Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-3049-565/2015 pagal ieškovo SIA F-Tex ieškinį atsakovui Lietuvos-Anglijos uždarajai akcinei bendrovei „Jadeclaud-Vilma“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo SIA F-Tex ieškinį atsakovui Lietuvos-Anglijos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jadeclaud-Vilma“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

Ieškovas ir P. J. L. 2012 m. rugsėjo 27 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą pakeisti pradinį ieškovą nauju ieškovu – P. J. L., nurodydami, kad ieškovas ir P. J. L. 2011 m. balandžio 25 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 25/04/2011-1 (toliau – ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), kuria ieškovas perleido P. J. L. visus reikalavimus, pareikštus atsakovui šioje civilinėje byloje.

Savo ruožtu atsakovas nurodė, kad pateikė Latvijos teismui ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančia minėtą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Jūrmalos miesto teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ ieškinį atmetė, tačiau ieškovas dėl šio sprendimo Rygos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris nėra išnagrinėtas.

P. J. L. 2014 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pakartotinį prašymą pakeisti pradinį ieškovą reikalavimo teisių perėmėju ir išnagrinėti civilinę bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-3049-565/2015 pagal ieškovo SIA F-Tex ieškinį atsakovui Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal atsakovo ieškinį dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas nustatė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria pareiškėjas P. J. L. grindžia savo dalyvavimą procese, yra ginčijama teisme. Teismas pažymėjo, kad, ieškinį patenkinus ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinus negaliojančia, nebūtų pagrindo pareiškėjui dalyvauti procese, taip pat atsirastų pagrindas nagrinėjamą bylą nutraukti, kadangi ieškovas (SIA F-Tex) yra likviduotas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dabartinis ieškovas yra išbrauktas iš įmonių registro, priėjo išvadą, jog neišsprendus likviduoto ieškovo teisių perėmimo, tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, o kadangi teisminiai ginčai dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo užtruko ir nėra žinomas tikslus terminas, kada bus išnagrinėtas Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ apeliacinis skundas dėl Jūrmalos miesto teismo sprendimo, tikslinga civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal atsakovo ieškinį dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

P. J. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismo pozicija stabdyti bylą, kai ieškovu yra likviduotas (neegzistuojantis) juridinis asmuo ir yra jo teisių perėmėjas, pateikęs prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, pažeidžia civilinio proceso normas ir prieštarauja teismų praktikai. Remiantis teismų praktika, klausimas dėl šalies pakeitimo turėjo būti išspręstas nedelsiant, paaiškėjus, kad SIA F-Tex likviduotas.Teismas savo sprendimą stabdyti bylą grindė spėlionėmis ir prielaidomis dėl to, kas būtų, jeigu būtų patenkintas ieškinys dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismui draudžiama priimti sprendimą / nutartį, remiantis prielaidomis, o ne faktais. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis šiuo metu yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas teisių perėmimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) numato galimybę atgręžti sprendimo įvykdymą, todėl teisių perėmimu nebus sukuriama atsakovo teises pažeidžianti situacija. Be to, Latvijos teismuose nagrinėjamoje byloje P. J. L. įtrauktas tik trečiuoju asmeniu ir pirmosios instancijos teismas atmetė Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ ieškinį. Latvijoje vykstanti byla negali būti naudojama kaip pretekstas Lietuvoje nagrinėjamai bylai vilkinti.Dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau iš esmės nebeatlieka ieškinio reikalavimų tenkinimo užtikrinimo funkcijos. Antstolis dar 2009 metais aprašė atsakovo kilnojamąjį turtą (pramonines skalbimo mašinas, audinių klojimo įrangą ir kt.), kuris dėvisi ir sparčiai sensta tobulėjant technologijoms. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais, atsakovo finansinė padėtis taip pat neužtikrina jo veiklos vykdymo ilgam laikotarpiui. Egzistuoja reali rizika, jog atsakovas neturės pakankamai turto, kad įvykdytų sprendimą, taigi ilgas bylos nagrinėjimas gali užkirsti kelią ieškinio reikalavimams realiai įvykdyti. Besitęsiantis bylos nagrinėjimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir EŽTPLAK) įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Ieškinys šioje byloje teismui pateiktas dar 2008 m. gruodžio 31 d., taigi bylos nagrinėjimas, vien tik pirmosios instancijos teisme, tęsiasi daugiau kaip 5 metus ir ieškinys vis dar nėra išnagrinėtas. Be to, ilgas procesas lemia nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo P. J. L. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Ieškovo pakeitimas šiuo metu nėra galimas, nes nėra aišku, ar P. J. L. turi reikalavimo teisę į atsakovą ir gali būti teisėtu ieškovo teisių perėmėju. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas negali būti teisių perėmėju, nes Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta prieš pat iškeliant SIA F-Tex bankroto bylą, šią sutartį ieškovo vardu ir savo vardu pasirašė taps pats asmuo – P. J. L., sutartis iš esmės yra neatlygintinė, be to, ji daugiau nei metus nebuvo pateikta nei atsakovui, nei teismui, nei ieškovo kreditoriams. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pradėjo bylą Latvijos teismuose.Teismas savo sprendimą grindė ne spėlionėmis, o faktine aplinkybe, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra ginčijama kitoje civilinėje byloje. Tarp šios civilinės bylos ir teisinio rezultato Latvijos teismų neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, o tai lemia privalomą civilinės bylos sustabdymą.Galimybė atgręžti sprendimo vykdymą nepanaikina teismo pareigos stabdyti bylą. Pareiškėjo teiginiai, kad laikinosios apsaugos priemonės neatlieka savo funkcijos, yra nepagrįsti. Pats pareiškėjas beveik pusantrų metų neteikė teismui sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, taigi pats vilkino nagrinėjimą. Atsakovas sėkmingai ir pelningai vykdo ūkinę veiklą. Argumentai, kad atsakovas įsigijo savo akcijų ar paskolino lėšų susijusiems asmenims, nerodo prastos atsakovo finansinės padėties. P. J. L. prašymas įstoti į civilinę bylą pateiktas tik 2012 metų pabaigoje, taigi bylos nagrinėjimas nuo 2008 metų niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių, taip pat ir ginamų EŽTPLAK. Nei EŽTPLAK, nei kitas teisės aktas nenustato teismui pareigos nagrinėti bylą nedelsiant, neatsižvelgiant į tai, kad kita nagrinėjama byla turi ar gali turėti prejudicinės reikšmės bylai. Objektyviomis aplinkybėmis pagrįstas bylos nagrinėjimo sustabdymas nepažeidžia CPK ir EŽTPLAK nuostatų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl procesinių teisių perėmimo ir privalomo bylos sustabdymo institutų aiškinimo, taikymo ir šių institutų santykio.

Apelianto P. J. L. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dabartinis ieškovas yra likviduotas, privalo nedelsdamas spręsti ieškovo teisių perėmimo klausimą pagal šiuo metu egzistuojančią ir galiojančią Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o bylos sustabdymas iki bus išnagrinėta Latvijos teismuose kita civilinė byla yra nepagrįstas ir neteisėtas.

CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas gali ir privalo stabdyti bylą, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2004 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; kt.)

Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog Latvijos teismuose nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ginčijama būtent ta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria P. J. L. grindžia savo reikalavimo teisę į atsakovą ir pagrindą dalyvauti procese. Tačiau apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas stabdyti bylą prieštarauja teismų praktikai ir pažeidžia civilinio proceso normas.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Iš pirmiau nurodytų teisės normų turinio analizės matyti, kad teismas pakeičia proceso šalį tik tuo atveju, jei tam yra teisėtas pagrindas. Teisių perėmimo pagrindo egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į materialinės teisės normas ir konstatuojant, kad materialinių subjektinių teisių perėmimas yra apskritai galimas ir konkrečiu atveju jis buvo atliktas tinkamai ir yra galiojantis.

Savo ruožtu Latvijos teismuose, kuriuose yra ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, neišvengiamai bus vertinamas teisių perleidimo teisėtumo klausimas, t. y. vertinamos būtent tos aplinkybės, kurios aktualios šioje byloje nagrinėjamam klausimui ir be kurių nustatymo teismas negali toliau nagrinėti bylos, nes bylos nagrinėjamas iš esmės negalimas neegzistuojant ieškovui arba įtraukus į bylą asmenį, galbūt net neturintį reikalavimo teisės į atsakovą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinus negaliojančia, nebebus pagrindo P. J. L. dalyvauti procese, taip pat atsiras pagrindas nagrinėjamą bylą nutraukti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo pozicija stabdyti bylą atitinka ne tik civilinio proceso normas, reguliuojančias procesinių teisių perėmimą ir bylos sustabdymą, bet ir užtikrina protingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, kadangi du atskiri teismai nenagrinėja tuo pačiu metu tų pačių aplinkybių ir išvengiama skirtingų sprendimų dėl reikalavimo teisių perleidimo teisėtumo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo bei teisėtumo nenuneigia ir apelianto iš bendro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008 konteksto ištraukta ir neteisingai interpretuojama citata. Kasacinio teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008), be kita ko, išaiškinta, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį.

Taigi, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, teismas procesinių teisių perėmimo klausimą sprendžia ne formaliai, o nustatydamas, ar į procesą siekiantis įstoti asmuo iš tikrųjų perėmė likviduoto asmens teises. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teisių perėmimo galimybės klausimą ir nustatęs, kad kitame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ginčijamas į procesą norinčio įstoti asmens teisių perėmimo pagrindas, privalo sustabdyti tiek teisių perėmimo, tiek ir visos bylos nagrinėjimą iki paaiškės, ar apskritai yra pagrindas šią bylą nagrinėti, arba galbūt byla turi būti nutraukta, nesant teisėto teisių perėmėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto cituojamoje kasacinio teismo nutartyje aptariama iš esmės skirtinga situacija, kai ginčo nagrinėjamas nebuvo sustabdytas (siekiant išsiaiškinti ar galimas teisių perėmimas), bet atvirkščiai, teismai išnagrinėjo bylą, kai viena iš proceso šalių (ieškovas) jau neegzistavo, ir būtent tokius teismų veiksmus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pažeidžiančiais proceso teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su P. J. L. teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nutartį grindė spėlionėmis ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Latvijos teismuose nagrinėjamos bylos teisinio rezultato įtakos Lietuvoje nagrinėjamai bylai, nustatė teisinį ryšį tarp dviejų civilinių bylų, o tai yra būtina sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad įstatymo leidėjo teismui nustatytos pareigos stabdyti bylą (privalomas bylos stabdymas, CPK 163 straipsnis) negali paneigti ir apelianto nurodomi argumentai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumo mažėjimo, todėl dėl šių argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Atmestinas ir tas argumentas, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis pažeidžia EŽTPLAK įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Kasacinis teismas konstatavo, kad EŽTPLAK 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti aukojama dėl itin greito proceso. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nors pagal EŽTPLAK 6 straipsnį reikalaujama, kad teismo procesas būtų spartus, šis straipsnis ypatingą svarbą taip pat teikia tinkamam teisingumo vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014; taip pat žr., pvz., Maltzan and Others v. Germany (GC), (dec.), no. 71916/01, decision of 2 March 2005, § 132). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau toks teismo sprendimas turi būti proporcingas, priimtas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.). Atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje nurodytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju bylos sustabdymas yra privalomas ir proporcingas sprendimas, užtikrinantis tiek atsakovo, tiek ir pretenduojančio perimti procesines teises asmens interesų pusiausvyrą.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. J. L. atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.