Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1794-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-09
Bylos Nr.: e2A-1794-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: E. D.
Ieškovas: V. D.

Civilinė byla Nr. e2A-1794-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00668-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. apeliacini skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. D. (toliau - ir ieškovė) teismo prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo E. D. (toliau – ir atsakovas) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra, dukra), ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedant valdyti ir tvarkyti nepilnametės dukters motinai (ieškovei).

2. Nurodė, kad nuo Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1476-476/2013, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo ir kuria šalys buvo susitarę, kad atsakovas teiks dukters išlaikymui kas mėnesį po 101,37 Eur (350 Lt), praėjo beveik septyneri metai. Šiuo metu mergaitei yra vienuolika metų, jos poreikiai, lyginant su 2013 m., yra pasikeitę ir išaugę. Pasikeitus valiutai, šalyje akivaizdžiai išaugo prekių ir paslaugų kainos, dėl ko dukros poreikiams patenkinti nepakanka atsakovo teikiamo materialinio išlaikymo. Atsakovas daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi. Šalių sūnus yra pilnametis, gyvena savarankiškai, atsakovas jokia forma sūnaus materialiai neremia. Išlaidos dukrai išlaikyti sudaro ne mažiau kaip 400 Eur, neretai ir daugiau, todėl atsakovas turėtų dukros išlaikymui per mėnesį skirti po 200 Eur. Ieškovė šiuo metu gyvena Airijoje. Dėl karantino neturi darbo, tačiau gauna socialines išmokas po 350 Eur per savaitę, pajamos per mėnesį sudaro apie 1400 Eur. Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės, kadangi 2020 m. rugpjūčio mėnesį šalys naudojosi privalomąja mediacija ir ieškovė tikėjosi, kad bent nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio gaus didesnį išlaikymą dukrai, tačiau ginčo išspręsti taikiai nepavyko.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė sutinkantis mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį. Atsakovas visada stengiasi pagal galimybes rūpintis savo dukra, tačiau pati ieškovė daro tam įvairias kliūtis. Ieškovė 2020 m. birželio mėnesį pasiūlė atsakovui visiškai atsisakyti teisių į dukrą, teigė, kad tokiu atveju nereikalautų išlaikymo dukrai. Ieškovė niekada neinformuoja atsakovo apie dukters ligas ar patirtas traumas, nepasako ir apie kokius nors vienkartinius atsiradusius didesnius poreikius. Atsakovas neturi jokių finansinių galimybių teikti dukrai ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo. Nuo 2016 metų žymiai suprastėjo jo sveikata, šiuo metu nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Dėl šios priežasties yra žymiai apribotos ieškovo galimybės susirasti darbą. Jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo. Atsakovo mėnesio pajamas sudaro 143,12 Eur netekto darbingumo pensija ir nuo 2020 m. lapkričio 9 d. paskirta darbo paieškos išmoka 200,31 Eur per mėnesį. Iš šių pajamų kas mėnesį nuo 43 iki 65 Eur turi skirti vaistams. Butą, kuriame dabar gyvena, yra įsigijęs, kai su ieškove pardavė jiems priklausiusį namą Raseiniuose ir pasidalijo pinigus. Jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Pagal savo gaunamas pajamas atsakovas neišgali skirti 200 Eur dydžio išlaikymo, kadangi tai sudarytų daugiau nei pusę jo gaunamų pajamų ir atsakovui nebeliktų pajamų net patiems būtiniausiems jo poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1476-473/2013, patvirtintos 2013 m. gruodžio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį nuo prašymo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą nepilnametei dukrai uzufrukto teise valdant ir tvarkant ieškovei, ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti po 170 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti ieškovei. Pavedė sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 293,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas sprendė, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas. Šalių santuokos nutraukimo byloje iš atsakovo priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 101,37 Eur (350 Lt) Eur kas mėnesį jo būtiniausiems poreikiams patenkinti yra neabejotinai nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

6. Teismas vertino, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji turėtų didesne apimtimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovė patvirtino, kad Airijoje kas mėnesį yra mokama 140 Eur išmoka už vaiką ir ši suma laikoma finansine pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, ji išskaičiuotina iš nepilnametės poreikiams kas mėnesį reikalingos ieškovės nurodomos didžiausios 500 Eur sumos, dėl ko abiejų tėvų teiktina išlaikymo suma sudarytų 360 Eur per mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. atsakovas 2021 m. birželio 23 d. pateikė priešieškinį ir teismo prašė 2021 m. birželio 29 d. 13.00 val. parengiamąjį teismo posėdį atidėti, kadangi teismas turėjo išspręsti priešieškinio priėmimo klausimą, o priėmus išsiųsti jį kitiems proceso dalyviams bei nustatyti procesinį terminą atsiliepimams į priešieškinį pateikti. Teismas posėdžio neatidėjo, jame dėl objektyvių priežasčių nedalyvaujant atsakovui ir atsakovo atstovei protokoline nutartimi pripažino atsakovo teisę teikti byloje priešieškinį, tačiau atsisakė jį priimti, nes, teismo ir ieškovės manymu, tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose dar nebuvo pradėtas, todėl priešieškinio pateikimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Atsakovas ankstesniuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir procesiniuose dokumentuose buvo išreiškęs savo poziciją byloje teikti priešieškinį. Dėl sunkios materialinės padėties visą teisminį procesą jis negalėjo naudotis privataus advokato teisinėmis paslaugomis, teko kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato paskyrimo. Formaliu procesinių normų taikymu negali būti grindžiamas CPK 2 straipsnyje įtvirtintų esminių civilinio proceso tikslų neatitinkantis skubotas bylos nagrinėjimas, ignoruojant proceso dalyvių teises. Tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos liko neišspręstas, teismas užprogramavo kitų šalių ginčų kilimą. Atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas nepagrįstai tapo savarankiško civilinio proceso dalyku, kurio metu vėl yra būtinybė naudotis privalomąja mediacija, teikti ieškinį ir atlikti kitus procesinius veiksmus. Kadangi dėl savo turtinės padėties atsakovas neišgali mokėti už teisinę pagalbą, teks naudotis valstybės lėšomis finansuojama privalomąja mediacija ir valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato paslaugomis, dėl ko valstybė patirs žymiai didesnes išlaidas, nei šį kilusį ginčą nagrinėjant vienoje byloje.

7.2. Ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė (pagerėjo) jos ar atsakovo turtinė padėtis, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Priešingai, byloje įrodyta, kad atsakovui nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Jam pastoviam vartojimui skirti nekompensuojami kraujo krešumą reguliuojantys vaistai „Carelto“, kurie mėnesiui kainuoja apie 50 Eur. Atsakovo pajamas sudaro tik 143,12 Eur netekto darbingumo pensija. Jis nuo 2020 m. lapkričio 9 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovas turi transporto priemones, savo ir savo sutuoktinės vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą: butą, kelis garažus (boksus), šį turtą įsigijo dar būdamas sveikas iš lėšų, gautų pardavus santuokoje su ieškove įgytą turtą ir lygioms dalimis pasidalijus gautus pinigus. Tuo tarpu ieškovė tuos pinigus iššvaistė. Atsakovas pateikė duomenis, kad kas mėnesį patiria iki 250 Eur išlaidų už komunalines ir kitas paslaugas šaltuoju laikotarpiu. Išlaidos per mėnesį, įskaitant ir 101 Eur sumą teikiamą dukros išlaikymui, sudaro 511 Eur. Didžiąją dalį šių išlaidų padengia atsakovo sutuoktinė, kurios mėnesio darbo užmokestis yra 600 Eur. Taigi nuo to laiko, kuomet buvo priteistas dukrai išlaikymas, atsakovo turtinė padėtis labai pablogėjo, taip pat žymiai pablogėjo jo sveikata ir sumažėjo galimybės dirbti.

7.3. Ieškovė į bylą pateikė dokumentą, neva patvirtinantį, kad ji nuo gruodžio mėnesio 20 d. yra (duomenys neskelbtini) nuomininkė, per mėnesį moka 400 Eur dydžio nuomos mokestį, tačiau būsto nuomos sutarties teismui nepateikė.

7.4. Ieškovė nedirba, su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, gyvena tik iš socialinių pašalpų, savo vardu registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi. Teismas neišreikalavo iš ieškovės visų jos gaunamas pajamas patvirtinančių įrodymų. Ieškovė suklaidino teismą, kad ji nedirba. Pandemijai pasibaigus ieškovė grįš į darbą ir gaus kur kas didesnes pajamas, nei dabar gauna socialines išmokas. Ieškovės pajamos daugiau nei 10 kartų didesnės už atsakovo pajamas, be to, jos sveikatos būklė gera ir ji turi visas sąlygas dirbti bei gyventi ne iš socialinių išmokų, o iš darbo užmokesčio. Esant žymiai geresnei ieškovės turtinei padėčiai, ji turi visas sąlygas teikti dukrai didesnį išlaikymą. Tokiu atveju teismui buvo pagrindas nukrypti nuo šalių lygybės principo ir konstatuoti, kad ieškovė turi daugiau prisidėti prie dukros poreikių.

7.5. Sutiktina, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnametei dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad dukros poreikiai žymiai išaugo, būtina įrodyti ir pagrįsti leistinomis priemonėmis, bet ne deklaratyviais teiginiais. Ieškovė ieškinį grindė aukštesniu pragyvenimo lygiu Airijoje, tačiau to nepatvirtino įrodymais, o teismas net nelygino Airijos ir Lietuvos pragyvenimo lygio. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės nurodytos vaiko gyvenimo sąlygos, jos vienos nuožiūra pasirinkus išvykimą į kitą valstybę, nėra besąlygiškos atsakovo prievolės išlaikymą teikti pagal toje valstybėje egzistuojančias pragyvenimo sąlygas.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Nors ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai pakeitimo ieškovė pateikė 2020 m. lapkričio mėn., tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. šalių ginčas buvo sprendžiamas privalomoje mediacijoje, kurios metu atsakovas nekėlė bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo klausimo. Priešieškinį byloje atsakovas pateikė tik 2021 m. birželio 23 d. Nuo ieškinio pateikimo buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, atsakovas naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl šį klausimą galėjo spręsti gerokai anksčiau, taip pat ir teisminėje mediacijoje. Teismui priėmus priešieškinį byla neabejotinai būtų užsitęsusi, todėl priešingai nei teigia atsakovas, teismas nei materialiniu, nei procesiniu aspektu nesukūrė ydingos teisinės situacijos. Materialinio išlaikymo dydis nėra tiesiogiai susijęs su bendravimo tvarka ar bendravimo tvarka su išlaikymo dydžiu. Kiekvienas iš šių klausimų gali būti sprendžiamas atskirai vienas nuo kito. Atsakovas, teikdamas priešieškinį, nebuvo pasinaudojęs privalomąja mediacija.

8.2. Lietuvos teismų praktikoje orientaciniu išlaikymo vienam vaikui dydžiu laikomas minimalios mėnesio algos (toliau – ir MMA), kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 462 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. bus dar padidinta. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo sveikatos problemas, prašė išlaikymo nepilnametei dukrai sumą padidinti tik iki 200 Eur. Mergaitės gyvenamojoje vietoje Airijoje 2020 m. minimali mėnesio alga buvo 1707 Eur, o 2021 m. 1724 Eur. Ieškovės gaunama pašalpa nesiekia minimalios algos dydžio, gyvenimo lygis užsienio valstybėje yra aukštesnis, daugelio prekių ir paslaugų kainos šioje šalyje yra didesnės nei Lietuvoje, todėl išlaidas reikia labai skaičiuoti.

8.3. Atsakovas nevertina, kad ieškovė turi kasdien pasirūpinti dukra ir jos poreikių tenkinimu nepriklausomai nuo gaunamų lėšų kiekio.

8.4. Teismas itin atidžiai išanalizavo dukros poreikius, kuriuos ieškovė buvo nurodžiusi ieškinyje, patikslino bylos nagrinėjimo metu ir padarė išvadą kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo poreikis yra pagrįstas, nes priteistas išlaikymas po 101,37 Eur nepakankamas patenkinti net būtiniausius vaiko poreikius.

8.5. Teismo sprendime išsamiai įvertinta atsakovo sveikatos būklė, nurodytos ligos, aptarta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, įvertintos jo gaunamos pajamos, nekilnojamasis bei registruojamasis turtas (transporto priemonės), išlaidos pragyvenimui, vaistams ir pan.

8.6. Teismas ieškovės pateikto susitarimo su (duomenys neskelbtini) nevertino kaip nuomos sutarties. Ieškovė kitokios nuomos sutarties negalėjo pateikti, nes nuo 2017 m. gyvena ne pirmoje nuomojamoje vietoje ir visais atvejais apsiribojama šalių tarpusavio rašytiniu susitarimu. Ieškovė teismui nurodė, kad už vandenį nemoka, už elektrą moka papildomai, tačiau jos pateiktų mokėjimo kvitų teismas nevertino.

8.7. Nors atsakovas skundžia teismo sprendimą, tačiau teismo posėdžio metu jis pats įvardijo 170 Eurų sumą kaip tą, kurią jis galėtų mokėti (posėdžio garso įrašas nuo 45:17 iki 48:30), nurodė, kad ir dabar jam materialiai padeda mama, kuri sutiktų prisidėti ir prie šalių dukters išlaikymo (posėdžio garso įrašas nuo 1:01:53 iki 1:02:20).

8.8. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes atsakovas turi nekilnojamojo turto: butą ir 3 garažus, transporto priemonių (pvz. įsigijo senovinį motociklą, kurį prasidėjus bylinėjimosi procesui nurodė pardavęs, o pinigus išleidęs advokatams, kurie ne visada išrašė kvitus už paslaugas (posėdžio garso įrašas 1:11:53 – 1:12:50)). Taip pat nurodė, kad dalį pajamų skyrė kurui (važiavo pas advokatus į Kauną (posėdžio garso įrašas 1:08:57 – 1:12:27)).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimo

12. Nesutiktina su atsakovu, kad teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio tam, kad išspręstų priešieškinio priėmimo klausimą.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė ieškinį atsakovui dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti dukters išlaikymo sumą iki 130 Eur per mėnesį. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-534-476 perdavė pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Raseinių rūmams. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. atidėjo parengiamąjį teismo posėdį, tenkinęs atsakovo prašymą atidėti posėdį dėl to, kad jis nutraukė susitarimą su advokatu ir kreipėsi į VGTP dėl nemokamo atstovo paskyrimo. Teismas 2021 m. gegužės 5 d. atidėjo parengiamąjį teismo posėdį tenkinęs atsakovo prašymą dėl to, kad jam dar nėra paskirtas atstovas. Teismas taip pat nurodė, kad dėl nuotolinio ryšio trikdžių procese negali dalyvauti ieškovė, be to, ieškovės atstovė patvirtino, kad byloje tikslinga skirti teisminę mediaciją, kurios skyrimui neprieštaravo atsakovas. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi perdavė ginčą teisminei mediacijai, 2021 m. birželio 1 d. nutartimi parengiamojo teismo posėdžio datą iš 2021 m. birželio 3 d. 13.00 val. perkėlė į 2021 m. birželio 29 d. 13.00 val. Atsakovas per elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2021 m. birželio 24 d. pateikė priešieškinį ir prašymą atidėti teismo posėdį dėl priešieškinio bei dėl to, kad atsakovo atstovė neturi galimybės sudaryti sąlygų atsakovui dalyvauti teismo posėdyje nuotolinėmis ryšio priemonėmis organizuotame teismo posėdyje, o pats atsakovas tokiame posėdyje dalyvauti savarankiškai neturi techninių priemonių; atsakovo atstovė 2021 m. birželio 29 d. 13.00 val. parengiamajame teismo posėdyje negalėtų dalyvauti ir dėl to, kad yra užimta kitame teismo posėdyje. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. parengiamajame teismo posėdyje sprendė, kad atsakovo priešieškinis yra pateiktas pavėluotai ir bylos nagrinėjimo dėl atsakovo ir jo atstovės neatvykimo neatidėjo. Teismas konstatavo, kad suteikė atsakovui teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau išaiškino, kad ja pasinaudoti pagal CPK 162 straipsnio nuostatas galima vieną kartą; gi atsakovo veiksmai liudija, kad jis nesiekia rūpintis greitu, koncentruotu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu; jo veiksmuose teismas įžvelgė ir siekį vilkinti bylos nagrinėjimą – VGTPT sprendimas dėl atsakovo atstovo gautas 2021 m. gegužės 21 d., teismo paskirta mediacija 2021 m. gegužės 26 d. buvo nutraukta, tačiau priešieškinis pateiktas likus vos kelioms dienoms iki teismo posėdžio, nepaliekant įstatymų numatyto 14 dienų termino atsiliepimui pateikti. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės liudija, kad priešieškinis galėjo būti pateiktas anksčiau, jį pateikdamas atsakovas nesiekė rūpintis ekonomišku ir racionaliu bylos išnagrinėjimu. Ieškovė, grįžusi iš užsienio dėl dalyvavimo teismo posėdyje, nuolat domisi ir rūpinasi bylos eiga, atsakovas anksčiau turėjo galimybę dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu savarankiškai, o tokios galimybės nesant į teismą galėjo atvykti, nes yra Prienų miesto gyventojas. Perėjęs prie bylos nagrinėjimo iš esmės, teismas posėdį atidėjo 2021 m. liepos 7 d.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 13 punkte nurodytas aplinkybes, atmeta apelianto argumentus apie tai, kad atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas nepagrįstai tapo savarankiško civilinio proceso dalyku. Materialinio išlaikymo dydis nėra tiesiogiai susijęs su skyrium gyvenančio tėvu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kiekvienas iš šių klausimų gali būti sprendžiamas atskirai, juolab įvertinus prioritetinius vaiko interesus gauti jo poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą, tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, taip pat atsakovo nesirūpinimą operatyviu bylos procesu, nors teismas jam sudarė visas sąlygas CPK 42 straipsnyje įtvirtintų bylos šalies procesinių teisių įgyvendinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo ir jo atstovės nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinamomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo teismo parengiamojo posėdžio ir nepriėmė atsakovo priešieškinio dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo.

15. Apeliantas nepagrindė ir sąsajų tarp jo siekto bendravimo tvarkos pakeitimo ir ieškovės prašomo padidinti išlaikymo dydžio. Pagal (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą su dukra jis galėjo bendrauti šalių iš anksto sutartu laiku. Pagal priešieškinį bendravimo su dukra ilgesniu laikotarpiu jis pageidavo tik mėnesiui per atostogas, taigi tokios trukmės vaiko buvimas su tėvu negalėtų esmingai įtakoti jo teiktino išlaikymo dydžio net ir darant prielaidą apie minėto priešieškinio reikalavimų patenkinimą. Nutarties 13 punkte nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog dėl to, kad inicijuojant bendravimo tvarkos pakeitimą vėl kyla būtinybė naudotis privalomąja mediacija, naudotis valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato paslaugomis, teikti ieškinį ir atlikti kitus procesinius veiksmus, yra atsakingas tik pats atsakovas.

16. Pažymėtina ir tai, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“) 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi būti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Taigi, atsakovo priešieškinis dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo Alytaus rajono apylinkės teismui nebūtų teismingas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

17. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1476-476/2013 patvirtinta šalių sudaryta sutartimi dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė dėl 101,37 Eur (350 Lt) atsakovo per mėnesį mokamo nepilnametės dukters išlaikymo dydžio iki jos pilnametystės. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais, prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur dukters išlaikymui reikalingą sumą.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

20. Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

21. Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

22. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

25. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip septyneri metai, tuomet jų dukrai buvo ketveri metai. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu mergaitei buvo dvylika metų, ji su ieškove gyvena Airijoje, skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių dukra buvo baigusi (duomenys neskelbtini) mokyklos 5 klasę. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Taigi vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek Airijoje, kur šiuo metu gyvena ir mokosi šalių dukra, dėl to padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Per šį laikotarpį Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, 2013 m. minimalioji mėnesinės algos dydis buvo 380 Eur, 2021 m. - 642 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 468 Eur), taigi ji padidėjo daugiau kaip 23 proc. Paminėtina ir tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje bus 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur). Vadovaujantis protingumo principu teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo teikiamas 101,37 Eur išlaikymas yra akivaizdžiai nepakankamas net ir būtiniausiems dvylikametės mergaitės poreikiams patenkinti.

26. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės nurodyta dukters išlaikymo suma (apie 400-500 Eur). Kadangi ieškovė iš esmės įrodinėjo ne didesnių nei Lietuvos Respublikoje nustatyta minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, kieno iniciatyva nuo 2020 m. vaikas gyvena užsienio valstybėje, ir nelygino pragyvenimo lygio Airijoje ir Lietuvoje. Kaip minėta, ieškovė savo prašymą grindė iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais dėl šalių dukters amžiaus ir pasikeitusios bendros ekonominės situacijos 2021 metais lyginant su 2013 metais, o ne dėl poreikių, susijusių su vaiko gyvenimu užsienio valstybėje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalių dukters poreikiams patenkinti reikalingos lėšos nėra užaukštintos, jos vertintinos kaip protingos, iš esmės atitinkančios minimalios mėnesinės algos dydį, todėl ieškovė ir neturėjo teikti detalių įrodymų apie patiriamas išlaidas dukters poreikiams patenkinti (pavyzdžiui, pirkinių čekių) (žr. nutarties 22 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be kita ko, atsakovas ir nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, iš esmės neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė ieškovė. Apibendrinant teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 500 Eur suma.

27. Pirmosios instancijos teismas iš dukters poreikiams reikalingos sumos išskaičiavo 140 Eur ieškovės Airijoje gaunamą išmoką už vaiką, kas, teismo vertinimu, turėtų būti prilyginta pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gaunamai išmokai vaikui, ir ši suma laikytina finansine pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams. Dėl to iš abiejų tėvų teiktina išlaikymo suma sudarytų ne atsakovo nurodytą 500 Eur, o 360 Eur per mėnesį.

Dėl šalių turtinės padėties

28. Atmestinas apelianto teiginys, kad ieškovė neįrodė, jog iš esmės pagerėjo jos ar atsakovo turtinė padėtis. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo pareiškė tuo pagrindu, kad nuo 2013 metų padidėjo vaiko poreikiai. Savo reikalavimo ji nesiejo su pagerėjusia šalių turtine padėtimi, todėl tokių įrodymų ir neturėjo pareigos pateikti.

29. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis neturi galimybės teikti dukrai didesnio išlaikymo.

30. Vertinant atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad atsakovas negali dirbti: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos normų verčių; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg.; dirbti naktį, viršvalandinį darbą. Atsakovui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. paskirta 143,12 Eur netekto darbingumo pensija. Atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nuo 2020 m. lapkričio 9 d. paskirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka. Nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. taip pat buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo paieška buvo nutraukta asmens pageidavimu. Atsakovas savo vardu 2019 m. kovo 12 d. registravo vieną transporto priemonę, 2019 m. balandžio 9 d. – kitą transporto priemonę, 2020 m. birželio 4 d. – dar vieną transporto priemonę. Atsakovas ir jo sutuoktinė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: 2016 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotas butas, vidutinė rinkos vertė – 9 000 Eur; 2016 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotas garažas (boksas), vidutinė rinkos vertė – 1 330 Eur; 2018 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotas garažas (boksas), vidutinė rinkos vertė – 1 520 Eur, 2020 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotas garažas (boksas), vidutinė rinkos vertė – 1 090 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad kas mėnesį turi iki 250 Eur išlaidų už komunalines ir kitas buitines paslaugas šaltuoju metų laiku (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šias išlaidas atsakovas turi dalintis su sutuoktine). Pranešime apie išlaidas atsakovas nurodė, jog jo gaunama socialinio draudimo išmoka (invalidumas) sudaro 223,72 Eur, sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis – 600 Eur. Išlaidos per mėnesį, jo skaičiavimais, įskaitant ir 101 Eur sumą teikiamą dukrai išlaikymui, sudaro 511 Eur. Taip pat nurodė, kad jam pastoviam vartojimui skirti kraujo krešumą reguliuojantys vaistai „Carelto“, kurie nekompensuojami ir mėnesiui kainuoja apie 50 Eur.

31. Vertinant ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Lietuvos Respublikoje su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, savo vardu registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi, nuo 2020 m. spalio 17 d. deklaravusi išvykimą į Airiją. Ieškovė su dukra šioje valstybėje nuomojasi būstą, už kurį kas mėnesį moka 400 Eur nuomos mokestį, tačiau teismui būsto nuomos sutartis nepateikta. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl patiriamų būsto išlaikymo išlaidų, kadangi jie pateikti ne lietuvių kalba. Ieškovė iki 2021 m. sausio 7 d. užsienio valstybėje iš Socialinės apsaugos departamento per savaitę gaudavo po 215 Eur socialinę išmoką, nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ji gavo 13 750 Eur nedarbo išmoką pandemijos laikotarpiu, 150 Eur išmoką aprangai ir apavui grįžtant į mokyklą, 1 260 Eur išmoką vaikui (vaiko pinigus), iš viso 15 160 Eur. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad dėl šiuo metu susiklosčiusios pasaulinės epidemiologinės situacijos ji nedirba, Airijoje kas savaitę gauna 350 Eur pašalpą, kas mėnesį 140 Eur išmoką už vaiką. Nors apeliantas nurodė, kad ieškovė suklaidino teismą teigdama, jog nedirba, šį teiginį pats paneigė pripažinimu, kad ieškovė į darbą grįš tik pandemijai pasibaigus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys sutarė, jog nutraukiant šalių santuoką bendru šalių sutarimu jos pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: po ½ dalį 2 367,93 Eur (8 176 Lt) vidutinės rinkos vertės nekilnojamojo turto, atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 2 237,89 Eur (7 727 Lt) vidutinės rinkos vertės nekilnojamojo turto, ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) vertės automobilis. Ieškovė patvirtino, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo jokio turto neįgijo, nors tokią galimybę turėjo. Ji nurodė neturinti indėlių ir santaupų, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.

32. Atsižvelgęs į nustatytą šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji turėtų didesne apimtimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, dėl ko ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteista po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taigi priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šalių lygybės principo atsakovo naudai. Be to, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašus apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2021 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog antrosios mediacijos metu jis siūlė ieškovei mokėti 170 Eur sumą, kurią padedant mamai jis galėtų mokėti dukters išlaikymui (teismo posėdžio garso įrašas nuo 44:50 min. iki 45:20 min. ir nuo 1:01:53 val. iki 1:02:20 val.). Tokiu būdu pats atsakovas patvirtino, kad pagal savo turtinę padėtį turi galimybes dukros išlaikymui mokėti po 170 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia suma užtikrins tiek šalių dukros, tiek atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimą.

33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

34. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, dėl to buvo tinkamai nustatyti padidėję nepilnamečio vaiko poreikiai, tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos šiame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2021 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16/09-14/2021, 2021 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymą 200 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 1517,4 Eur = 1972,62 Eur).

37. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo ieškovei naudai priteistina 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

38. Apeliacinio proceso metu nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėLaima KriaučiūnaitėTomas Romeika