Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-141-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-15
Bylos Nr.: e2S-141-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01185-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas: V. P.
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui

Kategorijos

3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-141-856/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01185-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.4.2.7; 3.3.4.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-13275-632/2022 pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. P. prašė: 1) atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-10138-767/2021, kurioje 2021 m. spalio 21 d. sprendimu už akių teismas patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir iš atsakovo V. P. ieškovui priteisė 15 862 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 381,89 Eur bylinėjimosi išlaidas; atnaujinus procesą byloje, nustatyti naują terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti; 2) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-10138-767/2021 ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) netenkinus prašymo ieškovo ieškinį šioje civilinėje byloje atmesti kaip nepagrįstą, visiškai arba iš dalies atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad su priimtu sprendimu už akių nesutinka. Pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, kadangi paduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali, nes praleido trijų mėnesių terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 1 dalyje, šiam procesiniam veiksmui atlikti ir šis terminas yra naikinamasis. Procesas turi būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu. Eismo įvykio metu 2020 m. vasario 12 d. pareiškėjas buvo sulaikytas Norvegijoje, be to, suinteresuotas asmuo į teismą kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 25 d., kai V. P. buvo Švedijoje, kurioje dirba iki šiol, todėl jis tikėjosi, kad dėl eismo įvykio jam niekas jokių pretenzijų neturi, negavo jokių raginimų nei iš kreditoriaus, nei iš teismo. Be to, suinteresuotas asmuo ieškinyje sąmoningai nurodė adresą, kuriuo jis faktiškai negyvena, o teismas formaliai ir neįsigilinęs į konkrečią situaciją taikė procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, todėl negaudamas esminės informacijos negalėjo priimti sprendimo dėl savo interesų gynimo pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas apie skolą ir jo atžvilgių priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2022 m. liepos mėnesio viduryje, kai kreipėsi į „Creditinfo Lietuva“ ir sužinojo, kad yra ieškovo skolininkas, todėl neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatytu terminu pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį, apskųsti sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka ir dalyvauti procese, nes nežinojo apie konkrečios bylos inicijavimą teisme jo atžvilgiu, taip buvo esminiai apribotos jo teisės ginti savo pažeistas teises. Sprendimą už akių priėmęs teismas prieš nuspręsdamas atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nedėjo pastangų nustatyti tikrą atsakovo gyvenamąją vietą, neprašė ieškovo patikslinti jo gyvenamosios vietos adreso, nebandė procesinių dokumentų įteikti atsakovo šeimos nariui – motinai R. P., įteikti per darbdavį, antstolį arba skelbti paiešką. Ieškovas, prašydamas priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo, nagrinėjamu atveju turėjo pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, įskaitant teisinės pagalbos prašymą su Norvegija, todėl priimti sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu įteikus dokumentus nebuvo jokio teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Pareiškėjas eismo įvykio metu 2020 m. vasario 12 d. buvo Norvegijoje sulaikytas ir nuteistas, todėl realiai negalėjo daryti įtakos automobilio panaudojimo teisėtumui. 2020 m. vasario 12 d. įvykusio įvykio metu pareiškėjui priklausančią transporto priemonę vairavo E. B., kuris pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko įvykis ir buvo padaryta žala, už kurią pareiškėjas nėra atsakingas. Nutarime užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu duoti E. B. ir R. P. parodymai, kad jiems buvo leista naudotis pareiškėjo transporto priemone, yra melagingi.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir TPDB) su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą byloje, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, tačiau nei vieno iš šiuose punktuose nurodytų pagrindų šiuo atveju esant atsakovas neįrodė. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas negali būti taikomas, nes, kaip nurodė ir pats atsakovas, jis civilinės bylos Nr. e2-10138-767/2021 nagrinėjime teisme nedalyvavo, dėl ko pareiškimo grindimas šiuo punktu iš esmės kvestionuotinas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali būti taikomas, nes teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-10138-767/2021, nepadarė jokios teisės normos taikymo klaidos, kadangi atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo imperatyvo – pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-10138-767/2021.

5. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog teismui priėmus ieškinį ir įsitikinus, kad atsakovas yra aktyvus EPP vartotojas, kuris paskutinį kartą prie sistemos jungėsi 2021 m. birželio 5 d., 12 val. 22 min., jam 2021 m. rugpjūčio 25 d. per EPP sistemą išsiuntė procesinius dokumentus. Tačiau teismas, norėdamas būti visiškai tikras, jog atsakovas dokumentus gautų ir su jais susipažintų, pakartotinai atsakovui ieškovo ieškinio pareiškime nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 18 d. siuntė procesinius dokumentus, tačiau jie grįžo neįteikti su žyma: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Patikrinus Gyventojų registro duomenis paaiškėjo, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą ieškinio padavimo bei sprendimo už akių priėmimo metu buvo deklaravęs ieškovo ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Užklausus VSDFV paaiškėjo, jog jis nedirba, todėl, ieškovui prašant, pareiškėjui apie vykstantį teisminį procesą buvo pranešta tinkamai – CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Teismas nebandė patikslinti tikros jo gyvenamosios vietos ir to neįpareigojo padaryti ieškovą, nebandė įteikti procesinių dokumentų jo šeimos nariui, įteikti per darbdavį, antstolį, tačiau tokios būtinybės nebuvo, kadangi atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo žinoma, jis nedirbo, o skelbti paiešką tokio pobūdžio bylose Lietuvos norminiuose teisės aktuose nėra numatyta, to nenumato ir kasacinio teismo praktika. Pareiškėjas savo adreso Švedijoje nėra deklaravęs ir šiuo metu jo deklaruota gyvenamoji vieta Gyventojų registro duomenimis yra (duomenys neskelbtini), tokia informacija gauta 2022 m. gruodžio 13 d. patikrinus šio registro duomenis per LITEKO sistemą. Atsakovas pateikė pažymą apie tai, kad nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau ši informacija yra pateikta 2022 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro pažymoje, t. y. po sprendimo už akių priėmimo. Teismas išnaudojo visas jam prieinamas galimybes sužinoti apie atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą ir tik tada pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe – viešo paskelbimo būdu. Todėl nei teismui, nei ieškovui nebuvo aišku, kokiu adresu pareiškėjui reikėjo siųsti teismo procesinius dokumentus. Kadangi sprendimo už akių priėmimo metu pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos nebuvo žinomos, todėl pareiškėjui apie vykstantį teisminį procesą buvo pranešta tinkamai – CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, tą patvirtina ir atsakovas savo pareiškime teismui, kad jis yra aktyvus EPP sistemos naudotojas, periodiškai jungiasi prie šios sistemos, todėl procesiniai dokumentai jam buvo siųsti per EPP bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

6. Teismas darė išvadą, jog teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, išnaudojo visas galimybes informuoti atsakovą apie teisminį procesą, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi pareiškėjas nepagrindė įrodymais jo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad jis nieko nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą vien todėl, jog teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą.

7. Teismas nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą ieškovui iš atsakovo V. P. kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, kadangi būtent jis nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme imperatyviai apibrėžtos pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (šiuo atveju E. B.), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo duomenų apie galimai suklastotus liudytojų parodymus, o tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl teigti, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, t. y. taikė ne tas teisės normas, kurias turėjo, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo.

8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo atveju buvo netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, bei atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teismas sprendė, jog pareiškėjas ne tik nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apie naujai paaiškėjusias aplinkybes byloje, bet ir nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises, o tokios aplinkybės negali būti pripažintinos pakankamu pagrindu atnaujinti procesą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kartu su pareiškimu nepateikė objektyvių, reikšmingų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9. Teismas nurodė, kad 2022 m. spalio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, tame tarpe pasiūlyta nurodyti kreipimosi į „Creditinfo Lietuva“ priežastis ir pateikti informaciją, iš kurios jis suprato, kad yra ieškovo skolininkas. Pareiškėjas, šalindamas minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo kreipimosi į „Creditinfo Lietuva“ 2022 m. liepos mėnesį priežasties, ir kad iš tiesų į šią sistemą kreipėsi tik 2022 m. liepos mėnesį, o nėra kreipęsis anksčiau po 2021 m. spalio 21 d. sprendimo už akių priėmimo, bei kreipimosi į šią sistemą periodiškumo, nors tokia pareiga tenka būtent jam.

10. Teismas nurodė, kad paskutinį kartą prie EPP sistemos atsakovas jungėsi 2021 m. birželio 5 d., 12 val. 22 min., todėl ieškinys su pranešimu apie atsiliepimo pateikimą atsakovui 2021 m. rugpjūčio 25 d. išsiųstas per EPP sistemą. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog EPP sistema nesinaudojo 2021 m. rugpjūčio – 2022 m. birželio mėnesiais. Be to, teismas išnaudojo visus įmanomus būdus įteikti procesinius dokumentus atsakovui – du kartus siuntė procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jie nebuvo įteikti, per VSDFV sistemą tikrino, ar atsakovas dirba, ir tik tada, išnaudojęs visas galimybes, įteikė procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu. Nors teismas įteikė procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, tačiau juos bandė įteikti ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu net du kartus. Teismas pažymėjo, jog vienas iš svarbių iš deklaravimo pareigos kylančių įsipareigojimų yra įsipareigojimas komunikuoti per nurodytą adresą, todėl deklaruodamas gyvenamąją vietą asmuo tuo pačiu įsipareigoja priimti paštą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas kiek tai buvo būtina, kad apie pradėtą teisminį procesą jo atžvilgiu (gavus procesinius dokumentus) sužinotų jam įteikus ieškinį, o vėliau -ir teismo sprendimą už akių. Teismas sprendė, kad tiek ieškinys su teismo pranešimu, tiek sprendimas už akių pareiškėjai buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK 130 straipsnio nuostatų.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog apie teismo sprendimą už akių bei galbūt padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas sužinojo tik 2022 m. liepos mėnesio viduryje, nes būdamas atidžiu, rūpestingu asmeniu objektyviai turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą bei priimtą teismo sprendimą įstatymo nustatytais terminais, todėl pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, nes akivaizdu, kad pareiškėjas tokį prašymą 2022-10-14 pateikė.

13.2. Pareiškėjas apie skolą ir jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2022 m. liepos mėnesio viduryje (tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes neturi), kai kreipėsi į „Creditinfo Lietuva“ ir sužinojo, kad yra ieškovo skolininkas. Nutartyje šios aplinkybės nepagrįstai motyvuotai nevertintos. Net ir pačioje nutartyje konstatuota (20 punktas), kad pareiškėjas paskutinį kartą prie sistemos jungėsi 2021 m. birželio 5 d. ir tuo pagrindu nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas yra aktyvus EPP naudotojas, periodiškai jungiasi prie šios sistemos. Nutartyje motyvuotai nepasisakyta, kokiu dažnumu pareiškėjas galimai naudojosi iki/po 2021 m. birželio 5 d., 12 val. 22 min., taip pat sprendimo priėmimo metu ir po jo, ex officio net nepatikrinus EPP sistemoje, deklaratyviai konstatuojant, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog EPP sistema nesinaudojo 2021 m. rugpjūčio – 2022 m. birželio mėnesiais, todėl tokia nutarties išvada yra nepagrįsta bylos duomenimis ir deklaratyvi.

13.3. Priimant sprendimą buvo netinkamai taikytos teismo sprendimo priėmimą už akių reglamentuojančios teisės normos, nes pareiškėjui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl nutartyje konstatuoti, kad „ieškovui prašant, pareiškėjui apie vykstantį teisminį procesą buvo pranešta tinkamai – CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu“, nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes akivaizdžiai buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą (CPK 130 straipsnis), teismui neišnaudojus visų galimybių įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui.

13.4. Aplinkybė, kad apeliantas apie savo tikslų gyvenamosios vietos adresą užsienyje neinformavo ieškovo ir teismo, galimai žinant apie jo gyvenimo faktą užsienyje, negali būti vertinama kaip pagrindu, pateisinančiu reikalavimų, kildinamų iš Konvencijos dėl informavimo apie teismo procesą, ignoravimą arba kitokių šių reikalavimų standartų taikymą, nes remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 135 straipsnio 1 dalimi, atsakovo gyvenamąją vietą teismui turi nurodyti ieškovas (dėl šių aplinkybių nutartyje motyvuotai nepasisakyta). Ieškovo nesąžiningas elgesys ir teismo, nagrinėjusio šią bylą, netinkamo sprendimo priėmimo už akių priėmimo instituto taikymas, lėmė tai, kad apeliantui nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai ir jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos teisme iškėlimą jo atžvilgiu, todėl jis turi teisę į teisingą teismą.

13.5. Nutartyje, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, turėjo būti kompleksiškai įvertintinos visos aplinkybės, dėl kurių susidarė situacija, kad atsakovas nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms, asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti, tačiau šios aplinkybės nutartyje motyvuotai nevertintos.

13.6. Gyventojų registre kaupiami duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų ir, jeigu teismui nepavyksta bylos šaliai įteikti procesinių dokumentų nurodytu adresu, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl procesinių dokumentų pakartotinio siuntimo, jų įteikimo šeimos nariams (c. b. Nr. e2-10138-767/2021 šios aplinkybės nesvarstytos, o nutartyje dėl to nepasisakyta), taip pat dėl teismo papildomų priemonių ėmimosi bylos šalies gyvenamosios ar darbo vietos adresui nustatyti. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012), kas, priimant teismo sprendimą, akivaizdžiai nebuvo padaryta, nes sprendimą už akių priėmęs teismas, prieš nuspręsdamas atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nedėjo visų pastangų nustatyti tikrą atsakovo gyvenamąją vietą, nepaprašė ieškovo patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nebandė procesinių dokumentų įteikti atsakovo šeimos nariui – motinai R. P., įteikti per antstolį arba skelbti paiešką (CPK 132 straipsnis), tačiau nutartyje deklaratyviai nurodyta, kad „skelbti paiešką tokio pobūdžio bylose Lietuvos norminiuose teisės aktuose nėra numatyta, to nenumato ir kasacinio teismo praktika“.

13.7. Apeliantas, tik 2022 m. liepos viduryje sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą už akių, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti: kreipėsi teisinės pagalbos ir, surinkus reikiamus dokumentus, buvo parengtas ir pateiktas teismui pareiškimas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje.

13.8. Remiantis EŽTT išaiškinimu, kuriame akcentuota tai, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, jog asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03), todėl akivaizdu, kad pareiškėjas buvo likęs visiškai be gynybos priemonių, todėl nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Civilinėje byloje Nr. e2-10138-767/2021 šios aplinkybės nesvarstytos, o nutartyje dėl to motyvuotai nepasisakyta.

13.9. Net jeigu nepavykus įteikti procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu būtų remiamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie atsakovo darbo vietą, teismų praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas užklausti apie asmens gyvenamąją vietą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą negali būti pripažintas veiksmingomis ir pakankamomis pastangomis nustatyti tikrąją asmens buvimo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Tačiau nagrinėjamoje byloje ir tai nebuvo padaryta, nutartyje ir dėl šių aplinkybių motyvuotai nepasisakyta.

13.10. Akivaizdu, kad ir pats kreditorius (ieškovas) buvo neaktyvus proceso dalyvis, nebuvo suinteresuotas greitu, operatyviu teismo sprendimo vykdymu, nes ieškinį pateikė tik 2021-08-25 (daugiau kaip po 1,5 metų po įvykio). Civilinėje byloje Nr. e2-10138-767/2021 šios aplinkybės nesvarstytos, o nutartyje dėl to motyvuotai nepasisakyta, kas iš esmės lėmė, kad pareiškėjas po tokio ilgo laiko iš esmės liko be gynybos priemonių.

13.11. Tokia apelianto procesinė teisinė padėtis akivaizdžiai nedera su LR Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, todėl konstatuotina, kad yra pažeistas Konstitucijos įtvirtintas teisinės valstybės principas, Konvencijos 6 straipsnis (dėl atsakovo tinkamo informavimo apie teismo procesą), o pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, šioje byloje iš esmės pažeidė CPK 123 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu taip pat nukrypo nuo teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-31023/2003; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-690/2006; 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012), nes apeliantas, neturėdamas jokios informacijos apie prieš jį pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės ir taip pat pareigos domėtis bylos eiga, o iš bylos aplinkybių nustačius, kad buvo priimtas sprendimas už akių tinkamai nepranešus apie gautą ieškinį, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises, todėl apeliantas faktiškai liko visiškai be gynybos priemonių, todėl vienintelis jo pažeistas teises galintis apginti efektyvus teisinis sprendimas – proceso atnaujinimas ir sprendimo panaikinimas šioje byloje, atmetant ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.

13.12. Konstatavus, kad yra pažeistas Konvencijos 6 straipsnis (dėl atsakovo tinkamo informavimo apie teismo procesą), proceso atnaujinimas byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų tas teisinis instrumentas, kuriuo naudojantis veiksmingai būtų užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo, tačiau nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujintas. Būtent šis proceso atnaujinimo procesinis teisinis pagrindas yra artimiausias teisinio faktinės situacijos šioje byloje kvalifikavimo požiūriu ir iš esmės patenka į civilinės procesinės sąvokos „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ ribas. Apsiribojimas naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos aiškinimu ta apimtimi, kaip tai aiškinama kasacinio teismo praktikoje eliminuojant tokias teisines situacijas kaip šioje byloje, reikštų veiksmingų procesinių teisinių priemonių, leidžiančių pašalinti Konvencijos pažeidimus nacionaliniu lygmeniu, egzistavimo paneigimą.

13.13. Transporto priemonės savininkas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę. Civilinėje byloje Nr. e2-10138-767/2021 šios aplinkybės nesvarstytos, o nutartyje dėl to motyvuotai nepasisakyta.

13.14. Kaip matyti iš 2022-08-29 išrašo, apeliantas eismo įvykio metu (įvykis įvyko 2020-02-12) buvo Norvegijoje ir ten buvo sulaikytas bei nuteistas (nuosprendis buvo priimtas 2020-02-07), todėl jis realiai negalėjo daryti įtakos automobilio panaudojimo teisėtumui, tačiau šios aplinkybės nesvarstytos, o nutartyje dėl to motyvuotai nepasisakyta.

13.15. Kaip matyti iš pridedamo 2020-08-04 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (toliau – ir Nutarimas), 2020-02-12 įvykusio įvykio metu transporto priemonę (duomenys neskelbtini) vairavo E. B., kuris pažeidė KET taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, už kurią pareiškėjas nėra atsakingas.

13.16. Atsisakius panaikinti sprendimą, apeliantas prašyme prašė visiškai arba iš dalies atleisti jį nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu (trečiojo asmens E. B., transporto priemonę be pareiškėjo žinios ir sutikimo vairavusio veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių), tačiau nutartyje dėl šio prašymo visiškai nepasisakyta.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai atsakė į visus pareiškėjo keltus klausimus, priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

16. CPK 370 straipsnyje detalizuojama prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, pirmiausia teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Kai prašymas paduotas su trūkumais, teismas taiko trūkumų šalinimo institutą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

17. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisinio apibrėžtumo principą, prašymas atnaujinti procesą ribojamas laiko atžvilgiu. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020 33 punktas).

18. Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas, arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

20. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleidimo ir teigia, kad prašymą atnaujinti procesą pateikė nepraleidęs termino, kadangi apeliantas tik 2022 m. liepos viduryje sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą už akių, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti: kreipėsi teisinės pagalbos ir, surinkus reikiamus dokumentus, buvo parengtas ir pateiktas teismui pareiškimas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2022 m. spalio 25 d. teismo nutartimi, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2022 m. lapkričio 9 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, tame tarpe pasiūlyta nurodyti kreipimosi į „Creditinfo Lietuva“ priežastis ir pateikti informaciją, iš kurios jis suprato, kad yra ieškovo skolininkas. Pareiškėjas, šalindamas minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo kreipimosi į „Creditinfo Lietuva“ 2022 m. liepos mėnesį priežasties ir kad iš tiesų į šią sistemą kreipėsi tik 2022 m. liepos mėnesį, o nėra kreipęsis anksčiau po 2021 m. spalio 21 d. sprendimo už akių priėmimo, bei kreipimosi į šią sistemą periodiškumo, nors tokia pareiga tenka būtent jam. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog apie teismo sprendimą už akių bei galbūt padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas sužinojo tik 2022 m. liepos mėnesio viduryje, nes būdamas atidžiu, rūpestingu asmeniu objektyviai turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą bei priimtą teismo sprendimą įstatymo nustatytais terminais, todėl pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurie apeliacinės instancijos teismui leistų daryti priešingą išvadą.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš internetinės svetainės „Creditinfo Lietuva“ turinio nustatyta, kad kreditingumo duomenys (informacija) suinteresuotiems fiziniams asmenims perduodami informacinėje sistemoje suformuotomis ataskaitomis, elektroniniu paštu siunčiamais pranešimais (https://www.manocreditinfo.lt/paslaugos). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto poziciją, kad jis neturi patvirtinančių įrodymų, jog kreipėsi į „Creditinfo Lietuva“ 2022 m. liepos mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nevykdydamas pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo, apeliantas turi prisiimti neigiamų tokio savo elgesio padarinių riziką.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kitaip tariant, termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

24. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas pasibaigus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 mėnesių terminui ir pareiškėjui neprašant atnaujinti termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas savo iniciatyva neturi teisės atnaujinti šio termino, nes teismas gali būti aktyvus tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų peržengti prašymo ribas ir savo iniciatyva atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, jo atnaujinimo vienu iš pagrindų įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis, pareiškėjo vertinimu, yra tai, kad apie 2021 m. spalio 21 d. priimtą sprendimą už akių jis sužinojo tik 2022 m. liepos viduryje, kai kreipėsi į „Creditinfo Lietuva“ ir sužinojo, kad yra ieškovo skolininkas, todėl neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatytu terminu teismui pateikti atsiliepimą į ieškinį ir dalyvauti procese. Pareiškėjas ieškinio padavimo metu gyveno ne Lietuvoje. Teismas, prieš nuspręsdamas įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, nedėjo pastangų nustatyti tikrą atsakovo gyvenamąją vietą, neprašė ieškovo patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nebandė procesinių dokumentų įteikti šeimos nariui – jo motinai, įteikti dokumentus per darbdavį, antstolį arba skelbti paiešką. Taigi, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie procesą.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi, pareiškėjui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus nurodytus kriterijus.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, pažymima, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015, 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).

28. Pažymėtina, jog teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, neanalizuoja pateiktų naujų įrodymų turinio. Šioje stadijoje yra svarbu įvertinti tik tas aplinkybes, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, ar šios aplinkybės nebuvo pareiškėjui žinomos ir negalėjo būti žinomos, ar pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, ar turi esminę reikšmę bylai. Pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje gali būti tik konkretūs juridiniai faktai, o ne pareiškėjo nurodytos prielaidos apie galbūt klaidingus ar netikslius duomenis.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą, neatitinka esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo nurodytos kaip naujai jam paaiškėjusios aplinkybės – netinkamas procesinių dokumentų įteikimas, pranešimas apie prasidėjusį civilinį procesą –nesuponuoja išvados, kad dėl šios aplinkybės būtų pagrindas keisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotus faktus ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nei teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nenumato, kad esant tokiu tikslu paduotam prašymui, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos civilinės bylos proceso atnaujinimo sąlygos turėtų būti vertinamos kitaip, nei įprastai tokio pobūdžio bylose.

30. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, gali būti pagrindu kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje dėl aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu toliau pasisakys šioje nutartyje.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

31. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

32. Kaip jau minėta, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas tinkamai informuotas apie procesą, nes procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tiesiogiai (realiai) pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

33. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

34. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 išaiškino, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą (CPK 130 straipsnis). Dėl šios priežasties, nustatęs, kad ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente nurodytu adresu šaliai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas turėtų ne iškart taikyti minėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti protingas pastangas išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis. Šiuo tikslu teismas turėtų pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad ieškovo ar kito proceso dalyvio nurodyti kontaktiniai kito dalyvaujančio byloje asmens duomenys yra netikslūs, teismas gali nustatyti terminą ieškinio ar kito procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Konstatavus, kad asmens kontaktinių duomenų sužinoti šaliai ar teismui nėra galimybių, turėtų būti bandoma juos sužinoti iš tą pagrįstai galinčių žinoti institucijų (pvz., Gyventojų registro, „Sodros“ ir kt.).

35. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, nustatęs, jog pareiškėjas (atsakovas) yra EPP vartotojas, kuris paskutinį kartą prie sistemos jungėsi 2021 m. birželio 5 d., jam 2021 m. rugpjūčio 25 d. per EPP sistemą išsiuntė procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 18 d., t. y. du kartus, buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad teismas, patikrinęs duomenis Gyventojų registre, nustatė, jog pareiškėjas savo gyvenamąją vietą ieškinio padavimo bei sprendimo už akių priėmimo metu buvo deklaravęs ieškovo ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat gavo informaciją, kad Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie pareiškėjo darbovietę nerasta. Todėl, ieškovui prašant, pareiškėjui apie vykstantį teisminį procesą teismas pranešė CPK 130 straipsnio numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu.

36. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas vertinti, kad pirmosios instancijos teismas dėjo protingas pastangas bei ėmėsi visų galimų priemonių išsiaiškinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą bei asmeniškai įteikti atsakovui dokumentus, informuoti jį apie teismo posėdį. Kadangi atsakovas nepasirūpino, kad viešajame registre būtų aktuali informacija apie jo gyvenamąją vietą, nedeklaravo savo išvykimo į užsienį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išnaudojęs visas jam prieinamas galimybes sužinoti apie atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, pagrįstai taikė CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką.

37. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jei pareiškėjas neatnaujina atitinkamuose registruose informacijos apie savo gyvenamąją vietą, jis turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, jog nebuvo informuotas asmeniškai (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

38. CPK 129 straipsnyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, jog jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad skelbti atsakovo paiešką tokio pobūdžio bylose Lietuvos norminiuose teisės aktuose nėra numatyta, to nenumato ir kasacinio teismo praktika. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, negali būti laikoma išimtiniu atveju skelbti jo paiešką per policiją. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su viešojo intereso gynimu, ar klausimai, kuriais prioritetiškai siekiama vaiko teisių bei interesų apsaugos bei gynimo, dėl ko būtų būtina skelbti atsakovo paiešką.

39. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas prieinamas protingas priemones siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus atsakovui, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad taikydamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

40. Pareiškėjas taip pat prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, jog teismas padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, kadangi teismas buvo suklaidintas dėl faktinių bylos aplinkybių, todėl buvo pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai bei padaryta teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą). Pareiškėjas nurodė, kad teismų praktikoje nurodyta, jog aplinkybė, kad transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Pareiškėjas eismo įvykio metu 2020 m. vasario 12 d. buvo Norvegijoje sulaikytas ir nuteistas (2020 m. vasario 7 d. nuosprendis), todėl realiai negalėjo daryti įtakos automobilio panaudojimo teisėtumui. 2020 m. vasario 12 d. įvykusio įvykio metu pareiškėjui priklausančią transporto priemonę vairavo E. B., kuris pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko įvykis ir buvo padaryta žala, už kurią pareiškėjas nėra atsakingas. Įvykio dieną pareiškėjui priklausanti transporto priemonė buvo užrakinta ir palikta kieme, automobilio raktelius pareiškėjas pasiėmė kartu su savimi vykdamas į Norvegiją, jis neleido transporto priemone naudotis niekam, E. B. naudojosi jo transporto priemone be jo žinios, kokiu būdu buvo užvestas jo automobilis nežino. Nutarime užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu duoti E. B. ir apelianto motinos R. P. parodymai, kad jiems buvo leista naudotis pareiškėjo transporto priemone, yra melagingi.

41. Kaip jau minėta, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, jog klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 12 d. Jonavos rajono savivaldybėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės P. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir F. M., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo ((duomenys neskelbtini) mirusio) kaltės. Įvykio metu atsakovo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu automobiliui P. B. padarytą žalą ir ją atlygino nukentėjusiam asmeniui, išmokėdamas 12 883 Eur dydžio draudimo išmoką. ADB „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį automobiliui F. M. ir ją atlygino, išmokėdama nukentėjusiam asmeniui 2 979 Eur. Ieškovas draudimo bendrovėms AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir ADB „Gjensidige“ kompensavo nukentėjusiems asmenims išmokėtas draudimo išmokas.

43. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-10138-767/2021 teismas pagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą ieškovui iš atsakovo V. P. (pareiškėjo) kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, kadangi būtent jis nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme imperatyviai apibrėžtos pareigos – apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (šiuo atveju E. B.), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo duomenų apie galimai suklastotus liudytojų parodymus, o tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl teigti, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą nėra pagrindo.

44. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

45. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad nutarime užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu duoti E. B. ir jo motinos R. P. parodymai, kad jiems buvo leista naudotis pareiškėjo transporto priemone, yra melagingi. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo duomenų apie galimai suklastotus liudytojų parodymus, o tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Taigi, konstatuotina, jog apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis prarado transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, ir tai galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti.

46. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą teismas sprendžia, jog pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog procesas negali būti atnaujinamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

47. Apeliantas nurodo, kad atsisakius panaikinti sprendimą, apeliantas prašyme prašė visiškai arba iš dalies atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, tačiau skundžiamoje nutartyje dėl šio prašymo visiškai nepasisakyta.

48. Kaip jau minėta, CPK 370 straipsnyje detalizuojama prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, jog prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Minėta straipsnio norma nenumato, kad nutartimi atsisakius atnaujinti procesą turi būti sprendžiami pareiškėjų prašymai dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

49. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė