- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-382-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01098-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1445-221/2020 pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prasila dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo; trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Prasila“ 126 157,77 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 27 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2020 m. sausio 10 d.) – 7 638,45 Eur, 5 proc. procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad ieškovė Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas, vykdant kardomąją priemonę suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes, be to, įstaiga organizuoja ir šiluminės energijos gamybą bei tiekimą ne tik savo reikmėms, bet ir Kaišiadorių rajono Pravieniškių gyvenvietės vartotojams. Lietuvos valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 28 d. valstybinio audito ataskaitoje nurodyta, kad komunalinio sektoriaus įmonėms būdinga veikla nesusijusi su pataisos įstaigų paskirtimi, todėl turi būti atsisakyta geriamojo vandens ir šilumos energijos tiekimo paslaugų Pravieniškių II gyvenvietės gyventojams. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartimi atsakovė iš Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų išsinuomojo dalį (500 kv. m) Lietuvos valstybei priklausančio pastato–gatavos produkcijos sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), o 2013 m. sausio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), išsinuomojo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija UAB „Prasila“ išdavė 2013 m. vasario 28 d. statybos leidimą statyti naują statinį – šilumos tiekimo tinklus ir griauti statinį – garo kondensato vamzdyną. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. sausio 2 d. raštu informavo, kad pagal statybą leidžiantį dokumentą statybos atliktos, 2017 m. balandžio 28 d. išduotas statybos užbaigimo aktas naujiems šilumos inžineriniams tinklams. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2014 m. spalio 3 d. išdavė leidimą UAB „Prasila“ atlikti pastato–gatavos produkcijos sandėlio dalies rekonstravimo darbus, įrengiant biokuro katilinę bei dūmtraukį. Prieš pradedant tokią veiklą, UAB „Prasila“ turėjo prisijungti prie ieškovės centralizuoto šilumos perdavimo tinklo. 2016 m. liepos 4 d. buvo sudaryta Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Prasila“, kaip nepriklausoma šilumos gamintoja, įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovės (šilumos tiekėjos) šilumos tinklus. 2017 m. spalio 10 d. buvo sudaryta preliminarioji šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Prasila“, kaip nepriklausoma šilumos gamintoja, įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovės (šilumos tiekėjos) šilumos tinklus. Ieškovė už patiektą šilumos energiją pagal abi sutartis atsiskaitė su atsakove pagal atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras. Valstybinė kainų ir energetikos komisija (po reorganizacijos – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), atlikusi šilumos tiekėjos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiklos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ieškovė nesilaikė Šilumos kainų nustatymo metodikos 58.4.5.1 papunkčio ir išaiškinimo reikalavimų, todėl neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas Pravieniškių centrinėje šildymo sistemoje (toliau – ir PCŠS), vykdant šilumos supirkimą iš UAB „Prasila“. Dėl neteisingai apskaičiuotų ir taikytų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų įstaiga patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų gamybos sąnaudų. Ieškovė dėl šilumos kainų skaičiavimo klaidos atsakovei permokėjo už supirktą šilumos energiją ir patyrė 126 157,77 Eur nuostolius. Atsakovė permokėtą pinigų sumą gavo be teisėto pagrindo, praturtėjo ieškovės sąskaita. Susidariusios permokos atsiradimo priežastis buvo ieškovės darbuotojų neteisingas superkamos šilumos kainų apskaičiavimas, kurį nulėmė nesąžiningi atsakovės veiksmai, pasireiškę esminiais prisijungimo sąvado reikalavimų pažeidimais ir tiekiant šilumos energiją neprotingais, poreikius viršijančiais kiekiais. Permokos atsiradimas nulemtas ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) netinkamos kontrolės. Komisija, turėdama visą informaciją apie UAB „Prasila“ veiklą, tiekiamos šilumos kiekius pagal preliminariąsias sutartis, suprato, kad vykdant vien tik bandomosios eksploatacijos darbus toks ilgas laikotarpis ir tokie šilumos kiekiai yra nerealūs. Gavus VKEKK nutarimą dėl patirtų nepagrįstų sąnaudų, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ikiteisminis tyrimas. Ieškovė atsakovei siuntė 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. reikalavimus grąžinti permoką, tačiau atsakovė permokos negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Prasila“ 6 108 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
4. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos 2016 m. liepos 4 d. šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir 2017 m. spalio 10 d. preliminariosios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktas nustatė, kaip apskaičiuojama šilumos energijos kaina ir sutarčių vykdymo metu šių nuostatų buvo laikomasi. VKEKK, atlikusi neplaninį Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiklos patikrinimą, 2018 m. rugsėjo 21 d. surašė patikrinimo pažymą, kurioje nurodė, kad, vykdant šilumos pirkimą iš UAB „Prasila“, ieškovė nesilaikė Šilumos kainų nustatymo metodikos 58.4.5.1 papunkčio ir išaiškinimo reikalavimų, todėl neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas PCŠT sistemoje, dėl ko įstaiga patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė atliko neteisingus skaičiavimus, teikė neteisingą palyginamųjų sąnaudų skaičiavimą atsakovei ir šias aplinkybes pripažino. Tuo tarpu jokių atsakovės UAB „Prasila“ neteisėtų veiksmų dėl ieškovės patirtų sąnaudų teismas nenustatė. Teismas nurodė, kad nors ieškovė pati pripažįsta veikusi netinkamai, tačiau tokio netinkamo veikimo pasekmes bando perkelti atsakovei, veikusiai tiek teisės aktų, tiek sudarytų sutarčių ribose.
6. Teismas nurodė, kad nei sutartis, nei jos sudarymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad nepriklausomas šilumos gamintojas prisiimtų riziką dėl netinkamo kitos šalies veikimo. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
7. Teismas nurodė, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, atsakovei už patiektą šilumos energiją ieškovė apmokėjo sutarčių VI skyriuje nustatyta tvarka. Šalių sudarytos sutartys nenumatė, kad dėl šilumos tiekėjo klaidingo skaičiavimo ieškovės patirtas sąnaudas turėtų kompensuoti nepriklausomas šilumos gamintojas, t. y. ieškovė neįrodė, kad atsakovė lėšas gavo be teisinio pagrindo ar nepagrįstai praturtėjo. Teismo vertinimu, jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikytinos.
8. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad ieškovė neįrodė sąlygų visumos be pagrindo įgyto turto ar nepagrįsto praturtėjimo normų taikymui, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas buvo šališkas, įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik atsakovei palankius įrodymus.
9.2. Remiantis VKEKK neplaninio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, vykdant šilumos energijos supirkimą iš UAB „Prasila“, ieškovė dėl šilumos kainų skaičiavimo klaidos permokėjo atsakovei už nupirktą šilumos energiją ir patyrė 126 157,77 Eur nuostolius. Atsakovė permokėtą pinigų sumą gavo be teisėto pagrindo ir praturtėjo ieškovės sąskaita. Atsakovė faktiškai nepagrįstai praturtėjo Lietuvos valstybės sąskaita.
9.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino teisės normas ir kasacinio teismo praktiką dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ginčo teisinio santykio kvalifikavimui ir išsprendimui taikytinos CK 6.237–6.242 straipsniuose nustatytos taisyklės, nes nustatytos visos būtinos sąlygos šių normų taikymui. Pagal sutartis atsakovei priklausė tik teisingai, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka apskaičiuotas atsiskaitymas už tiekiamą šilumos energiją. Dėl skaičiavimo klaidos susidariusi permoka vertintina kaip įgyta be teisinio pagrindo.
9.4. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė nuostolius patyrė dėl veiksmų, kuriuos atliko savo interesais ir rizika. Atsakovė komunalinę paslaugą – šilumos energijos tiekimą buitiniams vartotojams – tiekė ne savo valia ir ne pagal įstatymų nustatytą pareigą, o esant būtinajam reikalingumui užtikrinti Pravieniškių kaimo gyventojų gyvybiškai svarbius interesus aprūpinti šilumos energija. Ieškovė šilumą tiekė dėl to, kad savivaldybė nesiėmė priemonių vykdyti jai pavestą funkciją ir nuo pat 2000 metų neperėmė šios funkcijos iš ieškovės. Ieškovės darbuotojai palyginamosios šilumos energijos gamybos skaičiavimus atliko ne pagal savo pačių, o pagal VKEKK sukurtą ir privalomai taikytiną skaičiavimo metodiką, kuri sunkiai suprantama, paini ir neaiški. Be to, atsakovės darbuotojai beveik du metus kas mėnesį skaičiavo kainas, kas mėnesį skaičiavimus teikė VKEKK, kuri tikrino kainų skaičiavimus, tačiau per beveik 2 metus patys nenustatė kainų skaičiavimo klaidų.
9.5. Teismas neatsižvelgė į nesąžiningus atsakovės veiksmus, turėjusius įtakos permokos susidarymui. Atsakovė nevykdė šilumos gamybos įrenginio paleidimo–derinimo darbų, eksploatacinių bandymų. Ieškovė neturėjo jokio suinteresuotumo sudaryti su atsakove preliminariųjų šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių, nes turi katilinę ir jos galios pakanka tiek ieškovės, tiek Pravieniškių kaimo gyventojų poreikiams patenkinti, tačiau šilumos energijos tiekimas nesuderinamas su ieškovės funkcijomis, tikslais ir uždaviniais. Ieškovė nesiekė komercinio pelno iš sutarčių. Tuo tarpu atsakovė yra verslininkė, siekianti pelno ir buvo suinteresuota sutarčių sudarymu bei šilumos pardavimu kuo didesniais kiekiais, todėl nesiekė kuo greičiau atlikti šilumos gamybos įrenginio paleidimo–derinimo darbų, eksploatacinių bandymų, siekė kuo ilgiau tęsti šilumos pardavimo sutartinius santykius. Nors susidariusios permokos atsiradimo priežastis buvo ieškovės darbuotojų neteisingas kainų apskaičiavimas, tačiau permokos atsiradimą iš esmės lėmė ir nesąžiningi atsakovės veiksmai.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Prasila“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė lėšas gavo be teisinio pagrindo ar nepagrįstai praturtėjo. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teises normos netaikomos. Jokių papildomų sąlygų dėl kainos perskaičiavimo galimybių šalių sudarytos sutartys nenumatė. Teisės aktai, reglamentuojantys šilumos pirkimą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, nenumato kainos perskaičiavimo tuo atveju, kai šilumos tiekėjas netinkamai apskaičiuoja kainą.
10.2. VKEKK patikrinimo išvadose nenurodyti jokie atsakovės UAB „Prasila“ neteisėti veiksmai, priešingai, nurodoma, kad ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Pati ieškovė veikė neteisėtai, nes būtent ji yra atsakinga už tinkamą superkamos šilumos kainos apskaičiavimą pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Atsakovė niekaip negalėjo įtakoti ieškovės apskaičiuojamų ir skelbiamų kainų, nes šių kainų patikrą atlikdavo VKEKK. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė neatliko jokių ieškovės patiriamų sąnaudų skaičiavimo ir atitinkamai jokių atsakovės skaičiavimų netikrino VKEKK.
10.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykius reglamentuojančius CK 6.237-6.242 straipsnius. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, paneigiančių teisės aktuose numatytų aiškių ribojimų reikalauti pagal sandorį įvykdytų prievolių grąžinimą.
10.4. Ieškovė neįrodinėjo ir nepagrindė turto sumažėjimo, nes patirtos sąnaudos būtų dar didesnės, jei atsakovė būtų netiekusi šilumos. Ieškovės šilumos tinkle dirbant nepriklausomam šilumos gamintojui UAB „Prasila“, ženkliai sumažėjo šilumos tiekimo tinklo nuostoliai.
10.5. Nesutinka su ieškove, kad susidariusios permokos padidėjimą iš esmės nulėmė atsakovės nesąžiningi veiksmai. Šalių sudarytos sutarties 3.1.1.2 punktu atsakovė įsipareigojo per ataskaitinį mėnesį patiekti šilumos tiekėjui šilumos energijos ne mažiau kaip deklaruotas ir suderintas su šilumos tiekėju mėnesinis šilumos kiekis, nurodytas šilumos tiekimo–pirkimo grafike. Taigi ieškovė spręsdavo, kokio kiekio šilumos jai reiks atitinkamą mėnesį, šalys derindavo mėnesinį šilumos kiekį ir pati ieškovė reguliuodavo šilumos srauto paėmimą, nes atsakovė neturėjo jokios prieigos prie ieškovės šilumos sistemos dalies – siurblių, kuriais pati ieškovė reguliavo šilumos energijos kiekio paėmimą.
11. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pateikė atsiliepimą, prašydama civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2020 m. vasario 13 d. raštu pateikė išsamų atsiliepimą, tarnybos darbuotojai teismo posėdyje pagal kompetenciją atsakė į teismo ir bylos šalių klausimus, susijusius su nagrinėjamu ginču, todėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija ir atsakovė UAB „Prasila“ 2016 m. liepos 4 d. sudarė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, o 2017 m. spalio 10 d. sudarė preliminariąją šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurias UAB „Prasila“, kaip nepriklausoma šilumos gamintoja, įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovės (šilumos tiekėjos) šilumos tinklus, šilumos tiekimo–pirkimo grafike suderintomis apimtimis.
14. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atlikusi neplaninį Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. rugsėjo 21 d. surašė patikrinimo pažymą, kurioje nurodė, kad, vykdant šilumos pirkimą iš UAB „Prasila“, ieškovė nesilaikė Šilumos kainų nustatymo metodikos 58.4.5.1 papunkčio ir išaiškinimo reikalavimų, todėl tikrinamu laikotarpiu neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas Pravieniškių CŠT sistemoje, dėl ko Pravieniškių pataisos namai patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų.
15. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar 126 157,77 Eur permoką už tiektą šilumos energiją atsakovė gavo be teisėto pagrindo, nepagrįstai praturtėdama ieškovės sąskaita, dėl ko privalo paminėtą sumą grąžinti ieškovei. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, egzistuoja visos būtinos sąlygos CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatoms taikyti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą be pagrindo reglamentuojančias CK normas.
16. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
17. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
18. CK 6.242 straipsnio, reglamentuojančio nepagrįsto praturtėjimo institutą, 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktą).
21. Nustatyta, kad pagal šalių sudarytas šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis nepriklausomas šilumos gamintojas (atsakovė UAB „Prasila“) įsipareigojo tiekti nustatytų parametrų šilumos energiją į šilumos tiekėjo (ieškovės Pravieniškių PN-AK) šilumos tinklus šilumos tiekimo–pirkimo grafike suderintomis apimtimis (Sutarčių 3.1.1 punktas), o šilumos tiekėjas (ieškovė Pravieniškių PN-AK) įsipareigojo priimti visą šilumos tiekimo–pirkimo grafike numatytą ir kokybės parametrus atitinkančią, nepriklausomo šilumos gamintojo (atsakovės) tiekiamą šilumos energiją bei atsiskaityti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių 4.1 punkte šalys nustatė šilumos energijos kainos apskaičiavimo tvarką. Ieškovė už patiektą šilumos energiją pagal abi sutartis atsiskaitydavo su atsakove pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad, vykdant paminėtas šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, pati ieškovė buvo atsakinga už tinkamą superkamos šilumos kainos apskaičiavimą pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Tarp šalių nekilo ginčo ir dėl to, kad, vykdant šilumos supirkimą iš UAB „Prasila“, pati ieškovė dėl šilumos kainų skaičiavimo klaidos permokėjo atsakovei už šilumos energiją 126 157,77 Eur, ką, atlikusi neplaninį ieškovės patikrinimą, konstatavo ir VKEKK. Pažymėtina, kad ieškovė VKEKK patikrinimo išvadų neskundė ir pati pripažino, kad atliko neteisingus skaičiavimus, t. y. netinkamai taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota už tiektą šilumos energiją mokėtina kaina.
22. Taigi nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš esminių ir būtinų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo sąlygų – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Nagrinėjamu atveju toks teisinis pagrindas egzistavo, t. y. visus mokėjimus už tiektą šilumos energiją, įskaitant ir susidariusią permoką, kurią reikalaujama priteisti iš atsakovės, ieškovė atliko vykdydama šalių sudarytas šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad jokie neteisėti atsakovės veiksmai dėl ieškovės patirtų sąnaudų nenustatyti. Priešingai, pati ieškovė, kaip minėta, vykdydama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir dėl savo pačios padarytos klaidos permokėjo atsakovei už šilumos energiją.
23. Minėta, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Šiuo atveju nustačius, kad permokėtą 126 157,77 Eur sumą atsakovė iš ieškovės gavo šiai vykdant šalių pasirašytas energijos pirkimo–pardavimo sutartis, konstatuotina, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintos nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo taisyklės, sprendžiant sumokėtos permokos grąžinimą, netaikytinos.
24. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pati ieškovė yra kalta dėl jai atsiradusių nuostolių. Ieškovė, vykdydama jos ir atsakovės sudarytas šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir pati būdama atsakinga už tinkamą superkamos šilumos kainos apskaičiavimą pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, netinkamai taikė Šilumos kainų nustatymo metodikos 58.4.5.1 papunkčio reikalavimus, neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, dėl ko pati neteisingai apskaičiavo ir permokėjo atsakovei už šilumos energiją. Kitaip tariant, ieškovė dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, t. y. permokos už šilumos energiją pagal šalių sudarytas energijos pirkimo–pardavimo sutartis susidarymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė, gavusi permoką, praturtėjo ieškovės sąskaita nesąžiningai ir be teisinio pagrindo.
25. Apeliantės teigimu, nors susidariusios permokos atsiradimo priežastis buvo ieškovės darbuotojų neteisingas kainų apskaičiavimas, tačiau permokos atsiradimą iš esmės lėmė ir nesąžiningi atsakovės veiksmai – atsakovė nevykdė šilumos gamybos įrenginio paleidimo–derinimo darbų, eksploatacinių bandymų.
26. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės skundo argumentais ir dar kartą pažymi, kad už tinkamą šilumos energijos kainos apskaičiavimą, vykdant šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, buvo atsakinga pati ieškovė, ką ji iš esmės ir pripažino. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovė, kaip nurodoma skunde, nevykdė šilumos gamybos įrenginio paleidimo–derinimo darbų ir eksploatacinių bandymų niekaip nėra susijusi su pačios ieškovės pareiga tinkamai apskaičiuoti ir taikyti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas bei teisingai apskaičiuoti šilumos energijos tiekimo kainą.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl konstatavęs, kad ieškovė neįrodė be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinų sąlygų ir ieškinį atmetęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliantės Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
29. Atsakovė UAB „Prasila“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktų 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitų faktūrų ir SEB banko mokėjimo nurodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 1 611,72 Eur advokato pagalbos išlaidų.
30. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
31. Atsižvelgiant į tai, kada buvo patirtos išlaidos už advokato pagalbą ir remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 398,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 818,05 Eur (1,3 x 1 398,50 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti 1 611,72 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 611,72 Eur (tūkstantį šešis šimtus vienuolika eurų ir septyniasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prasila“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).