Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-760-883/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08358-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8.; 2.6.10.9; 2.8.1.2; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1

2019 m. gruodžio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dizaino meistrai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-481-998/2019 pagal ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; trečiasis asmuo UAB „VPA Logistic“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Dizaino centras“ (toliau – ir ieškovė) 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė ieškinį solidarioms atsakovėms UAB „VPA Logistics“ ir UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dėl 5 475,18 Eur žalos atlyginimo. 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovė ir atsakovė UAB „VPA Logistics“ sudarė taikos sutartį, kuria UAB „VPA Logistics“ įsipareigojo atlyginti ieškovei 2 600 Eur žalą. 2018 m. lapkričio 14 d. teismas nutartimi šią taikos sutartį patvirtino ir bylos dalį pagal UAB „Dizaino meistrai“ ieškinį atsakovei UAB „VPA logistics“ dėl žalos atlyginimo nutraukė. Nutraukus bylą vienos iš solidarių atsakovių atžvilgiu, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ 2 737,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. vasario 28 d. UAB „VPA Logistics“ išsiuntė ieškovei kvietimą dalyvauti konkurse, kuriame būtų pristatomi stendo dizaino modeliai ir pateikiamos jų įrengimo sąmatos; konkurso laimėtojui būtų skiriama 10 000 Lt (2 896,20 Eur) premija bei konkurso laimėtojui būtų pateiktas užsakymas įgyvendinti (įrengti) šį dizainą pagaminant ir pastatant stendą. Ieškovė 2013 m. balandžio 2 d. pristatė savo dizaino modelį UAB „VPA Logistics“ komisijai. 2013 m. balandžio 16 d. konkurso rengėjas UAB „VPA Logistics“ paskelbė, kad jų rengtą konkursą laimėjo atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“. Ieškovė pažymėjo, kad po konkurso praėjus keliems mėnesiams sužinojo, kad UAB „VPA Logistics“ prisistatymui parodos Miunchene metu panaudojo stendo modelį, kuris beveik identiškas ieškovės modeliui, pateiktam per UAB „VPA Logistics“ surengtą konkursą. 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2013 m. spalio 25 d. ieškovė pateikė UAB „VPA Logistics“ pretenziją dėl autorių teisių pažeidimo, UAB „VPA Logistics“ atsakyme į ieškovės pretenzijas bet kokį autorių teisių pažeidimą neigė. 2016 m. spalio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras ekspertizės akte Nr. 11/1388(15) konstatavo, kad atsakovės kompiuteryje buvo rasti ir ieškovės stendo dizaino modelio vaizdai, kurie 2013 m. balandžio 8 d. perkelti kompiuterine laikmena „Kingston“, kuri buvo palikta konkurso rengėjui – komisijai, kad komisija turėtų galimybę atidžiau susipažinti su projekto detalėmis.

3. Atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad UAB „VPA Logistics“ organizuotame konkurse atsakovė ir ieškovė buvo konkurentės. Atsakovės veiksmuose konkurso metu ir jam pasibaigus nebuvo nesąžiningos konkurencijos, nors 2013 m. balandžio 8 d. UAB „VPA Logistics“ ir parodė atsakovei ieškovės sukurtą stendo projekto vizualizaciją, tačiau atsakovė savo stendo projekte nepanaudojo nei vienos ieškovės projekto idėjos, iš šio veiksmo negavo naudos, tokiu būdu ieškovės galimybės konkuruoti, taip pat nebuvo apribotos ir ieškovei nebuvo padaryta žalos. Taip pat nurodė, kad nuo UAB „VPA Logistics“ organizuoto konkurso pabaigos praėję jau daugiau nei penkeri metai, todėl ieškovė reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ iš ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ 1 599,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-826/2017 ieškovų UAB „Dizaino meistrai“ ir A. J. ieškinys atsakovėms UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ir UAB „VPA Logistics“ dėl autorių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o šioje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnis).

6. Teismas konstatavo, jog apie pažeistas teises ieškovė sužinojo dar 2013 m., kai Miunchene vykusioje parodoje pamatė UAB „VPA Logistics“ stendą ir kreipėsi į teismą dėl autorių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Atmetus ieškovės ieškinį ir apeliacinės instancijos teismui nurodžius ieškovės teisę savo galimai pažeistas teises ginti nesąžiningos konkurencijos pagrindais, neatsirado pagrindas ieškinio senatį skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties, kadangi ieškovės ieškinyje nurodomi galimi pažeidimai egzistavo ir ieškovė apie juos žinojo 2013 m. Ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 13 d., svarbių priežasčių termino atnaujinimui nenurodė, todėl teismas konstatavo, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

7. Teismas darė išvadą, kad atsakovės sukurtas dizainas turėjo komercinę vertę, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog ieškovės stendo projektas buvo įtrauktas į ieškovės komercinių paslapčių sąrašą. Atsižvelgęs į protingumo kriterijus, į ieškovės darbo specifiškumą bei vertindamas tai, kad konkurso dalyviai tarpusavyje konkuruoja savo kuriamu darbu, teismas sprendė, jog darbo rezultatas, kuriuo siekiama pasirodyti geriau negu konkurentai, prilyginamas komercinei paslapčiai, nepaisant to, kad jis atskirai nėra įtrauktas į komercinių paslapčių sąrašą.

8. Analizuodamas ieškovės pastangas išsaugoti informaciją, teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė buvo aplaidi ir nesiėmė priemonių turimai informacijai išsaugoti; ieškovė informaciją perdavė tik konkurso organizatoriui, duomenų, kad ieškovė būtų leidusi konkurso organizatoriui platinti pateiktą jų sukurtą projektą, nėra. Įvertinęs, kad šalys buvo konkuruojančios įmonės, o konkurso organizatorius ieškovės duomenis perdavė atsakovei, teismas sprendė, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog ieškovė nesiėmė pastangų informacijai išsaugoti. Teismas konstatavo, kad atsakovei buvo perduota ieškovės komercinė paslaptis (CK 1.116 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

9. Teismas nurodė, kad ieškovė teiginiams dėl atsakovės nesąžiningumo pagrįsti iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, o Klaipėdos apygardos teismo byloje, kurioje nustatyti faktai šioje byloje turi prejudicinę galią, pasisakyta, kad visiems konkurso dalyviams buvo nurodyti konkretūs stendo reikalavimai, todėl tai galėjo sąlygoti tam tikrus šalių dizaino modelių panašumus. Byloje nenustatyta, kad ieškovės dizaino modelis tapo/galėjo tapti žinomas atsakovei iki pirmojo dizaino modelių pristatymo atsakovei UAB „VPA Logistics“.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindė tuo, kad buvo panaudoti ieškovės dizaino elementai, tačiau Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-194-826/2017, atsižvelgiant į ekspertizės aktą, konstatuota, kad ieškovės ir atsakovės darbai nėra identiški, tam tikri dizaino panašumai buvo atsitiktiniai ir lemti konkurso užduoties. Teismas sprendė, kad nors trečiasis asmuo ir perdavė atsakovei ieškovės projektą, tačiau tai neturėjo įtakos galutiniam atsakovės stendui bei konkurso rezultatui, todėl šiuo atveju atsakovės veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti buvus nesąžiningą konkurenciją. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat, kad byloje nėra pateiktą jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų laimėjusi trečiojo asmens organizuotą konkursą ir gavusi nustatyto dydžio premiją.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad į prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį ieškovė visiškai nepagrįstai įtraukė ekspertizės, atliktos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-194-826/2017, išlaidas, kadangi ekspertizė buvo atlikta ir šių bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas galutiniu teismo sprendimu minimoje byloje.

12. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus bei formuojamą teismų praktiką, teismas pripažino, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Apeliantė (ieškovė) UAB „Dizaino meistrai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Apeliantė apie pažeistas sąžiningos konkurencijos taisykles sužinojo gavusi 2016 m. spalio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-1388(15), kuris patvirtina atsakovės nesąžiningos konkurencijos faktą, todėl ieškinio senaties terminas pareiškiant ieškinį šioje byloje nėra praleistas.

13.2. Teismo išvada, kad ieškovės projekto perdavimas atsakovei neturėjo įtakos galutiniam atsakovės stendui ir konkurso rezultatui, nepagrįsta. Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, pakanka nustatyti, kad veiksmai (dizaino perdavimas tiesioginei konkurentei (atsakovei), kai konkurse dalyvaujančius dizainus dar buvo galima keisti, prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams bei galėtų pakenkti kito ūkio subjekto (apeliantės) galimybėms konkuruoti.

13.3. Nagrinėjamu atveju, bylos šalys – konkuruojantys subjektai, nes užsiima iš esmės ta pačia veikla, t. y. kuria dizainus. Apeliantė ir atsakovė (konkurentės) dalyvavo tame pačiame konkurse, konkurencija konkurse galėtų būti laikoma sąžininga tik tokiu atveju, jeigu konkurentėms būtų buvusi suteikta ta pati informacija ir nė viena iš jų nebūtų proteguojama, o šiuo atveju dizainas buvo perduotas turint tikslą ištobulinti atsakovės dizainą tokiu būdu, kad jis konkuruotų su ieškovės dizainu ir laimėtų projektą. Atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai panaikino bet kokias apeliantės galimybes konkuruoti ir tai yra akivaizdžiai nesąžiningos konkurencijos veiksmai, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei jos patirtą žalą.

13.4. Teismas darydamas išvadą dėl konkurencijos teisės pažeidimo nebuvimo, be pagrindo tai sieja su konkurso rezultatais, nes šiuo atveju įstatymas reikalauja materialinės naudos, o atsakovė tokią naudą patyrė.

13.5. Teismo abejonė, ar ieškovė galėjo gauti konkurso laimėtojui skirtą premiją nepagrįsta, nes konfidenciali informacija atsakovei buvo perduota tuo metu, kai konkurse buvo tik du dalyviai, todėl, jeigu nebūtų proteguojama atsakovė, konkursą galėjo laimėti ieškovė.

13.6. Ekspertizė, nors ir atlikta kitoje byloje yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių konkurencijos teisės pažeidimą, todėl šiam įrodymui surinkti buvo patirtos išlaidos ir tai sudaro materialinę žalą apeliantei dėl atsakovės padaryto pažeidimo.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“ prašo atmesti ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Ieškinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti nuo tada, kai ieškovė UAB „Dizaino meistrai“ sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado jos nurodoma žala; premijos dydis apeliantei buvo aiškus nuo pat konkurso pradžios. Be to, kreipdamasi į teismą dėl autorių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo apeliantė nurodė, kad 2013 m. balandžio 16 d. buvo informuota, jog laimėjo kita įmonė (apeliantei tapo žinimo apie tariamai patirtą žalą). Nuo 2013 m. balandžio 16 d. turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti, t. y. nuo apelianto sužinojimo ar turėjimo sužinoti, kad apeliantės patyrė nurodomą žalą momento.

14.2. Atsakovės stendo dizainas po to, kai atsakovei buvo parodytas apeliantės stendo dizainas, iš esmės nepakito, atsakovė konkursą laimėjo sąžiningai ir apeliantės atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų – atsakovė nepasinaudojo apeliantės stendo dizainu siekdama laimėti konkursą, niekaip kitaip neapribojo apeliantės galimybių konkuruoti, nėra teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės premijos atlyginimo.

14.3. Konkurso laimėtoją lėmė subjektyvūs užsakovo kriterijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jei ne atsakovės stendo projektas, užsakovas laimėtoja būtų pripažinęs apeliantę ir jai skyręs premija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys dalyvavo UAB „VPA Logistics“ paskelbtame konkurse, kurio užduotis buvo sukurti stendo dizainą. Kvietime dalyvauti konkurse konkurso dalyviams buvo nurodyti konkretūs stendo metmenys, į kuriuos atsižvelgiant turėjo būti kuriamas stendo dizaino projektas, nurodyta, kad konkurso laimėtojui bus skiriama 10 000 Lt (2896,20 Eur). Ieškovė savo dizaino modelį UAB „VPA Logistics“ pristatė 2013-04-02. Konkursui dar nepasibaigus, t. y. 2013 m. balandžio 8 d., konkurso rengėja UAB „VPA Logistics“ perdavė kitai konkurso dalyvei atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ sukurtą stendo dizaino modelio vizualizaciją. 2013-04-16 konkurso rengėjas paskelbė, kad konkursą laimėjo atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-826/2017 ieškovų UAB „Dizaino meistrai“ ir A. J. ieškinį atsakovėms UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ir UAB „VPA Logistics“ dėl autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo atmetė.

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nurodydama, kad visa informacija, susijusi su jos sukurtu dizainu, turėjo komercinę vertę, ir kad UAB „Dizaino meistrai“ pažeidė sąžiningos konkurencijos taisykles. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir nenustačius visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliantė nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir kad atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai panaikino bet kokias apeliantės galimybes konkuruoti ir tai yra akivaizdžiai nesąžiningos konkurencijos veiksmai, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei jos patirtą žalą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Dėl ieškinio senaties taikymo

18. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

20. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie pažeistas teises ieškovė sužinojo dar 2013 metais, kai Miunchene vykusioje parodoje buvo eksponuotas UAB „VPA Logistics“ stendas. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad apie pažeistas sąžiningos konkurencijos taisykles ji sužinojo po 2016-10-06, kai Lietuvos teismo ekspertizės centro akte buvo konstatuota, jog atsakovės kompiuteryje buvo rasti 2013-04-08 kompiuterine laikmena „Kingston“ perkelti ieškovės stendo dizaino modelio vaizdai.

22. Spręsdamas dėl momento, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimą savo teisės pažeidimą (apie pasinaudojimą jos sukurtu dizaino modeliu), apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose civilinėje byloje Nr. 2-194-826/2017 nurodė, jog visa informacija, susijusi su ieškovės sukurtu dizainu buvo slapta, ji buvo atskleista tik konkurso organizatoriui UAB „VPA Logistics“, niekur kitur ieškovės sukurtas stendo dizainas skelbtas nebuvo. Minėtoje byloje ieškovė ieškinį dėl autorių teisių pažeidimo reiškė solidarioms atsakovėms UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ir UAB „VPA Logistics“, ieškinyje teigė, kad atsakovės pasinaudojo ieškovės 2013 m. balandžio 2 d. konkurso metu pristatytu dizaino modeliu ir sukūrė jo kopiją, kurį atsakovė UAB „VPA Logistics“ pristatė Miunchene vykusioje parodoje; 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2013 m. spalio 16 d. ieškovė pateikė UAB „VPA Logistics“ pretenzijas dėl autorių teisių pažeidimo, kuriose nurodė, kad UAB „VPA Logistics“ parodoje naudojo stendą, kurio dizaino pagrindiniai elementai nukopijuoti nuo dizaino projekto, kurį ieškovė UAB „Dizaino meistrai“ pristatė konkursui; reikalavo UAB „VPA Logistics“ sumokėti autorinį atlyginimą už neteisėtą kūrinio naudojimą. Kaip jau minėta, stendo dizainas buvo atskleistas tik konkurso rengėjai UAB „VPA Logistics“, todėl tik ji galėjo pasinaudoti ieškovės pristatytu stendo dizaino modeliu ir jį perduoti UAB „Klaipėdos dizaino centras“. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apie galimai pažeistas savo teises ieškovė žinojo jau 2013 metais, o ne 2016 metais, kai atlikus ekspertizę buvo nustatytas informacijos perdavimo momentas ir būdas.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Nagrinėjamu atveju, atsakovei nuo pareikšto ieškinio ginantis, be kita ko, ir ieškinio senatimi, ieškovė nepateikė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantei apie pažeistą teisę tapo žinoma 2013 m., kad ieškovė nenurodė svarbių priežasčių termino atnaujinimui, konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Spręsdama dėl ieškinio senaties atnaujinimo kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė savo teises pradėjo ginti dar iki ieškinio senaties pasibaigimo, pateikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, remdamasi autorinių teisių pažeidimu. Kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė pasirinko kitokį savo pažeistų teisių gynimo būdą ir juo naudojosi iki galutinės teismų instancijos, nelaikytina priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė yra laisva rinktis savo pažeistų teisių gynimo būdą. Kolegijos nuomone, byloje nėra nustatytos svarbios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą.

Dėl neteisėtų veiksmų

25. Apeliantė prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų – apeliantės komercinės paslapties įgijimo ir panaudojimo, atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. turint tikslą konkuruoti. Tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga verslo praktika ir iškreipia konkurenciją rinkoje. Konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintas draudimas atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Vieni iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie draudžiami – draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui (KĮ 15 straipsnio dalies 3 punktas).

26. Reikalavimas elgtis sąžiningai tiesiogiai įtvirtintas įstatyme, tačiau jo turinys nustatomas ir atskleidžiamas, vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad 2013 m. balandžio 8 d. konkurso rengėja UAB „VPA Logistics“ perdavė atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ sukurtą stendo dizaino modelio vizualizaciją. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovei buvo perduota ieškovės komercinė paslaptis (CK 1.116 straipsnio 1 dalis), tačiau sprendė, kad tai neturėjo įtakos galutiniam atsakovės stendui bei konkurso rezultatui ir šiuo atveju atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti buvus nesąžiningą konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

27. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad stendo dizaino modelio vizualizacija buvo perduota turint tikslą ištobulinti UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ dizainą tokiu būdu, kad jis laimėtų konkursą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekdamas žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti, kad tam tikras veiksmas atitinka įstatyme įtvirtintus nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymius, be to, kad būtent dėl šio veiksmo ieškovui atsirado konkretaus dydžio žala.

28. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-73-823/2019 pagal ieškovų A. J. ir UAB ,,Dizaino meistrai“ ieškinį atsakovėms UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ ir UAB ,,VPA Logistics“ dėl autorių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ gavus ieškovės konkursui sukurtą stendo dizaino vizualizaciją, taip pat atsižvelgus į 2013 m. balandžio 10, 11, 13 d. konkurso organizatorių pateiktas pastabas, jos modelyje atsirado tik viena nauja detalė, kurios atsakovė anksčiau nenaudojo, bet ji buvo ieškovės modelyje – viršuje dvi raudonos ir mėlynos spalvos kolonas ir galinę sienelę jungianti ferma, tačiau ši nustatyta aplinkybė neleido teismui padaryti išvados, kad atsižvelgiant į atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ stendo dizaino modelyje esančių elementų visumą vienos detalės panaudojimas būtų pažeidęs ieškovės kaip autorės teises, be to nenustatyta, kad tokio elemento panaudojimas yra ieškovės originali idėja.

29. Apeliantė savo skunde akcentuoja neteisėtą informacijos perdavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad komercinę paslaptį atskleidė UAB ,,VPA Logistics“, o ne UAB „Klaipėdos dizaino centras“. Šioje byloje reikia nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ veiksmai, t. y., ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas ieškovės projekto gavimas, ar šiuo projektu buvo pasinaudota, ar sužinojimas apie ieškovės dizaino projektą suteikė nesąžiningą konkurencinį pranašumą atsakovei.

30. Nagrinėjamam klausimui svarbu yra tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-73-823/2018 konstatavo, jog parodoje buvo panaudotas atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizainas, o neteisėtas ieškovės dizaino perdavimas atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ nelėmė neteisėto ieškovės dizaino ar jo elementų nukopijavimo. Ši teismo jau nustatyta aplinkybė yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 d.), todėl kolegija sprendžia, kad nors atsakovė ir buvo gavusi ieškovės stendo projektą, tačiau ieškovės atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų – nepasinaudojo apeliantės stendo dizainu, siekdama laimėti konkursą, niekaip kitaip neapribojo apeliantės galimybių konkuruoti. Konkurso laimėtojo pasirinkimą lėmė subjektyvūs užsakovo kriterijai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad užsakovas laimėtoja būtų pripažinęs apeliantę ir jai skyręs premiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neatliko neteisėtos konkurencijos veiksmų. Pripažinęs, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.245–6.249 straipsniai).

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pastebėjo, kad į prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį apeliantė nepagrįstai įtraukė ekspertizės išlaidas, nes ekspertizė buvo atlikta Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-194-826/2017 ir šių bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas galutiniu teismo sprendimu minėtoje byloje.

32. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

35. Atsakovė prašo priteisti iš apeliantės 592,90 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio punktais, sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ (j. a. k. 140602880) iš ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ (j. a. k. 302756921) 592,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.