- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-588-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21654-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., G. T.
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-29225-595/2014 pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. T., J. T., antstolis D. K., kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. A., remdamasis antstolės P. K. siūlymu, kreipėsi į teismą dėl skolininko G. T. turto, esančio bendra su J. T. nuosavybe, dalies nustatymo (CPK 667 str.).
2014 m. liepos 11 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl civilinės bylos užbaigimo ir pareiškimo palikimo nenagrinėto. Pareiškėjas nurodė, kad teismui pateikė ne tą procesinį dokumentą, kurį turėjo pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2014 m. liepos 21 d. nutartimi bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. T. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš pareiškėjo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi suinteresuoto asmens J. T. prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (LAT 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).
Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai iš esmės nebūtų priešingi, kadangi išieškotojas teikė prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tikslu įvykdyti išieškojimą vykdymo procese iš skolininko G. T. (CPK 667 str.). Šiuo atveju pareiškėja nereiškė priešingo reikalavimo byloje, todėl pagrindo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš A. T. nėra. Be to, teismas pažymėjo, kad A. A. pareiškimas dėl skolininko turto dalies, esančio bendroje nuosavybėje, nustatymo nebuvo atmestas, o tik buvo priimtas pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo, kadangi pareiškėjas teismui pateikė ne tą procesinį dokumentą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo J. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens prašymą tenkinti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netyrė bylos medžiagos ir neatkreipė dėmesio į tai, ko prašė išieškotojas, todėl nepagrįstai nustatė, kad išieškotojo ir apeliantės interesai sutampa. Pirma, išieškotojas prašė atidalyti apeliantės darbo užmokestį ir pinigines lėšas, esančias jos asmeninėje sąskaitoje, taigi kyla retorinis klausimas, kuris asmuo norėtų (būtų suinteresuotas), kad jo asmeninės lėšos būtų atidalytas kito asmens (skolininko) naudai ir iš jų apmokamos skolos išieškotojui. Antra, pats išieškotojas pripažino, kad pateikė teismui ne tą dokumentą. Trečia, netgi tuo atveju, jeigu išieškotojo prašymas būtų tinkamas, jis vis tiek neturėtų būti tenkinamas. Pagal teismų praktiką, faktas, kad teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, nereiškia, jog asmeniui, dėl kurio kaltės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nekyla pareiga jų atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš išieškotojo, pareiškusio, o vėliau atsisakiusio, pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 str.).
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Taigi, kaip ir pabrėžė pirmosios instancijos teismas, bendroji taisyklė yra ta, kad bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose nėra priteisiamos, o išimtis daroma tik tuomet, jeigu teismas konstatuoja skirtingą byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba jų priešingus interesus.
Šiuo atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl paduoto pareiškimo esmės; taigi, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad išieškotojo ir apeliantės interesai (teisinis suinteresuotumas) yra priešingi. Dėl apeliantės argumentų, kuriais ji priešingus interesus įrodinėja atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nebuvo nurodyti ir vertinami pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.).
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad net skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi/priešingų interesų atvejais įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės atsiliepimas į išieškotojo pareiškimą buvo grindžiamas vieninteliu argumentu: kad pareiškimas neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, nes prie jo nebuvo nepridėtas jame nurodytas antstolės siūlymas (CPK 111 str. 2 d. 6 p.); jokių argumentų dėl pareiškimo esmės, kaip minėta, atsiliepime nebuvo nurodyta. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.), už atsiliepimą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma būtų tokia nedidelė, kad teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo galėtų nespręsti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.