Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-73-823/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-02-08
Bylos Nr.: 2A-73-823/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07149-2014-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas: A. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Dizaino meistrai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos dizaino centras“, uždarajai akcinei bendrovei ,,VPA Logistics“

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.7.1.1Autorių teisės

Civilinė byla Nr. 2A-73-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07149-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.7.1.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Dizaino meistrai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-826/2017 pagal ieškovų A. J. ir UAB ,,Dizaino meistrai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos dizaino centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,VPA Logistics“ dėl autorių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl autorių teisių pažeidimo, atsakovėms galimai neteisėtai kopijuojant ieškovams priklausantį parodos stendo dizainą ir šią kopiją viešai panaudojant parodoje be dizaino autoriaus sutikimo. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovių ieškovei UAB „Dizaino meistrai“ 2 896,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti solidariai iš atsakovių ieškovui A. J. 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei priteisti iš atsakovių ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai paaiškino, kad 2013 m. vasario 28 d. atsakovė UAB „VPA Logistics“ ieškovei UAB „Dizaino meistrai“ atsiuntė kvietimą dalyvauti jos organizuojamame konkurse, kuriame būtų pristatomi parodos stendo dizaino modeliai ir pateikiamos jų parengimo sąmatos. Pakvietime buvo nurodyta, kad konkurso laimėtojui bus skiriama 10 000 Lt (2 896,20 Eur) premija, taip pat pateiktas užsakymas įgyvendinti (įrengti) šį dizainą. Kvietime nurodytą dieną – 2013 m. kovo 22 d., ieškovė atvyko pas atsakovę UAB „VPA Logistics“. Atvykus buvo parodyti ankstesnių parodų projektai, suformuluoti uždaviniai konkurso dalyviams bei atsakyta į užduotus klausimus. Susitikimo metu konkurso data (dizaino modelių pristatymai) buvo perkelta į 2013 m. balandžio 2 d. 2013 m. balandžio 2 d ieškovė UAB „Dizaino meistrai“ pristatė atsakovei UAB „VPA Logistics“ dizaino modelį, sukurtą ieškovo A. J.. Šio modelio pagrindiniai elementai buvo Europos Sąjungą ir Kiniją simbolizuojantys stulpai, mėlynos ir raudonos spalvos, bei šiuos stulpus jungiantis „Saulės“ traukinys („Sun Train“), kaip pažangiausia UAB „VPA Logistics“ transporto priemonė, skirta kroviniams greitai ir pigiai gabenti iš Europos į Kiniją ir simbolizuojanti Azijos prekybinę jungtį; baras su šviesos instaliacija ypatingiems svečiams; naudojami Mark Brik EGO sistemos informacijos staliukai. Atsakovės UAB „VPA Logistics“ paskelbtame konkurse dalyvavo ir atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“. Atsakovė UAB „VPA Logistics“ atrinko ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ ir atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ pateiktus dizaino modelius kaip du geriausius darbus. 2013 m. balandžio 17 d. atsakovė UAB „VPA Logistics“ paskelbė, kad jos rengtą konkursą laimėjo UAB „Klaipėdos dizaino centras“. Po kelių mėnesių ieškovė sužinojo, kad atsakovė UAB „VPA Logistics“ parodos Miunchene metu panaudojo stendą, kuris iš esmės identiškas tam, kurį ieškovė pateikė atsakovės skelbtam konkursui. Ginčo dizaino modeliuose sutampa pagrindiniai elementai: naudojamos dvi raudonos ir mėlynos spalvos vertikalios kolonos, simbolizuojančios Europos Sąjungą ir Kiniją, kurias sutvirtina viršutinėje kolonų dalyje esanti horizontali konstrukcija. Dizainų panašumą sustiprina konstrukcijos proporcijos bei jos panaudota vieta stende, architektūrinis zonavimas bei planinė struktūra, panašių proporcijų galinės sienelės, stendo priekyje naudojami identiški informacijos staliukai, kurių grafinis pateikimas tarp dviejų kolonų taip pat tapatus. Atsakovės pasinaudojo ieškovės 2014 m. balandžio 2 d. konkurso metu pristatytu dizaino modeliu ir sukūrė jo kopiją, o atsakovė UAB „VPA Logistics“ pristatė šį stendą Miunchene vykusioje parodoje. Šiais veiksmais atsakovės pažeidė ieškovų autorių teises. Neteisėtais atsakovių veiksmais ieškovei UAB „Dizaino meistrai“ buvo padaryta turtinė žala, lygi negautai 2 896,20 Eur (10 000 Lt) premijai. Be to, be stendo autoriaus A. J. sutikimo panaudojusios šio ieškovo sukurtą modelio dizainą, pakeisdamos atskiras dizaino detales ir nenurodydamos dizaino autoriaus, atsakovės sumenkino autoriaus vardą, ryšį su jo sukurtu kūriniu, pažemino autorių, kaip žinomą dizainerį. Atsakovių neteisėtais veiksmais buvo pakenkta ieškovo dvasiniams interesams, jam buvo sukelti emociniai išgyvenimai, dvasiniai nepatogumai, padaryta moralinė skriauda, todėl ieškovui A. J. iš atsakovių solidariai priteistinas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturinės žalos atlyginimas.Atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ atsakovei UAB „VPA Logistics“ pasiūlytas parodai skirtas stendo dizaino modelis neatitinka autorių teisių objektui keliamo originalumo reikalavimo. Ieškovų pasiūlyto stendo dizaino elementai parinkti iš standartinių EGO arba ISOframe parodų sistemų. Europą ir Kiniją simbolizuojantys mėlynos ir raudonos spalvų stulpai taip pat nepasižymi originalumu, nes įvairios kolonos ir stulpai yra įprastas dizaino elementas rengiant stendus parodoms. Be to, palyginus ieškovės ir atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ pasiūlytus stendo dizaino modelius, matyti, kad jie skiriasi ne tik neesminėmis, bet ir pagrindinėmis dizaino detalėmis. Vienintelius modeliuose esančius panašumus, t. y. kad stende naudojami informacijos staliukai, baras, lankytojų zonoje kėdės ir staliukai, apipavidalinama galinė siena, lemia pati šio dizaino modelio paskirtis, t. y. stendas parodai. Visuotinai žinoma ir suprantama, kad parodų stenduose įprastai naudojami elementai, kurie objektyviai būtini informacijai pateikti ir lankytojams patarnauti, todėl vien tik šių elementų pasirinkimas nedaro ieškovų ir atsakovės pasiūlytų stendų tapačiais. Stendų vaizdo savybes lėmė jų techninė funkcija, taip pat tokiems stendams parodose skiriama ribota erdvė ir vieta, lemianti sienų ir kitų elementų išdėstymą.Atsakovė UAB „VPA Logistics“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jos skelbto konkurso tikslas buvo sukurti stendo dizainą, skirtą 2013 m. transporto ir logistikos parodai Miunchene, kuriuo būtų kaip įmanoma geriau atskleista ir pristatyta konteinerinio traukinio „Saulė“ idėja. Ieškovės ir atsakovės dizainų projektų galimi panašumai atsirado dėl „Saulės“ traukinio koncepcijos tinkamos interpretacijos ir paslaugos užsakovės poreikių realizavimo, todėl ginčo dizainai negali būti laikomi kopijomis. Tiek „Saulės“ traukinio prezentacijose, tiek reklaminiame filme, Europos Sąjunga yra vaizduojama mėlyna spalva, o Kinija – raudona. Dvi raudonos ir mėlynos spalvos kolonos, sujungtos tam tikra jungtimi, yra elementariausias „Saulės“ traukinio koncepcijos atvaizdavimas, nereikalaujantis jokių kūrybinių pastangų. Atsakovė pažymėjo, kad, atrinkus dvi įmones, pateikusias stendo dizaino projektus, labiausiai atskleidžiančius konteinerinio traukinio „Saulė“ nuosekliai vystomą koncepciją, tuometinis UAB „VPA Logistics“ geležinkelio padalinio vadovas G. K. 2013 m. balandžio 5 d. tiek atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“, tiek ieškovei UAB „Dizaino meistrai“ ir A. J. individualios įmonės „DABA“ vadovui A. J., išsiuntė tokio pat turinio elektroninius laiškus, kuriuose buvo pateiktos pastabos dėl konkursinių pasiūlymų pagal UAB „VPA Logistics“ turimą stendo dizaino viziją. Šiuose laiškuose buvo nurodyti detalesni UAB „VPA Logistics“ reikalavimai dizaino projektui. Informacijos staliukai ir jų vieta yra pačios UAB „VPA Logistics“ pasiūlyta idėja. Atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“ anksčiau nei ieškovė parengė ir pateikė savo stendo variantą su dviem raudonos ir mėlynos spalvos kolonomis. UAB „VPA Logistics“ atrinko geriausią pasiūlytą stendo dizaino projektą ir geriausią pasiūlė ne ieškovė, o UAB „Klaipėdos dizaino centras“, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei UAB „Dizaino meistrai“ priklauso 10 000 Lt premija.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį.Teismas, remdamasis teismo paskirtos ekspertizės aktu, nustatė, kad konkursui dar nepasibaigus, t. y. 2013 m. balandžio 8 d., atsakovė UAB „VPA Logistics“ perdavė kitai atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ sukurtą stendo dizaino modelio vizualizaciją. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino projektai buvo sukurti 2013 m. kovo 26–29 d. ir 2013 m. balandžio 2 d., tačiau vėliau buvo koreguojami. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad, vertinant, ar atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“ nukopijavo ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ konkursui pateiktą stendo dizaino modelį, būtina įvertinti atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ sukurtų stendo dizaino modelių pakitimus nuo jų kūrimo pradžios iki galutinio varianto, kuris atsakovės UAB „VPA Logistics“ buvo panaudotas 2013 m. parodoje Miunchene.Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad tarp atsakovės UAB „VPA Logistics“ ir ieškovės bei atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ vyko susirašinėjimas, konkurso dalyviams buvo nurodytos pastabos dėl keistinų stendo dizaino detalių, dizaino spalvų. Ekspertizės akte nurodyta, kad jau 2013 m. balandžio 5 d. atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“ buvo sukūrusi stendo dizaino modelį, kuriame, atsižvelgiant į konkurso organizatorių 2013 m. balandžio 5 d. pateiktas pastabas, vietoje žalios ir baltos spalvos atsirado mėlyna ir raudona spalva, atsirado kilimas, kurio centre yra geležinkelio bėgiai, galinės sienelės centre – Sičuano provincijos heraldinis simbolis saulė, o iš šalių pavaizduota tekanti (besileidžianti) saulė, centre – geležinkelio bėgiai. Tokių elementų ieškovų pateiktuose stendo dizaino modeliuose nebuvo. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovų argumentą, kad atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“ panaudojo ieškovės spalvinį sprendimą ir nurodė, jog mėlyna ir raudona yra Europos Sąjungos ir Kinijos vėliavų spalvos, stendo dizaino užduotis buvo pavaizduoti jų bendradarbiavimą, todėl šių spalvų panaudojimas nelaikytinas originaliu.Teismas taip pat nustatė, kad, atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ gavus ieškovų konkursui sukurtą stendo dizaino vizualizaciją, taip pat atsižvelgus į 2013 m. balandžio 10, 11, 13 d. konkurso organizatorių pateiktas pastabas, jos modelyje atsirado tik viena nauja detalė, kurios atsakovė anksčiau nenaudojo, bet ji buvo ieškovų modelyje – viršuje dvi raudonos ir mėlynos spalvos kolonas ir galinę sienelę jungianti ferma. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog vienos detalės panaudojimas būtų pažeidęs ieškovų kaip autorių teises, be to, nenustatyta, kad tokio elemento panaudojimas yra ieškovų originali idėja. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ieškovų ir atsakovių pateiktų skirtingų dizaino specialistų išvadomis dėl ieškovų ir atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ stendo dizaino modelių (ne)panašumo, pažymėjęs, kad teismui nėra aišku (šalys tokių įrodymų nepateikė), kokia medžiaga buvo pateikta vertinti šiems specialistams ir ar teikiant išvadą buvo atsižvelgta į tai, kaip kito ieškovės ir atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ stendų dizaino modeliai nuo konkurso pradžios.Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „VPA Logistics“, ieškovės konkurentei atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ nesibaigus konkursui perduodama ieškovės sukurtą stendo dizaino modelį, elgėsi nesąžiningai, tačiau 2013 m. parodoje Miunchene buvo panaudotas atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ sukurtas stendo dizaino modelis, todėl ieškovų kaip autorių teisės pažeistos nebuvo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai A. J. ir UAB ,,Dizaino meistrai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik atskirus ginčo dizainų elementus, jų originalumą, o ne bendrą ginčo dizainų vaizdą bei įspūdį. Nevertindamas, kiek UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ galutinis dizainas, kaip visuma, atitiko ieškovų dizainą, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ). Nors pagal ATGTĮ 2 straipsnio 29 dalį kūrinys turi būti originalus, tačiau šis originalumo reikalavimas taikytinas kūrinio bendrai visumai, o ne atskiroms jo dalims. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, turėjo labiau tikėtina laikyti tą aplinkybę, kad UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ ne pati sukūrė ginčo dizainą, bet nukopijavo (nuplagijavo) didžiąją ieškovų dizaino dalį, palikdama dalį savo prieš tai sukurtų elementų. Ieškovų į bylą pateiktose specialistų išvadose akcentuojama, kad nukopijuota planinė stendų idėja. Šią poziciją sustiprina teismo nustatytas faktas, kad atsakovė UAB ,,VPA Logistics“ neteisėtai (be ieškovų sutikimo) perdavė ieškovų dizainą atsakovei UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“. Atsakovių veiksmai pagal ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalį laikytini neteisėtais. Panaudojus pakeistą dizainą, buvo pažeistos ir dizaino autoriaus A. J. neturtinės teisės – autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir į kūrinio neliečiamybę (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai). Pirmosios instancijos teismas, ne tik nevertindamas bendro ginčo dizainų vaizdo panašumo, bet net nenagrinėdamas ieškovų teiginių dėl dalies ginčo dizainų elementų sutapimo, netinkamai taikė ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį. Teismo sprendime nėra pasisakyta dėl konstrukcijų dydžių ir įvairių objektų išdėstymo stende, dėl vienodų informacijos staliukų panaudojimo. Iš esmės vieninteliai dizainų elementai, kurių panašumą pirmosios instancijos teismas įvertino, yra kolonų spalvos ir kolonas bei galinę sienelę jungianti ferma. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, kadangi, nustatęs, jog ieškovų ir atsakovių dizainuose sutapo du elementai (raudonos ir mėlynos spalvos kolonos ir galinę sienelę jungianti ferma), bei konstatavęs, kad tik kolonų spalva, kaip dizaino elementas, nėra originali, nekonstatavo ATGTĮ pažeidimo. ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalis kūrinio atgaminimą apibrėžia kaip viso arba dalies kūrinio kopijų padarymą, todėl, jei teismas laikė, kad bent vienas elementas ieškovų ir atsakovių dizainuose sutampa, buvo pagrindas konstatuoti atsakovių neteisėtus veiksmus ieškovų atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai rodo, kad UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ po ieškovų dizaino jai perdavimo vis dėlto nukopijavo daugiau dizaino elementų, nei kolonos ir sieneles jungianti ferma. Nors ieškovai nurodė, kad vienas iš nukopijuotų dizaino elementų buvo informacijos staliukai, kurie ieškovų projekte buvo numatyti jau 2013 m. balandžio 2 d., teismas, nustatęs, kad šie staliukai atsakovės UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ dizaine atsirado po 2013 m. balandžio 8 d. įvykusio ieškovų dizaino perdavimo, nekonstatavo atsakovių neteisėtų veiksmų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė į bylą pateiktomis specialistų išvadomis. Jei teismui kilo abejonių dėl specialistų išvadų patikimumo, teismas teismo posėdžio metu galėjo paklausti specialistų, kuriuos dizainus jie lygino, ar skirti teismo ekspertizę, kad ekspertai atliktų ieškovų dizaino projekto ir Miuncheno parodoje rodyto stendo vaizdo palyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio 1 dalis). Siekiant išvengti neaiškumų, kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas vieno iš specialistų patvirtinimas, kurie dizainai buvo lyginti.Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo atsakovės UAB ,,VPA Logistics“ nesąžiningus veiksmus, ieškovės konkurentei UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ nesibaigus konkursui perduodant ieškovų suskurtą stendo dizaino modelį, žalos atlyginimo ieškovams teismas nepriteisė. UAB ,,Dizaino meistrai“ ir UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ yra konkuruojantys ūkio subjektai, nes įmonės užsiima iš esmės ta pačia veikla (kuria dizainus), jos, kaip konkurentės, dalyvavo tame pačiame konkurse. Konkurencija organizuotame konkurse galėtų būti laikoma sąžininga tik tokiu atveju, jei abiems konkurentėms būtų pateikta tapati informacija. UAB ,,VPA Logistics“ organizavo konkursą iš anksto žinodama, kad konkursą laimės UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“, todėl atsakovių veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai taisyklei dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimo. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nesirėmė KĮ 15 straipsnio 1 dalies pažeidimu, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovių nesąžiningumą, turėjo ex officio vertinti, ar neteisėti veiksmai nekvalifikuotini pagal nurodytą teisės normą.Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė UAB „VPA Logistics“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovų argumentai, kad UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ nukopijavo UAB ,,Dizaino meistrai“ stendo modelį, yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodė ieškovai, ieškovės UAB ,,Dizaino meistrai“ ir atsakovės UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ dizaino modeliai yra skirtingi savo koncepcija, erdvine planine kompozicija ir idėjos išpildymu, pagrindiniai ginčo dizaino modelių elementai skiriasi iš esmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad raudonos ir mėlynos spalvos panaudojimas nelaikytinas originaliu ieškovės spalviniu sprendimu, nes šios spalvos yra Europos Sąjungos ir Kinijos vėliavų spalvos. Planinis išdėstymas, zonavimas, galinės sienelės proporcijos, kuriuos nulėmė Miuncheno parodos organizatorių nustatytos sąlygos ir sudarytos galimybės, bei staliukai, sukurti ,,Mark Bric“, taip pat negali būti laikomi originaliais ieškovų dizaino sprendiniais. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad ferma buvo ne meninis, o techninis sprendimas, skirtas palaikyti modelio konstrukciją. Ieškovų teiginiai, kad UAB ,,VPA Logistics“ organizuotas konkursas vyko iš anksto žinant laimėtoją, neturi objektyvaus pagrindo. Tiek su ieškove, tiek su atsakove UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ UAB ,,VPA Logistics“ atstovai bendravo nei vienai iš dalyvių neteikdami prioriteto. Ieškovų teiginys, kad atsakovių veiksmai, t. y. dizaino perdavimas tiesioginiam konkurentui, kai konkurse dalyvaujančius dizainus dar buvo galima keisti, pažeidžia KĮ 15 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovės dizaino projektas buvo sukurtas anksčiau (2013 m. kovo 26-29 d. ir 2013 m. balandžio 2 d.), nei atskleista ieškovų dizaino vizualizacija. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovių veiksmai neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, pakenkė ar galėjo pakenkti konkuruojančio subjekto teisėms ir teisėtiems interesams.Suformuotoje teismų praktikoje konstatuota, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės UAB ,,VPA Logistics“ veiksmų ir ieškovų tariamai patirtos žalos, kad duomenų atskleidimas turėjo kokios nors neigiamos įtakos ieškovams. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos dizaino centras“ prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Priešingai nei nurodė ieškovai, pirmosios instancijos teismas vertino tiek atskirus ieškovų ir atsakovės UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ stendų dizaino elementus, tiek jų visumą, ir skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog buvo pažeistos jų, kaip autorių, teisės.Priešingai nei nurodo ieškovai, ginčo dizainų projektų elementai nesutampa, jie netgi nėra panašūs. Ieškovų stendo dizaino projekte buvo ne dvi kolonos, o trys bokštai, kurie akivaizdžiai skyrėsi nuo atsakovių projekto savo forma, dydžiu, apšvietimu ir stilistiniu apipavidalinimu. Vien tik raudonos ir mėlynos spalvų panaudojimas nedaro šių kolonų ir bokštų vienodais. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios spalvos yra Europos Sąjungos ir Kinijos vėliavų spalvos, todėl nelaikytinos originaliu ieškovės spalviniu sprendimu. Ieškovai nenurodė, kokių jų ir atsakovės stendo dizaino projektų konstrukcijų dydžiai ir vieta stende sutapo. Vienintelius modeliuose esančius panašumus, t. y. jog stende apskritai naudojami informacijos staliukai, baras, lankytojų zonos kėdės ir staliukai, apipavidalinama galinė siena, lėmė pati šio dizaino modelio paskirtis – stendas, skirtas parodai, tačiau šie ginčo dizainų elementai skyrėsi savo dydžiu, formomis, spalvomis, vieta stende. Ieškovų ir atsakovės dizaino projektų galinėse stendo sienose nėra nei vieno sutampančio elemento. Ieškovai nenurodė, kuo pasireiškia architektūrinio zonavimo ir planinės struktūros nurodomas sutapimas.Aplinkybė, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė pasiūlė priekyje tarp kolonų išdėstyti informacijos staliukus, nereiškia pasiūlytų modelių tapatumo. Ieškovų stendo dizaino projekte buvo pateikti ne jų sukurti, o ,,Mark Bric“ kompanijos informacijos staliukai, o atsakovės UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ buvo siūlomi jos darbuotojų sukurti vienetiniai šiai parodai skirti staliukai.Horizontali konstrukcija (ferma) nėra išskirtinis parodos stendo elementas. Ieškovų atstovai 2017 m. sausio 10 ir 11 d. posėdžių metu paaiškino, kad ši konstrukcija tebuvo panaudota kaip techninė (ne meninė) priemonė projektoriams pakabinti ir buvo neesminė projekto detalė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad fermos panaudojimas atsakovės UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ stendo dizaino modelyje nepažeidžia ieškovų, kaip autorių, teisių, kad šio elemento panaudojimas nėra ieškovų originali idėja. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pasisakė ir dėl fermos originalumo ir dėl jos panaudojimo teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje atliktos ekspertizės medžiaga, pagrįstai analizavo, kaip pasikeitė atsakovės UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ konkursinis dizaino stendo modelis po 2013 m. balandžio 8 d. ir pagrįstai konstatavo, kad, nors atsakovė nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki balandžio 13 d. savo stendo dizaino modelį keitė, tačiau po atliktų pakeitimų stendo dizaino projektas netapo tapatus ar itin panašus į ieškovų projektą. Nors ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl specialistų išvadų patikimumo, galėjo skirti teismo ekspertizę, pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį, teismas šiuo atveju neturėjo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus. Be to, pagal ieškovų 2015 m. balandžio 16 d. prašymą, teismas skyrė informacinių technologijų – kompiuterio ir jame esančių atsakovės UAB ,,Klaipėdos dizaino centras“ failų ekspertizę.Ieškovai, apeliacinės instancijos teismui pateikdami L. J. 2015 m. gegužės 15 d. patvirtinimą, piktnaudžiauja procesu, nes šį patvirtinimą turėjo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šį įrodymą turėtų būti atsisakyta priimti.Ieškovai apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl ieškovų dizaino apsaugos tiek pagal autorių teisę, tiek nuo nesąžiningos konkurencijos, dėl kurios pirmosios instancijos teisme klausimas nebuvo keliamas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, pagrįstai ieškovų nurodytus atsakovių veiksmus vertino tik pagal ATGTĮ nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.

Dėl neregistruoto dizaino teisinės apsaugos

Jeigu tam tikras gaminys (jo dalis) nėra įregistruotas kaip dizainas, jam dizaino teisinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi; tokiu atveju jis gali būti saugomas kaip autorių teisių objektas (taikomosios dailės kūrinys), tačiau jeigu atitinka autorių teisės keliamus reikalavimus (ATGTĮ 2 straipsnio 19, 27 dalys; 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013). Vienas iš pagrindinių reikalavimų autorių teisių apsaugos objektui yra kūrinio originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai) pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos ir teisės doktrinos dalykas. Konkretaus objekto atitiktis autorių teisės keliamam originalumo reikalavimui yra fakto klausimas, susijęs su konkrečios bylos faktinių aplinkybių vertinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Vertinant kūrinių, kurie skirti praktiniam naudojimui, originalumą, svarbu nustatyti, ar formos nelemia išimtinai jų tikslas ir paskirtis. Kūrinio elementai, nulemti išimtinai šio kūrinio naudojimo paskirties, neįgyja autorių teisių apsaugos, taip pat ir apsaugos nuo kopijavimo. Teisės doktrinoje, pasisakant dėl skirtingų registruoto ir neregistruoto dizaino apsaugos ribų, be kita ko, pažymima, kad dizaino registracija leidžia registracijos turėtojui įgyti teisinį monopolį naudoti registruotą gaminio vaizdą ir uždrausti visiems tretiesiems asmenims naudoti tokį patį ar panašų dizainą, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo nukopijuotas, ar sukurtas savarankiškai. Tuo tarpu autorių teisė saugo nuo neteisėto dizaino kopijavimo, tačiau nesaugo dizainerio teisių, jei trečiasis asmuo tokį pat ar panašų gaminio dizainą sukūrė savarankiškai (žr., pvz., Intelektinės nuosavybės teisė. Birštonas R., Klimkevičiūtė D., Matulevičienė N. J., Mickienė L., Usonienė J. Valstybės įmonė Registrų centras. Vilnius, 2010. P. 709). Tuo atveju, jei ieškinys reiškiamas dėl neteisėto dizaino kopijavimo, procesinė pareiga įrodyti, kad atsakovo naudojamas dizainas yra nukopijuotas būtent nuo ieškovo dizaino, tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013).

Dėl ieškovų dizaino kopijavimo

Ieškovai šioje byloje įrodinėjo, kad jiems priklausantis dizainas buvo atsakovių nukopijuotas atsakovės UAB ,,VPA Logistics“ paskelbto konkurso metu ir vėliau panaudotas 2013 m. transporto ir logistikos parodoje Miunchene. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo šie ieškovų argumentai pripažinti nepagrįstais, ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai vertino tik atskirus ginčo dizainų elementus, tačiau ne bendrą ginčo dizainų vaizdą ir įspūdį. Kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo dizainai (tiek ieškovo A. J. sukurtas dizainas, tiek atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizainas) buvo kuriami konkrečiam tikslui, t. y. dalyvaujant atsakovės UAB „VPA Logistics“ paskelbtame konkurse. Šalys neginčija, kad konkurso užduotis buvo sukurti stendo dizainą, kuris pristatytų atsakovės UAB „VPA Logistics“ konteinerinį traukinį, gabenantį krovinius iš Europos Sąjungos į Kiniją ir atgal. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, kadangi autorių kūrybos laisvė šiuo atveju buvo apribota konkretaus užsakovo pageidavimais ir funkcine dizaino paskirtimi, kurie, savo ruožtu, galėjo sąlygoti tam tikrus neišvengiamus panašumus tarp ieškovų ir atsakovių dizaino modelių. Iš byloje esančio 2013 m. kovo 21 d. susirinkimo, kuriame dalyvavo dizaino kompanijų atstovai, protokolo matyti, kad stendui buvo keliami šie reikalavimai: stendas turi akcentuoti „Sun Train“ projektą, turi turėti kažką judančio (galimas traukinys), reikalingas alaus baras, atskiras kambarys svečiams priiminėti nereikalingas (nebent nedidelė patalpėlė daiktams susidėti), pageidaujamas didelis ekranas, pageidaujamas reklaminės medžiagos pasiūlymas (b. l. 139, t. II). Kvietime dalyvauti konkurse konkurso dalyviams taip pat buvo nurodyti konkretūs stendo metmenys, į kuriuos atsižvelgiant turėjo būti kuriamas stendo dizaino projektas (b. l. 7, t. I). Taigi, tam tikri dizaino elementai buvo aiškiai nurodyti konkurso sąlygose ir dėl šios priežasties negali būti pripažinti originaliais ieškovų sprendimais. Kaip jau minėta, autorių teisė nesaugo dizainerio teisių, jei trečiasis asmuo tokį pat ar panašų dizainą sukūrė savarankiškai. Suprantama, kad tam pačiam tikslui skirtų ir pagal konkrečius užsakovo pageidavimus kuriamų dizainų sukuriamas bendras įspūdis gali būti panašus (panašumo tikimybė išauga esant detalesniems užsakovo pageidavimams), tačiau tai savaime nelemia išvados, kad vienas jų yra neteisėta kito dizaino kopija. Taigi, sprendžiant dėl galimo neteisėto ieškovų dizaino kopijavimo, esminę reikšmę turi išskirtiniai, tiesiogiai su konkurso sąlygomis nesusiję, originalūs ieškovų dizaino elementai ir jų panaudojimas ar nepanaudojimas atsakovių dizaine. Byloje nenustatyta ir ieškovai neįrodinėja, kad ieškovų dizaino modelis tapo/galėjo tapti žinomas atsakovėms iki pirmojo dizaino modelių pristatymo atsakovei UAB „VPA Logistics“, todėl darytina išvada, kad pirmasis konkursui pristatytas UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino projektas yra šios atsakovės sukurtas savarankiškai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „VPA Logistics“ perdavė kitai atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ sukurtą stendo dizaino modelio vizualizaciją 2013 m. balandžio 8 d., t. y. jau po pirmojo dizaino modelių pristatymo atsakovei UAB „VPA Logistics“, ir kad po to atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizainas buvo koreguojamas. Esant tokioms aplinkybėms, siekdamas įvertinti ieškovų teisių galimą pažeidimą ir nustatyti, ar atitinkamos korekcijos buvo susijusios su ieškovų dizaino elementų neteisėtu panaudojimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo, kaip kito atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino modelis nuo pirmojo jo pristatymo iki galutinio dizaino, kuris buvo panaudotas parodoje, sukūrimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad didžioji dalis parodoje panaudoto stendo dizaino elementų, kurie apeliantų įvardijami kaip tapatūs ar labai panašūs į jų dizaino elementus, lemiančių bendrą parodoje panaudoto stendo dizaino įspūdį, buvo jau pirminiame atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino projekte, pristatytame 2013 m. balandžio 2 d.: dvi vertikalios kolonos, viršuje jungiamos informacinio stendo (stogelio), tarp jų važiuojantis traukinukas, baras, lankytojų zona, išdėstyti tam tikra tvarka, galinė sienelė su pagalbine patalpa. Apeliantų akcentuojamas dizaino konstrukcijų dydis ir objektų išdėstymas stende, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, taip pat praktiškai nekito nuo pirminio UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino projekto. Jau pirminiame atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino projekte buvo numatytos dvi vertikalios kolonos, turinčios nuo jų besitęsiančias konstrukcijas, simbolizuojančias tilto arką. Nors apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad sprendimas naudoti kolonas atsakovių dizaine buvo naujas, kadangi pirmajam konkurso etapui pateiktame atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ projekte naudoti „stačiakampiai stulpai“, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai apeliaciniame skunde aiškiai neatskleidžia ypatybių, jų vertinimu, charakterizuojančių koloną, tuo tarpu pagal bendrinę šios sąvokos prasmę kolona pripažįstamas vertikalus stulpas, jungiantis statinio pagrindą ir virš jos esančias dalis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaine panaudotų kolonų forma nuo pirminio konkursui pateikto projekto nežymiai keitėsi, atsižvelgiant į užsakovės prašymą paeksperimentuoti su kolonų formomis (b. l. 12, t. II), tačiau pagrindinė originali kolonų, simbolizuojančių arką, idėja parodos stende išliko, taip pat nekito ir kolonų išdėstymas stende. Atsižvelgdama į tai kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad kolonų elementas atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ buvo nukopijuotas nuo ieškovų dizaino, juolab, kad ieškovų pateiktame dizaino projekte ne tik nebuvo naudojamas arkos simbolis, tačiau ir pačios kolonos buvo panaudotos ne dvi, o trys, o atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino projekte panaudoto kolonas jungiančio informacinio stendo (stogelio), išlikusio ir parodoje panaudotame stendo dizaine, ieškovų dizaino modelyje apskritai nebuvo.Kolegija sutinka, kad tam tikrą ginčo dizainų panašumą lemia spalvinis sprendimas (kolonų spalvos), kuris pirmiausia buvo panaudotas ieškovų dizaine. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sprendimas pradiniame UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino projekte buvusias raudonos ir žalios spalvos kolonas keisti į raudonos ir mėlynos spalvos kolonas buvo priimtas pagal užsakovų nurodymą atsisakyti žalios spalvos dėl neigiamos šios spalvos reikšmės Kinijoje (b. l. 102 – 103, t. I). Atsižvelgiant į atsakovių pagrįstai akcentuojamas mėlynos spalvos sąsajas su Europos Sąjungos vėliavos spalva, nėra pagrindo teigti, kad šis spalvinis sprendimas buvo nukopijuotas iš ieškovų dizaino, o ne atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ sugalvotas savarankiškai, juolab, kad iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, jog šis sprendimas atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ buvo priimtas dar iki ieškovų stendo dizaino modelio vizualizacijos jai perdavimo (2013 m. balandžio 6 d.), atsakovei UAB „VPA Logistics“ nenurodžius konkrečios spalvos, į kurią turėtų būti pakeista žalia kolonos spalva, o tik išreiškus pageidavimą dėl raudonos spalvos, kuri neturėtų būti vienintelė (b. l. 102, t. I). Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad, lyginant su pirmuoju UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizaino projektu, parodos stende buvo pakeista stendo galinės sienelės forma ir jos elementai, taip pat stendo priekyje vietoje vieno atsirado du informacijos staliukai, pasikeitė šių staliukų forma, tuo tarpu po informaciniu stendu esančio baro ir lankytojų zonos staliukų dydžiai ir išdėstymas liko nepakitę. Be to, jie iš esmės skyrėsi nuo ieškovų projekte siūlyto staliukų ir baro išdėstymo (baras vienoje pusėje, staliukai su kėdėmis – kitoje). Naujai atsiradę parodos stendo galinės sienelės elementai nebuvo paimti iš ieškovų projekto, kuriame tokių elementų nebuvo. Aptartos aplinkybės leidžia atmesti apeliantų teiginius, kad atsakovės UAB „VPA Logistics“ parodos Miunchene metu panaudotas stendo dizainas yra iš esmės identiškas ieškovų dizainui ir yra neteisėta ieškovų dizaino (kaip visumos) kopija.Apeliantų pateiktos specialistų išvados, kuriomis, apeliantų vertinimu, nepagrįstai nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, neturi padidintos įrodomosios galios ir teismo turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgdama į jau aptartas aplinkybes dėl atsakovių parodos metu panaudoto stendo dizaino elementų sąsajų su apeliantų dizaino elementais ir atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ pradinio dizaino elementais, kolegija neturi pagrindo pritarti šiose išvadose nurodytiems teiginiams, juolab, kad jose iš esmės akcentuojamas prekybos jungties idėjos, kurią sąlygojo pati konkurso užduotis, tapatumas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovų pateiktose specialistų išvadose nevertinama, kaip nuo konkurso pradžios kito atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ stendo dizaino modelis, tuo tarpu ši aplinkybė yra esminė sprendžiant, ar parodoje panaudotas dizainas gali būti pripažintas nukopijuotu nuo ieškovų dizaino, o ne sukurtu savarankiškai. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl aptariamų specialistų išvadų įrodomosios vertės šioje byloje, kolegija detaliau neanalizuoja apeliantų kritikuojamų pirmosios instancijos teismo nesivadovavimo šiais įrodymais motyvų, nenulėmusių pirmosios instancijos teismo išvados teisingumo (CPK 328 straipsnis). Apeliantai taip pat nurodo, kad net ir nustatęs, jog atsakovių dizaine buvo panaudota tik dalis ieškovų dizaino elementų, pirmosios instancijos teismas vis tiek turėjo konstatuoti ieškovų autorių teisių pažeidimą, kadangi ATGTĮ draudžia tiek viso, tiek dalies kūrinio neteisėtą kopijavimą. Pasisakydama dėl šių apeliantų argumentų kolegija pažymi, kad ATGTĮ įtvirtintas dalies kūrinio kopijavimo draudimas negali būti aiškinamas kaip draudžiantis kitam asmeniui naudoti tuos kūrinio, kaip visumos, elementus, kurie patys savaime nėra autorių teisių saugomi objektai. Neteisėtu dalies kūrinio kopijavimu gali būti pripažinti tik tie atvejai, kai nukopijuota kūrinio dalis pati savaime yra originali ir gali būti aiškiai priskirta konkrečiam kūriniui. Priešingas aiškinimas nepagrįstai apribotų trečiųjų asmenų teises naudotis autorių teisių nesaugomais objektais, jei šie objektai buvo panaudoti kito asmens kūrinyje, kuris, kaip visuma, atitinka originalumo kriterijų. Teigdami, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai nevertino kolonas ir galinę sienelę jungiančios fermos originalumo, apeliantai nepagrindžia, kodėl ši iš pažiūros elementari konstrukcija turi būti laikoma originaliu dizaino elementu, kurio panaudojimas pats savaime turėtų būti pripažintas neteisėtu. Be to, kolegijos vertinimu, kolonas ir galinę sienelę jungiančio elemento panaudojimas ieškovų ir atsakovių projektuose nėra identiškas – ieškovų projekte šis elementas yra aiškiai matomas ir turi pačių ieškovų akcentuojamą simbolinę prasmę (kolonas jungiantis traukinys), tuo tarpu atsakovių projekte šis elementas yra pakeltas į patį stendo viršų virš informacinio stogelio ir akivaizdžiai nesietinas su geležinkelio bėgių simboliu. Tai leidžia pritarti atsakovių atsiliepime nurodytiems teiginiams, kad ši konstrukcija atsakovių projekte buvo panaudota tik kaip techninė priemonė projektoriams pakabinti ir parodos lankytojams buvo vizualiai nepastebima, todėl nelaikytina atsakovių stendo dizaino dalimi (b. l. 94, t. I)Kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad parodos stende panaudoti informacijos staliukai savo forma yra panašūs į ieškovų dizaino modelyje pasiūlytus informacijos staliukus, tačiau byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigia ieškovai, neleidžia šių staliukų laikyti tapačiais (b. l. 66, t. II, b. l. 100, t. III). Be to, kaip nurodė patys ieškovai ieškinyje, savo modelyje jie siūlė naudoti Marc Bric EGO sistemos informacijos staliukus, t. y. siūlomi staliukai ir jų forma nebuvo pačių ieškovų originalios kūrybos rezultatas. Tuo tarpu simetriškas dviejų informacijos staliukų išdėstymas tarp kolonų, kolegijos vertinimu, nėra išskirtinis ar originalus, ir yra nulemtas pačios informacinių staliukų paskirties ir jų vietos patogumo lankytojams. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų argumentus, susijusius su neteisėtu jų dizaino (ar jo dalies) kopijavimu, o tuo pačiu ir ieškovų reikalavimą dėl šiais atsakovių veiksmais neva padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje surinkti įrodymai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad parodoje panaudotas dizainas buvo atsakovės UAB „Klaipėdos dizaino centras“ dizainas, tam tikri ginčo dizainų panašumai buvo atsitiktiniai ir lemti konkurso užduoties bei užsakovės nurodymų, o teismo nustatytas neteisėtas ieškovų dizaino perdavimas atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ nelėmė neteisėto ieškovų dizaino ar jo elementų nukopijavimo.

Dėl kitų atsakovių neteisėtų veiksmų

Apeliaciniame skunde ieškovai, be kita ko, nurodo, kad jų autorių teisių pažeidimui konstatuoti pakako to, jog teismas nustatė, kad atsakovės UAB „VPA Logistics“ neteisėtai atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ perduota ieškovės UAB „Dizaino meistrai“ stendo dizaino modelio vizualizacija buvo išsaugota šios atsakovės kompiuteryje. Ieškovai taip pat teigia, kad, nustatęs atsakovių nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovių veiksmus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimo aspektu. Kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais.Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovas, reikšdamas ieškinį. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai reikalavo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtu ieškovų dizaino modelio kopijavimu ir šios kopijos panaudojimu 2013 m. transporto ir logistikos parodoje Miunchene. Ieškiniu įrodinėjama žala ieškovų nebuvo siejama su UAB „Dizaino meistrai“ stendo dizaino modelio vizualizacijos išsaugojimu UAB „Klaipėdos dizaino centras“ kompiuteryje. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žalos faktas ir dydis kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos nėra preziumuojami, šias aplinkybes nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti būtent apeliantai (CPK 178 straipsnis). Ieškovams neįrodinėjant, kad žala jiems buvo padaryta UAB „Dizaino meistrai“ stendo dizaino modelio vizualizacijos išsaugojimu UAB „Klaipėdos dizaino centras“ kompiuteryje, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo savarankiškai nustatinėti galimai dėl tokio atsakovių veiksmo atsiradusios žalos faktą ir dydį.Apeliantai patys pripažįsta, kad šioje byloje jie taip pat nereiškė jokių reikalavimų atsakovėms, susijusių su nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimu, tuo tarpu apeliantų argumentas, kad nesąžiningą konkurenciją draudžiančių teisės normų taikymas šiuo atveju buvo bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, remiantis principu „teismas žino teisę“, akivaizdžiai pernelyg išplečia paminėto principo taikymo ribas. Neginčytina, kad bylos šalių nurodytų faktų teisinis kvalifikavimas yra byla nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau tai nereiškia, kad, remdamasis principu „teismas žino teisę“, teismas gali išplėsti ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. imtis analizuoti tas faktines aplinkybes, kurių bylos šalys nenurodė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas autorių teisės pažeidimas (jeigu toks ir būtų) per se (lot. savaime) galėtų būti vertinamas ir kvalifikuojamas kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013). Konkurencijos teisės taikymas turi savo sąlygas bei ribas, nuo kurių priklauso ir įrodinėtinos byloje teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Siekdamas žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti, kad tam tikras veiksmas atitinka įstatyme įtvirtintus nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymius, be to, kad būtent dėl šio veiksmo ieškovui atsirado konkretaus dydžio žala. Tokių aplinkybių ieškovai bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovų reikalavimams taikyti nesąžiningą konkurenciją draudžiančias teisės aktų nuostatas.Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tą aplinkybę, jog reikalavimui dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo pagrįsti būtina nurodyti papildomas faktines aplinkybes, patvirtina ir ieškovų apeliacinio skundo turinys, kuriame atsakovų veiksmų vertinimui konkurencijos teisės aspektu skiriamas visas skyrius, pasisakant dėl tokių atsakovių veiksmų, kuriais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai apskritai nesirėmė (pavyzdžiui, neteisėto ieškovų komercinės paslapties perdavimo) (apeliacinio skundo 31 – 39 punktai). Kadangi CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnis – apeliaciniame skunde reikšti naujus reikalavimus (kolegijos vertinimu, reikalavimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra kokybiškai naujas reikalavimas, besiskiriantis nuo ieškovų ieškinio reikalavimo ne tik teisiniu, bet ir faktiniu pagrindu), kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako, atkreipdama dėmesį į tai, kad teismo sprendimo šioje byloje priėmimas neužkerta kelio ieškovams reikšti atsakovėms su sąžiningos konkurencijos galimu pažeidimu susijusius reikalavimus kitoje civilinėje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovėms iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos: 1 028,50 Eur atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ir 500 Eur atsakovei UAB „VPA Logistics“ (b. l. 116, 140, t. IV).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. J. ir UAB ,,Dizaino meistrai“ po 514,25 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovei UAB „Klaipėdos dizaino centras“ ir po 250 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovei UAB „VPA Logistics“.

Teisėjai Goda Ambrasaitė – BalynienėKazys KailiūnasDanguolė Martinavičienė