Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1326-1026/2020 pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir materialinio išlaikymo padidinimo, institucija, byloje teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams bei nustatyta bendravimo tvarka – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo padidinimo

17. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).

18. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

20. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad A. B. įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams A. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 220 Eur. Pagal taikos sutarties 2.2 punktą S. B. įsipareigojo teikti A. B. ataskaitas el. paštu dėl teikiamo periodinio išlaikymo panaudojimo kartu su jas parvirtinančiais įrodymais, 3 punktu šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priteisė iš atsakovo padidintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas, nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu nurodo, kad ieškovės vaikų būtinųjų poreikių lentelė nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji ankščiau yra tenkinusi vaikų specialiuosius poreikius ar yra pirkusi specialią avalynę, patalynę ar čiužinius, apie kuriuos nurodė byloje. Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuo 2018 m. turi vaikiną, kuris nuolatos gyvena pas ją bute ir išlaiko ieškovę. Apeliantas prašo skundžiamu teismo sprendimu pakeisti priteistą išlaikymo dydį sumažinant iki 150 Eur kiekvienam vaikui, nes tokio dydžio išlaikymą pagal savo turtinę atsakovas šiuo metu gali teikti.

Dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad po Kėdainių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai. Kaip matyti, teismo nutarties priėmimo metu A. B. buvo beveik penkeri metai, o A. B. buvo ketverių metų amžiaus. Šio teismo sprendimo priėmimo metu ginčo šalių sūnums yra atitinkamai beveik aštuoneri ir septyneri metai. Vaikai pradėjo lankyti mokyklą: mokosi Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje, A. B. 2 klasėje, o A. B. 1 klasėje. Teismas sprendė, kad per trejus metus vaikų poreikiai objektyviai padidėjo ugdymui, laisvalaikiui, aprangai, higienos priemonėms, maistui, neformaliajam ugdymui, atsirado ir papildomų išlaidų sveikatai, kadangi A. B. reikalingos stuburo, laikysenos korekcijos bei kineziterapijos paslaugos (I tomas el. b. l. 29-31), jam nustatytas atopinis dermatitas (I tomas el. b. l. 40), o A. B. yra nustatytas netaisyklingas pėdos išformavimas, reikalinga speciali ortopedinė avalynė (I tomas el. b. l. 32-37), be to, jam yra nustatytas atopinis dermatitas, vaikas alergiškas laktozei, derinamas maistas. Dermatitui vaistai nekompensuojami, ieškovė perka specialų tepalą. Šių duomenų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl išaugusių vaikų poreikių, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų gynimo principais, priteistą iš atsakovo išlaikymą yra pagrindas padidinti.

23. Ieškovė byloje pateiktoje nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui reikalingų lėšų lentelėje nurodžiusi, kad būtinos išlaidos kiekvienam vaikui kas mėnesį sudaro 715 Eur. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavęs nurodytas išlaidas nustatė, kad visų sezonų apranga ir avalynė, higienos priemonės (muilas, šampūnas, ir kt.), lavinimo priemonės kas mėnesį nėra perkamos. Nors teismas konkrečiai nenurodė, kokia dalimi mažina ieškovės nurodytas išlaidas, tačiau padaryta išvada dėl nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančios nežymiai mažesnės nei minimalios mėnesinės algos dydžio suma, yra pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, 600 Eur suma kas mėnesį reikalinga tokio amžiaus vaikų poreikių patenkinimui yra reali, atitinkanti protingumo ir teisingumo principus, kurios mažinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

24. Be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 60,06 Eur (39,00 Eur x 1,54). Todėl 600 Eur sumą sumažinus socialinės išmokos dydžiu yra pagrindas konstatuoti, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia po 540 Eur. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020)

Dėl šalių turtinės padėties

25. Vertinant šalių turinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ieškovė neturi jai priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neturi automobilio, verčiasi individualia veikla, nuosavo būsto neturi, todėl jį nuomoja (I tomas el. b. l. 45-47). Jos gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius yra vidutiniškai apie 1500-1600 Eur, kas mėnesį perka verslo liudijimus. Ieškovė pateikė duomenis, kad turi įsiskolinimų, ėmė kreditą 1500 Eur iš SAVI.LT bei skolinosi iš draugės. Taip pat nurodė, kad siekia gauti papildomų pajamų ir tuo tikslu neoficialiai valo patalpas bei gauna apie 400 Eur.

26. Atsakovas iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio dirbo Susisiekimo ministerijoje, pajamos buvo apie 2000 Eur atskaičius mokesčius, su priedais – 3000 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2018 m. pabaigos buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo išmoką apie 500-600 Eur. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 2 d. laimėjęs atranką gavo darbą Lietuvos nacionalinėje vežėjų automobiliais asociacijoje LINAVA, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1 010,47 Eur.

27. Atsakovas turi nekilnojamojo turto: butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 166). Turi lizingu išperkamą automobilį BMW 3 (II tomas el. b. l. 109,123-126). Turi kreditorinių įsiskolinimų: Swedbank, AB banko išduotą kredito kortelę, kurios limitas 6000 Eur, kuris šiuo metu išnaudotas (II tomas b. l. 127), Bankui Luminor ir Luminor lizingas kas mėnesį moka 400 Eur už automobilį ir 750 Eur kredito įmokų už butus (II tomas b.l.100-105). Atsakovas nurodęs, kad šiuo metu už butus kreditų mokėjimai sustabdyti metams, o už automobilį nemoka apie 3 mėnesius. Už butus likusi skola bankui yra apie 168 000 Eur. Atsakovas rūpinasi bei išlaiko savo motiną V. B., kuriai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė rūpybą.

28. Atsižvelgiant į visus bylos duomenis, į atsakovo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjusi. Nors apeliantas nurodė, kad dėl kreditorinių įsipareigojimų jo finansinė padėtis nėra gera, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį - pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).

29. Visumos aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus vaikų poreikius atitinkantį išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl išlaikymo padidinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš reikalingos išlaikymui sumos, kurią privalo teikti abu tėvai lygiomis dalimis, išskaičiuojama socialinė išmoka, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, priteistą išlaikymo dydį kiekvienam vaikui sumažinti iki 270 Eur.

30. Nors apeliantas prašo palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo nustatytą pareigą S. B. teikti ataskaitas kas tris mėnesius dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo, nes tokių ataskaitų parengimas nepagrįstai suvaržytų ieškovės S. B. teises, o tą laiką, kurį ji galėtų skirti buvimui su nepilnamečiais vaikais, turėtų skirti ataskaitų rengimui ir kvitų rinkimui.

Dėl bendravimo tvarkos

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

32. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka iš esmės atitinka nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrina abiems tėvams bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, keistinas tik nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktas – dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiko ir vietos. Šiuo punktu nustatyta, kad atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. B. ir A. B. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (pirmuoju bendravimo su vaikais savaitgaliu laikant tos kalendorinės savaitės savaitgalį, kuomet įsiteisėja teismo procesinis sprendimas, kuriuo pakeičiama atsakovo bendravimo su vaikais tvarka), pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos penktadienį, pasibaigus pamokinei ir/ar popamokinei veiklai ir pirmadienį pristatant vaikus į ugdymo įstaigą prieš ugdymo veiklos pradžią, bet ne vėliau kaip iki 8.00 val. Apeliantas prašo nustatyti protingą laiką, leidžiantį atvykti jam iš Vilniaus nepažeidžiant nustatyto darbo laiko ir grąžinti vaikus ne pirmadienio rytą, o sekmadienio vakarą. Sutiktina, kad nustatytas vaikų pasiėmimas penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus popamokinei veiklai dirbančiam atsakovui yra sunkiai įgyvendinamas, todėl yra pagrindas vaikų paėmimo laiką ir vietą pakeisti nurodant, kad atsakovas vaikus pasiima 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai lanko mokyklą ir iš vakaro jiems reikia pasiruošti mokyklai bei užtikrinti tinkamą vaikų poilsį, yra tikslinga pakeisti vaikų grąžinimo laiką, iš pirmadienio į sekmadienį. Kitos teismo nustatytos bendravimo tvarkos dalys paliekamos nepakeistos, nes tai nepažeidžia šalių teisių bei nepilnamečių vaikų interesų.

34. Apeliantas prašo pakeisti bendravimo tvarkoje nustatytą imperatyvą kas antrą savaitgalį matytis su vaikais į teisę su jais matytis kas antrą savaitgalį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, nes nei įstatymas (CK 3.170 straipsnis), nei pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nenustato atsakovui imperatyvo matytis ir bendrauti su vaikais.

35. Atsakovas prašo nustatyti pareigą lygiomis dalimis su ieškove dalintis vaikų pervežimą į Vilnių, o nesant galimybei nustatyti kuro kompensavimo mechanizmą, tačiau ir šis apeliacinio skundo argumentas netenkinamas atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnamečius vaikus, kadangi gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda arba prisideda iš dalies.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą teismo sprendimą yra pagrindas pakeisti sumažinant iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 270 Eur per mėnesį ir pakeisti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos pirmame punkte nustatytą nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 str. 1, 2 d.).

38. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 300 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir 75 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, t. y. iš viso 375 Eur. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleista. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendrai ieškinys patenkintas iš dalies (86 %). Ieškovės turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo patenkintas 80 % ((300-220)/320-220). Vadinasi neturtinis ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo buvo patenkintas 92 % (86x2-80). Ieškovei iš atsakovo priteista 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei iš atsakovo buvo priteista 22 Eur žyminio mokesčio nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.

39. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, yra patenkinama 50 % ((270-220)/320-220) ieškinio turtinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pakeitė nežymiai, sprendžiama, kad po šio pakeitimo ieškinio neturtinis reikalavimas tapo patenkintas 90 %, todėl bendrai ieškinio reikalavimai yra patenkinami 70 % ((90+50)/2). Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 322,50 Eur su mažintina iki 262,50 Eur (375x70%).

40. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 15 Eur ((270-220)x2x12x3%=9<20x75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., CPK 85 str. 1 d. 3 p.). 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio suma nuo 22 Eur sumažintina iki 15 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

41. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 116 Eur žyminio mokesčio, o nuo 40 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra atleistas. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: skundo neturtinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintas 30 %, o skundo turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 20 % ((300-270)/(300-150)x100%). Bendra patenkintų apeliacinio skundo dalis sudaro 25 % ((30+20)/2), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 29,00 Eur (116x25%) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms apmokėti (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo, iš ieškovės valstybei nepriteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo atsakovas yra atleistas (CPK 96 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių sūnų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimui teismui dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki vaikų pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumažinti iki 270 Eur (dviejų šimtų eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Pakeisti bendravimo tvarkos 1 punktą ir išdėstyti taip: atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. B. ir A. B. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (pirmuoju bendravimo su vaikais savaitgaliu laikant tos kalendorinės savaitės savaitgalį, kuomet įsiteisėja teismo procesinis sprendimas, kuriuo pakeičiama atsakovo bendravimo su vaikais tvarka), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios penktadienį iki 18.00 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

Ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 322,50 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 50 centų) sumažinti iki 262,50 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 50 centų).

Valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų) sumažinti iki 15,00 Eur (penkiolikos eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.