- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eA2-13275-632/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
- Kategorijos
- 3.1.12.12.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V. P. prašo: 1) atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2021 m. spalio 21 d. sprendimu už akių teismas ieškovo patenkino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir iš atsakovo V. P. ieškovui priteisė 15862 nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 381,89 Eur bylinėjimosi išlaidas; atnaujinus procesą byloje, nustatyti naują terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti; 2) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) netenkinus prašymo ieškovo ieškinį šioje civilinėje byloje atmesti kaip nepagrįstą, visiškai arba iš dalies atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad su priimtu sprendimu už akių nesutinka, mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Paaiškina, kad kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, kadangi paduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali, nes praleido trijų mėnesių terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalyje, šiam procesiniam veiksmui atlikti ir šis terminas yra naikinamasis, t. y. nebegali būti atnaujinamas. Prašo inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 striapsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu. Argumentuoja, jog eismo įvykio metu 2020 m. vasario 12 d. pareiškėjas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), be to, suinteresuotas asmuo į teismą kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 25 d., kai V. P. buvo (duomenys neskelbtini), kurioje dirba iki šiol, todėl jis tikėjosi, kad dėl eismo įvykio jam niekas jokių pretenzijų neturi, negavo jokių raginimų nei iš kreditoriaus, nei iš teismo. Be to, nurodo, kad suinteresuotas asmuo ieškinyje sąmoningai nurodė adresą, kuriuo jis faktiškai negyvena, o teismas formaliai ir neįsigilinęs į konkrečią situaciją taikė procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, todėl negaudamas esminės informacijos negalėjo priimti sprendimo dėl savo interesų gynimo pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas teigia, jog apie skolą ir jo atžvilgių priimtą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2022 m. liepos mėnesio viduryje (tai patvirtinančių įrodymų neturi), kai kreipėsi į „Creditinfo Lietuva“ ir sužinojo, kad yra ieškovo skolininkas, todėl neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatytu terminu pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį, apskųsti sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka ir dalyvauti procese, nes iš viso nežinojo apie konkrečios bylos inicijavimą teisme jo atžvilgiu, taip buvo esminiai apribotos jo teisės ginti savo pažeistas teises. Pažymėjo, jog sprendimą už akių priėmęs teismas prieš nuspręsdamas atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nedėjo pastangų nustatyti tikrą atsakovo gyvenamąją vietą, neprašė ieškovo patikslinti jo gyvenamosios vietos adreso, nebandė procesinių dokumentų įteikti atsakovo šeimos nariui – motinai R. P., įteikti per darbdavį, antstolį arba skelbti paiešką. Ieškovas, prašydamas priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo, nagrinėjamu atveju turėjo pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, įskaitant teisinės pagalbos prašymą su (duomenys neskelbtini), todėl priimti sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu įteikus dokumentus nebuvo jokio teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Nurodo, kad V. P. eismo įvykio metu 2020 m. vasario 12 d. buvo (duomenys neskelbtini) sulaikytas ir nuteistas (2020 m. vasario 7 d. nuosprendis), todėl realiai negalėjo daryti įtakos automobilio panaudojimo teisėtumui. 2020 m. vasario 12 d. įvykusio įvykio metu V. P. priklausančią transporto priemonę vairavo E. B., kuris pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko įvykis ir buvo padaryta žala, už kurią V. P. nėra atsakingas. Atkreipia dėmesį, jog įvykio dieną jam priklausanti transporto priemonė buvo užrakinta ir palikta kieme, automobilio raktelius V. P. pasiėmė kartu su savimi vykdamas į (duomenys neskelbtini), jis neleido transporto priemone naudotis niekam, E. B. naudojosi jo transporto priemone be jo žinios, kokiu būdu buvo užvestas jo automobilis, nežino. Nutarime užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu duoti E. B. ir jo motinos R. P. parodymai, kad jiems buvo leista naudotis V. P. transporto priemone, yra melagingi.
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir TPDB) su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas prašydamas atnaujinti procesą byloje remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, tačiau nei vieno iš šiuose punktuose nurodytų pagrindų šiuo atveju esant atsakovas neįrodė. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas negali būti taikomas, nes kaip nurodė ir pats atsakovas, jis civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjime teisme nedalyvavo, dėl ko pareiškimo grindimas šiuo punktu iš esmės kvestionuotinas. Argumentuoja, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali būti taikomas, nes teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepadarė jokios teisės normos taikymo klaidos, kadangi atsakovas nevykdė pareigos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo imperatyvo – pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. spalio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino TPDB ieškinį ir iš atsakovo V. P. ieškovui priteisė 15862 nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 381,89 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas V. P. 2022 m. spalio 14 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog proceso atnaujinimo pagrindas yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 9 punktas. Pareiškėjas nurodė, kad kaip matyti iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu ieškovo ieškinyje nurodytu adresu, o jis tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos (sulaikytas (duomenys neskelbtini), dirbo ir iki šiol dirba (duomenys neskelbtini)). Teismas formaliai ir neįsigilinęs į konkrečią situaciją, esmingai pažeidė CPK normas dėl dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo posėdį – nepagrįstai taikė įteikimą viešo paskelbimo būdu, nagrinėjant bylą buvo pažeista atsakovo teisė būti informuotam apie prasidėjusį procesą, t. y. nebuvo išnaudoti visi CPK numatyti procesinių dokumentų jam įteikimo būdai. Be to, atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, nes eismo įvykio metu buvo išvykęs, jo transporto priemonę vairavo kitas asmuo, kuris ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala, kuri iš jo priteista ieškovui. Jis užrakintą transporto priemonę paliko kieme, jos raktus išsivežė su savimi į (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų – automobilį vairavusio asmens ir jo motinos parodymai, kad jis leido naudotis jiems savo automobiliu, yra melaginti, todėl už eismo įvykio metu sukeltą žalą V. P. nėra atsakingas ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas. Pareiškėjas mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina esant civilinio proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 9 punkte nurodytus pagrindus.
4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
5. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
6. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
7. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
8. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip didelis konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
9. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
10. Pareiškėjas savo pareiškime nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 21 d. priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas, nes apie priimtą sprendimo už akių jis sužinojo tik 2022 m. liepos viduryje, kai kreipėsi į „Creditinfo Lietuva“ ir sužinojo, kad yra ieškovo skolininkas, todėl neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatytu terminu teismui pateikti atsiliepimą į ieškinį ir dalyvauti procese. Atsakovas, sužinojęs šį faktą, nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos. Pareiškėjas teigia, jog nežinojo apie bylos nagrinėjimą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, nes jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nors teismo sprendime už akių ir nurodyta, kad jam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai - viešo paskelbimo būdu, bet tokiu būdu dokumentus galima įteikti tiktai tada, kai nežinomos adresato gyvenamoji ir darbo vietos. Jis ieškinio padavimo metu gyveno (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol, – Lietuvoje negyveno. Teismas prieš nuspręsdamas įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, nedėjo pastangų nustatyti tikrą atsakovo gyvenamąją vietą, neprašė ieškovo patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nebandė procesinių dokumentų įteikti šeimos nariui – jo motinai, įteikti dokumentus per darbdavį, antstolį arba skelbti paiešką. Atsakovas nebuvo tinkamai informuota apie procesą.
11. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismui priėmus ieškinį, ir įsitikinus, kad atsakovas yra aktyvus EPP vartotojas, kuris paskutinį kartą prie sistemos jungėsi 2021 m. birželio 5 d. 12.22 val., jam 2021 m. rugpjūčio 25 d. per EPP sistemą buvo išsiųsti procesiniai dokumentai. Tačiau teismas norėdamas būti visiškai tikras, jog atsakovas dokumentus gautų ir su jais susipažintų, pakartotinai atsakovui ieškovo ieškinio pareiškime nurodytu, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 18 d. siuntė procesinius dokumentus, tačiau jie grįžo neįteikti su žyma: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Patikrinus Gyventojų registro duomenis, paaiškėjo, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą ieškinio padavimo bei sprendimo už akių priėmimo metu buvo deklaravęs ieškovo ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Užklausus VSDFV, paaiškėjo, jog jis nedirba. Todėl, ieškovui prašant, pareiškėjui apie vykstantį teisminį procesą buvo pranešta tinkamai – CPK 130 str. numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nebandė patikslinti tikros jo gyvenamosios vietos ir to neįpareigojo padaryti ieškovą, nebandė įteikti procesinių dokumentų jo šeimos nariui, įteikti per darbdavį, antstolį, tačiau tokios būtinybės nebuvo, kadangi atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo žinoma, jis nedirbo, o skelbti paiešką tokio pobūdžio bylose Lietuvos norminiuose teisės aktuose nėra numatyta, to nenumato ir kasacinio teismo praktika. Pareiškėjas savo adreso (duomenys neskelbtini) nėra deklaravęs, ir šiuo metu jo deklaruota gyvenamoji vieta Gyventojų registro duomenimis yra (duomenys neskelbtini), tokia informacija gauta 2022 m. gruodžio 13 d., patikrinus šio registro duomenis per LITEKO sistemą. Atsakovas pateikė pažymą apie tai, kad nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau ši informacija yra pateikta 2022 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro pažymoje, t. y. po sprendimo už akių priėmimo. Teismas išnaudojo visas, jam prieinamas galimybes sužinoti apie atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą ir tik tada pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe – viešo paskelbimo būdu. Todėl nei teismui, nei ieškovui nebuvo aišku, kokiu adresu pareiškėjui reikėjo siųsti teismo procesinius dokumentus. Kadangi sprendimo už akių priėmimo metu pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos nebuvo žinomos, todėl pareiškėjui apie vykstantį teisminį procesą buvo pranešta tinkamai – CPK 130 str. numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Be to, kaip jau minėta byloje esantys įrodymai patvirtina, tą patvirtina ir atsakovas savo pareiškime teismui, kad jis yra aktyvus EEP sistemos naudotojas, periodiškai jungiasi prie šios sistemos, todėl procesiniai dokumentai jam buvo siųsti per EPP bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Ištyręs bei įvertinęs pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teismas prieš priimdamas sprendimą už akių išnaudojo visas galimybes informuoti atsakovą apie teisminį procesą, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi pareiškėjas nepagrindė įrodymais jo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad jis nieko nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą vien todėl, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
12. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, kadangi teismas buvo suklaidintas dėl faktinių bylos aplinkybių, todėl buvo pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai bei padaryta teisės normos taikymo klaida.
13. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas).
14. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008).
15. Įvertinus pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes ir bylos duomenis matyti, kad teismas priimdamas 2021 m. spalio 21 d. sprendimą už akių taikė materialines teisės normas ir konstatavo faktą, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 15862 Eur nuostolių, priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 361,89 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismas pagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą ieškovui iš atsakovo V. P. kaip transporto priemonės „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, kadangi būtent jis nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme imperatyviai apibrėžtos pareigos – apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (šiuo atveju E. B.), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo duomenų apie galimai suklastotus liudytojų parodymus, o tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl teigti, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, t. y. taikė ne tas teisės normas, kurias turėjo, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo teigti, kad ginčo atveju buvo netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos bei atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas sprendžia, jog pareiškėjas ne tik nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apie naujai paaiškėjusias aplinkybes byloje, bet ir nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises, tokios aplinkybės negali būti pripažintinos pakankamu pagrindu atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad atsakovas kartu su pareiškimu nepateikė objektyvių, reikšmingų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
19. Pareiškėjas prašymą atnaujinti bylos procesą nurodo, kad apie teismo sprendimą už akių jis sužinojo 2022 m. liepos mėnesio viduryje (tai patvirtinančių įrodymų neturi), kai kreipėsi į „Creditinfo Lietuva“ ir sužinojo, kad yra ieškovo skolininkas. 2022 m. spalio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2022 m. lapkričio 9 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, tame tarpe ir pasiūlyta nurodyti kreipimosi į „Creditinfo Lietuva“ priežastis ir pateikti informaciją, iš kurios jis suprato, kad yra ieškovo skolininkas. Pareiškėjas šalindamas minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo kreipimosi į „Creditinfo Lietuva“ 2022 m. liepos mėnesį priežastį ir, kad iš tiesų į šią sistemą kreipėsi tik 2022 m. liepos mėnesį, o nėra kreipęsis anksčiau po 2021 m. spalio 21 d. sprendimo už akių priėmimo, bei kreipimosi į šią sistemą periodiškumo, nors tokia pareiga tenka būtent jam.
20. Kaip jau minėta anksčiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas yra aktyvus EPP vartotojas, paskutinį kartą prie sistemos jungėsi 2021 m. birželio 5 d. 12.22 val., todėl ieškinys su pranešimu apie atsiliepimo pateikimą atsakovui 2021 m. rugpjūčio 25 d. išsiųstas per EPP sistemą. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog EPP sistema nesinaudojo 2021 m. rugpjūčio – 2022 m. birželio mėnesiais. Be to, teismas išnaudojo visus įmanomus būdus įteikti procesinius dokumentus atsakovui – du kartus siuntė procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jie nebuvo įteikti, per VSDFV sistemą tikrino, ar atsakovas dirba, ir tik tada išnaudojęs visas galimybes, įteikė procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu. Nors teismas įteikė procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, tačiau juos bandė įteikti ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu net du kartus. Pažymėtina, jog vienas iš svarbių iš deklaravimo pareigos kylančių įsipareigojimų yra įsipareigojimas komunikuoti per nurodytą adresą, todėl deklaruodamas gyvenamąją vietą, asmuo tuo pačiu įsipareigoja priimti paštą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
21. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek tai buvo būtina, kad apie pradėtą teisminį procesą jo atžvilgiu (gavus procesinius dokumentus) sužinotų pareiškėjui (atsakovui) įteikus ieškinį, o vėliau ir teismo sprendimą už akių. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tiek ieškinys su teismo pranešimu, tiek sprendimas už akių pareiškėjai buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK 130 straipsnio nuostatų.
22. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog apie teismo sprendimą už akių bei galbūt padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas sužinojo tik 2022 m. liepos mėnesio viduryje, nes būdamas atidžiu, rūpestingu asmeniu objektyviai turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą bei priimtą teismo sprendimą įstatymo nustatytais terminais, todėl pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 368 straipsniu, 370 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo (atsakovo) V. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.