- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1511-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01841-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Aujama - credit“
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., J. R.
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama - credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5866-214/2015 pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama - credit“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., J. R., antstoliui V. Z. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu prašydama nustatyti skolininkės J. R. dalį bendrame su skolininkės sutuoktiniu A. R. turte, t. y. nustatyti, kad skolininkei J. R. priklauso ½ dalis A. R. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos, skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kt.) bei priteisti iš skolininkės J. R. pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ naudai pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (86,88 Eur už advokato pagalbą).
Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis V. Z., vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (teismo įsakymą) civilinėje byloje Nr. L2-10491-752/2012 dėl 579,24 Eur (2000 Lt) skolos, 808,03 Eur (2790 Lt) nuostolių, 695,08 Eur (2400 Lt) sutarties pratęsimo mokesčio, 5 procentų metinių palūkanų ir 15,63 Eur (54 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš J. R. išieškotojai IĮ „Aujama - credit“. Vykdydamas išieškojimą antstolis V. Z. 2015 m. sausio 30 d. patvarkymu areštavo skolininkės sutuoktinio A. R. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) dalį, viršijančią Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. R., J. R. ir antstolis V. Z. nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, prieštaravimų nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo tenkino ir nustatė, kad skolininkei J. R. priklauso ½ dalis A. R. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, dėl ko nebuvo pagrindo spręsti, kad išieškotojo ir suinteresuotų asmenų interesai (teisinis suinteresuotumas) yra priešingi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėja IĮ „Aujama – credit“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš skolininkės J. R. atmestas, prašymą išspręsti iš esmės – priteisti iš skolininkės pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir išlaidas patirtas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Skolininkei geranoriškai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Civilinė byla buvo pradėta dėl pačios skolininkės, kuri piktybiškai vengė vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir bendradarbiauti su išieškotoja vykdymo procese, kaltės. Be to, skolininkei ir jos sutuoktiniui antstolis buvo siūlęs kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, tačiau sutuoktiniai šia teise nepasinaudojo, dėl ko pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą.
2. Kadangi bylinėjimosi išlaidas pareiškėja patyrė dėl skolininkės nesąžiningo elgesio procese, bylos vilkinimo, veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą, yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš skolininkės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Skolininkė J. R. ir suinteresuoti asmenys A. R. bei antstolis V. Z. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkinus prašymą nustatyti CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka skolininkės bendrame su jos sutuoktiniu turte dalį, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 579,24 Eur (2000 Lt) skolos, 808,03 Eur (2790 Lt) nuostolių, 695,08 Eur (2400 Lt) sutarties pratęsimo mokesčio, 5 procentų metinių palūkanų ir 15,63 Eur (54 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės J. R. kreditoriaus IĮ „Aujama - credit“ naudai. Išieškojimo vykdymo metu, skolininkei neturint asmeninės nuosavybės teise jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio A. R. darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo. Nei skolininkė, nei suinteresuotas asmuo – skolininkės sutuoktinis A. R. į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo, nesikreipė, neteikė pasiūlymų dėl kitokių skolos sumokėjimo sąlygų. Į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkės turto dalį bendrame su skolininkės ir jos sutuoktiniu turte kreipėsi antstolio nustatytu terminu pareiškėja, t.y. ieškotoja. Kauno apylinkės teismas patenkino pareiškėjos prašymą, tačiau nepriteisė pareiškėjai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Su tuo nesutikdama pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš skolininkės J. R. atmestas, prašymą išspręsti iš esmės – priteisti iš skolininkės pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Netenkindamas pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ypatingos teisenos bylose kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo atsako už savo išlaidas, jos nėra atlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas yra skirtingas arba jų interesai priešingi, o nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių byloje asmenų interesai nebuvo priešingi, tai nustato CPK 443 str., 6 d.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skolininkės veiksmai (neveikimas) sąlygojo pareiškėjos veiksmus kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrame su skolininkės sutuoktiniu turte. Todėl yra pagrindas nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl paduoto pareiškimo esmės, leidžia spręsti, kad išieškotojos ir suinteresuotų asmenų interesai (teisinis suinteresuotumas) nėra priešingi. Skolininkė, pati nesikreipdama dėl jos turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktiniu turte, siekė, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma jos skola, išieškotoja, skirtingai nei skolininkė, siekė priešingo rezultato – galimybės išieškoti skolą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, jog ji bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl to, kad skolininkė gera valia nevykdė teismo sprendimo. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo svarbu nustatyti prašymo priežastis. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl skolininkės vengimo vykdyti pareigą – sumokėti skolą, apie kurią žinojo. Skolininkė apie šią savo pareigą žinojo, todėl laiku jos nevykdžiusi turėjo suvokti, jog pareiškėja gali savo pažeistas teises ginti teisme, dėl ko jai kils pareiga atlyginti patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi bendroji taisyklė yra ta, kad bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose nėra priteisiamos, o išimtis daroma tik tuomet, jeigu teismas konstatuoja skirtingą byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba jų priešingus interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant priešingiems pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. R. interesams, pagrindas pareiškėjai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas buvo. Todėl apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies pakeičiama, panaikinant jos dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išsprendžiant šį klausimą iš esmės – patenkinant šį prašymą.
Šalis, pretenduojanti į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, visais atvejais privalo pareikšti prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 2 d.). Pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir patirtų išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus teismui pateikė iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl svarstytinas jų pagrįstumo klausimas (CPK 98 str. 2 d.).
Pareiškėją byloje atstovavo advokatė D. D. (2014 m. birželio 6 d. teisinių paslaugų sutartis). Už atstovės suteiktas paslaugas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja prašė priteisti iš viso 86,88 Eur. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pareiškėjos patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas patenkintas, sprendžia, kad pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtos 86,88 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš skolininkės.
Byloje pateikti įrodymai, jog už atskirojo skundo parengimą pareiškėja sumokėjo 80 Eur, kuriuos prašo priteisti iš skolininkės (2015 m. gegužės 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą, tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti iš skolininkės 80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą (CPK 98 str. 1 d., 302 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išspręsti šį klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjai individualiai įmonei „Aujama - credit“ (įmonės kodas 302653800) 86,88 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus, 88 centus) bylinėjimo išlaidų iš skolininkės J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusią Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai individualiai įmonei „Aujama - credit“ (įmonės kodas 302653800) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atskirojo skundo parengimą).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.