- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2-1040-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00195-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelranga“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelranga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus išnagrinėta kita civilinė byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-325-390/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelranga“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui SIA „RERE BŪVE“ (toliau – ir atsakovas) dėl 342 598,56 Eur dydžio įsiskolinimo už atliktus darbus ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl 43 010,10 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti darbus priteisimo. Abu reikalavimai kildinami iš pradinės ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Langvila“ (toliau – ir pradinė ieškovė) ir atsakovo sudarytos 2018 m. spalio 31 d. Rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos darbų sutartis).
2. 2022 m. rugpjūčio 1 d. tarp pradinės ieškovės ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis (toliau – ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), kurios pagrindu reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal Rangos darbų sutartį ir su ja susiję įsipareigojimai buvo perleisti ieškovei. Dėl to, Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi Pradinę ieškovę pakeitė į UAB „Gelranga“. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
3. BUAB „Langvila“ nemokumo administratorius S. B. 2023 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Minėto ieškinio pagrindu Kauno apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1269-638/2023.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2023 m. rugsėjo 13 d. BUAB „Langvila“ nemokumo administratorius S. B. pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1269-638/2023.
Atsiliepimas
5. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su BUAB „Langvila“ nemokumo administratoriaus prašymu sustabdyti civilinę bylą, prašė jį atmesti.
6. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su BUAB „Langvila“ nemokumo administratoriaus prašymu, taip pat 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškė savarankišką prašymą stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos BUAB „Langvila“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Sustabdė civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1269-638/2023.
8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pradinė ieškovė BUAB „Langvila“ buvo pakeista nauja ieškove UAB „Gelranga“, nutartis įsiteisėjusi. Teismas atsisakė priimti BUAB „Langvila“ prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi ji nėra dalyvaujantis byloje asmuo.
9. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1269-638/2023 2023 m. rugsėjo 13 d. priimtas BUAB „Langvila“ ieškinys atsakovei UAB „Gelranga“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriuo prašoma pripažinti tarp BUAB „Langvila“ ir UAB „Gelranga“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia (niekine) ir taikyti restituciją. Minėtoje civilinėje byloje yra ginčijama 2022 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu teismas šioje nagrinėjamoje byloje 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeitė ieškovę BUAB „Langvila“ nauja ieškove UAB „Gelranga“.
10. Teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusią teisinę situaciją, bylos aplinkybes, nusprendė, kad nagrinėjama byla turi teisinį ryšį su civiline byla Nr. e2-1269-638/2023, todėl yra pakankamas pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, kol nebus išspręstas klausimas dėl BUAB „Langvila“ reikalavimo teisių perleidimo teisėtumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovė UAB „Gelranga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo SIA „RERE BŪVE“ prašymą sustabdyti bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą. Teismas tenkino atsakovo 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymą stabdyti bylą, tačiau sprendžiant nagrinėjamos bylos stabdymo klausimą teisiškai yra reikšmingi santykiai tarp ieškovės ir atsakovo, o ne pradinės ieškovės santykiai su ieškove ar atsakovu.
11.2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar atsakovas yra skolingas pagal Rangos darbų sutartį. Atsakovas įrodinėja, kad prašomo priteisti įsiskolinimo nėra, nes, viena vertus, su pradine ieškove buvo faktiškai atsiskaityta sumokant jos tiekėjams, kita vertus, pradinė ieškovė vėlavo atlikti darbus ir jų net neperdavė, darbai atlikti nekokybiškai, turi trūkumų ir pan. Kitaip sakant, atsakovas kvestionuoja pačios reikalavimo teisės (į įsiskolinimą pagal Rangos darbų sutartį) egzistavimą, bet nekelia ginčo dėl šios reikalavimo teisės subjekto, t. y. neįrodinėja, kad pradinė ieškovė ar ieškovė būtų netinkama ieškovė nagrinėjamoje byloje. Tokį ginčą kelia pradinė ieškovė Reikalavimo teisių perleidimo byloje, bet šis ginčas liečia tik pradinės ieškovės ir ieškovės santykius, ir niekaip neįtakoja atsakovo – reikalavimas priteisti įsiskolinimą nagrinėjamoje byloje kyla iš Rangos darbų sutarties. Nagrinėjamos bylos dalykas neapima tinkamo ieškovo klausimo, todėl tarp šios bylos ir Reikalavimo teisių perleidimo bylos nėra teisiškai reikšmingo ryšio CPK 163 straipsnio 3 punkto prasme. Atsakovo pareiga atsakyti nepriklauso nuo subjekto, įgyvendinančio reikalavimo teisę, nes ši, nepaisant jo perleidimo, nepasikeitė. Ieškovės vertinimu, vienintelis ir tikrasis atsakovo interesas bylos kuo ilgiau užvilkinti pareigos padengti įsiskolinimą įvykdymą.
11.3. Pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika neturi precedento galios nagrinėjamai bylai. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-85-516/2015, buvo sprendžiamas ne tik bylos sustabdymo, bet ir ieškovo pakeitimo klausimas. Nustatyta, kad pradinis ieškovas apskritai pasibaigė (įmonė bankrutavo), o jos teisių perėmimą atsakovas ginčijo Latvijos teismuose; nors ir pasibaigęs, byloje pradinis ieškovas teisių perėmėju pakeistas nebuvo. Nagrinėjamu atveju situacija kitokia: pirma, nutartis dėl Pradinės ieškovės pakeitimo ieškove ne tik yra priimta, bet ir yra įsiteisėjusi; antra, reikalavimo teisių perleidimą, sudariusį pagrindą tokiam procesinių teisių perėmimui, kvestionuoja ne atsakovas, o pradinė ieškovė, kuris nėra pasibaigusi. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-1154-370/2018, pagrindas stabdyti bylą, ieškovės vertinimu, apskritai nebuvo teisiškai motyvuotas (konkrečiai atskleistas), todėl negalima nustatyti, kokią daugkartinio teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (precedentą) suformulavo teismas (nutartis išimtinai yra kazuistinė) ir kaip ji dera su šios bylos aplinkybėmis. Kita vertus, šalies nesutikimas su bylos stabdymu buvo grindžiamas visai kitais argumentais (kad procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje), nei tai daro ieškovė. Be to, palyginus aptariamos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties ir skundžiamos nutarties tekstus, akivaizdu, kad atskiros apeliacinio teismo nutarties dalys buvo tiesiog pažodžiui nukopijuotos kvestionuojamoje nutartyje, kas papildomai pagrindžia netinkamą jos motyvavimą.
12. Atsakovas SIA „RERE BŪVE“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „Gelranga“ atskirąjį skundą, paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:
12.1. Ieškovės atskirajame skunde pateikti argumentai nėra teisiniai ir pagrįsti Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų nuostatomis arba formuojama teismų praktika. Atskirajame skunde yra pateikiami niekuo nepagrįsti ieškovės pamąstymai bei padėties vertinimas.
12.2. Tiek CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, suponuoja išvadą, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo stabdyti bylą, kuomet bylos yra taip susijusios, kad kitoje byloje priimtas sprendimas turės privalomąją reikšmę kitai bylai. Nagrinėjamu atveju kitoje byloje priimtas sprendimas turės esminę privalomąją reikšmę šiai bylai, nes būtent po teismo sprendimo priėmimo paaiškės kas yra tikroji ieškovė šioje byloje bei kas turi faktinę reikalavimo teisę į atsakovą. Nesustabdžius nagrinėjamos bylos, ji bus nagrinėjama dalyvaujant ieškovei, galimai net neturinčiai reikalavimo teisės.
12.3. Byla negali būti toliau nagrinėjama, nes nėra išspręstas tinkamo ieškovo klausimas ir į bylą yra įtrauktas galimai reikalavimo teisės net neturintis asmuo. Atitinkamai, akivaizdu, jog tik išnagrinėjus bylą dėl reikalavimo teisių perleidimo nuginčijimo paaiškės kas iš esmės turi reikalavimo teisę į atsakovą šioje byloje. Tęsiant bylos nagrinėjimą su galimai reikalavimo teisės net neturinčia ieškove bus iš esmės pažeistos CPK 45 straipsnio nuostatos, teisingo ir ekonomiško bylos nagrinėjimo principai bei teismų formuojama praktika aiškiai nurodanti, kad tolesnis bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas įtraukus į bylą asmenį, galbūt net neturintį reikalavimo teisės į atsakovą.
12.4. Ieškovės argumentas, kad net ir tuo atveju, jei Reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir bus nuginčyta, pradinė ieškovė turės galimybę vykdyti tik išieškojimo veiksmus, yra nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja CPK 45 straipsniui, kuris numato, kad pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių. Atitinkamai tai iš esmės užvilkins nagrinėjamą bylą, nes išnagrinėjus bylą ir atitinkamai nuginčijus Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir į bylą grįžus Pradinei ieškovei, byla privalės būti nagrinėjama iš naujo su tinkamu ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1269-638/2023 dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymo institutą.
Dėl pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (ne)buvimo
15. Vadovaujantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
16. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.
17. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).
19. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).
20. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjama civilinė byla turi teisinį ryšį su civiline byla Nr. e2-1269-638/2023, todėl egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Ieškovė atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad tarp nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. e2-1269-638/2023 nėra teisiškai reikšmingo ryšio CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, kad nagrinėjamos bylos dalykas neapima civilinėje byloje Nr. e2-1269-638/2023 sprendžiamų klausimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamam klausimui dėl bylos stabdymo aktualias aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalyje 3 punkte įtvirtintas privalomas bylos sustabdymo pagrindas.
22. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė, kaip pradinės ieškovės BUAB „Langvila“ reikalavimo teisių į atsakovą pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, perėmėja, reikalauja priteisti iš atsakovo 342 598,56 Eur dydžio įsiskolinimą už atliktus darbus pagal tarp BUAB „Langvila“ ir atsakovo sudarytą Rangos darbų sutartį, o atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 43 010,10 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti darbus pagal minėtą Rangos darbų sutartį. Civilinėje byloje Nr. e2-1269-638/2023 pareikštas reikalavimas dėl pradinės ieškovės ir ieškovės sudarytos 2022 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinti negaliojančia (niekine), taikant restituciją. Taigi, šioje byloje spręstinas klausimas dėl skolos priteisimo ir darbų atlikimo pagal Rangos darbų sutartį, o kitoje civilinėje byloje bus nagrinėjama, ar Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria buvo perleista ieškovei reikalavimo teisė į atsakovo skolą pagal Rangos darbų sutartį, neprieštarauja įstatymų normoms.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų bylų ginčų ribas bei įrodinėjimo dalyką, sprendžia, kad tarp nagrinėjamų bylų yra teisinis ryšys, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-1269-638/2023 siekiama nuginčyti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į SIA „RERE BUVE“ 307 234,70 Eur skolą ir 35 363,86 Eur delspinigius pagal 2018 m. spalio 31 d. Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl civilinėje byloje Nr. e2-1269-638/2023 nustatyti faktai dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo (reikalavimo tenkinimo atveju) turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi pripažinus Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal Rangos darbų sutartį.
24. Teismų praktikoje pažymėta, kad įvykus materialiųjų teisių perleidimui, pradinis kreditorius netenka reikalavimo teisės ir procese gali būti pakeistas materialiųjų teisių perėmėju – naujuoju kreditoriumi, kuris įgyja visas ieškovo procesines teises bei galimybę atitinkamai laisvai jomis disponuoti, įskaitant pasirinkti konkrečią procesinę poziciją byloje – dėstyti argumentus, teikti juos pagrindžiančius įrodymus ir t. t. Pradinis kreditorius tokiu atveju tampa netinkama šalimi materialiąja teisine prasme (CPK 45 straipsnis). Todėl, esant pagrindui, neįvykdžius procesinių teisių perėmimo toje civilinio proceso stadijoje, kurioje atsirado tam pagrindas, procesinėmis teisėmis naudotųsi asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė ir procesinių veiksmų atlikime nedalyvautų tinkama šalis – teisių perėmėjas. Tokiai procesinei situacijai būtų pagrindas ateityje ginčyti teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2003/2011; 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385-178/2016; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1154-370/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė panaši situacija – civilinėje byloje Nr. e2-1269-638/2023 paaiškėjus, kad ieškovė procesinių teisių perėmėja pripažinta nepagrįstai, šioje byloje procesinėmis teisėmis naudotųsi, dėstytų savo argumentus dėl ginčo dalyko, susijusio su pradinės ieškovės teisėmis ir pareigomis, ir atitinkamai turėtų tiesioginę įtaką pradinės ieškovės materialiosioms teisėms ir pareigoms asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė. Tuo tarpu bylos nagrinėjime ir procesinių veiksmų atlikime nedalyvautų, savo pozicijos ir atsikirtimų nedėstytų tinkama šalis – pradinė ieškovė. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų pradinės ieškovės (atitinkamai ir jos kreditorių nemokumo byloje) interesų, dispozityvumo principo reikalavimų (CPK 13 straipsnis), juolab kad nagrinėjamoje byloje, be kita ko, pareikštas priešieškinis, kuriuo prašoma priteisti 43 010,10 Eur delspinigius už vėlavimą atlikti darbus pagal Rangos darbų sutartį.
25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas sustabdyti civilinę bylą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei pagrįstai sprendė, kad tarp nurodytų bylų yra prejudicinis ryšys, todėl yra pagrindas civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1269-638/2023 (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, susiję su subjektyviu situacijos interpretavimu, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje esančios situacijos vertinimo ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą šiuo pagrindu iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1269-638/2023, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas byloje pateikė prašymą priteisti 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018). Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas).
30. Atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad nagrinėjama civilinė byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, darytina išvada, kad neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl nespręstinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.