Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1326-1026/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-19
Bylos Nr.: e2-1326-1026/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17061-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7Bylinėjimosi išlaidos
3.1.7.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1326-1026/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17061-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;3.1.7;3.1.7.1.1;3.1.7.6;3.1.7.8;3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant D. R., M. T., V. K.,dalyvaujant ieškovei S. B.,atsakovui A. B.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir materialinio išlaikymo padidinimo, institucija, byloje teikianti išvada – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. B. pateiktu patikslintu ieškiniu teismo prašo:

1) padidinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017, nustatytą materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 320 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. B..

Žemesnės instancijos teismas

2) padidinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017, nustatytą materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 320 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. B..

Šalies argumentai

Ieškovė prašo nustatyti, kad faktinės išlaidos (mokestis už mokslą, uniformos, rinkliavos ir šventės mokykloje, reikmenys formaliam ir neformaliam ugdymui, kanceliarinės prekės, priemonės ugdymui, išvykos, ekskursijos, stovyklos, rūbai ir avalynė pagal sezoną, vaiko kambario baldai, čiužiniai, patalynė, vaistai, gydymas, operacijos, skiepai, dantų priežiūra, ortodonto paslaugos, kineziterapija, psichologas, vaikų gimtadienio šventė, draugų gimtadieniai) apmokamos pagal faktą lygiomis dalimis.

3) pakeisti 2014-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje 2-38108-96/2014 3.4 papunktį (dalyje dėl bendravimo su vaikais švenčių dienomis) ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017 3 punktą (dalyje dėl bendrosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos) ir nustatyti ieškovės prašomą ir nurodomą ieškinyje atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. ir A. B. tvarką;

4) pakeisti 2017-11-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 2652-347/2017 patvirtintą taikos sutartį ir panaikinti šios sutarties 2.2. punktą, jog „S. B. įsipareigoja kas tris mėnesius nuo šios sutarties teisme patvirtinimo dienos pateikti A. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ataskaitas dėl A. B. teikiamo periodinio mėnesio išlaikymo panaudojimo kartu su jas patvirtinančiais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje, teiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2017-11-08 patvirtintos šalių taikos sutarties, pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, vaikai turi specialiųjų poreikių, dėl ko atsakovo teikiamas išlaikymas nebeužtikrina vaikų poreikių tenkinimo bei pablogėjo ieškovės finansinė padėtis, o atsakovas gera valia didesne dalimi neprisideda, nors jo turtinė padėtis gera. Paaiškino, jog ieškinį teikia remiantis ir turtinės padėties pasikeitimu, ir vaikų poreikių padidėjimu. Atsakovas teikia už abu vaikus 440 Eur išlaikymą per mėnesį, be šios sumos prisideda kartais per metus 2-3 kartus nupirkdamas rūbelių, avalynės, maisto. Nurodė, jog 2017 m. gyveno pas tėvus nuosavame name, tėvai padėjo prižiūrėti vaikus, o nuo 2018 m. vidurio persikraustė gyventi į Kauną. 2018 m. ji dirbo valstybės tarnyboje, departamente, tačiau neturėjo kur palikti dažnai vaikų, nes darbas nuo 8 val. iki 17 val., todėl turėjo išeiti iš darbo, baigė kursus, įgijo kosmetologijos specialybę. Be kosmetologijos specialybės, ieškovė nurodė, jog turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, specialybė - aplinkos apsaugos politika. Teigia, jog nuo 2017 m. iki 2020 m. turtinė padėtis dėl gaunamų pajamų iš esmės pagerėjo. Paaiškino, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius būna apie 1500-1600 Eur vidurkis, kas mėnesį perka verslo liudijimus, dirba kas antrą dieną. Nurodė, jog turi vieną kreditą 1500 Eur iš SAVI.LT, kadangi reikia išlaikyti vaikus, viena neišgali išlaikyti. Vaikų poreikiai pasikeitė, kadangi vaikai anksčiau ėjo į darželį, kur buvo nemokamas maitinimas, nemokama prailginta grupė, o dabar lanko mokyklą, kurioje dauguma dalykų mokama. Nurodė, jog vaikų materialinių poreikių padidėjimą lemia išlaidos ugdymo reikmėms, vadovėliams, internetui, telefonui, atsirado didesnis įvairių pramogų poreikis ir kt., kas suponuoja pagrindą teigti, kad vaikų poreikiai yra ženkliai padidėję. Nepilnamečiai vaikai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kurioje mokslas yra mokamas, metams kainuoja po 100 Eur kiekvienam vaikui, reikalingos papildomos lėšos ugdymo reikmėms, vadovėliams. Vaikai turi specialiųjų poreikių, kurie vaikams nustatyti 2019 m. – A. diagnozuota netaisyklinga laikysena, vystosi skoliozė, buvo darytas rentgenas, reikalingos kineziterapeuto paslaugos, baseinas, mankštos, rekomenduojama ortopedinis čiužinys, kėdės atlošas. Nuo kūdikystės abu vaikai serga atopiniu dermatitu, reikalinga antialerginė patalynė, amoliantai, hipoalerginės higienos priemonės, kad neišprovokuoti dermatito, reikalinga sveika mityba, kokybiškas ir ekologiškas maistas. Sūnui A. dėl netaisyklingos eisenos ir netaisyklingo pėdos išformavimo reikalingos mankštos, kineziterapeuto paslaugos. Vaikai lanko prailgintą grupę, kuri vienam vaikui kainuoja 70 Eur per mėnesį. Teigia, jog toks finansinis krūvis jai per didelis, buvo priversta net skolintis pinigų ir iš draugės ir pasiimti kreditą.

Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimo sumą ir prašė padidinti vaikų išlaikymą iki 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismo posėdžio metu nurodė ir tai, jog vaikų būtinųjų poreikių išlaidas sudaro – būstas ir mokesčiai 170 Eur vienam vaikui (pastovi nuoma 390 Eur, mokesčiai – 120 Eur); maistas 120 Eur vienam vaikui (pietūs ir pavakariai mokykloje – 5 Eur vaikui per dieną, užkandžiai, vakarienė). Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į savivaldybę dėl nemokamo maitinimo, kuris bus skiriamas šiais metais. Formalus ugdymas – 170 Eur kiekvienam vaikui. vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, A. (duomenys neskelbtini) klasėje ((duomenys neskelbtini) m. ) o A. (duomenys neskelbtini) klasėje ((duomenys neskelbtini) m.). Papildomas ugdymas, nuo 8 val. iki 13 val. nemokamai, tačiau nuo 13 val. iki 17 val. yra prailginta grupė, vaikai ten paruošia pamokas, mėnesiui 70 Eur vienam vaikui. Ieškovei nėra galimybės kas antrą dieną vaikus vesti tik į prailgintą grupę, kadangi ieškovė dirba, turi kitų veiklų. Į būrelius šiuo metu dar neleidžia, vaikai nori lankyti karatė – 35 Eur, nes valstybė nefinansuoja, ir keramiką dalinai finansuoja – 7 Eur. Abu būreliai mokykloje. Neformalus ugdymas - apie 60 Eur vienam vaikui, kadangi nuo 2019 metų, kiekvieną pirmadienį, antradienį, trečiadienį vaikus veža į plaukimo mokyklą, rekomendavo gydytojas, mėnesiui vienam vaikui kainuoja 23,16 Eur. Mokykloje vaikai lankys baseiną, kaip pamoką, kuris nemokamas, bet nuvežimas kainuoja 7,20 Eur per mėnesį A. Nurodė, jog už formalų ugdymą, kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, t. y. mokslų metų pradžioje, susidarys išlaidos – mokestis už mokslą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje - 100 Eur metams, uniformos - 121 Eur metams (polo marškinėliai, ilgomis ir trumpomis rankovėmis 2 vnt. - 50 Eur., kelnės - 29 Eur., švarkas - 42 Eur.), kanceliarinės prekės - 100 Eur, kuprinė - 50 Eur, pratybos - 50 Eur, knygos - 50 Eur, rinkliava klasės išlaidoms (spausdinimas, priemonės klasei, kempinės, kreida, priemonės edukacijai ir kt. - 100 Eur) – iš viso 571 Eur, kurias ieškovė siūlo pagal pateiktus čekius su atsakovu mokėti lygiomis dalimis, nes nežino kaip apskaičiuoti tokias išlaidas, o jei susitarti nepavyksta, tai maždaug per mėnesį apie 48 Eur. Higienos priemonės, kirpykla – per mėnesį apie 30 Eur vaikui, kadangi vaikai alergiški, reikia pirkti neutralias priemones, kremas kūnui atopinei odai 16-17 Eur, vasarą kremas nuo saulės, žiemą veido kremas nuo šalčio, dušo žėlė atopinei odai, šampūnas, muilas 4 Eur, dantų pasta 3 Eur, dantų šepetėliai po 1,50 Eur, tualeto reikmenys ir kt.).Transporto išlaidos – 30 Eur vienam vaikui, kadangi šiuo metu skolinasi automobilį, nes nuosavo automobilio neturi, reikia vežioti vaikus į mokyklą, būrelius, draugų gimtadienius, šventes. Vaikai abu turi telefonus, kiekvieną mėnesį ieškovė pildo sąskaitas, moka apie 5 Eu kiekvienam vaikui. Laisvalaikio išlaidų ir teikiamų kišenpinigių ieškovė neįtraukia, kadangi jas apmoka iš Valstybės biudžeto gaunamų vaiko pinigų po 60 Eur už kiekvieną vaiką. Sveikata, skiepai, vitaminai – ieškovė nurodė, jog sudaro apie 55 Eur, kadangi perka žuvų taukus (apie 10 Eur), žiemos sezonui vitaminas C, vaikiški vitaminai (apie 10 Eur) bei pridedama nenumatytos išlaidos dantų taisymui (apie 25 Eur). Skiepai – skiepijasi nuo erkinio encefalito, skiepas 25 Eur, tai abiems vaikams 50 Eur. Nurodė, jog ji pati vaikams išleidžia ir 1600 Eur ir 1000 Eur per mėnesį. Nurodė, jog tenka samdyti ir auklę, kai ji dirba, o atsakovas vaikų nepasiima. Vieną kartą į savaitę norėtų samdyti auklę – 35-40 Eur dienai abiems vaikams, kadangi savaitgaliais tenka dirbti, per mėnesį 120 Eur vienam vaikui. Iš viso būtinos vaikų išlaidos ieškovės paskaičiavimu sudaro 715 Eur kiekvienam vaikui. Mano, jog išlaidas, kurios apmokamos pagal faktines aplinkybes - mokytojų dovanoms (gimtadieniai, Kalėdos, Velykos), mokslo metų pradžios šventė, mokslo metų pabaigtuvės), reikmenys neformaliam ugdymui, šventės, apdovanojimai, išvykos mokykloje, ekskursijos, stovyklos, draugų gimtadieniai, rūbai, avalynė pagal sezoną, vaiko kambario baldai, čiužiniai, patalynė, vaistai nuo peršalimo, skausmo, antibiotikai, gydymas, operacijos, skiepai, dantų priežiūra, kineziterapija, psichologas, ortodonto paslaugos, vaikų gimtadienio šventė - turėtų mokėti abu tiek ieškovas, tiek atsakovas lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, jog iš prašomos priteisti 350 Eur sumos jau yra atskaičiuota iš valstybės gaunama išmoka. Ieškovė mano, kad atsakovas gali teikti prašomą 350 Eur išlaikymą, kadangi turi nekilnojamojo turto, prabangų automobilį, turi išsilavinimą, verslininkas, yra sveikas.

Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodė, jog ginčo dėl laikotarpių nėra, nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kadangi jei netinka atsakovo nurodytas vaikų pasiėmimo laikas 10 val. ir vaikų parvežimo laikas 17 val. Ieškovė teigia, jog jei tinkamas vaikų pasiėmimo laikas yra 8 val., kadangi ji dirba nuo 8 val. ir neturėtų kur 2 valandas palikti vaikų, o dėl vaikų parvežimo laiko sutiktų, jog atsakovas vaikus parvežtų 18 val. Ieškovė taip pat nurodė, jog nesutinka su atsakovo nurodyta tvarka, kad ieškovė turėtų nuvežti atsakovui vaikus ir parsivežti, kadangi ieškovei ir taip visas vaikų krūvis tenka, ji visada būna su vaikais, kai jie serga, kai ruošia pamokas, jai tenka visa buitis, o atsakovas tik pasiima savaitgaliais. Ieškovė nesutiko kompensuoti atsakovui transporto išlaidas už vaikų pasiėmimą ar parvežimą, nurodė, jog gali kompensuoti autobuso bilietą atsakovui. Ieškovė sutinka, kad per tėvo dieną vaikai būtų su atsakovu, tačiau nesutinka, kad atsakovas per tėvo dieną vaikus pasiimtų diena prieš. Dėl atsakovo gimimo dienos - sutinka, kad tą pačią dieną pasiimtų, bet ne iš vakaro. Ieškovė mano, kad močiutė V. B. neturi būti įtraukta dėl bendravimo, turi būti tik tėtis ir mama. Nurodė, jog retai vaikai bendrauja dabar su močiute, o kai atsakovas pasiima vaikus, tai vežasi pas močiutę, ieškovė nedraudžia vaikams bendrauti su močiute. Prašo neįpareigoti jos priversti vaikus bendrauti su močiute, jie patys apsisprendžia kada paskambinti, kada pabendrauti. Dėl susirgimų, mano kad turi spręsti gydytojai, tokia sąlyga negali būti įtraukta į teismo sprendimą. Ieškovė nesutinka su ataskaitos teikimu atsakovui, nes dėl jų dažniausiai kyla didžiausi konfliktai. Kadangi atsiskaito kartais skirtingomis kortelėmis, nes kartais sumoka sesė už ją, ji atiduoda grynais pinigais jai po to, kortelę kartais nuolaidų pasiskolina iš kitų žmonių parduotuvėje. Už maistą atsiskaito dažniausią savo kortele, kartais sesės, tėčio, tačiau tai būna retai. Grynus pinigus įsineša į kortelę. Prašė ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, papildomuose paaiškinimuose nurodė ir teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Paaiškino, jog nuo 2017 m. jo turtinė padėtis pablogėjo, ypač 2020 metų pradžioje. Paaiškino, jog 2018 m. atsidarė įmonę (duomenys neskelbtini), užsiėmė tarpininkavimu. Dėl karantino verslas sustojo, uždaryti ofisai, atleistas darbuotojas, ir iki kitų metų vidurio mano, kad situacija nepasikeis. Nurodė, jog darbo santykiai Lietuvoje nutrūko 2018 m. rugpjūčio mėnesį, dirbo (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo (duomenys neskelbtini), darbas (duomenys neskelbtini), pajamos buvo apie 2000 Eur atskaičius mokesčius ir buvo mokami priedai už pragyvenimą, transportą, tai iš viso apie 3000 Eur atskaičius mokesčius. Nurodė, jog pabaigęs vidurinę mokyklą įgijo informacinių technologijų ir reklamos komersanto profesijas, turi teisės bakalauro ir magistro laipsnius, kolegijoje baigė verslo konsultavimą, Skučienės kolegijoje įgijo juriskonsultanto profesiją. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo nuo 2018 m. pabaigos, gaudavo išmoką apie 500-600 Eur, iš kurių mokėjo alimentus. Iš Užimtumo tarnybos nebuvo darbo pasiūlymų, tikėjosi, jog gali dirbti jo kompetenciją atitinkantį darbą. Šiuo metu planuoja eiti į informatikos – programavimo kursus, kursai truks 6 mėnesius, po kurių tikisi galėsiąs susirasti darbą. Teigia, jog šiai dienai neturi jokių pajamų, gyvena iš santaupų ir skolintų lėšų. 2019 m. pabaigoje pardavė turtą (duomenys neskelbtini), jį pardavus buvo kompensuota skola. 2020 m. vasarą gyveno iš kredito kortelės, kurios limitas 6000 Eur, jis yra šiuo metu išnaudotas, pinigus pragyvenimui apie 3200 Eur yra paskolinę draugai, žodinėmis sutartimis. Nurodė ir tai, jog turi kreditinių įsiskolinimų – bankui Luminor (buvęs Nordea) ir Luminor lizingas (buvęs Nordea), kas mėnesį moka jiems 400 Eur už automobilį ir 750 Eur už abu butus. Teigia, jog šiuo metu už butus mokėjimai sustabdyti metams, o už automobilį nemoka apie 3 mėnesius. Už butus likusi skola bankui yra apie 168 000 Eur. Turi butą (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tai sklypas ant kurio stovi namas, kuriame yra atsakovo butas, (duomenys neskelbtini). Už butą, (duomenys neskelbtini), žiemą už mokesčius moka apie 80 Eur, vasarą apie 20-25 Eur. Turi lizingu išperkamą automobilį (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas. Turi išlaikytinę – motiną, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė jo rūpybą mamai V. B., jis padeda jai finansiškai, iš savęs apmoka komunalines išlaidas, kadangi motina gauna mažas pajamas apie 300 Eur pensijos. Jis pats per mėnesį išleidžia apie 250 Eur maistui.

Teigia, jog ieškovės visada veiksmai buvo nukreipti prieš jį, kad negautų pajamų, prieš jo reputaciją, kad pakenkti jam, pažeminti, todėl jam sudėtinga iki šiol susirasti darbą Lietuvoje. Išlaikymo pareigos niekada nevengė, buvo laikotarpis, maždaug apie 2016 metus, kai atsakovas mokėjo po 700 Eur išlaikymą, tačiau šiuo metu neturi tam galimybių. Jis ieško darbo, per CV-Online siuntė daugeliui darbdavių gyvenimo aprašymą, tačiau jokių rezultatų nėra. Neturi tokių sveikatos nusiskundimų, dėl kurių negalėtų dirbti, žalingų įpročių neturi. Mano, jog šiai dienai jo turtinė padėtis yra bloga. Šiai dienai pilnai užtenka vaikams išlaikymo po 150 Eur ir tokio dydžio jis sutiktų teikti, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, bet nemano, kad tokia suma turėtų būti iki pilnametystės. Nesutinka, kad ieškovės mokama nuoma už butą turi būti dalinta ant trijų asmenų. Mano, kad jo turtinė padėtis nesikeis iki 2021 m. vasaros. Nurodė, jog ataskaitos teikti jam iš ieškovės nereikėtų, jei būtų pateikti tikri čekiai, o ne išpučiantys sumas. Atsakovas negali valdyti vaikams teikiamo išlaikymo, pateikti ieškovės čekiai kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, kadangi buvo ir atvejis, kai ieškovė paėmė vaikų santaupas pirkti dviračiams, tačiau jų nenupirko. Teigia, jog nuolat perka vaikams rūbus, knygas, edukacinius žaislus ir kitus reikalingus daiktus, pirko vaistus, vitaminus ir kremus, kurių užtekdavo ilgam laikui, finansavo skiepus nuo meningokoko ir erkinio encefalito. Atsakovas nurodė, jog sutinka su maisto išlaidoms, nesutinka su higiena, kirpykla, mano jog iš viso 15 Eur užtektų, nesutinka su aprangos išlaidomis, mano, kad užtektų per mėnesį 40 Eur vaikui. Ieškovas nesutinka su formalaus ugdymo 170 Eur išlaidomis vaikui, nes nėra pateikta įrodymų tam, sutartyje su mokykla nėra nurodytos sumos. Nesutinka iš dalies su neformalaus ugdymo išlaidomis, nurodo, jog būreliai tai būna, tai nebūna, ieškovė dirba kas antra diena, tai gali pabūti su vaikais ir namie, pats atsakovas tinkamos sumos negali nurodyti. Būsto nuomos kaina taip pat išpūsta, mano, jog nuėmus nuomos sumą, pinigų vaikų išlaikymui užtektų. Ieškovė nuo 2018 m. yra artimuose santykiuose su S. K., su kuriuo tam tikrą laiką gyveno kartu, jis nuolatos nakvoja ieškovės nuomojamame bute, atitinkamai didindamas buto komunalines išlaidas ir valgydamas bendrą maistą, todėl nėra teisinga ieškovei visas buto nuomos ir jo išlaikymo išlaidas dalinti į tris dalis. Teigia, jog būtiniesiems poreikiams vaikams užtektų dabartinės išlaikymo sumos 220 Eur ir nėra pagrindo jo didinti. Mano, jog vaikų poreikiai nuo 2017 m. pasikeitė neženkliai, atsirado tik mokykla. Atsakovas nurodė, jog su specialiais vaikų poreikiais nesutinka, nemano, kad reikia specialios avalynės ar čiužinių, dermatitas yra nuolatinis procesas, vaikai nėra neįgalūs, namuose kartais reikia padaryti mankštelę savarankiškai, tačiau kažkokių ypatingų priemonių nereikia. Mano, jog ieškovės poreikių lentelėje nurodomos išlaidos neatitinka realių vaikų poreikių, išlaidos yra išpūstos, nepagrįstos čekiais. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos, atsakovas nurodė, jog tinka bendravimo tvarkos grafikas pagal ieškovę dalinai, netinka tik dėl pasiėmimų savaitgaliais, kadangi jis gali išvykti į (duomenys neskelbtini) ir gali negalėti pasiimti vaikų. Taip pat nurodė, jog turėtų būti sudaryta galimybė atostogų metu pasikeičiant, kas antrą bendravimo tvarkoje nurodytą atvejį, ieškovei su atsakovu, atvežti ir parvežti vaikus vienas pas kitą. Mano, jog bendravimo tvarka su močiute turi būti nustatyta, prašo palikti bendravimo tvarką su močiute, nekeisti kas buvo nuspręsta Kėdainių teismo. Teigia, jog močiutė su vaikais bendrauja pagal galimybę, tačiau ieškovė kartais ir nekelia telefono kai skambina.

Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisų apsaugos skyrius išvadoje nurodė ir institucijos atstovė teismo posėdžio paaiškino, jog 2019-11-08 vaiko teisių specialistas apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad butas įrengtas prabangiai ir šiuolaikiškai, bute švaru, tvarkinga. Mano, jog vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Institucijos nuomone, tikslinga nustatyti geriausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką, įvertinus įrodymus dėl vaikų užimtumo, poreikių bei interesų, bei kad bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir vykdoma realiai. Konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų, užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų bei jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Nurodoma, jog augant vaikui, keičiasi jo poreikiai ir atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, t. y. reikalingos didesnės piniginės lėšos jo išlaikymui, todėl pritariama išlaikymo padidinimui. Institucijos atstovė nurodė, jog atsakovas pripažino, kad vaiko poreikiai padidėję, nuo priteisto išlaikymo praėjo 3 metai, vaikai pradėjo lankyti mokyklą, todėl pagrindas padidinti vaikų išlaikymą yra, o vertinant išlaikymo dydį vertinami vaiko poreikiai. Mano, jog atsakovui nesutinkant su pateiktais ieškovės įrodymais, jis turi teisę teikti savo įrodymus, tačiau jų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. B. ir S. B. yra A. B. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 13-15). 2014-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38108-96/2014 nutrakta S. B. ir A. B. santuoka bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, atsakovas A. B. įsipareigojo teikti A. B. išlaikymą po 500 Lt (144,81 Eur), o S. B. A. B. skiria išlaikymą po 500 Lt (144,81 Eur) (e. b. l. 17-21). 2017 m. lapkričio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1 punktą šalys susitarė A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su S. B., pagal 2 punktą susitarė, kad A. B. įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams A. B. ir A. B. materialinį išlaikymą kiekvienam po 220 Eur. Kėdainių rajono apylinkės tesimo 2017-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017, pagal 2.2 punktą S. B. įsipareigojo teikti A. B. ataskaitas el. paštu dėl teikiamo periodinio mėnesinio išlaikymo panaudojimo kartu su jas patvirtinančiais įrodymais, 3 punktu šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos (e. b. l. 22-25).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės prašomo padidinti išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos, dėl įpareigojimo teikti atsakovui ataskaitas. Ieškovė patikslino prašomo priteisti materialinio išlaikymo dydį iki 350 Eur kiekvienam vaikui (CPK 377 straipsnis). Ieškovė ieškinį grindžia dviem pagrindais, t. y. padidėjusiais vaikų poreikiais bei pablogėjusia ieškovės turtine padėtimi. Nurodo, jog atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka, vaikai pradėjo lankyti mokyklą, turi specialiųjų poreikių ir jai vienai išlaikyti vaikus yra per sunku. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškiniu, nurodė, jog jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, mano, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės. Atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis maisto išlaidomis, nesutiko su higienos, kirpyklos, aprangos, formalaus ugdymo išlaidomis, nuomos mokesčio paskirstymu, iš dalies nesutiko su neformalaus ugdymo išlaidomis. Atsakovas mano, jog vaikų būtiniesiems poreikiams užtektų 220 Eur dydžio, tačiau atsižvelgiant į šiuo metu esančią jo turtinę padėtį, galėtų mokėti po 150 Eur.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Nors ieškovė nurodė, kad ieškinį grindžia abiem pagrindais, t.y. ir savo turtinės padėties pablogėjimu, tačiau iš bylos duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi. Ieškovės teigimu ji nuo 2017-11-08 patvirtintos šalių taikos sutarties 2017 m. dar gyveno pas tėvus nuosavame name, tėvai padėjo prižiūrėti vaikus, o nuo 2018 m. vidurio persikraustė gyventi į Kauną. Ieškovė neturi jai priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nebeturi automobilio, verčiasi individualia veikla, kadangi ieškovė nuosavo būsto neturi, jį tenka nuomotis (I tomas el.b.l. 45-47). Dar 2018 m. ieškovė dirbo valstybės tarnyboje, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, specialybė - aplinkos apsaugos politika. Kadangi darbas buvo nuo 8 val. iki 17 val., o ji neturėjo kur palikti vaikų, todėl turėjo išeiti iš darbo. Vėliau baigė kursus, įgijo kosmetologės specialybę. Taigi, ieškovė teikdama paaiškinimus, patikslino ir teismas laiko, kad nuo 2017 m. iki 2020 m. jos turtinė padėtis nepablogėjo, o gaunamų pajamų atžvilgiu nežymiai pagerėjo. Jos gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius yra vidutiniškai apie 1500-1600 Eur, kas mėnesį perka verslo liudijimus, dirba kas antrą dieną. Į bylą ieškovė teikė tai pagrindžiančių dokumentų kopijas (I tomas el.b.l.28). Ieškovė be kita ko teikė duomenis, kad turi įsiskolinimų, ėmė kreditą 1500 Eur iš SAVI.LT bei skolinosi iš draugės. Taip pat nurodė, kad siekia gauti papildomų pajamų ir tuo tikslu neoficialiai valo patalpas bei gauna apie 400 Eur sumą. Todėl, teismas laiko, kad ieškovės turtinė padėtis nėra pablogėjusi, o jos pastangos ir turtinė padėtis yra pakankama išsilaikyti pačiai bei prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo turtinė padėtis po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. priimtos nutarties, kai buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, iš esmės pablogėjo, ypač 2020 metų pradžioje. Atsakovas 2018 m. buvo atsidaręs įmonę (duomenys neskelbtini), užsiėmė tarpininkavimu. Dėl karantino verslas sustojo, uždaryti ofisai. Paskutinė darbo vieta Lietuvoje buvo iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio, kur dirbo (duomenys neskelbtini), pajamos buvo apie 2000 Eur atskaičius mokesčius, su priedais buvo 3000 Eur atskaičius mokesčius. Šiuo metu jis Lietuvoje neturi oficialaus darbo. Atsakovas pabaigęs vidurinę mokyklą įgijo informacinių technologijų ir reklamos komersanto profesijas, turi teisės bakalauro ir magistro laipsnį, kolegijoje baigė verslo konsultavimą, Skučienės kolegijoje įgijo juriskonsultanto profesiją. Atsakovas registruotas užimtumo tarnyboje nuo 2018 m. pabaigos, gaudavo išmoką apie 500-600 Eur. Šiuo metu jis negauna jokių pajamų, teigia, kad gyvena iš santaupų ir skolintų lėšų (b.l. 169). Atsakovas turi nekilnojamojo turto: butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 166). Turi lizingu išperkamą automobilį (duomenys neskelbtini) (II tomas el.b.l. 109,123-126). Turi kreditinių įsiskolinimų: Swedbank, AB banko išduotą kredito kortelę, kurios limitas 6000 Eur, kuris metu išnaudotas (II tomas b.l. 127). Atsakovas teigia, kad skolinasi lėšas pagyvenimui iš draugų, yra pasiskolinęs žodine sutartimi apie 3200 Eur, bankui Luminor (buvęs Nordea) ir Luminor lizingas (buvęs Nordea), kas mėnesį moka 400 Eur už automobilį ir 750 Eur už kreditus už butus (II tomas b.l.100-105). Atsakovas nurodė, kad šiuo metu už butus kreditų mokėjimai sustabdyti metams, o už automobilį nemoka apie 3 mėnesius. Už butus likusi skola bankui yra apie 168 000 Eur. Kaip minėta, atsakovas turi butą (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina. Už buto, (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas moka apie 80 Eur, vasarą apie 20-25 Eur. Teigia, jog gyvena vienas. Atsakovas rūpinasi bei turi išlaikomą asmenį savo motiną V. B., kuriai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė jo rūpybą. Atsakovo teigimu, padeda jai finansiškai, iš savęs apmoka komunalines išlaidas, kadangi motina gauna mažas pajamas apie 300 Eur pensijos. Atsakovas per mėnesį išleidžia apie 250 Eur maistui.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Taigi, vertinat abiejų šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovė neturi asmeninio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau gauna bei siekia gauti pajamų, tuo tarpu atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau negauna oficialių pajamų. Abi ginčo šalys yra pakankamai jauno amžiaus, iš esmės darbingi, nenurodė turintys sveikatos problemų, tokių duomenų į bylą neteikė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi išlaikomus asmenis, atsakovas rūpinasi ir savo motina. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Nors atsakovas nurodo, kad jis šiuo metu negauna pajamų, teigia, jog neranda jokių papildomų galimybių gauti darbą Lietuvoje, o jo darbas (duomenys neskelbtini) nutrūko dėl pandemijos situacijos, tačiau išklausius atsakovą kyla rimtų abejonių, kad atitinkamą kvalifikaciją ir kompetencijas turintis asmuo neturi galimybių ir, ar jas visas išnaudojo gauti jo kvalifikaciją atitinkanti darbą. Nors atsakovas neteikė teismui duomenų apie tai, kad jis siuntė užklausas darbdaviams ar dalyvavo valstybės konkursuose, valstybės tarnybos atitinkamoms pareigoms užimti, o tik nurodė, kad per CV-Online siuntė daugeliui darbdavių gyvenimo aprašymą, tačiau atsakovas vis akcentavo, kad jo reputacijai pakenkė ieškovė. Tokius argumentus teismas atmeta kaip nepatvirtintus jokiais duomenimis. Atsakovas nurodė, kad jis yra įgiję informacinių technologijų ir reklamos komersanto profesijas, be to, turi teisės bakalauro ir magistro laipsnius, kolegijoje baigė verslo konsultavimą, Skučienės kolegijoje įgijo juriskonsultanto profesiją. Šiuo metu planuoja eiti į informatikos – programavimo 6 mėnesių kursus, po kurių tikisi galėsiąs susirasti darbą. Atsakovas mano, jog šiai dienai jo turtinė padėtis yra bloga. Tačiau, kaip minėta, teismui tokia išvada neseka. Atsakovas yra gana jauno amžiaus, turintis kelias profesijas asmuo ir gali bei turi imtis priemonių, jog gautų pradžioje galbūt mažesnes pajamas, tačiau būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Todėl, atsižvelgiant į visus bylos duomenis, į atsakovo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei galimybes gauti pajamų, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas būdamas darbingas, negalėtų iš esmės pagerinti savo turtinės padėties ir teikti sūnų poreikius atitinkamo dydžio išlaikymą. Be to, ginčo šalių sūnų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, t. y. ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnamečius vaikus, kadangi gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda arba prisideda iš dalies. Jo nurodytos papildomos dovanos, pirkiniai sūnums neužtikrina kasdienių vaikų poreikių.

Apibendrinant bei įvertinus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad ieškovės materialinė padėtis nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, kai buvo priteistas išlaikymas šalių sūnums nėra pablogėjusi, o atsakovo iš esmės nepagerėjo, bet ir nėra žymiai pablogėjusi, gaunamų pajamų atžvilgiu yra pakitusi, tačiau jis turi visas galimybes šią padėtį pagerinti. Atsakovas A. B. nurodė ir tai, kad turi kreditinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl jo finansinė padėtis nėra gera. Iš bylos duomenų iš tiesių matyti, kad jis turi įsiskolinimų. Tačiau, vis tik teismas atmeta šiuos atsakovo teiginius kaip nepagrįstus. Kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį - pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Todėl, įvertinus atsakovo galimybes gauti pajamų, turimą turtą, teigti, kad atstovo turtinė padėtis, net jam ir turint skolinių įsipareigojimų, yra sudėtinga, nėra jokio pagrindo. Todėl, trumpalaikis atsakovo finansinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnamečiams vaikams, dydžio.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnums, savo reikalavimą grindžia ir tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai. Iš tiesų, nuo teismo sprendimo (nutarties), kuris buvo priimtas 2017 m. lapkričio 8 d., iki ieškinio pateikimo (2019 m. spalio 15 d.), praėjo beveik dveji metai, šiuo sprendimo priėmimo metu yra praėję beveik treji metai. Kaip matyti, teismo nutarties priėmimo metu A. B. buvo beveik (duomenys neskelbtini) metai, o A. B. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Šio teismo sprendimo priėmimo metu ginčo šalių sūnums yra atitinkamai beveik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai. Nepilnamečių vaikų poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Per paminėtą laikotarpį vaikai pradėjo lankyti mokyklą: mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, A. B. (duomenys neskelbtini) klasėje, o A. B. (duomenys neskelbtini) klasėje. Teismas sprendžia, kad per trejus metus vaikų poreikiai objektyviai padidėjo ugdymui, kadangi vaikai pradėjo lankyti mokyklą, laisvalaikiui, aprangai, higienos priemonėms, maistui, neformaliajam ugdymui, atsirado ir papildomų išlaidų sveikatai, kadangi A. B. reikalingos stuburo, laikysenos korekcijos bei kineziterapijos paslaugos (I tomas el. b.l. 29-31), jam nustatytas atopinis dermatitas (I tomas el. b.l. 40), o A. B. yra nustatytas netaisyklingas pėdos išformavimas, reikalinga speciali ortopedinė avalynė (I tomas el b.l. 32-37), taip pat, A. B. yra atopinis dermatitas, alergiškas laktozei, derinamas maistas. Dermatitui vaistai nekompensuojami, ieškovė perka specialų tepalą. Todėl, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais išlaikymo dydis padidintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ieškovės skaičiavimą būtinųjų poreikių išlaidas sudaro – būstas ir mokesčiai 170 Eur vienam vaikui (pastovi nuoma 390 Eur, mokesčiai – 120 Eur); maistas 120 Eur vienam vaikui (pietūs ir pavakariai mokykloje – 5 Eur vaikui per dieną, užkandžiai, vakarienė), formalus ugdymas – 170 Eur kiekvienam vaikui. Papildomas ugdymas, nuo 8 val. iki 13 val. nemokamai, tačiau nuo 13 val. iki 17 val. yra prailginta grupė, vaikai ten paruošia pamokas, mėnesiui 70 Eur vienam vaikui. Neformalus ugdymas - apie 60 Eur vienam vaikui, kadangi nuo 2019 metų, kiekvieną pirmadienį, antradienį, trečiadienį vaikus veža į plaukimo mokyklą, mėnesiui vienam vaikui kainuoja 23,16 Eur. Mokykloje vaikai lankys baseiną, kaip pamoką, kuris nemokamas, bet nuvežimas kainuoja 7,20 Eur per mėnesį A. Formalus ugdymas, kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, t. y. mokslų metų pradžioje, susidarys išlaidos – mokestis už mokslą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje - 100 Eur metams, uniformos - 121 Eur metams (polo marškinėliai, ilgomis ir trumpomis rankovėmis 2 vnt. - 50 Eur., kelnės - 29 Eur., švarkas - 42 Eur.), kanceliarinės prekės - 100 Eur, kuprinė - 50 Eur, pratybos - 50 Eur, knygos - 50 Eur, rinkliava klasės išlaidoms (spausdinimas, priemonės klasei, kempinės, kreida, priemonės edukacijai ir kt. - 100 Eur). Higienos priemonės, kirpykla – per mėnesį apie 30 Eur vaikui, kadangi vaikai alergiški, reikia pirkti neutralias priemones, kremus kūnui atopinei odai. Dėl vaikų specialių poreikių reikalinga speciali ortopedinė avalynė, kineziterapeuto paslaugos. Ieškovė patiria transporto išlaidų – 30 Eur vienam vaikui, kadangi skolinasi automobilį. Sveikata, skiepai, vitaminai – apie 55 Eur, kadangi perka žuvų taukus (apie 10 Eur), žiemos sezonui vitaminas C, vaikiški vitaminai (apie 10 Eur) bei pridedama nenumatytos išlaidos dantų taisymui (apie 25 Eur). Iš viso būtinos vaikų išlaidos ieškovės paskaičiavimu sudaro apie 715 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis maisto išlaidomis, nesutiko su higienos, kirpyklos, aprangos, formalaus ugdymo išlaidomis, nuomos mokesčio paskirstymu, iš dalies nesutiko su neformalaus ugdymo išlaidomis.

Vertindamas ieškovės pateiktą patiriamų vaiko išlaikymui būtinų išlaidų skaičiavimą, teismas sprendžia, jog nors vaikas auga, visų sezonų apranga ir avalynė, paprastai kas mėnesį neperkami, higienos priemonės (muilas, šampūnas, ir kt.) paprastai taip pat kas mėnesį neperkamos, lavinimo priemonės taip pat kas mėnesį nėra perkamos. Ieškovės nurodoma 80 Eur suma drabužiams ir avalynei nėra laikoma pagrįsta, todėl mažintina, kadangi visų sezonų apranga ir avalynė paprastai kas mėnesį nėra perkama. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimo sumą ir prašė padidinti vaikų išlaikymą vienam vaikui nuo 220 Eur iki 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, jau atskaičius gaunamas vaikų išmokas, t.y. po 60 Eur kiekvienam vaikui. Tačiau teismo vertinimu, šias ieškovės nurodytas išlaidas yra galimybė sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas bei atsisakant to, kas nėra būtina, t.y. perkant tik sveiko maisto produktus ir atsisakant nesveiko. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Atsakovo argumentai, kad turi pakakti 150 Eur vieno vaiko išlaikymui objektyviai nėra paremti jokiais duomenimis. Teismui nekelia abejonių ieškovės pateikti jos išlaidų čekiai bei kvitai, kadangi neabejotinai ieškovė rūpinasi vaikų kasdieniu maitinimu, higiena, ieškovė skiria lėtas tiek vaikų maitinimui, tiek sveikatai, tiek ugdymui, tiek aprangai, tiek avalynei, tiek laisvalaikiui. Šalių nepilnamečių vaikų kitus poreikius sudaro įprastinės išlaidos: komunaliniai patarnavimai, mokestis ugdymo įstaigai, formaliam ir neformaliam ugdymui, kurių vertinti aiškiai negrįstomis ar jas mažinti taip pat nėra pagrindo. Teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių sūnų poreikius realiai atitinka nežymiai mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kurią privalo apmokėti abu berniukų tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad nors atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo iš esmės nuo teismo nutarties priėmimo dienos, tačiau padidėjo vaikų poreikiai. Taigi, išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neleidžia padidinti iš jo priteistino išlaikymo dydį iki ieškovės prašomo dydžio. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ginčo šalių sūnų amžių, į aptartus atsiradusius jų specialiuosius poreikius (būtinybę gauti kineziterapijos paslaugas, lankyti papildomus plaukimo užsiėmimus, gydyti atopinį dermatitą), daro išvadą, kad iš atsakovo nepilnamečiams sūnums priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas, įskaičius ieškovei mokamą 60 Eur vaiko išmoką kiekvienam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Toks dydis laikytinas proporcingu tėvų turtinei padėčiai ir jų vaikų poreikiams. Nagrinėjamu laikotarpiu toks išlaikymo dydis yra pakankamas, kad užtikrinti normalias sąlygas nepilnamečių vaikų vystymuisi, bei įvertinus atsakovo galimybes dirbti ir gauti pajamų, nepažeis atsakovo teisių bei interesų. Nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas iš dalies, pakeistinas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017 nustatytas materialinio išlaikymo nepilnamečiams sūnums A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydis ir priteistinas iš atsakovo A. B. išlaikymas nepilnamečiams sūnums kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. B. (CK 3.200 straipsnis, CK 3.185 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ieškovė be kita ko, suformulavo reikalavimą, jog faktinės išlaidos (mokestis už mokslą, uniformos, rinkliavos ir šventės mokykloje, reikmenys formaliam ir neformaliam ugdymui, kanceliarinės prekės, priemonės ugdymui, išvykos, ekskursijos, stovyklos, rūbai ir avalynė pagal sezoną, vaiko kambario baldai, čiužiniai, patalynė, vaistai, gydymas, operacijos, skiepai, dantų priežiūra, ortodonto paslaugos, kineziterapija, psichologas, vaikų gimtadienio šventė, draugų gimtadieniai) apmokamos pagal faktą lygiomis dalimis. Tokiu būdu ieškovė mano, kad išlaidas, kurios apmokamos pagal atsirandančias faktines aplinkybes - mokytojų dovanoms (gimtadieniai, Kalėdos, Velykos), mokslo metų pradžios šventė, mokslo metų pabaigtuvės), reikmenys neformaliam ugdymui, šventės, apdovanojimai, išvykos mokykloje, ekskursijos, stovyklos, draugų gimtadieniai, rūbai, avalynė pagal sezoną, vaiko kambario baldai, čiužiniai, patalynė, vaistai nuo peršalimo, skausmo, antibiotikai, gydymas, operacijos, skiepai, dantų priežiūra, kineziterapija, psichologas, ortodonto paslaugos, vaikų gimtadienio šventė - turėtų mokėti abu tiek ieškovas, tiek atsakovas lygiomis dalimis. Tačiau šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kadangi toks ieškovės reikalavimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo, pasikeitimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir tai, kad priteistinas išlaikymo dydis pastoviai mokamomis periodinėmis išmokomis vienam vaikui jau apima ieškovės nurodomas galinčias atsirasti papildomas išlaidas. Teismui neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (CPK 267 straipsnis). Ieškovė turi racionaliai planuoti išlaidas vaikų poreikiams, neišlaidauti, tenkinti juos taip, kaip toje situacijoje objektyviai būtina bei pagal galimybes taupyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas sąlyginis, toks ieškovės reikalavimas atmestinas.

Ieškovė prašė pakeisti 2017-11-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu (nutartimi) civilinėje byloje Nr. e2- 2652-347/2017 patvirtintą taikos sutartį ir panaikinti šios sutarties 2.2. punktą, jog „S. B. įsipareigoja kas tris mėnesius nuo šios sutarties teisme patvirtinimo dienos pateikti A. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ataskaitas dėl A. B. teikiamo periodinio mėnesio išlaikymo panaudojimo kartu su jas patvirtinančiais įrodymais. Ieškovė nesutinka su ataskaitos teikimu, nes dėl jų dažniausiai kyla didžiausi konfliktai. Atsakovas gi mano, kad tokios ataskaitos yra būtinos, nes ieškovė specialiai padidina išlaidas.

Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė nepilnamečių A. B. ir A. B. turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jiems priklausantį turtą išimtinai jų interesais, o tai reiškia, kad jų turtas (įskaitant atsakovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jų asmeninių poreikių tenkinimui. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui skiriamos sumos pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., maistui, aprangai, sveikatai, mokslams ir kt.), o nepanaudota suma taupoma. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Taigi vaiko turtiniai interesai nuo tėvų, valdančių jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir prokurorui teisę išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto. Tuo atveju, kai vaiko turtą uzufrukto teise ištuokos atveju tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, kitam tėvui suteikiama teisė ne tik kontroliuoti, kaip yra tvarkomas vaiko turtas, bet ir reikalauti, jog vaiko turto uzufruktoriumi esantis buvęs sutuoktinis tinkamai vykdytų savo pareigas, atitinkamai sudarytų sąlygas kitam vaiko tėvui kontroliuoti turto, įskaitant išlaikymui skiriamų sumų, panaudojimą.

Atsakovas savo poziciją, kad ieškovė panaudoja vaikų išlaikymo lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, grindė savo paaiškinimais apie galimai ieškovės netinkamai naudojamas vaikų išlaikymo lėšas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus į nagrinėjamą bylą nepateikė. Atsakovas, reikalaudamas iš ieškovės rinkti kvitus ir čekius bei teikti jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo visas mokamas išlaikymas vaikams, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, pas kurią gyvena šalių pilnametystės dar nesulaukę vaikai, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, t. y. galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne vaikams, o kitiems tikslams. Tačiau, viena vertus, kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Kita vertus, įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o, sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Ieškovė byloje nuosekliai paaiškino teismui kaip yra naudojamos lėšos, gautos vaikų išlaikymui. Byloje nepateikti jokie įrodymai apie tai, jog ieškovė netinkamai įgyvendintų savo motinos valdžią, būtų bausta ar įspėta už veikimą ne vaikų interesais, nepateikti ir įrodymai, jog ieškovė vartotų alkoholinius gėrimus, turėtų kokių nors kitų žalingų įpročių ir jiems naudotų vaikų išlaikymo lėšas. Taigi, teismas byloje nenustatė nei vienos aplinkybės, kuri leistų daryti prielaidą, kad ieškovė vaikų lėšas naudoja netikslingai ar savo poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, šalių susitarta sąlyga, kad ieškovė teiktų ataskaitas atsakovui A. B. kas tris mėnesius elektroniniu paštu dėl A. B. teikiamo periodinio mėnesio išlaikymo panaudojimo kartu su jas patvirtinančiais įrodymais, nepagrįstai suvaržo ieškovės S. B. teises, o tą laiką, kurį ji galėtų skirti buvimui su nepilnamečiais vaikais, ji turi skirti ataskaitų rengimui ir kvitų rinkimui. Todėl toks ieškovės reikalavimas tenkintinas, pareiga teikti atsakovui ataskaitas panaikintina (Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-38-527/2015, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Dėl bendravimo tvarkos

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė pakeisti 2014-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje 2-38108-96/2014 3.4 papunktį (dalyje dėl bendravimo su vaikais švenčių dienomis) ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017 3 punktą (dalyje dėl bendrosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos) ir nustatyti ieškovės prašomą ir nurodomą ieškinyje atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. ir A. B. tvarką.

Ieškovė pateikė savo bendravimo tvarką, o atsakovas savo, abu prašė nustatyti savo bendravimo tvarką. Tačiau jokia labai griežta bendravimo su vaiku tvarka negali būti pilnai įgyvendinta be vieningo abiejų vaikų tėvų suinteresuotumo jos laikytis. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Byloje ginčo dėl bendravimo tvarkoje nurodyto laikotarpio nėra, nesutampa šalių nurodytas vaikų pasiėmimo ir parvežimo laikas, ieškovė prašo vaikus pasiimti 8 val. ir grąžinti 19 val., o atsakovas prašo pasiimti vaikus 10 val. ir grąžintų 17 val., tačiau ieškovė sutiktų, kad vaikai būtų grąžinti į jų gyvenamąją vietą 18 val. Taip pat, atsakovas pateiktoje bendravimo tvarkoje prašo, kad šalys pasiskirstytų vaikų atvežimo ir parvežimo naštą. Ieškovė nesutinka kompensuoti atsakovo transporto išlaidų pasiimant ir grąžinant vaikus. Ieškovė sutinka, kad per tėvo dieną vaikai būtų su atsakovu, tačiau nesutinka, kad atsakovas per tėvo dieną vaikus pasiimtų diena prieš. Dėl atsakovo gimimo dienos - sutinka, kad tą pačią dieną pasiimtų vaikus, bet ne iš vakaro. Ieškovė mano, kad močiutė V. B. neturi būti įtraukta į bendravimo tvarką. Dėl susirgimų, mano kad turi spręsti gydytojai, tokia sąlyga negali būti įtraukta į teismo sprendimą. Taigi, teismas sprendžia, kad iš esmės šalių pozicijos dėl bendravimo tvarkos su nedidelėmis korekcijomis sutampa, o atskiri nesutarimai dėl paėmimo ar parvežimo laikų galėtų būti suderinti ir, siekiant geriausių vaikų interesų užtikrinimo, esant abiejų tėvų didesniam geranoriškumui, yra išsprendžiami. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi automobilio, jai vaikų nuvežimo ar parvežimo pareiga nenustatytina. Atsakovas neteikė byloje priešieškinio, o teikė savo siūlomą bendravimo tvarką. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad aptarti kiekvienos galimos gyvenimo situacijos bendravimo tvarkoje nėra galimybės, o teismas neturi pareigos sprendimu nustatyti tokios tvarkos, kurios sąlygos galimai atsirastų ar neatsirastų. Todėl yra atmetami atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovė privalo bendru sutarimu spręsti dėl vaikų gydymo ar chirurginių operacijų ar siųsti atsakovui žinutes, gydytojų pažymas. Ieškovė yra vaikų įstatyminė atstovė, ji ir be papildomo teismo sprendimo turi pareigą rūpintis vaikų auklėjimu ir vystymusi, vaikų sveikata, jų dvasiniu bei moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Taip pat ir atsakovas. Todėl, nesant duomenų, kad ieškovė paminėtas pareigas vykdo netinkamai, tokių papildomų, atsakovo prašomų sąlygų teismas nenustato. Be to, teismas neturi spręsti ir priimti sprendimo, byloje nedalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Todėl atsakovo argumentas apie jo motinos V. B. bendravimo užtikrinimo su vaikaičiais, atmestinas. Jei pažeidžiami V. B. teisės ir interesai, jie turėtų būti sprendžiami savarankiškai (CK 3.176 straipsnio 3 dalis).

Kadangi tarp šalių santykiai yra pakankamai konfliktiški, kurių neigiamus padarinius jaučia šalių nepilnamečiai vaikai, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaikų bendravimas su tėvais yra jų teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Svarbiausia yra vengti įtraukti vaikus į konfliktą, skirti jiems individualaus dėmesio, atskirti tėvų skyrybų, nesutarimų faktus nuo jų pareigos rūpintis ir mylėti vaikus bei griežtai laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, nustato sekančią vaikų su tėvu bendravimo tvarką (CPK 376 straipsnio 3 dalis):

Žemesnės instancijos teismas

1) Atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. B. ir A. B. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (pirmuoju bendravimo su vaikais savaitgaliu laikant tos kalendorinės savaitės savaitgalį, kuomet įsiteisėja teismo procesinis sprendimas, kuriuo pakeičiama atsakovo bendravimo su vaikais tvarka), pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos penktadienį, pasibaigus pamokinei ir/ar popamokinei veiklai ir pirmadienį pristatant vaikus į ugdymo įstaigą prieš ugdymo veiklos pradžią, bet ne vėliau kaip iki 8.00 val.

2) Atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. B. ir A. B. atostogų laikotarpiu kiekvienais kalendoriniais poriniais metais:

2.1. Rudens atostogų laikotarpiu (nuo spalio 28 d. iki spalio 31 d. - atostogų data gali būti koreguojama į nustatytą atostogų laikotarpį) atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

2.2. Žiemos atostogų laikotarpiu (nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 28 d.) išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

2.3. Žiemos atostogų laikotarpiu (nuo gruodžio 29 d. iki sausio 3 d.) atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

2.4. Žiemos atostogų laikotarpiu (nuo vasario 17 d. iki vasario 21 d. - atostogų data gali būti koreguojama į nustatytą atostogų laikotarpį) išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

2.5. Velykų atostogų laikotarpiu (nuo balandžio 14 d. iki balandžio 17 d. - atostogų data gali būti koreguojama į nustatytą atostogų laikotarpį) atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

2.6. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo birželio 10 d. iki birželio 23 d. išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso ieškovei S. B..

2.7. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo birželio 24 d. iki liepos 7 d. atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

2.8. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo liepos 8 d. iki liepos 21 d. išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

2.9. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

2.10. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 18 d. išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

2.11. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo rugpjūčio 19 d. iki rugpjūčio 31 d. atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

3) Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesį sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaikais laikotarpį pagal nustatytą grafiką, A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais 10.00 val. pasiimant juos iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą.

4) Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko kiekvienų kalendorinių metų S. B. gimimo dieną ir Motinos dieną (švenčiama gegužės pirmąjį sekmadienį) išimtinė bendravimo su vaikais teisė suteikiama S. B..

5) Atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. B. ir A. B. atostogų laikotarpiu kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais:

5.1. Rudens atostogų laikotarpiu (nuo spalio 28 d. iki spalio 31 d. - atostogų data gali būti koreguojama į nustatytą atostogų laikotarpį) išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

5.2. Žiemos atostogų laikotarpiu (nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 28 d.) atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

5.3. Žiemos atostogų laikotarpiu (nuo gruodžio 29 d. iki sausio 3 d.) išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

5.4. Žiemos atostogų laikotarpiu (nuo vasario 17 d. iki vasario 21 d. - atostogų data gali būti koreguojama į nustatytą atostogų laikotarpį) atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 vai. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

5.5. Velykų atostogų laikotarpiu (nuo balandžio 14 d. iki balandžio 17 d. - atostogų data gali būti koreguojama į nustatytą atostogų laikotarpį) išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

5.6. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo birželio 10 d. iki birželio 23 d. atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

5.7. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo birželio 24 d. iki liepos 7 d. išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

5.8. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo liepos 8 d. iki liepos 21 d. atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

5.9. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

5.10. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 18 d. atsakovas A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimant vaikus pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžinant 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

5.11. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo rugpjūčio 19 d. iki rugpjūčio 31 d. išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso S. B..

6) Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesį sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaikais laikotarpį pagal nustatytą grafiką, A. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais 10.00 val. pasiimant juos iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą.

7) Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko kiekvienų kalendorinių metų S. B. gimimo dieną ir Motinos dieną (švenčiama gegužės pirmąjį sekmadienį) išimtinė bendravimo su vaikais teisė suteikiama S. B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkintinas iš dalies (86 %). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės turėtos 300 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, jos sumokėtas žyminis mokestis už 75 Eur už bendravimo tvarkos nustatymą (I tomas el.b.l. 12, 119-124), t.y. viso 375 Eur bei byloje mokėtinas žyminis mokestis už išlaikymo padidinimą, nuo kurio ieškovė buvo atleista - 22 Eur (nuo reikalautos padidinti išlaikymo sumos nuo priteisto išlaikymo iki šiuo sprendimu padidinto išlaikymo (220+80 Eur)) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovei priteistina proporcingai (86 %) patenkintiems reikalavimams 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistinas 22 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Pašto išlaidos mažesnės nei nustatyta 5 Eur suma, todėl iš atsakovo ši suma nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria priteistas iš A. B. laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. B. ir A. B. kiekvienam po 270 Eur, o kaip laikinas išlaikymas vaikams nutrauktinas, lėšos, išieškotas ir sumokėtas pagal šią nutartį įskaitytinos į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017 2 punktu nustatytą materialinio išlaikymo nepilnamečiams sūnums A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių sūnų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimui teismui dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki vaikų pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečių vaikų motiną S. B..

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje 2-38108-96/2014 3.4 papunktį ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2652-347/2017, 3 punktą ir nustatyti atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais sūnumis A. B. ir A. B., tvarką: