Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-1709-431/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fundamentus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hanner development“ dėl 233 737,45 Lt skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas iš rangos teisinių santykių.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami civilinės bylos sustabdymo teisėtumo klausimai.

Ieškovo BUAB „Fundamentus“ bankroto administratorius UAB „Restrus“ Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti BUAB „Fundamentus“ jos teisių perėmėju UAB „Rhetor“. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 2 d. BUAB „Fundamentus“ administratorius ir UAB „Rhetor“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Rhetor“ buvo perleistos reikalavimo teisės į UAB „Hanner development“.

Suinteresuotas asmuo UAB „Rhetor“ pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą pakeisti civilinėje byloje BUAB „Fundamentus“ jos teisių perėmėju UAB „Rhetor“. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė visas reikalavimo teises į UAB „Hanner development“ skolą ieškovui BUAB „Fundamentus“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. 2002 m. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str.). Ilgi bylos sustabdymo terminai sunkina ir tiesos nustatymą byloje. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).

Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008). Visais atvejais bylos sustabdymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą (žr. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu būtina stabdyti tada, kai negalima išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Todėl konstatavus, kad tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje, teismas privalo bylą stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „ Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G., G. G., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006). Taigi, šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp bylos, kuri stabdoma ir bylos, dėl kurios stabdoma nagrinėjama byla, t. y., ar teisinis rezultatas byloje, dėl kurios stabdoma nagrinėjama byla, gali turėti lemiamos ir esminės reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos teisingam išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-333/2009).

Nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismas sustabdė iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-5737-392/2011. Teisėjų kolegijos nuomone, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. 2-5737-392/2011 yra prejudicinis ryšys. Ieškovas BUAB „Fundamentus“ ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Hanner development“ priteisti 233 737,45 Lt skolą. Šį reikalavimą ieškovas grindė atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. neapmokėjimu už atliktus darbus vienašališkai pasirašytais aktais pagal rangos sutartį. Byloje atsakovas UAB „Hanner development“ pateikė priešieškinį ieškovui BUAB „Fundamentus“ dėl atliktų darbų aktų, kuriais ieškovas grindė reikalavimus, pripažinimo negaliojančiais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas BUAB „Fundamentus“ 2010 m. gruodžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises UAB „Rhetor“. Teismui dar neišsprendus procesinio teisių perėmimo klausimo, UAB „Hanner development“ padavė ieškinį BUAB „Fundamentus“ ir UAB „Rhetor“ dėl šios reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taigi vienoje civilinėje byloje šiuo metu sprendžiamas ieškovo – bankrutuojančios įmonės reikalavimas dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį (ieškinys dėl priteisimo) ir atsakovo reikalavimas šiai bankrutuojančiai įmonei dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais (priešieškinis dėl pripažinimo), o klausimas dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu nėra išspręstas. Kitoje civilinėje byloje sprendžiamas nagrinėjamos bylos atsakovo reikalavimas dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria nagrinėjamoje byloje grindžiamas prašymas dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo, pripažinimo negaliojančia (iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad civilinė byla yra iškelta ir nagrinėjama, bylos Nr. 2-5737-392/2011). Paaiškėjus, kad tarp BUAB „Fundamentus“ ir UAB „Rhetor“ 2010 m. gruodžio 2 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis negalioja, būtų pagrindas netenkinti prašymo dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo nagrinėjamoje byloje ir toliau nagrinėti bylą iš esmės pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį. Tuo tarpu teismui atmetus ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-5737-392/2011, atsirastų pagrindas tenkinti prašymą dėl procesinių teisių perėmimo ir toliau bylą nagrinėti nebe pagal bankrutuojančios įmonės, o pagal jo teisių perėmėjo reikalavimus, kuriam visi veiksmai, atlikti procese iki įstojimo, yra privalomi. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad abi bylas galima nagrinėti, nes procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Įvykus materialiųjų teisių perleidimui, pradinis kreditorius netenka reikalavimo teisės ir procese turi būti pakeistas materialiųjų teisių perėmėju – naujuoju kreditoriumi, kuris įgyja visas ieškovo procesines teises bei galimybę atitinkamai laisvai jomis disponuoti, tame tarpe pasirinkti konkrečią procesinę poziciją byloje – dėstyti argumentus, teikti juos pagrindžiančius įrodymus ir t. t. Pradinis kreditorius tokiu atveju tampa netinkama šalimi materialiąja teisine prasme. Todėl, esant pagrindui, neįvykdžius procesinių teisių perėmimo toje civilinio proceso stadijoje, kurioje atsirado tam pagrindas, procesinėmis teisėmis naudotųsi asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė ir procesinių veiksmų atlikime nedalyvautų tinkama šalis – teisių perėmėjas. Esant tokiai procesinei situacijai būtų pagrindas ateityje ginčyti teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumą. Procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, kadangi pats materialinių teisių perleidimo pagrindas gali atsirasti bet kurioje proceso stadijoje, tačiau teismui pateikus duomenis apie materialinių teisių perleidimo faktą, atidėti procesinių teisių perėmimo klausimo sprendimą vėlesnėms civilinio proceso stadijoms nėra teisinio pagrindo. Taigi tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-5737-392/2011 egzistuoja prejudicinis ryšys, nes civilinėje byloje Nr. 2-5737-392/2011 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai sustabdė bylą iki kitos civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Tuo pačiu kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi nepagrįstai įpareigojo ieškovo BUAB „Fundamentus“ potencialų procesinių teisių perėmėją UAB „Rhetor“ sumokėti 5 675 Lt žyminį mokestį už BUAB „Fundamentus“ paduoto ieškinio nagrinėjimą ir nepagrįstai jį įtraukė byloje suinteresuotu asmeniu, t. y. akivaizdžiai netinkamai taikė CPK 45 ir 48 straipsnių nuostatas. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo dalyvaujantys byloje asmenys skiriasi nuo byloje nedalyvaujančių asmenų. Ginčo teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi – ieškovas, atsakovas, tretieji asmenys (ne)pareiškiantys savarankiškų reikalavimų bei jų atstovai (CPK 37 str. 2 d.). Tokio procesinio teisinio statuso kaip suinteresuotas asmuo ginčo teisena nagrinėjamose bylose nėra.

Civilinėje byloje vienu metu negali tuo pačiu statusu (šiuo atveju – ieškovo pusėje) dalyvauti ir pradinis kreditorius ir naujasis kreditorius – teisių perėmėjas. Nusprendus, kad tam yra pagrindas, teismas teisių perleidėją pakeičia jo teisių perėmėju ir teisių perleidėjas išstoja iš proceso (CPK 48 str.). Tik tam tikrais atvejais teises perleidęs asmuo gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu (CPK 47 str.). Įvykus procesinių teisių perėmimui naujas ieškinys nėra pareiškiamas (CPK 80 str. 1 d.), todėl teisių perėmėjas neturi mokėti žyminio mokesčio už įstojimą į procesą vietoje teisių perleidėjo. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. palikti nepakeistą.