- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-892-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45119-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- IĮ „Aujama-credit“
- Suinteresuotas asmuo
- I. Z., G. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ patikslintą pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. Z., G. Z., antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja IĮ „Aujama-credit“ pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti skolininkei I. Z. priklausančią sutuoktinio G. Z. gaunamo darbo užmokesčio dalį bei priteisti iš skolininkės išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės I. Z. išieškotojui IĮ „Aujama-credit“. Vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/04599 antstolis, vykdydamas vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkė dirba Vilniaus rajono Zujūnų vidurinėje mokykloje, tačiau darant išskaitymus iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio, skolos nepavyktų išieškoti per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą.Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas atsiliepimu į pareiškimą prašė jį tenkinti.Suinteresuoti asmenys I. Z. ir G. Z. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkei I. Z. priklauso ½ dalis sutuoktinio G. Z. gaunamo darbo užmokesčio; pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas konstatavo, kad CPK 667 straipsnyje nustatyta pareiga areštuoti ir aprašyti bendrąjį turtą, o tik vėliau kreiptis su siūlymu dėl turto dalies nustatymo, šiuo atveju yra antstolio įvykdyta. Skolininkės vardu nėra įregistruota jokio realizuotino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Skolininkė turi darbinių pajamų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje nėra įrodymų, kad išieškomą sumą būtų galima išieškoti per 6 mėnesius darant įstatymuose nustatyto dydžio išskaitas iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio bei atkreipiant dėmesį į tai, kad nuo 2016-02-19 skolininkei mokama ligos išmoka, iš kurios iškaitos negali būtu daromos, teismas konstatavo, kad asmeninio skolininkės turto nepakanka asmeninei prievolei išieškoti, todėl laikė, kad yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį, esančią bendrame sutuoktinių turte, jog iš skolininkės turto būtų galima vykdyti išieškojimą šioje vykdomojoje byloje.Teismas vykdymo eigoje gavo informaciją, kad skolininkė kartu su suinteresuotu asmeniu G. Z. nuo 1987-07-31 yra susituokę. Antstolis nustatė, jog skolininkės sutuoktinis nuo 2011-11-16 dirba UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir gauna darbo užmokestį. Skolininkė su sutuoktiniu nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Dėl to teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens G. Z. darbo užmokestis abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Teismas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo laikė pagrįstu ir jį tenkino bei nustatė, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. Z. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio G. Z. darbo užmokesčio (CPK 667 str. 1 d.).Teismo vertinimu, įstatymas numato teisę išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, t. y. proceso dalyviai turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl pareiškėjos argumentus, kad skolininkė pati nesikreipdama dėl turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktiniu turte siekė, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma suma, vertino kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja IĮ „Aujama-credit“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti iš skolininkės I. Z. bylinėjimosi išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Nurodo, kad pagal apeliacinės instancijos teismų formuojamą praktiką civilinėse bylose dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, kai vykdomas priverstinis išieškojimas, pasisakoma, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, leidžiama priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylose nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka ir toks bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš esmės susijęs su proceso šalių elgesiu bei kaip bet kuris klausimas civiliniame procese, turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2S-1511-260/2015, 2014-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2S-2364-260/2014, 2013-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2S-1475-260/2013 ir kt.).Pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl skolininkės vengimo vykdyti pareigą – sumokėti skolą, apie kurią žinojo, tačiau laiku jos nevykdžiusi, turėjo suvokti, jog pareiškėja gali savo pažeistas teises ginti teisme, dėl ko jai kils pareiga atlyginti papildomas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo vadovautis ne tik CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostata, bet ir CPK nuostatomis dėl išieškotojo patirtų išlaidų atlyginimo priverstinio vykdymo procese. Suinteresuoti asmenys I. Z., G. Z. bei antstolis Dainius Šidlauskas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Kauno apylinkės teismo 2016-09-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-23906-918/2016 dėl 1 401,04 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. Z. išieškotojui IĮ „Aujama-credit“. Antstolis 2016-12-08 patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo, todėl pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš esmės patenkino išieškotojos prašymą, tačiau netenkino prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl ko pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad išieškotojas kaip asmuo, turintis teisę į skolos grąžinimą, nesant skolininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, savo nuožiūra gali rinktis veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią) „procesinį kelią“ savo reikalavimui patenkinti, t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Kaip jau minėta, pareiškėja pasirinko kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju tokia byla priskirtina byloms, nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 14 p.).CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nagrinėjamu atveju nenustatytas priešingas skolininkės suinteresuotumas dėl apeliantės pareiškimo. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys skolininkė I. Z. ir jos sutuoktinis G. Z. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą ir nepareiškė jokių prieštaravimų, kas pagrįstai leidžia manyti, kad skolininkė ir jos sutuoktinis su tokiu pareiškėjos prašymu sutiko.Atskirąjį skundą pareiškėja, be kita ko, grindžia ir tuo, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėtų būti vadovaujamasi Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1511-260/2015, 2014-11-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2364-260/2014, 2013-07-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1475-260/2013, suformuota praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl skolininko turto dalies nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytų nutarčių turinį ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjama byla bei Kauno apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2S-2364-260/2014 ir Nr. 2S-1475-260/2013 skiriasi tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek jose spręstais teisės klausimais. Minėtose bylose, priešingai nei kad nagrinėjamoje byloje, suinteresuoti asmenys reiškė prieštaravimus dėl pareiškėjų pareikštų prašymų nustatyti skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalį, pateikė savo argumentus dėl pareikštų prašymų nepagrįstumo ir išreiškė savo valią dėl jų netenkinimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta aukščiau, nei skolininkė, nei jos sutuoktinis tokių prieštaravimų neišreiškė.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista.Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Aujama-credit“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.