- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-868-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11824-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nersta“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nersta“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-23817-435/2024 tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vingės Transsphere Logistika“ ieškinį atsakovei UAB „Nersta“ dėl nuostolių atlyginimo, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 18 065,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 065,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 20 d.) ir 407,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Priimtu 2024 m. spalio 18 d. papildomu sprendimu už akių priteista iš atsakovės ieškovei 3 630,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
2. Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi priimtas atsakovės patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovei nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo pareiškimo išsiuntimo raštu pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.
3. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo už akių vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, kad gavus antstolio M. P. elektroninį laišką, atsakovei tapo žinoma apie jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių ir jo pagrindu pradėtą priverstinį išieškojimą, vykdomojoje byloje Nr. 0123/24/02320. Antstolis jau yra priėmęs patvarkymą dėl atsakovės sąskaitų areštavimo. Kadangi atsakovė savo pareiškime ginčija ieškovės reikalavimo pagrįstumą, yra pagrįsta tikimybė, jog galutiniu sprendimu atmestus ieškovės ieškinį, turėtų būti sprendžiamas priverstinai įvykdyto sprendimo atgręžimo klausimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovės teigimu, nesustabdžius priverstinio skolos išieškojimo iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, gali kilti nebeatitaisomos pasekmės atsakovės finansinei veiklai. Nurodė, kad šiuo metu areštuotos įmonės sąskaitos apribojo įmonės veiklą, kai tuo tarpu įmonė, plėtodama savo veiklą, turi vykyti įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tame tarpe ir Muitinės departamentui pagal mokestinę sutartį. Atsakovė vykdo krovinių pervežimo veiklą, pervežimai vykdomi nuosavomis transporto priemonėmis ir samdant kitus vežėjus. Veiklai vykdyti įmonė kiekvieną mėnesį vidutiniškai turi gauti iš pirkėjų ir sumokėti tiekėjams 400 000,00–450 000,00 Eur. Įmonės užsakovai ne visada už paslaugas sumoka laiku, skolų išieškojimas apsunkintas, kadangi dalis skolininkų yra užsienio įmonės, o tam, kad palengvintų apyvartinių lėšų situaciją, įmonė naudojasi banko overdraftu. Įmonė neturi pradelstų mokėjimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau įmonės visi finansiniai srautai yra tiksliai suplanuoti. Tuo tikslu įmonė su Muitinės departamentu pasirašė mokestinę sutartį, kurią sąžiningai vykdo. Areštavus įmonės sąskaitas ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, būtų sutrikdyti įmonės apyvartinių lėšų srautai, įmonė neturės galimybių atsiskaityti su tiekėjais, nebus vykdomi užsakymai, sumažės įmonės apyvarta ir finansiniai veiklos rezultatai. Priverstinis skolos išieškojimas gali sutrikdyti visą įmonės atskaitymų grandinę ir turėti itin neigiamas paslaugas įmonės finansinei veiklai, o galimai ir sąlygoti įmonės žlugimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovės UAB „Nersta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/24/02320 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas laikė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė byloje ginčija ieškovės reikalavimo pagrįstumą, prašo panaikinti 2024 m. spalio 14 d. sprendimą už akių ir 2024 m. spalio 18 d. papildomą sprendimą ir prašo ieškovės ieškinį atmesti, kad atsakovės pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės, išdėstyti argumentai, kurie, atsakovės nuomone, patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes. Laikė, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi pakankamo pagrindo pareiškimą vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
8. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizikos) egzistavimo teismas pažymėjo, jog siekiant išvengti ateityje teisminio bylinėjimosi ir papildomų dėl to kilsiančių kaštų, siekiant kuo ekonomiškesnio vykdymo proceso, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atliekamu vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/24/02320 iki kol bus išnagrinėtas atsakovės pareiškimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, be tokių priemonių taikymą pagrindžiančių įrodymų. Teismas nenustatė, kad antstolio M. P. 2025 m. sausio 7 d. patvarkymu 23 969,08 Eur lėšos jau yra nuskaitytos nuo atsakovės banko sąskaitos bei nuspręsta jas paskirstyti, 22 333,98 Eur pervedant ieškovei, o likusią sumą antstoliui. Taigi ir toliau galiojant skundžiamai nutarčiai lėšos bus antstolio depozitinėje sąskaitoje ir atsakovės turtinė padėtis niekaip nepasikeis. Tokiu būdu atsakovė savo prašyme suklaidino teismą, teigdama, jog nesustabdžius priverstinio skolos išieškojimo iki bus priimtas galutinis sprendimas, gali kilti neatitaisomos pasekmės atsakovės finansinei veiklai. Be to, iš antstolio patvarkymo bei lėšų nurašymo akivaizdu, jog atsakovė turėjo tokios apimties lėšas, nėra atsiradę jokių padarinių, todėl priimta skundžiama nutartis niekaip negali pagerinti ir nepagerins atsakovės turtinės padėties;
9.2. skundžiama nutartis priimta neišklausius ieškovės nuomonės, jog tęsiant vykdymo veiksmus ir antstoliui pervedus iš atsakovės išieškotas lėšas ieškovei, nekyla jokia grėsmė teoriškai galimam teismo sprendimo vykdymo atgręžimui. Ieškovė yra didelė įmonė, pagal paskutinį 2023 m. ieškovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovės turtą sudarė 9,25 mln. Eur., per 2023 m. atsakovės pardavimo pajamos sudarė 3,8 mln. Eur, o bendrasis pelnas 1,86 mln. Eur. Taigi, objektyviai neegzistuoja finansinė grėsmė galimai atsakovei palankaus būsimo teismo sprendimo atgręžimui, nes išieškota 22 333,98 Eur suma ieškovei nėra didelė;
9.3. nustačius, kad lėšos jau išieškotos iš atsakovės, teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo atgręžimo perspektyvos (grėsmės), turėtų vertinti ieškovės sąžiningumą ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti atsakovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, atitinkamai pareigą įrodyti tokią grėsmę turėtų atsakovė. Nėra jokių aplinkybių, galinčių daryti net mažiausią prielaidą apie ieškovės galimą nesąžiningumą ar galėjimą bandyti apsunkinti sprendimo atgręžimo vykdymą;
9.4. teismui patenkinus sprendimu už akių ieškinį ir antstoliui nurašius lėšas nuo atsakovės banko sąskaitos, skundžiama nutartimi atliktas vykdymo veiksmų sustabdymas iš esmės pažeidžia ieškovės interesus į kuo operatyvesnį teismo sprendimo įvykdymą bei ieškovės teisę kuo greičiau atgauti dėl atsakovės kaltės patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovės teisių pažeidimas (ribojimas) negali būti neterminuotai pateisinamas remiantis vien faktu, kad atsakovė iniciavo sprendimo už akių peržiūrėjimo procesą, ypač, kai skundžiama nutartis dėl esančios antstolio išieškojimo stadijos pačios atsakovės teisių niekaip neapgina, o jos finansinės padėties nepagerina
9.5. skundžiama nutartis neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas pagal teismų praktiką yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, tuo tarpu taikydamas tokią laikinąją apsaugos priemonę teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Nersta“ atsiliepime su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimą grindžia šiais argumentais:
10.1. apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog teismas nesilaikė CPK 147 straipsnio 1 dalies normų, neišklausė ir nesivadovavo ieškovės pozicija. Minėtos normos taikymas yra teismo prerogatyva, be to, pagal teismų praktikoje suformuotas taisykles laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neišklausius kitos šalies nuomonės pastarosios procesinių teisių nepažeidžia, kadangi teisė būti išklausytam gali būti įgyvendinama pateikiant atskirąjį skundą;
10.2. areštuotos įmonės sąskaitos apriboja įmonės veiklą, o plėtodama savo veiklą įmonė turi vykdyti įsipareigojimus tretiesiems asmenims, be to, visi finansiniai įmonės srautai yra tiksliai suplanuoti. Panaikinus taikytą laikinąją apsaugos priemonę ieškinio reikalavimo suma bus pervesta ieškovei, o teismui nusprendus atnaujinti procesą savaime bus panaikinamas pagrindas, kuriuo lėšos buvo priverstinai išieškotos iš atsakovė, dėl ko ieškovė bus gavusi naudą pagal panaikintą teismo sprendimą. Tokiu atveju ieškovė neteisėtai įgis teisę neatlygintinai naudotis atsakovės lėšomis ir vienintelis būdas atgauti panaikintu teismo sprendimo pagrindu išieškotą turtą, bus sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas. Dėl nurodyto susidarytų situacija, kuomet ieškovė neatlygintinai galėtų naudotis atsakovės apyvartai svarbiomis lėšomis ilgą periodą ir tai neabejotinai atsakovui sukeltų sunkias finansines pasekmes;
Šalies argumentai
10.3. ieškovė nurodo teismui, kad išieškota suma jai nėra didelė, kad nepatiria jokių finansinių pasekmių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau šios lėšos yra ypatingai svarbios atsakovės veiklos tęstinumui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
14. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-23817-435/2024 ieškovei UAB „Vingės Transsphere Logistika“ priteista iš atsakovės UAB „Nersta“ 18 065,00 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (18 065,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 20 d.) ir 407,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, o 2024 m. spalio 18 d. papildomu sprendimu už akių priteistos 3 630,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo priimtų sprendimų pagrindu išduotas 2024 m. gruodžio 2 d. vykdomasis dokumentas, jis pateiktas vykdymui ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/24/02320.
16. Nustatyta, kad teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi priimtas atsakovės patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovei nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo pareiškimo išsiuntimo raštu pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Atsakovės prašymu skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/24/02320 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
17. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3738-435/2025 atsakovės UAB „Nersta“ patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintas, panaikintas Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimas už akių ir 2024 m. spalio 18 d. papildoma sprendimas už akių, priimti civilinėje byloje Nr. e2-23817-435/2024 ir atnaujintas civilinės bylos procesas, o 2024 m. gruodžio 2 d. vykdomasis raštas panaikintas.
18. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs apie klausimo nagrinėjimą atsakovei. Atsakovės įsitikinimu, tokiu būdu skundžiama nutartis priimta skubotai, neįvertinus aplinkybės, jog net įvykdžius teismo sprendimą nekyla grėsmė galimam teismo sprendimo vykdymo atgręžimui.
19. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina. Nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, teismas neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė būti išklausytam tokiam proceso dalyviui suteikiama vėliau, t. y. jam kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1474/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik nepranešimas ieškovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl tai savaime nesudaro teisinio pagrindo apskųstą nutartį panaikinti. Ieškovė pasinaudojo teise būti išklausyta, realizuodama įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokią nutartį apskųsti. Atsižvelgus į aptartus motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie šio klausimo nagrinėjimą ieškovei ir neišklausęs jos nuomonės, CPK nuostatų nepažeidė. Dėl apeliantės teiginių, susijusių su, apeliantės vertinimu, reikšmingų aplinkybių sprendžiamam klausimui (ne)nustatymu ir nulėmusių nepagrįstos nutarties priiėmimą, apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodomais argumentais.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant šių sąlygų visetui: pirma, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių pakanka joms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018).
22. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Kaip teisingai nurodo apeliantė, vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
23. Kartu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
24. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
25. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai išskyrė ir vertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – ieškinio tikėtiną pagrįstumą ir grėsmę galimai palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
27. Apeliantė pirmosios sąlygos neginčija, dėl jos atskirų argumentų nenurodo, atskirajame skunde įrodinėja grėsmės teismo sprendimo vykdymo atgręžimo nebuvimo aplinkybę tiek nesant prielaidų apie ieškovės galimą nesąžiningumą, tiek ir dėl to, jog išieškotina suma ieškovei nėra didelė.
28. Aptariamu atveju, kaip jau buvo minėta, ieškovės reikalavimas atsakovei patenkintas Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu už akių ir 2024 m. spalio 18 d. papildomu sprendimu už akių, jų pagrindu išduotas 2024 m. gruodžio 2 d. vykdomasis raštas, kuris pateiktas priverstiniam vykdymui. Taigi, ginčo situacijoje atsakovei įrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – laikytinas pagrįstu, kadangi tokiu būdu užtikrinta esama padėtis. Nesustabdžius ieškovės pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išieškojimas būtų įvykdytas ir antstoliui paskirsčius išieškotas lėšas, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, reikėtų spręsti šalių ginčus dėl vykdymo atgręžimo (CPK 760 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovės patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintas, panaikinti priimti procesiniai dokumentai, atnaujintas civilinės bylos procesas ir panaikintas 2024 m. gruodžio 2 d. vykdomasis raštas, kurio pagrindu ir buvo pradėtas išieškojimas atsakovės atžvilgiu. Taigi, kaip matyti pasikeitus faktinėms aplinkybėms, nebeliko vykdomojo dokumento, kas netiesiogiai patvirtina aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tenkindamas atsakovės prašymą, sustabdė išieškojimą vykdymo procese, tokiu būdu užkirsdamas kelią tolimesniems šalių ginčams. Todėl apeliantės nurodomos aplinkybės dėl to, jog nėra prielaidų apie ieškovės galimą nesąžiningumą bei dėl to, jog išieškotina suma ieškovei nėra didelė, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (įsiteisėjus 2025 m. vasario 12 d. teismo nutarčiai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) neturi teisinės reikšmės.
30. Kartu atsakant ieškovei į atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esama padėtis) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama išsaugoti esamą padėtį ginčo nagrinėjimo metu, kas ir buvo padaryta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
31. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Kiti dėstomi atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos sprendžiamo klausimo – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teisėtumui ir (ar) pagrįstumui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92, par. 59–60).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
netenkinti atskirojo skundo.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.