Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant J. Š., dalyvaujant : ieškovui G. B., jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovei B. B., jos atstovui advokatui V. R., taip pat įtrauktos į procesą išvadai duoti savivaldybės institucijos – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. P..

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei B. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės B. B. priešieškinį ieškovui G. B., dėl tėvystės nustatymo išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kt. reikalavimų ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės priešieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. B. ir atsakovė B. B. nėra sutuoktiniai ir kartu šiuo metu negyvena. Ieškovas su atsakove kartu gyveno ir artimai bendravo, jų santykiai buvo vieši ir pastovūs, turėjo šeimos santykių bruožus, tai, kad ieškovas G. B. yra sūnaus K. B., gim. 2010 m. Kovo 9 d. tėvas patvirtina, Ieškovo 2013-04-08 pateiktas teismui ieškinys, kuriame nurodo, kad gyveno kartu su atsakove B. B., Ambrazevičiaus-Brazaišio g. 21-6, Marijampolės mieste. Buvo įrašytas tėvu sūnaus Kajaus B. K. sakramento pažymėjime, mano, kad motina, registravusi vaiko gimimą, ieškovo tėvu neįrašė į vaiko gimimo liudijimą, išduotą Marijampolės savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriuje, 2010 m. kovo 23 d., įrašo Nr. 163. 2012 m. gruodžio mėnesį prieš Kalėdas atsakovė B. B. kartu su sūnumi iš ieškovo namų išsikraustė gyventi pas savo seserį į nuomojamą butą Ambrazevičiaus-Brazaišio g. 21-6, Marijampolės mieste, kur gyvena su savo naujuoju draugu N. P.. Ieškovas teigia, kad atsakovė atsisakė geranoriškai patvirtinti, jog ieškovas G. B. yra biologinis sūnaus K. B. tėvas, draudžia ieškovui su sūnumi bendrauti. Ieškovas žino, kad sūnų moko tėvu vadinti atsakovės sugyventinį N. P.. Ieškinyje pabrėžia, kad jo ir sūnaus ryšys s yra gana stiprus, todėl ieškovas mano, kad atsakovė traumuoja vaiką ir skaudina ieškovą. Prašo nustatyti, jog ieškovas yra 2010 m. kovo 9 d. atsakovės pagimdyto sūnaus K. B. tėvas. Ieškovo G. B. prašymu buvo paskirta ginčytinai tėvystei nustatyti teismo DNR ekspertizė. (b.l.61-62,72-73.) Ieškovas ieškinyje nurodė, jeigu atsakovė atsisakys DNR ekspertizės arba geranoriškai nepripažins ieškovo tėvystės ir neįrašys į sūnaus gimimo liudijimą G. B. tėvu, prašė teismo byloje vadovautis esančiu Krikšto sakramento liudijimu kaip rašytiniu įrodymu dėl ieškovo tėvystės pripažinimo. (b.l.6.). Be ieškovo G. B. ieškinyje išdėstytų prašymų ir pateiktų rašytinių dokumentų, visas aplinkybes kas liečia sūnaus K. B., gim. 2010 m. kovo 9 d. ieškinyje išdėstytas aplinkybes visiškai pripažino, atsakovė nurodė, kad visą laiką ieškovą skatino ir reikalavo, nuvykti pas notarą ir parašyti prašymą ir sūnus be ginčų būtų įrašytas sūnaus gimimo liudijime tėvu. Dėl nesuprantamų priežasčių, (didelio emocinio pavydo, paskatintas atstovės, teismui teikia, nuotraukas, ir elektroninius susirašinėjimus su draugais ir nori įrodyti atsakovės neištikimybę, teismas tai atmetė, notraukos ir kita tekiama medžiaga turi būti ištirta ir aprašyta ekspertų, nes su šiandienos technika viskas įmanoma padaryti ir įrodyti, kad taip ir ištikrųjų buvo, be to ieškovė nėra daiktas ji yra mergina ir su kuoi nori su tuo bendrauja). Teismas, posėdyje apklausęs ieškovą ir atsakovę, išklausęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto išvadą bei ištyręs rašytinius įrodymus : vaiko gimimo akto įrašo duomenis apie tėvą ir motiną, sūnaus krikšto liudijimo duomenis apie jo krikšto tėvus, parengiamojo posėdžio protokolą ir DNR ekspertizės paskyrino 2013-08-26 nutartį ir pakartotiną 2013-09-18 nutartį ( b.l. 61-62, 72-73.), nustatė, kad ieškovas G. B. ir atsakovė B. B., imtymiai bendravo nuo 1996 iki 1998, 1997-1998 m.m. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, vaiką pakrikštijo, darant įrašus gimdymo istorijoje bei vėliau apie vaiko gimimą atsakovė viešai visą laiką neneigė, jog būtent ieškovas yra vaiko tėvas – šių duomenų visuma (be mokslinio-ekspertinio tyrimo, kur dėl ieškovo kaltės nebuvo gautas atliktos ekspertizės aktas, jo noru ir prašymu, sutikus atsakovei, buvo paskirta ir atlikta ekspertizė LR CPK 90 str., kas užsako ekspertizę, tas ir sumokaekspertizės padarymo išlaidas, jeigu nurodytus prašymus pateikia abi šalys, tai užstatą sumoka abi šalys lygiomis dalimis tai ieškovui buvo paaiškinta, vykusio 2013-11-04 parengiamojo posėdžio metu, dėl ieškovo užsispyrimo nebuvo gautas atliktos ekspertizės aktas, tai teismas pripažysta, kad dėl ieškovo neveikimo nebuvo gautas atliktos ekspertizės aktas, tai teismas laiko, kad ieškovas pripažįsta tėvystę. LR CK 3.148 str. visi šie reikšmingi įrodomieji faktai ir kt.) yra pakankama teismui konstatuoti, jog būtent ieškovas G. B. yra sūnaus K. B. tėvas, o šis jo sūnus. Ieškovas savo pateiktame 2013-04-08 ieškinyje reiškia reikalavimą, kad būtų nustatyta tėvystė ir kad ieškovas G. B.,būtų pripažintas nepilnamečio sūnaus K. B. gim. 2010 m. kovo 9 d., tėvu. Toks ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovei B. B., yra daugiau nei nesuprantamas. Teismas pažymi, kad proceso šalys privalo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų ir jų nepažeidinėti. A. B. Brusokaitė, teismui pareiškė, kad dėl tėvystės jokio ginčo nėra ir tam nustatyti visiškai nereikalingas teismo sprendimas, kadangi tėvystės atsakovė visiškai neginčija ir ji galįjo ir gali būti nustatyta notariniu pareiškimu. Kaip pažymėjo teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas, atsakovė pati ne kartą ragino ieškovą, kad jis pripažintų tėvystę, tačiau nors jis iš esmės tėvystės neginčijo, tai yra pripažino, kad G. B. yra nepilnamečio sūnaus K. B. gim. 2010 m. kovo 9 d. tėvas, tačiau iki šios dienos tėvystę pripažinti teisiškai vengė.

Ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove sūnaus motina B. B., kadangi ji yra biologinė ir socialinė sūnaus motina, tinkamai atlieka savo pareigas, rūpinasi sūnumi ir jį viena pilnai išlaiko, o ieškovas atvirkščiai – savo emociniu pavydžiu elgesiu daro žalą sūnui, juo nesirūpina ir neteikia jam būtino išlaikymo, be to, teismas prioritetiškai atsižvelgia į tinkamai šiuo klausimu išsakytą vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonę ir norus ( Lietuvos Respublikos CPK 385 str. 1 d., taip pat CK 3.155, 3.159, 3.165 bei 3.192 str.str. ). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje sūnus Kajus gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą sūnaus vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas sūnui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina sūnaus šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Paprastai teismų praktikoje yra suformuota tokia praktika, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo sūnus iki reikalavimo pareiškimo kartu gyveno, tai tokia sūnaus gyvenamoji vieta, nesant jokių duomenų apie tai, kad tokios gyvenamosios vietos nustatymas prieštarautų sūnaus interesams, ir turėtų būti nustatyta.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė augti jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jo vystymasis. Teisminio bylos nagrinėji mo metu nustatyta ir tai, kad kai B. B., laukėsi sūnaus ieškovas G. B. jo net nenorėjo ir primygtinai reikalavo, kad pasidarytų abortą, tai yra jam sūnaus nereikėjo nes vaiką, jis suprato kaip nereikalingą naštą. Dėl ieškovo G. B., primygtinio spaudimo darytis abortą atsakovei netgi grėsė persileidimas, dėl ko teko gydytis ligoninėje. Per gydymosi laiką ieškovas B. B. sveikata visiškai nesidomėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad net ir gyvenant kartu ieškovas niekada jokio per didelio noro ir susidomėjimo sūnumi nerodė, sūnaus per daug neprižiūrėjo ir juo nesirūpino. Išlaikymo taip pat neteikė. Sūnų išlaikyti padėjo atsakovei B. B. jos tėvai. Ieškovo G. B., požiūris buvo toks, kad „pasidarei" vaiką tai pati augink ir prižiūrėk. Pats sūnus Kajus noro su juo bendrauti taip pat nerodo, kadangi pats ieškovas sūnui niekada per daug dėmesio neskyrė, dėl ko jų santykiai yra gana šalti ir atitolę. A. B. Brusokaitė nuolatos skatino ieškovą kuo daugiau bendrauti su sūnumi Kajumi, tačiau ieškovas su sūnumi matydavosi tik retkarčiais. Ieškovas neturi ir įgūdžių auginti bei prižiūrėti vaiką. Institucijos teikiančios išvadas Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškovo G. B. gyvenamojoje vietoje Vytauto g. 53 – 2, Marijampolės mieste, butas priklauso ieškovo motinai, yra sudrėkęs, jaučiasi pelėsių kvapas, sūnui gyventi nėra tinkamos. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpini­mu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai. VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir intere­sų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendi­mą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Todėl teismo manymu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad be jokių abejonių nepilnamečio sūnaus K. B., gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina B. B., jos gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų materialinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, be to, materialinį išlaikymo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Kadangi ieškovas G. B. pareigos išlaikyti sūnų K. B., gim 2010-03-09 nevykdo, išlaikymas iš atsakovo priteistinas teismo sprendimu nuo teisės į jį atsiradimo dienos. Ieškovas sūnaus Kajaus neišlaiko nuo jo gimimo, tai yra nuo 2010-03-09 ketvirti metai, bet išlaikymas negali būti išieškomas daugiau nei už 3 metus, todėl šiuo atveju išlaikymas sūnui priteistinas nuo 2010-03-09 (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis turi būti proporcingas ne tik jų poreikiams, bet ir tėvų galimybėms, kad abiejų tėvų ( ieškovo ir atsakovės) pareigos yra lygios, todėl abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie sūnaus Kajaus išlaikymo, taip pat į tai, kad šalys dirba, ieškovas nesutikdamas mokėti prašomo dydžio išlaikymą, motyvuoja tuo jog jis gauna nedidelį 1055,73 litus atlyginimą, tačiau nustatyta, kad ieškovas yra jauno amžiaus, fiziškai sveikas ir visiškai darbingas – turi galimybes dirbti ir užsidirbti tiek sau, tiek ir sūnui, sunkioje turtinėje padėtyje yra atsidūręs dėl savo paties kaltės, iš ieškovo G. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. B. periodinėmis išmokomis – po 500 litų kas mėnesį. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. numato, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis savo sūnaus auklėjimu, rūpintis savo sūnaus sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti visas sąlygas sūnui mokytis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiui sūnui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nei sūnaus tėvas, nei sūnaus motina, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų sūnui. A. B. Brusokaitės pajamos per mėnesį sudaro 800 litų, santaupų ir nekilnojamo turto neturi, pragyvena iš gaunamo atlyginimo ir padeda tėvai. Tam, kad sūnus užaugtų visaverte asmenybe turi būti patenkinti sūnaus poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Negali­ma užtikrinti deramo sūnaus fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jis nepa­kankamai maitinamas. Taip pat yra gana svarbūs vaiko poreikiai aprangai. Vaikas turi turėti tokią ap­rangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Būtina, kad vaikas turėtų ap­rangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalai­kio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Kalbant apie vaikų materialinius poreikius, taip pat yra bū­tina užtikrinti jo teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsau­gos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis sūnaus laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti sūnui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į sūnaus am­žių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia sūnaus psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Sūnui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą. J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA (pvz. 2004-04-19 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2004-04-26 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006-03-22 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006, 2006-05-24 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006, 2006-09-13 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2008-05-26 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008-10-22 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2008-12-09 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008, 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt). Tad išlaikymo minimumas yra preziumuojamas. Nuo 2013 m. sausio 01 d. minimali mėnesinė alga yra 1000 litų. .

Vilniaus apygardos teismas 2013-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-30-553/2013 pasisakydamas dėl reikalingo išlaikymo dydžio taip pat pažymėjo, „kad teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui — 850 litų per mėnesį iki 2012-12-31, 1 000 litų nuo 2013-01-01". Šalių nepilnamečiui sūnaus K. B. gimusio 2010 m. kovo 09 d. išlaikymui reikalingos minimalios lėšos: maistui 450 litų, aprangai 2000 litų, avalynei 500 litų, sveikatos s priežiūros ir gydymo 50 litų, išlaidos, poilsio poreikių tenkinimui (baseinas, žaidimai, išvykos ir t.t. per metus 800 litų, būsto nuoma ir išlaidų dalis komunaliniams patarnavimams į mėnesį 200 litų, transporto išlaidos 20 litų, išlaidos higienai 30 litų,

Bendra išlaidų suma per mėnesį sudaro 1035 litai. Nuo 2013 m. birželio 1 d. sūnus Kajus lanko darželį dėl ko dar padidėjo išlaidos už darželį suma į mėnesį yra apie 150 litų. Teismas mano, kad ieškovas G. B., turi būti socialiai atsakingas ir tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Teismui, vertinant sūnaus poreikiams tenkinti skirtiną išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad sūnui taip pat turi būti užtikrinta teisė į būstą ir tinkamas jo sveikatos būklei gyvenimo sąlygas bei saugią aplinką.. Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. numato, kad jeigu vienas iš nepilnamečio sūnaus tėvų nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį savo sūnų, išlaikymas yra priteisiamas pagal vieno iš tėvų ieškinį. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio sūnaus poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sūnui vystytis. Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. numato išlaikymo formą ir dydį, teismas, atsižvelgdamas į tai bei į aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, mano, kad kad iš ieškovo G. B. priteistina po 500 litų dydžio suma, mokama kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol sūnus K. B. sulauks pilnametystės. Kadangi priteistina pinigų suma periodinėmis išmokomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 2.208 str. išlaikymo suma turėtų būti indeksuota kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. — prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, tai yra prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgtina ir į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis sūnus, tai yra su atsakove B. B., tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimo pinigų sumos priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam šiuo atveju motinai B. B., su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus Kajus, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-l54/2011). Todėl šiuo aspektu vertinant ieškovas G. B., privalo proporcingai prisidėti didesne pinigine suma prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Tai pat pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas v.T Korsakienė, Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84).

Kadangi ieškovas G. B. nepilnamečiui sūnui K. B. išlaikymo niekados neteikė Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2010-04-01 iki 2013-04-01, t.y. už trisdešimt šešis mėnesius, viso 18 000 litų . (500 litų x 36 mėn. = 18 000 litai). Toks sūnaus poreikių dydis, atitinkamai 1000 litų, ir faktinis atsakovės jos teikiamas byloje nenuginčytas, tai atitinka teismų praktikoje priimtą nuostatą, jog šiuo metu bendro abiejų tėvų išlaikymo vaikui dydis turėtų būti orentuotas į minimalios mėnesio algos nominalų dydį, šiuo metu 1000 litų. Šalių tvirtinimu, savivaldybės institucijos ir teismo sutikimu toks išlaikymas iš ieškovo pusės kartu su teikiamu motinos (atsakovės) bei valstybės socialine parama užtikrins būtinus sūnaus K. B., auginimo, lavinimo, sveikatos priežiūros ir kt. poreikius, tai yra . prašomo priteisti ir pripažįstamo iš ieškovo išlaikymo dydis sūnaus poreikius ir interesus iš esmės atitinka (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 ir 3 d.d., 3.201 str. 1 ir 2 d.d.). Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus atgal tai yra nuo 2010-03-09 iki 2013-01-15 (LR CK 3.200 str.). Teismas taip pat pažymi, jog ateityje iš esmės pasikeitus nesusituokusių tėvų ar sūnaus K. B. sveikatai, turtinei padėčiai, sūnaus gyvenamajai ir (ar) faktinės globos vietai, kitoms svarbioms aplinkybėms, išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti vėl nagrinėjami teisme pagal suinteresuotų asmenų ieškinį.

. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi Kajumi nustatymo. Dėl bendravimo tarp šalių ginčo nėra, šalys sutinka, kad bendravimas su sūnumi būtų nustatyta teimine tvarka. Teismas nustatydamas bendravimą šalims su nepilnamečiu sųūnumi K. B., mano, kad sūnaus ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 str. 2 d.). Nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs santuokoje ar nesusituokusiems tėvams, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 str.) Lietuvos Respublikios CK 3.175 str. numato, kad ginčus dėl bendravimo su vaikais tvarkos sprendžia teismas, kuris nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Lietuvos respublikos CK 3.156 str. 1 d. numato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Respublikos CK 3.159 str. 2 d. už sūnaus auklėjimą ir priežiūrą atsako abu tėvai, 3 d. tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 3 d. vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, 5 d. vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. 1 d. tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. tėvas ar motina negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kai tėvai nesutaria bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių vaiko tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos Pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinama galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Atsakovė priešieškinyje ir teismo posėdyje pareiškė, sutinkanti, kad ieškovas G. B. su nepilnamečiu sūnumi K. B. gim. 2010-03-09 bendrautų kiekvienos nelyginės metų savaitės penktadienį, pasiimant sūnų 16 valandą vakaro iš B. B. gyvenamosios vietos ir parvežant sūnų į B. B. gyvenamą vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 16 valandos.

Teismas šioje byloje turėjo 27,85 litų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti atlygintos. Iš ieškovo taip pat priteistinas valstybei žyminio mokesčio 50 procentų išlaikymo priteisimo dalyje, nuo kurio mokėjimo įstatymu yra atleista atsakovė, atsakovės turėtas išlaidas 1500 litų už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant teismui procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto dydžio. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 94 str., 96 str. 1, d.). Priteistinos išlaidos 784 litai už ieškovui G. B. suteiktą kvalifikuotą teisinę pagalbą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, pagal pažymą 2013-06-18 Nr. TP-7-(2.10)-1308, kadangi pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sutartį 2013-03-26 Nr. TP-2-(2.2)-t-1184-1438 išlaidų dalis ieškovui nustatyta 50 %, tai valstybei reikia sumokėti 392 litus (LR CPK 96 str. 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140, 259, 265, 268, 270, 279, 307, 283 ir 385 str.str., teismas

nusprendžia:

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas G. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), , gyv. Vytauto g. 53 – 2, Marijampolės mieste, yra K. B., asmens kodas, – (duomenys neskelbtini) gyv. R. Juknevičiaus g. 94 – 31, Marijampolės mieste, tėvas, o šis yra jo sūnus..

Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. Vytauto g. 53 – 2, Marijampolės mieste, išlaikymą sūnui K. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gyv. R. Juknevičiaus g. 94 -31, Marijampolės mieste, periodinėmis išmokomis po 500 litų (penkis šimtus litų.) kas mėnesį nuo 2013 m.balandžio 1 d. iki sūnaus K. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. Vytauto g. 53 – 2, Marijampolės mieste, sūnaus K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. R. Juknevičiaus g. 94 – 31, Marijampolės mieste, išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-04-01 iki 2013-04-01, tai yra už trisdešimt šešis mėnesius, viso 18 000 litų .

Šių išlaikymo lėšų uzufruktatoriumi paskirti atsakovę, sūnaus motiną B. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. R. Juknevičiaus g. 94 – 31, Marijampolės mieste.

Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 53 – 2, Marijampolės mieste, 1643 litus (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. R.Juknevičiaus g. 94 – 31, Marijampolės mieste.

Nustatyti, kad G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančiu sūnumi K. B. gim. 2010-03-09 turi teisę bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime tokia tvarka: kiekvienos nelyginės metų savaitės penktadienį, pasiimant sūnų 16 valandą vakaro iš Birutės Brusokaitės gyvenamosios vietos ir parvežant sūnų į B. B. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 16 valandos.

Priteisti iš ieškovo ieškovo G. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. Vytauto g. 53 – 2, Marijampolės mieste, 180 litų (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei už išlaikymo sūnui priteisimą ir 27,85 litų valstybei, turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims.

Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. Vytauto g. 53 – 2, Marijampolės mieste, 784 litus, tai yra 50 %, tai yra 392 litus (tris šimtus devyniasdešimt du litus ) už jam suteiktą suteitą kvalifikuotą advokato antrinę nemokamą teisinę pagalbą, ruošiant procesinius dokumentus teismui, ir atstovavimą teisme, išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

(Gera valia valstybei priteistas lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660.)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.