- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-104-744/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 7 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. 17.35 val. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. 12.15 val.; iš R. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 85,23 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tuo pačiu nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. V. nuteistas už tai, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. L., o būtent: 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia ne mažiau dviejų kartų rankomis pastumdamas nukentėjusiąją V. L. į medinį baldų komplektą bei pargriaudamas ant grindų, padarė nukentėjusiajai V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: galvos plaukuotosios dalies poodines kraujosruvas, kairės ausies ir kaklo odos nubrozdinimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį – nuosprendį.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jį grindė tik jį kaltinančiais įrodymais ir nevertino nukentėjusiosios V. L. melagingų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. nurodė, kad jis pastarąją pastūmė du kartus sugriebęs už striukės ir ji vieną kartą atsitrenkė į sekciją, o pastūmus antrą kartą, ji nugriuvo ant grindų, po ko ji pasiėmė iš buto apykojės pakrovėją, savo batus ir išbėgo iš buto. Batus užsimovė laiptinėje ir ėjo į probacijos tarnybą. Pakeliui sutiko savo pažystamą K. ir pastaroji savo automobiliu ją pavežė iki probacijos tarnybos. Papildomos apklausos metu V. L. nurodė kitas aplinkybes – kad konflikto su juo metu ji buvo su chalatu, kad jis, suėmęs ją už chalato, pastūmė ir ji atsitrenkė į sekciją ir galėjo susižaloti. Tačiau neaišku, kada ji nusirengė chalatą, apsirengė kitais rūbais, pasiėmė apykojės pakrovėją ir išėjo į probacijos tarnybą, nes probacijos pareigūnai neminėjo, kad nukentėjusioji į tarnybą atėjo su chalatu. Kita aplinkybė, verčianti abejoti V. L. parodymų teisingumu, yra ta, kad V. L. probacijos tarnybai 2021 rugsėjo 13 d. nurodė, jog apykojė neveikia, nes jis neva sulaužė pakrovėją, o ji išvyko švęsti savo gimtadienį pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Savo paaiškinime probacijos tarnybai dėl 2021 m. rugsėjo 13 d. įvykdyto pažeidimo V. L. nurodė, jog apykojės pakrovėją galėjo sulaužyti pati.
2.2. Nuteistasis skunde akcentuoja ir liudytojos J. A. parodymus, kuri teisme paliudijo, kad jos dukra V. L. 2021 m. rugsėjo 13 d. atvykusi pas ją nebuvo. Šios liudytojos parodymus patvirtina išrašas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo, kuriame nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 13 d. ligoninėje 8.54 val. V. L. buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba. Ligoninėje nukentėjusioji nurodė, kad ją vargina galvos ir abiejų kelių skausmai, kad ją prieš tris valandas sumušė sugėrovai. Apžiūros metu V. L. nustatytas girtumas 3,96 promilės alkoholio, poodinės kraujosruvos, nubrozdinti abeji keliai. Apeliantas nurodo, kad, skiriant užduotį valstybinės teismo medicinos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui, nebuvo pateiktas V. L. ambulatorinio apsilankymo aprašas, nes specialisto išvadoje nurodyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir policijos iškvietimo duomenų registre nėra duomenų apie nukentėjusiosios apsilankymą medicinos įstaigoje 2021 m. rugsėjo 13 d. Tokiu būdu yra nuteistas nepagrįstai, nes teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik prieštaringais nukentėjusiosios V. L. parodymais. Visi prieštaravimai, kurių pašalinti nėra galimybės, turi būti vertinami jo naudai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo R. V. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. V. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį R. V. išteisinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį. Nors nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, tačiau 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu teisėjų kolegija protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti nuteistajam R. V. nedalyvaujant, kadangi pastarajam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai (4 t., b. l. 152). Ankstesnio (2023 m. kovo 16 d.) teismo posėdžio metu teisėjų kolegija buvo nusprendusi atidėti bylos nagrinėjimą, nes buvo gautas nuteistojo R. V. prašymas (4 t., b. l. 139), o jis tuo metu buvo gydomas (duomenys neskelbtini) gydymo skyriuje (4 t., b. l. 140). Prieš 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdį paaiškėjo, kad R. V. nuo 2023 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) nebesigydo (gauta informacija telefonu), o yra sulaikytas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi nuteistojo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra privalomas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 1 dalis), nuteistajam R. V. buvo tinkamai parnešta apie bylos nagrinėjimą (BPK 322 straipsnio 2 dalis), iš jo nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar leisti dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu (ką nuteistasis galėjo padaryti ir būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje), teismas, kaip jau minėta, nutarė bylą nagrinėti nuteistajam R. V. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
6. Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo ir R. V. kaltės padarius jam inkriminuotą
nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje
7. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-145-495/2021, Nr. 2K-113-697/2022). Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi glaustai, tiksliai, nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-338-511/2017). Baudžiamojoje byloje esantys prieštaravimai turi būti patikrinti ir teismo įvertinti, dėl tų pačių aplinkybių nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų. Išvados turi būti padarytos įrodymų analizės pagrindu. Tačiau, kita vertus, teismo nuosprendyje nereikalaujama išdėstyti visų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-48/2009).
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, išvada, kad nuteistasis R. V. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra teisinga. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nebuvo padaryta. Analizuodama pirmosios instancijos teismo atliktą surinktų įrodymų vertinimą bei skundžiamo nuosprendžio turinį pirmiau aptartų BPK reikalavimų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors esmines bylos aplinkybes ar padarė klaidų dėl įrodymų turinio.
9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
10. Nors nuosprendyje ir glaustai aptarta nusikalstama veika ir duomenys, kuriais buvo remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį R. V. atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, pagrindo išvadai, kad tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą, nėra.
11. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga, R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną nukentėjusioji buvo išgėrusi. Sekcijos bare rado degtinės butelį. Ji jam sakė padėti, nes tai ne jo. Butelį su ranka pakėlė aukštyn, ji aplink šokinėjo, puolė į jį, gal atsitrenkė į sekciją. Tikrai jos nestūmė. Ji vieną sykį atsitrenkė tiesiai į plokštumą, į duris, kitą sykį gal kliuvo į atidarytą baro dalį. Vėliau atėjo jos draugė pasižiūrėti ar jis yra namuose, tą draugę pasiuntė V. L., nes turbūt ji norėjo, kad jis išeitų. Nežino iš kur sužalojimai (2 t. b. l. 111-112, 128, 4 t. b. l. 16-19). Tačiau tokius nuteistojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia kitų byloje ištirtų įrodymų visuma.
12. Nukentėjusioji V. L., apklausiama pirmosios instancijos teisme, prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teismo pagarsintais parodymais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą (4 t. b. l. 73-77). Apklausiama tyrimo metu V. L. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. R. V. ją pradėjo stumdyti, stūmė rankomis į krūtinę du kartus. Po pirmo smūgio dešine galvos puse atsitrenkė į medinį baldų komplektą, juto fizinį skausmą, atsirado didelis guzas. Tuomet pastūmė dar kartą, nugriuvo ant grindų ant kairės pusės (1 t. b. l. 67-69). Apklausiama papildomai V. L. parodė, kad R. V. ją suėmė už chalato bei pastūmė į sekciją, trenkėsi galvos dešine puse. Jai bandant atsikelti, R. V. vėl ją suėmė už chalato ir vėl trenkė ją į sekciją. Po šio įvykio ant galvos dešinėje pusėje atsirado guzas. Į probacijos tarnybą ėjo blaivi, alkoholį vartojo jau po įvykio, po policijos ir greitosios atvykimo. Galėjo būti, kad išgerti alkoholio spėjo netgi ruošdamasi vykti į ligoninę, kai nematė pareigūnai ir medikai (1 t. b. l. 72-74). Protokole – pareiškime V. L. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 14.30 val. namuose buvęs sugyventinis R. V. ją sumušė, du kartus ją pastumdamas, dėl ko ji atsitrenkė į medinę sekciją ir nugriuvo ant grindų, taip buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. b. l. 62).
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. L. parodė, jog vilkėjo chalatą, nevertintina kaip esminė, kadangi parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji liko prie savo ankstesnių parodymų, tik patikslino, kad įvykio metu ji chalato galėjo nevilkėti (1 t. b. l. 79-81, 82-83, 85-103). Įvertinus tarp šalių nuolatinius konfliktus, į kuriuos kviečiama policijos pareigūnų pagalba, ši aplinkybė vertintina kaip nukentėjusiosios parodymų netikslumas, nesudarantis pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina kitų baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Beje, parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu nukrito ir sudužo 2 nuotraukų rėmeliai
14. Faktą, kad būtent įvykio dieną V. L. prieš atvykstant į probacijos tarnybą konfliktavo su R. V., patvirtina liudytoja R. K. (ankstesnė pavardė – L.), kuri, apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja specialiste ir, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 13 val. į darbo telefoną paskambino V. L., kuri pasakė, kad jos neišleidžia iš namų R. V.. Ji paprašė V., kad duotų jai pakalbėti su pastaruoju. Telefonu R. V. kalbėjo nerišliai, todėl, jos manymu, pastarasis buvo neblaivus. Ji R. V. liepė išleisti V. L. (2 t. b. l. 7-8, 4 t. b. l. 47-49). Faktą, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, R. V. buvo V. L. namuose ir ji bijojo grįžti į namus, patvirtina ir liudytoja S. J., kuri apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. L. paprašė jos, kad ji nueitų pasižiūrėti, ar R. V. namuose. Ji bijojo eiti. Nuėjo iki jos namų, grįžusi pasakė, kad jis namuose ir jos išsiskyrė (4 t. b. l. 73-77).
15. Teisėjų kolegijai neginčijamai nustačius, kad įvykio dieną nukentėjusioji V. L. konfliktavo būtent su nuteistuoju R. V., plačiau bus pasisakoma dėl nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galvos srityje galėjo atsirasti ir ankstesnių konfliktų metu.
16. Kad 2021 m. rugsėjo 16 d. įvykęs konfliktas tarp nukentėjusiosios V. L. ir nuteistojo R. V. nebuvo pirmas, patvirtina byloje esančios Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės. Kaip matyti, Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. 17.24 val. suformuotas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pabendravus su V. L. ji nurodė, kad jos niekas nemušė, pretenzijų niekam neturi. GMP nurodyta, kad 14.48 val. į (duomenys neskelbtini) pristatyta V. L., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas ir abiejų kelių sumušimai (1 t. b. l. 24-25). Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 12.05 val. iškvietus pagalbą, V. L. nurodė, kad R. V. jos nemušė (1 t. b. l. 28-30). Šioje byloje nagrinėjamo konflikto Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi V. L. pranešė, jog neblaivus jos buvęs sugyventinis yra atėjęs į jos butą ir nesišalina. (duomenys neskelbtini) slaugytojos B. pranešime nurodyta, kad dėl galvos sumušimo atvežta neblaivi (2,02 prom.) V. L. (1 t. b. l. 18-21).
17. Tačiau svarbu tai, kad aplinkybę, jog ant nukentėjusiosios galvos dešinės pusės kaktos srityje nustatytas sužalojimas („guzas“) padarytas būtent įvykio dieną, patvirtina eilė įrodymų. Iš pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų matyti, kad ant moters smilkinio dešinės pusės yra didelis „šviežias“ sumušimas. Pareigūnams paklausus nukentėjusiosios, kas nutiko, pastaroji nurodė, kad medikų nereikia, tačiau pareigūnai nusprendė, kad medikų apžiūra būtina. Užėjus į butą vyriškis (nuteistasis R. V.) nurodė, kad guzas ant nukentėjusiosios galvos jau trečia diena ir pastaroji apie tą guzą jau pasakojo užvakar. Nukentėjusioji nurodė, kad bute buvęs vyras (R. V.) trenkė jai iš rankos ir ji nugriuvo. Įvykio vietoje buvę medikai nurodo, kad nukentėjusiajai reikalinga sumuštą vietą pašaldyti, po to matyti, kad nukentėjusioji kažką laiko prisidėjusi prie galvos. Liudytojas G. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. Atvykus juos pasitiko V. L., kuri atrodė blaivi. V. L. jiems nurodė, kad sugyventinis R. V. prieš ją panaudojo smurtą. Tai pasakodama moteris parodė sužalojimą galvos dešinėje pusėje, ten buvo patinimas, liaudiškai vadinamas „guzas“, kuris tikrai labai akivaizdžiai matėsi ir atrodė „šviežias“, tai yra neseniai patirtas, kelių valandų ar dienos laikotarpyje (2 t. b. l. 31-32, 4 t. b. l. 77-79). Liudytoja K. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kolega G. G. juos pasitiko iš matymo (iš praeityje gautų pranešimų) matyta moteris V. L., kuri atrodė vizualiai blaivi ir papasakojo, kad patyrė smurtą nuo buvusio sugyventinio R. V.. Kiek pamena, tą dieną ant moters dešinės kaktos galvos pusės matėsi akivaizdus sužalojimas, kuris galimai buvo neseniai patirtas, taip mano pagal sužalojimo pobūdį – spalvą, patinimą, tai yra, kad jis galėjo būti patirtas neseniai, kelių valandų ar dienos laikotarpyje (2 t. b. l. 13-14). Pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. L. paaiškino, jog šiandien (2021 m. rugsėjo 16 d.) apie 15 val. pas ją į namus atėjo jos buvęs vyras R. V., kuriam teismo nutartimi draudžiama prie jos artintis, ir žodinio konflikto metu jis ne mažiau 1 karto trenkė jai iš rankos kumščio į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime pažymėti sužalojimai V. L. galvos srityje (1 t. b. l. 12-15). Nukentėjusiosios įvykio dieną nustatytus sužalojimus patvirtina ir asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ant V. L. kaktos dešinės pusės yra gumbas (1 t. b. l. 55-58).
18. Šioje vietoje svarbūs liudytojų J. B. ir R. K. (ankstesnė pavardė – L.) parodymai. Štai liudytoja J. B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 11.40 val. V. L. atvyko į Probacijos tarnybą pasiaiškinti dėl sugedusios apykojės, atrodė blaivi. Apie 15 val. V. L. vėl atvyko į jų įstaigą, vizualiai atrodė blaivi, alkoholio kvapas nuo pastarosios nesklido. Matė V. L. galvos dešinėje (šalia smilkinio) patinimą. Pastaroji paaiškino, kad R. V. jai sutrenkė. Patarė nukentėjusiajai grįžus į namus iškviesti policijos pareigūnus (2 t. b. l. 1-2, 4 t. b. l. 47-49). Liudytoja R. K. (ankstesnė pavardė – L.) parodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 15.30 val. prie probacijos tarnybos sutikta V. L. parodė guzą ant kaktos ir pasakė, kad ją sužalojo R. V.. Ji patarė V. L. kreiptis į policiją. Liudytoja pažymėjo, kad rytą, kai V. L. buvo atėjusi, to guzo dar tikrai nebuvo. V. L. vizualiai atrodė blaivi, įtarimo dėl jos girtumo nekilo (2 t. b. l. 7-8, 4 t. b. l. 47-49). Aplinkybę, kad policiją V. L. išsikvietė po probacijos pareigūnių paskatinimo, patvirtino pati nukentėjusioji, tai matyti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose.
19. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojas R. P., kuris, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje slaugos specialistu. Apžiūros metu nukentėjusioji jam paaiškino, kad ją sumušė vyras (pastūmė į televizoriaus spintelę, ar sekciją). Nukentėjusioji atrodė blaivi, kalbėjo rišliai (2 t. b. l. 25-26, 4 t. b. l. 91-94). Liudytojas E. K. parodė, kad su kolega R. P. vyko į iškvietimą, kur rado nukentėjusiąją V. L., kuri atrodė blaivi (2 t. b. l. 37-38, 4 t. b. l. 91-94).
20. Tai, kad nukentėjusioji V. L. 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo sumušta, patvirtina ir specialisto išvados. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. atlikus tyrimą V. L. nustatyti sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies poodinės kraujosruvos, kairės ausies ir kaklo odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai nebūdingi griuvimo traumoms. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 120). Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti apie 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai 2021 m. rugsėjo 16 d. nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Kituose pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir Policijos iškvietimų duomenų registrų įrašuose nėra duomenų, kad V. L. kūne 2021 m. rugsėjo 17 d. apžiūros metu nustatyti sužalojimai būtų buvę aprašyti iki 2021 m. rugsėjo 16 d. įvykio (1 t. b. l. 125-126).
21. Būtent specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) paneigta nuteistojo keliama versija, kad nukentėjusioji sužalojimus galėjo patirti ankstesnio konflikto metu (iš Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. V. L. diagnozuotas galvos sumušimas (1 t. b. l. 24-25)), nes nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (kada nukentėjusioji buvo apžiūrėta specialisto) praėjo 4 dienos, o specialisto išvadoje kategoriškai nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros.
22. Be to, nukentėjusiosios tyrimo metu nurodytą konflikto vietą ir aplinkybę, kad po konflikto su R. V., kuomet jai buvo padaryti sužalojimai, sudužo nuotraukų rėmeliai, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra bei nurodyta, kad kambario gale stovi spinta, prie jos nukritęs rėmelis, matosi šukės (1 t. b. l. 45-46, 48-53).
23. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, R. V. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir kad ją padarė būtent R. V..
24. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas ne tik R. V. atliktus neteisėtus veiksmus bei V. L. patirtus sužalojimus, bet ir vertindamas visą susidariusią konfliktinę situaciją. Pirmosios instancijos teismas nors ir neišsamiai, tačiau nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam R. V. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.
Dėl nuteistajam R. V. paskirtos bausmės
25. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
26. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Skirdamas bausmę R. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad R. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad R. V. nusikalto būdamas teistas (tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikaltimų padarymą), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (turi galiojančių administracinių nuobaudų), nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs (2 t. b. l. 194, 195, 3 t. b. l. 1-16, 17-37). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo R. V. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. V. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 7 mėnesiams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam R. V. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. V. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
28. Nors skundu nekeliamas klausimas dėl civilinio ieškinio priteisimo, tačiau teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu ir konstatuoja, kad skundžiamu 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagrįstai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš R. V. priteista 85,23 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti, baudžiamojoje byloje buvo pareikštas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš R. V. padarytą 85,23 Eur turtinę žalą už nukentėjusiosios V. L. gydymą. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistasis R. V. prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo suteiktos medicininės paslaugos sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo R. V. veiksmai neabejotinai padarė (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija ir kuri nėra atlyginta. Nagrinėjamu atveju įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl nuteistojo R. V. kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti nuteistasis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
30. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistajam R. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. kovo 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš R. V. valstybės naudai priteisti 75 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. 2023 m. kovo 30 d. teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš R. V. valstybės naudai priteisti 115 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam R. V. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam R. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistasis R. V. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, tačiau yra darbingas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymomis ir gynėjo pateiktais prašymais dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo R. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš R. V. valstybės naudai 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.