Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. M. (O. M.) prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys O. K., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo O. M. motina V. O.. Po palikėjos mirties liko jai priklausiusi santuokoje su V. O. įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. 2022 m. vasario 23 d. Testamentų registro išrašo duomenimis, dėl V. O. palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais nė vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė V. O. sutuoktinis V. O.. Po V. O. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo O. K.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-152-328/2023 pagal patikslintą O. K. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, O. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K. dėdė V. O., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. 2022 m. kovo 4 d. pareiškėjas O. M. pateikė teismui pareiškimą atnaujinti terminą priimti palikimą, likusį po motinos V. O. mirties. Teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-3257-512/2022, pareiškėjo prašymą patenkino: atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. 2022 m. birželio 16 d. teisme gautas O. K. prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2YT-3257-512/2022 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir įtraukti ją į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu; atnaujinus procesą, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2YT-3257-512/2022 procesą ir įtraukė į bylą O. K. suinteresuotu asmeniu. Išnagrinėjęs bylą po proceso atnaujinimo, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens O. K. prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-3257-512/2022, pakeitimo. Suinteresuotas asmuo O. K. skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš esmės laikosi pozicijos, jog pareiškėjas nepagrindė, kad egzistavo svarbios termino palikimui priimti praleidimo priežastys.

11. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje numatyta, kad palikimo priėmimą sudarantys veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

12. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

14. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai ir viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, nusprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

15. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

16. Paminėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

17. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

18. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą ankstesniuose nutarties punktuose, sutiktina su apeliante, kad tiek teisinio išsilavinimo nebuvimas, tiek gyvenimas užsienyje kaip atskiros aplinkybės negalėtų būti pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas terminą pareiškėjui priimti palikimą po motinos mirties, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.

19. Esminės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas siekė pateisinti termino praleidimo faktą, buvo tokios: pareiškėjas nurodė, jog yra užsienio pilietis, jau daug metų negyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini)), taigi jam nebuvo žinoma Lietuvos įstatymuose numatyta palikimo priėmimo procedūra (taip pat ir terminas palikimui priimti); dėl COVID-19 pandemijos jo galimybės atvykti į Lietuvą buvo smarkiai apribotos; pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), ūkininkauja, turi parduotuvę ir negalėjo ilgam laikui apleisti darbinės veiklos, o dėl vykstant į užsienį ir grįžus jam būtų tekę izoliuotis vykdant skirtingose valstybėse galiojusius su pandemija susijusius ribojimus.

20. Pasisakydamas dėl su COVID-19 pandemija susijusių ribojimų įtakos pareiškėjo galimybėms priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip nustatyta byloje, pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini); pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi 2022 m. kovo 4 d., t. y. praleidęs terminą palikimui priimti apie 9 mėnesius. Vyriausybės nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo įtvirtinti taip pat ir asmenų judėjimo apribojimai, buvo priimtas ir įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 26 d., galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ galiojo nuo 2020 m. kovo 15 d. su vėlesniais jo pakeitimais iki 2021 m. liepos 1 d. Akivaizdu, jog dėl pandemijos pareiškėjo kaip užsienio valstybės piliečio galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką tvarkytis teisinių reikalų – priimti palikimą – buvo apribotos. Įvertinus palikimo atsiradimo momentą ir termino jam priimti laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, jog šalyje paskelbta ekstremali situacija ir įvestas karantinas varžė pareiškėjo galimybes laiku realizuoti įstatymo jam suteiktas teises ir įgyvendinti nustatytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pasak pareiškėjo, jis dėl galiojančių judėjimo apribojimų neatvyko net į motinos laidotuves. Suinteresuoto asmens prielaida, kad, nepaisant galiojusių ribojimų, pareiškėjas turėjo teisinę galimybę atvykti į motinos laidotuves, teisinės reikšmės nusprendžiant dėl pagrindo terminui atnaujinti egzistavimo neturi. Dalyvavimo laidotuvėse galimybės negalima tapatinti su palikimo priėmimo procedūra. Sutiktina su pareiškėju, jog, net ir turint galimybę atvažiuoti į Lietuvos Respubliką tam, kad sudalyvautų laidotuvėse, pareiškėjui vykstant iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą būtų tekę kirsti ir kitų valstybių (Baltarusijos arba Lenkijos), kuriose galiojo pandemijos metu visame pasaulyje taikyti apribojimai, sienas. Kita vertus, šiuo atveju vertintina ne tai, ar asmuo apskritai turėjo galimybę atvykti į šalį, o tai, ar galioję apribojimai apsunkino palikimo priėmimo procesą per įstatymo nustatytą terminą. Kaip jau minėta, akivaizdu, jog palikimo atsiradimo ir termino jam priimti laikotarpio metu galioję asmenų judėjimo apribojimai objektyviai varžė teisių ir pareigų per įstatyme nustatytą terminą įgyvendinimą, o byloje nustatytų aplinkybių, kuriomis pareiškėjas siekia pateisinti termino praleidimą, visuma leidžia daryti išvadą, jog termino praleidimo priežastys šiuo konkrečiu atveju objektyviai pateisinamos.

21. Kaip jau minėta, teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Tačiau, vertinant termino praleidimo priežastis per individualaus sąžiningo, rūpestingo ir atidaus žmogaus standartą, darytina išvada, jog šiuo atveju tas faktas, kad pareiškėjas yra užsienio pilietis, jau ilgus metus gyvena užsienio valstybėje ir jam nebuvo žinomi, kaip jis teigia, Lietuvos Respublikoje numatyti palikimo priėmimo procedūros reikalavimai, vertinant šias aplinkybes taip pat dėl COVID-19 pandemijos galiojusių apribojimų kontekste, subjektyviąja prasme apribojo pareiškėjo galimybes įstatymo nustatytu terminu kreiptis dėl palikimo priėmimo.

22. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atnaujinus civilinės bylos procesą, į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta O. K., kuri turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens inciatyva byloje apklaustų liudytojų nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo santykių su mirusiąja, jos šeima, pareiškėjo nedalyvavimo velionės laidotuvėse, laidotuvių išlaidų apmokėjimo ir pan. nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai yra moralinio dorovinio pobūdžio, asmens sąžinės aspektai, nepatenkantys į šioje byloje nagrinėjamo klausimo reguliavimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų ginčo situacijos kontekste nevertino. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino liudytojo S. K. (S. K.) parodymus. Atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas yra suinteresuoto asmens sūnus, palaiko gerus santykius su motina. Be to, teismo posėdyje liudytojas parodė, kad po V. O. mirties pareiškėjas 2021 m. pavasarį galėjo atvykti į Lietuvą priimti palikimą, kadangi ūkyje iš esmės jokių darbų neturėjo, nors bendros ūkinės veiklos su pareiškėju nebevykdo nuo 2020 m., apskritai ryšių nepalaiko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu teismo pateiktu liudytojų parodymų vertinimu. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, jog, įvertinęs pandeminius asmenų judėjimo suvaržymus, telefonu susitarė su mamos sutuoktiniu V. O., kad parašys ir atsiųs jam įgaliojimą, kai V. O. eis į notaro biurą tvarkyti palikimo priėmimo reikalų, kad ir pareiškėjo vardu priimtų ir įformintų pareiškėjo teises į jam tenkančią palikimo dalį. Pareiškėjas pažymi, jog liudytojai S. K. ir N. O. patvirtino, kad V. O. mirus V. O. susiskambino su pareiškėju telefonu, tik dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių (galbūt dėl suinteresuotumo bylos baigtimi) faktus interpretuoja suinteresuotam asmeniui palankesne linkme. Pareiškėjas pabrėžia, jog jo santykiai su V. O. buvo normalūs, dalykiški, nepasitikėti patėviu pareiškėjas neturėjo pagrindo, todėl pareiškėjui nebuvo reikalo kreiptis į konsulinę įstaigą (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas pagrįstai kritiškai įvertino liudytojo S. K. parodymus byloje, nes jis artimais giminystės ryšiais susijęs su suinteresuotu asmeniu (yra O. K. sūnus), taigi, tikėtina, jo perteiktos informacijos turinys yra subjektyviai sąlygotas artimo santykio su O. K.; be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas pasisakė apie tokias aplinkybes (apie darbų pareiškėjo ūkyje kiekį pavasarį), apie kurias negalėjo turėti objektyvios informacijos, nes santykių su pareiškėju nepalaiko. Pabrėžtina, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl susitarimo su V. K. tikėtinai pagrindžia, jog jis turėjo valią priimti palikimą ir termino palikimui po motinos mirties priimti eigos metu.

23. Vertinant termino atnaujinimą klausimą per civilinių santykių stabilumo užtikrinimo standartą, pažymėtina, jog prie pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjas pridėjo notaro 2022 m. vasario 22 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog V. O. paveldėjimo byla nėra užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Suinteresuotas asmuo V. O. dukterėčia O. K. į notarą dėl dėdės V. O. palikimo priėmimo kreipėsi 2022 m. kovo 3 d. 2023 m. kovo 7 d. O. K. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog V. O. po žmonos V. O. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (civilinė byla Nr. e2YT-152-328/2023). Nurodyta byla dar neišnagrinėta, nutartis nepriimta, taigi dar nėra konstatuotas faktas, jog V. O. po žmonos mirties priėmė jos palikimą, taip pat nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas O. M. 2022 m. balandžio 8 d. pateikė Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjui civilinių teisinių santykių stabilumui nepakenks: paveldėjimo teisės liudijimas dėl buto, pagal bylos duomenis, dar nėra išduotas, o klausimas dėl to, ar V. O. po žmonos mirties priėmė jos palikimą, ar ne, dar tik nagrinėjamas teisme. Termino palikimui priimti praleidimo trukmė, įvertinus nurodytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju taip nelaikytina nepagrįstai ilga, nes akivaizdu, jog termino praleidimo faktas jokių negrįžtamų pasekmių nesukėlė.

24. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti šalių suinteresuotumą dėl termino atnaujinimo, jų teisinį statusą paveldėjimo byloje, tai, kiek pagrįstas jų lūkestis dėl termino atnaujinimo, ir kokius padarinius konkrečiai iš šalių tai sukels. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog suinteresuoto asmens nesutikimas su pareiškimu nulemtas subjektyvių priežasčių ir lūkesčių. Kaip jau minėta, O. K. priėmė V. O. sutuoktinio V. O. palikimą. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal patikslintą O. K. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. O. po V. O. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Taigi, teismui patenkinus prašymą dėl juridinio fakto nustatymo ir atmetus prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo įgytų teisę į V. O. palikimo paveldėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas O. M. yra pirmos eilės įpėdinis dėl savo motinos palikimo paveldėjimo, suinteresuotas asmuo – penktos eilės įpėdinis dėdės palikimo paveldėjimo byloje. Tai, kad suinteresuotas asmuo turi lūkestį priimti didesnės masės palikimą (t. y. pretenduoja ir į V. O. palikimo dalį), savaime nepaneigia pareiškėjo O. M. teisės priimti po motinos mirties likusį palikimą ir jo kaip pirmos eilės įpėdinio lūkesčio dalyvauti turto paveldėjimo byloje, tuo labiau, kad, kaip jau konstatuota, paveldėjimo teisės liudijimas dėl V. O. palikimo dar nėra išduotas. Taigi termino neatnaujinimas, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų kaip įpėdinių eiles, neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, ypač konstatavus, kad egzistavo aplinkybės, ribojančios pareiškėjo galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, nusprendžia, kad visos aptartos susidėjusios aplinkybės nulėmė tai, jog pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą palikimui priimti.

26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

27. Suinteresuoto asmens skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas. Pareiškėjas duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, pagrįstai konstatavo egzistuojant pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą palikimui po motinos mirties priimti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.