Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo R. T. atstovui advokatui Simui Tokarčakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. atstovo Simo Tokarčako skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) R. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 7 d. 14.37 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,20 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti daug individualių kriterijų, tokių kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė, jo praeityje daryti pažeidimai, jo polinkis toliau daryti pažeidimus, galimybę pasiekti nuobaudos tikslus švelnesnėmis nuobaudomis, o tai kiekvienu atveju yra individualu, nes toks vertinimas susideda iš nuodugnios skirtingų aplinkybių analizės.

Pareiškėjo darbdavys patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. T. kasdien keliauja po (duomenys neskelbtini) ir dažnai vyksta į kitus Lietuvos regionus, kadangi nuolat ieško naujų nekilnojamojo turto objektų, be to, administruoja esamus, daug bendrauja su bendrovės esamais ir potencialiais klientais, todėl jam visada kyla poreikis vykti į susitikimus ir objektų apžiūras. Darbo reikalais pareiškėjas taip pat dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). R. T. darbdavys pažymi, kad R. T. transporto priemonė ir vairuotojo pažymėjimas yra būtini darbo funkcijų vykdymui.

Pareiškėjas savo kaltę iš karto pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Praeityje R. T. baustas už keletą smulkių administracinių nusižengimų ir nėra nuolatinis piktybinis pažeidėjas. Sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pareiškėjo nuomone, įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti nuobaudą jo atžvilgiu individualizavus ir ANK 34 straipsnio 6 dalies tvarka paskyrus trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. skundžiamu nutarimu paskirtą 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinus iki 3 mėnesių. Pareiškėjas taip pat sutinka, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių, jis sutinka, kad būtų paskirtas ilgesnis nei 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 1–3).

Pareiškėjas turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo gali kilti papildomų nepatogumų ir turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina.

Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.

Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių.

Pirmo patikrinimo metu pareiškėjui nustatytas 1,23 promilių, o antru tikrinimu 1,20 promilių neblaivumas, t. y. net tris kartus viršyta leistina neblaivumo norma. Pažymėtina, jog šis faktas tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo. Mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Šiuo atveju asmuo viršijo leistiną neblaivumo ribą (1,23 promilių, – pritaikius prietaiso paklaidą – 1,20 promilių), be to, antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 1,20 promilių (1,17 promilių – pritaikius prietaiso paklaidą) neblaivumas.

Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios nėra per griežtos. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pareiškėjui už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant minimalią sankcijos ribose nustatytą nuobaudą, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų (b. l. 19–22).

Pareiškėjo R. T. atstovas advokatas Simas Tokarčakas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog byloje pateikta R. T. charakteristika patvirtina, kad yra galimybė sutrumpinti 6 mėnesių teisės vairuoti draudimo terminą iki 3 mėnesių. R. T. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. R. T. yra sąžiningas, pareigingas ir ši susiklosčiusi situacija yra padaryta žmogiškai suklydus. R. T. darbo funkcijoms atlikti automobilis yra reikalingas dėl to, kad jam vadovaujamos bendrovės užsiima nekilnojamojo turto vystymu, t. y. perka, parduoda, stato nekilnojamojo turto objektus ir jis nuolat turi judėti ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir į kitus Lietuvos regionus. R. T. kaltę pripažino, dėl to gailisi, suvokia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Taigi, net ir sutrumpinus teisės vairuoti draudimo terminą, pareiškėjas galės padaryti tinkamas išvadas, pasitaisyti, bet tuo pačiu jis bus tinkamai nubaustas. R. T. pusantro mėnesio atostogavo, todėl nedirbo, vasaros metu turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, o esant išimtiniams atvejams, jis darbo reikalais samdosi vairuotoją, tačiau rudens laikotarpiu to padaryti jis negalės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Kadangi pareiškėją atstovavo atstovas advokatas Simas Tokarčakas, atstovo teigimu pareiškėjas sutiko, kad byla būtų nagrinėjam pareiškėjui nedalyvaujant, byla išnagrinėta pareiškėjui R. T. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. T. skundžiamu nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 7 d. 14.37 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,20 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos aprašo, b. l. 1–3).

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą 6 mėnesiams sutrumpinti iki 3 mėnesių, o draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai palikti nepakeistą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad R. T. dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Be to, jis yra charakterizuojamas teigiamai, keletą kartų baustas už smulkius administracinius nusižengimus ir nėra nuolatinis įstatymų pažeidėjas. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijų atlikimui, turi važinėti po skirtingus miestus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiems pareigūnams patikrinus R. T. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 1,23 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 1,20, įvertinus paklaidą – 1,17 promilės neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte taip pat nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas vairavo itin apgirtęs ir veikė tyčia, o jo veiksmai buvo itin pavojingi, keliantys pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.

Svarbu akcentuoti, kad asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo R. T. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačio nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą.

Pareiškėjas teigė, kad praeityje nebuvo baustas už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat anksčiau baustas tik už pavienius nusižengimus. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Kaip matyti, penkerių metų laikotarpyje pareiškėjas administracine tvarka baustas septynis kartus. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas R. T. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra. Sutiktina, kad R. T. charakterizuojamas teigiamai, nėra nuolatinis priešingų teisei veiklų vykdytojas, tačiau tai nėra išskirtinė aplinkybė, kuri leistų neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją sutrumpinti.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo galimybes atlikti darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog vasaros laikotarpiu R. T. turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, o esant reikalui, darbinių funkcijų vykdymui samdo vairuotoją. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės šios teisės, pasibaigus vasaros laikotarpiui, jis negalės toliau atlikti savo darbinių funkcijų ir gauti pajamų, tuo labiau, kad R. T. užimamos pareigos nėra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu. Be to, pareiškėjas yra įmonės vadovas ir susidariusioje individualioje situacijoje turi visas galimybes organizuoti savo darbą taip, kad jis būtų pristatytas į su darbine veikla susijusius objektus.

Pareiškėjas R. T., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad R. T., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalių sankcijoje numatytų nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui R. T. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar skirti trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą. R. T. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.