defektiniame akte. kurio apeliantas neginčija, yra detalizuoti būtent neteisingai atlikti statybos darbai. Apeliantas ieškovo visiškai neinformavo ieškovo apie jokius medžiagų trūkumus. Sprendžiant iš apelianto skunde, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu jo išdėstytų teiginių, kad medžiagų trūkumai buvo neva akivaizdūs, darytina išvada, kad medžiagų trūkumus (jei tokie ir būtų buvę) apeliantas turėjo matyti, nedelsiant informuoti apie tai ieškovą, turėjo tokių medžiagų nenaudoti bei sustabdyti darbus, kol nekokybiškos medžiagos bus pakeistos kokybiškomis. Šių visų pareigų neatlikęs apeliantas neturi teisės remtis nekokybiškų medžiagų faktu (jei toks ir būtų) ir atsako už daikto trūkumu. Ieškovo teigimu, sutartį savo ranka surašė pats apeliantas, ką pats pripažįsta ir kas yra teisingai nustatyta skundžiamame sprendime. Apelianto teiginiai, kad jis jokių kitų žmonių statybos darbams atlikti nesamdė, todėl neprivalo už juos atsakyti, yra visiškai neteisingi, kadangi dėl statybos darbų buvo tariamasi tik su apeliantu ir pinigai už atliktus darbus buvo mokami tik apeliantui. Jei apeliantas sutarčiai įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis, tuomet jis privalo atsakyti už jų atliktus veiksmus. Apeliantas statybos darbus vykdė iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio. Po 2009 metų rugpjūčio mėnesio apeliantas taip ir nebaigęs darbų iki galo bei nepranešęs apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, pasišalino iš objekto motyvuodamas tuo, kad turi skubių darbų kituose objektuose. Juos atlikęs žadėjo galutinai užbaigti mano gyvenamojo namo statybos darbus. Tokiu būdu apeliantas paliko objektą (gyvenamąjį namą) neišbaigtą su daugybe defektų, ką patvirtina byloje pateiktas defektinis aktas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, paliekant pilnai galioti 2011-09-02 dienos Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą; priteisti iš atsakovo J. P. mano, ieškovo A. K., naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK338, 329 str.).
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovas A. K. ir atsakovas J. P. 2005 m. spalio 12 d. sudarė rangos sutartį, kurioje numatė (pagal ieškovo variantą), kad atsakovas J. P. atliks žemės kasimą, betonavimą, sienų mūrą, sienų apšiltinimą, stogo rinkimą ir dengimą (b. l. 9), už atliktus darbus mokant žodžiu sutartą kainą. Statybos rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį (atlikti kitus statybos darbus), o kita šalis (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos rangos sutartis sudaryta fizinio asmens – ieškovo, ir remonto darbais užsiimančio subjekto – atsakovo, šiam įsipareigojant atlikti žemės kasimą, betonavimą, sienų mūrą, sienų apšiltinimą, stogo rinkimą ir dengimą (b. l. 9), atsakovo asmeniniams (šeimos) poreikiams tenkinti. Vadinasi, buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis (CK 6.68 1 str. 4 d. , 6.672 str.)., todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Taigi, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas ir tam pritaria teisėjų kolegija, tarp šalių iš tiesų buvo sudaryta rangos sutartis, joje įvardijami konkretūs statybų darbai, už kuriuos galima kaina nustatoma žodiniu susitarimu, o kadangi statybos darbai buvo atliekami tenkinti fizinio asmens šeimos poreikius, tai tarp šalių sudarytai rangos sutarčiai taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
Apelianto teiginiai, neva 2005 m. spalio 12 d. rangos sutarties pakeitimai, įrašant papildomus darbus (1 t., b.l.9) bei 2007 m. lapkričio 9 d. prekių-paslaugų pirkimo kvitas Nr. 7401263 (2 t., b.l. 11) yra fiktyvūs, yra atmestini, kadangi atsakovas pirmos instancijos teismo posėdyje pats nurodė, jog 2007 m. rudenį įrašė į sutartį savo ranka darbus ir kvitą išrašė pats (1 t., b.l. 132), bei pats pildė rangos sutartį (1 t., b.l. 131). To paties teismo posėdžio metu, vykusio 2011 m. balandžio 20 d., atsakovas patvirtino, jog atsakovas darė abiejų pastatų gręžtinus pamatus, betonavo pamatus name, betonavo juodgrindes, darė vidaus pamatų apšiltinimą, mūrijo lauko sienas, stogą darė kiti asmenys, tačiau tuos žmones stogui dengti surado jis. (1 t., b.l. 131). Vėliau, atsakinėdamas į teisėjo klausimus, atsakovas dar nurodė, jog viduje daryti jo darbai buvo kapitalinės sienos plytų mūras, pertvarų mūrijimas, kamino padarymas bei pilnai uždengė stogą (1 t., b.l. 133). Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog dalį medžiagų pats parūpindavo, taip pat pats surasdavo kiekvienam darbui žmones (1 t., b.l. 132). Dėl šio teismo posėdžio protokolo nebuvo pateikta pastabų, taigi, atsakovas neginčijo savo išdėstytų aplinkybių. Šie atsakovo parodymai iš esmės sutampa su paties ieškovo teiginiais, juos patvirtina ir byloje esantys dokumentai - 2005 m. spalio 12 d. rangos sutartis (1 t., b.l.9), 2007 m. lapkričio 9 d. prekių-paslaugų pirkimo kvitas Nr. 7401263 (2 t., b.l. 11). Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija yra nuomonės, jog apylinkės teismo išvada yra teisinga dėl to, jog aptartieji darbai atitinka rangos sutartyje nurodytuosius darbus, kurių atlikimui atsakovas kvietėsi kitus asmenis, taigi, yra atsakingas už jų atliktus darbus, o ieškovui įrodžius statybos darbų trūkumus, atsakovas atsako už susidariusius nuostolius. Tai, kad apeliantas darbų atlikimui surasdavo kitus žmones, už kurių atlikto darbo kokybę turėjo būti atsakingu, jis pats patvirtino jau paminėto teismo posėdžio metu, kuriame apklausti liudytojai M. P., Č. B., G. G. iš esmės nepaneigė fakto, jog dėl darbų atlikimo paprastai buvo suderama su apeliantu, taip pat jis pats ir pinigus mokėjo arba už jų davimą darbininkams pasirašydavo (1 t., b.l. 135-137). Kolegijos manymu, nustačius, kad atsakovas turėjo teisę pasitelkti statybos darbų atlikimui kitus asmenis ir juos realiai pasitelkė bei jiems už statybos darbus mokėjo pinigus, atsakovas turi atsakyti už šių asmenų atlikto darbo kokybę, esant statybos brokui, t.y. atsakovas atsako už statybos metu atsiradusius nuostolius (CK 6.665 str. 2 d., 6.678 str. 1 d.).
Kaip matyti iš byloje esančio Defektinio akto, surašyto 2009 m. rugpjūčio 28 d. bei prie jo pridėtų nuotraukų (b. l. 14-61), buvo nustatyti gyvenamojo namo statybos darbo ir panaudotų medžiagų defektai. Šalys iš esmės defektinio akto neginčijo, tačiau skirtingai aiškino statybos darbų defektų atsiradimo priežastis (1 t., b.l. 188), šalys statybinės ekspertizės skirti byloje neprašė, nors šis klausimas teismo posėdžio metu buvo svarstomas (1 t., b.l. 188). Teismo posėdžio metu apklaustas statybos techninis prižiūrėtojas M. Š. nurodė, jog daugelis defektų atsirado dėl nekokybiškai atliktų darbų ir šiuo atveju turi atsakyti rangovas (1 t., b.l. 135). Ir nors apeliantas ginčija nekokybiškai atliktus darbus bei nekokybiškas medžiagas, tačiau šis jo teiginys yra atmestinas atsižvelgus į jau aukščiau aptartas aplinkybes dėl kitų asmenų samdymo darbams atlikti bei tai, jog dalį medžiagų parūpindavo jis pats (1 t., b.l. 132). Kolegija taip pat pastebi, jog nei viena šalis nėra pilnai pateikusi statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, taigi, argumentas, kad darbus atliko iš brokuotų medžiagų, yra neįrodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti statybos produktų kokybę (CK 6.689 straipsnis), netinkamos kokybės produkto panaudojimo rizika tenka rangovui (CK 6.687 straipsnis). Netgi ir tais atvejais, kai statybos produktus pateikia užsakovas, rangovui tenka pareiga įspėti užsakovą dėl nekokybiškų medžiagų ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, o rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas dėl nekokybiškų ar brokuotų statybinių medžiagų būtų stabdęs statybas ar ieškovui raštu pranešęs apie paminėtų aplinkybių atsiradimą.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas ir teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini)) ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 500Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.