Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“ pareiškimą dėl skolininko turo dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims G. O., L. O. ir antstoliui V. Z.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0137/12/00389 medžiagos nustatyta, jog antstolis V. Z. 2012-01-30 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo išduotą įsakymą Nr. L2-3654-408/2011 dėl 2 000 Lt skolos, 1 692 Lt nuostolių, 1 600 Lt sutarties pratęsimo mokesčio, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko L. O. kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ naudai (v. b. l. 2, 4). Dalis priteistos sumos antstolio buvo išieškota, 2014-07-01 antstolis nustatė, jog skolininko sutuoktinė G. O. dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna darbo užmokestį (v. b. l. 52). Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad skolininkas ir jo sutuoktinė G. O. nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų nusistatę turto dalis (v. b. l. 53). 2014-11-20 antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, arešto (v. b. l. 55), tą pačią dieną pasiūlyta skolininkui ir išieškotojui per mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinės G. O. turte (v. b. l. 56-57).

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą.

Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą – vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad duomenų apie galiojančias G. O. vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis registre nėra (v. b. l. 53), skolininko sutuoktinė G. O. nevykdė antstolio 2014-10-29 patvarkymo dėl duomenų apie bendrosios sutuoktinų nuosavybės teise turimą turtą pateikimo (v. b. l. 54). Išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas L. O. ir G. O. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje 3K-7-246/2014 yra pažymėjusi, kad teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikytina, jog skolininkui L. O. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. O. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Vadovaujantis įstatymų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymas tenkintinas, skolininkui nustatytina 1/2 dalis turto bendroje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui L. O., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinės G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.