- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- eAN2-90-557/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00761-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- R. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 14 d. nutarimu R. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 24 d. 1.51 val. (duomenys neskelbtini), nakties metu, mažajai bendrijai (toliau – MB) „Rubesta LT“ priklausančiame naktiniame bare (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už garsinę aparatūrą, neužtikrino, kad bare grojama muzika nesklistų į išorę, tokiais savo veiksmais sutrikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį.
2. Šį nutarimą R. V. apskundė apylinkės teismui, prašydama panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Institucijai, kadangi pažeidimas kvalifikuotas neteisingai ir jai paskirta bauda kaip juridinio asmens vadovui (ar atstovui), nors pažeidimą padarė kaip fizinis asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutartimi R. V. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas pakeistas. Pirmosios instancijos teismas R. V. už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą sumažino paskirtą nuobaudą iki 80 Eur nurodydamas, jog atsakomybė R. V. taikytina kaip fiziniam asmeniui, o ne juridiniam. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog R. V. veikė kaip juridinio asmens įgaliotas ar atsakingas asmuo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog surinkta pakankamai duomenų, jog R. V. padarė nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, jog nepagrįstas R. V. argumentas, jog nenustatytas konkretus nukentėjęs asmuo. Pažymėjo, jog nusižengimo sudėtis yra materialioji, yra būtina nustatyti padarinius, t. y. kad yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, o byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog triukšmas faktiškai trukdė kitiems asmenims.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Institucijai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nesutikdama su paskirtos baudos dyžiu nurodo, jog Institucija neteisingai kvalifikavo veiksmus kaip padarytus juridinio asmens atstovo ir skyrė 200 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo veiksmus kaip padarytus fizinio asmens ir paskyrė 80 Eur baudą. Institucijai neteisingai kvalifikavus veiksmus ir paskyrus neteisingą baudą kaip juridinio asmens atstovui, negalėjo pasinaudoti ANK numatyta teise sumokėti pusę minimalios baudos. Pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus veiksmus ir paskyrus baudą, pažeista teisė sumokėti pusę minimalios baudos administraciniu nurodymu.
4.2. Teismas nenustatė ir nevertino subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties. Nevisiškai, neišsamiai, paviršutiniškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pateiktus argumentus, nesivadovavo sąžiningumo principo viršenybe formalaus teisės normos taikymo atžvilgiu. Materialiojo teisės nusižengimo sudėtis suponuoja tai, jog asmens atsakomybė galima tik įrodžius realią žalą ir nustačius, kieno konkrečiai poilsis ir ramybė buvo sutrukdyti. Nesant žalos, nėra ir teisės nusižengimo sudėties. Institucija nenustatė konkretaus pranešėjo, jo buvimo vietos, neįmanoma nustatyti, kuris baras, veikiantis tame pačiame pastate, skleidė triukšmą. Teismas ydingai vertino R. V. paaiškinimą byloje Institucijai. Mano, jog svarbi aplinkybė yra tai, jog liudytoja P. G. visiškai neprisiminė įvykio apklausiama pirmosios instancijos teisme. Bet kokie neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
4.3. Netenkindamas skundo, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Klaipėdos apylinkės teismo formuojamos praktikos kitose identiškose bylose Nr. eII-22-549/2026, Nr. eII-21-903/2026, Nr. II-24-729/2026, kuriose R. V. taip pat priimti nutarimai dėl viešosios rimties trikdymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-60-387/2022, Nr. 2AT-4-511/2023). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodo, jog nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties ir mano, kad buvo apribota teisė sumokėti pusę baudos, pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus nusižengimą ir nubaudus R. V. kaip fizinį asmenį, o ne juridinio asmenes atstovą pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinę byloje esančius įrodymus ir apeliantės skundo argumentus, susipažinęs su pateiktos bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą daro išvadą, kad apeliantė pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kaltė įrodyta visiškai, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį, o bylą grąžinti tirti iš naujo Institucijai. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
7. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.
8. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020).
9. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvados apie asmens kaltę padarymui. Kaip jau minėta, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus visus surinktus įrodymus nelieka jokios abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
10. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
11. ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais. Kartu pažymėtina, kad tam, jog asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien pareiškėjo subjektyvaus vertinimo – viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis.
12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. V. pirmosios instancijos teisme posėdžio metu paaiškino, jog organizavo vakarėlį, išsinuomojo patalpas. Nemanė, kad muzika kam nors trukdė. Laiko nepamena, kada leido muziką. Viduje durys buvo uždarytos, atrodė, kad lauke garso nėra. Neaišku, kodėl atvyko (policijos pareigūnai). Rašė paaiškinimą, buvo muzika, bet netrukdė, niekas jai nesakė, neatėjo. Mano, jog neteisingai nubausta. Paaiškinimas byloje jos, paaiškinime nurodė, jog su pažeidimu sutinka. Paaiškinime nurodytos teisingos aplinkybės. Yra ir daugiau bausta dėl vakarėlių rengimo, kurių buvo 8-9. Nepamena, kiek tiksliai dienų buvo išsinuomojusi patalpas. Vakarėlių organizavimu neužsiima. Nuomojo patalpas kaip fizinis asmuo. Visi vakarėliai buvo asmeninės šventės, turėjo galimybę ten pasirašyti sutartį. Iš byloje esančio R. V. 2025 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimo Institucijai nustatyta, jog R. V. nurodo, jog su pažeidimu sutinka, už vakarėlio rengimą ir dėl jo kilusį viešosios tvarkos pažeidimą prisiima atsakomybę, sutiko, jog atsakomybė dėl kilusio triukšmo tenka jai.
13. Iš byloje esančių policijos pareigūnių kūno kamerų įrašų matyti faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti vienareikšmę išvadą, jog atvykus į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnėms nekilo jokių abejonių dėl triukšmo šaltinio. Dar pareigūnėms sėdint tarnybiniame automobilyje, kūno kamerų įraše aiškiai girdėti iš lauko sklindanti garsiai leidžiama muzika, o viena iš pareigūnių nedelsdama identifikuoja galimą jos šaltinį, nurodydama, kad muzika sklinda iš baro (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad triukšmo pobūdis, kryptingumas ir intensyvumas leido suvokti jo kilmės vietą, dar nepradėjus aktyvių patikrinimo veiksmų. Iš policijos pareigūnių kūno kamerų įrašų nustatyta, jog išlipus iš tarnybinio automobilio ir artėjant prie baro (duomenys neskelbtini) įėjimo, muzika girdima dar aiškiau ir intensyviau, jos sklidimas yra tiesioginis ir nepertraukiamas, todėl objektyviai nėra pagrindo manyti, kad ji galėtų sklisti iš kitų, pašalinių patalpų. Muzikos garsumas išlieka akivaizdus iki pat įėjimo į barą, o patekus į vidų, muzika groja dar garsiau, patalpoje vaikšto pavieniai asmenys. Taigi, triukšmo šaltinis faktiškai ir akivaizdžiai sutampa su iš anksto identifikuota vieta. Atsižvelgiant į tai, kad muzika buvo girdima dar būnant tarnybiniame automobilyje, jos garsumas didėjo artėjant prie baro (duomenys neskelbtini), o įėjus į vidų buvo konstatuota, jog ji groja garsiai, darytina pagrįsta ir logiška išvada, kad nėra jokių abejonių dėl triukšmo kilmės vietos bei to, kad muzika sklinda būtent iš baro (duomenys neskelbtini) patalpų, o ne iš kitų aplinkinių objektų. Tokios aplinkybės patvirtina aiškų, tiesioginį ir objektyviai suvokiamą triukšmo šaltinio identifikavimą.
14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas nenustatė ir nevertino subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties ar kad įrodymai buvo įvertinti paviršutiniškai. Administracinė atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį kyla už viešosios rimties trikdymą, kai nustatomas objektyvus triukšmo faktas ir asmens kaltė tyčios ar neatsargumo forma. Šio nusižengimo sudėtis nėra siejama su pareiga nustatyti konkretaus nukentėjusiojo tapatybę ar įrodyti žalą. Pakanka nustatyti, kad buvo trikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, t. y. saugomas viešasis interesas, o ne tik konkretaus asmens subjektinės teisės. Byloje surinktų įrodymų visuma –tarnybinis pranešimas, pačios R. V. paaiškinimas, kiti rašytiniai duomenys – sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti triukšmo faktą ir jo šaltinį. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai vertino R. V. institucijai duotus paaiškinimus kaip vieną iš įrodymų šaltinių. Aplinkybė, kad tame pačiame pastate veikė ir kiti barai, savaime nepaneigia nustatyto pažeidimo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini) veikai trys barai, tačiau byloje nėra duomenų, jog 2025 m. rugpjūčio 24 d. 1.51 val. muzika būtų sklidusi ir trikdžiusi rimtį ne iš baro (duomenys neskelbtini), o iš kitų garso šaltinių. Savo paaiškinime to nenurodė nei R. V., nei policijos pareigūnė tarnybiniame pranešime, to nefiksuota ir pateiktuose vaizdo įrašuose iš pareigūnų kūno kamerų. Apeliantės argumentas, jog materialiojo nusižengimo sudėčiai būtina nustatyti realią žalą bei konkretų asmenį, kurio poilsis buvo sutrikdytas, neatitinka ANK 488 straipsnio 1 dalies teisinės konstrukcijos. Institucijos pareiga nustatyti konkretų pranešėją, jo buvimo vietą ar gauti jo parodymus nėra būtinoji atsakomybės sąlyga. Šio administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti nėra būtina nustatyti konkretaus asmens, kurio poilsis ar ramybė buvo sutrikdyti, tapatybę. Pakanka objektyviais duomenimis pagrįsti faktą, kad buvo trikdoma viešoji rimtis ar pažeista kitų asmenų teisė į poilsį ir ramybę.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliantė nurodo, jog svarbia aplinkybe laikytina tai, jog pirmosios instancijos teisme apklausiama liudytoja policijos pareigūnė P. G. neprisiminė bylos faktinių aplinkybių ir tai, apeliantės manymu, turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apygardos teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu. Tai, kad liudytoja P. G. pirmosios instancijos teisme neprisiminė įvykio detalių, savaime nepaneigia kitų byloje esančių duomenų patikimumo ir pakankamumo. Iš byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 24 d. P. G. tarnybinio pranešimo dėl administracinio nusižengimo, kuris buvo perskaitytas pirmosios instancijos teisme, nustatyta, jog patruliuojant 2025 m. rugpjūčio 24 d. 1 val. 37 min. buvo gautas pranešimas, kad iš naktinio klubo, adresu (duomenys neskelbtini), sklinda garsi muzika, trukdo ilsėtis. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus nurodytu adresu, iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini) girdėjosi į išorę sklindanti garsi muzika. Tokie duomenys patvirtina objektyviuosius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius – triukšmavimą nakties metu, trikdantį kitų asmenų poilsį ir ramybę, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties buvimą. Įrodymų vertinimas grindžiamas jų visuma, o ne vieno liudytojo parodymų turiniu ar atminties spragomis. Apeliantės nurodomas principas, kad abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taikomas tik esant nepašalinamoms, objektyviai pagrįstoms abejonėms dėl kaltės. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nenustatyta.
16. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Institucijos priimtą nutarimą, apeliantės veiką teisiškai kvalifikavo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį kaip padarytą fizinio asmens, o ne juridinio asmens atsakingo asmens, ir Institucijos paskirtą 200 Eur baudą sumažino iki 80 Eur. Skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismui ją nubaudus kaip fizinį asmenį, apeliantė neteko galimybės įvykdyti administracinį nurodymą ir sumokėti pusę baudos, nes Institucija nutarimu ją buvo nubaudusi kaip juridinio asmens atstovą ir ji su tuo nesutiko. Apeliantės argumentas dėl galimybės pasinaudoti ANK numatyta teise sumokėti pusę paskirtos baudos suvaržymo vertintinas kaip turintis reikšmės sprendžiant dėl paskirtos nuobaudos dydžio.
17. Iš Patalpų nuomos sutarties (toliau – Sutartis), sudarytos 2025 m. rugpjūčio 22 d. tarp MB „Rubesta“ (nuomotojo) ir R. V. (tuo metu V.) (nuomininkės) nustatyta, jog nuomotojas suteikė nuomininkui laikinai naudotis kokteilių namų (duomenys neskelbtini), vidaus erdve nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d. 20:00 val. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. 5:00 val. (Sutarties 2.1. punktas). Sutarties 2.2. nurodyta, jog nuomininkas naudojasi patalpomis asmeninio poreikio tikslais. Sutarties 4 punkte numatyta atsakomybė ir veiklos ribos, numatyta, jog nuomininkas prisiima visą atsakomybę už vakaro metu kilusį triukšmą, garso įrangos naudojimą, viešosios tvarkos pažeidimus, įskaitant tuos, kurie gali būti padaryti trečiųjų asmenų renginio metu. Sutarties 4.2 punkte numatyta, jog garso lygį patalpose nustato ir viso renginio metu reguliuoja nuomininkas pagal poreikį, laikydamasis galiojančių teisės aktų. Sutarties 4.3 punktas numato, jog nuomotojas išlaiko visas teises į prekybinę veiklą, įskaitant alkoholinių gėrimų pardavimą, personalo darbą už baro, komercinę atsakomybę už prekybos teisėtumą. Nuomos kaina ir atsiskaitymas Sutartyje nėra nurodyti.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudė R. V. kaip fizinį asmenį konstatavęs, jog byloje nenustatyta, kad R. V. veikė kaip juridinio asmens atsakingas asmuo. Kaip matyti iš aptartos Sutarties, faktinis susitarimo tikslas – sudaryti sąlygas privačiam renginiui patalpose. Triukšmo kontrolė faktiškai priskirta nuomininkei – R. V.. Iš byloje esančių Sodros duomenų apie asmenį matyti, jog R. V. nuo 2025 m. birželio 12 d. dirba (duomenys neskelbtini), o nuo 2025 m. birželio 6 d. vykdo individualią veiklą. Tačiau nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. yra dirbusi MB „Rubesta LT“, kuriai priklauso (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog šiuo metu R. V. dirbtų MB „Rubesta LT“, MB „Rubesta LT“ vadovas yra A. R., nėra duomenų, jog R. V. būtų priskirta juridinio asmens MB „Rubesta LT“ atsakingu asmeniu, kuris turėtų atsakyti už viešosios tvarkos pažeidimą.
19. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. V. surašytame 2025 m. rugsėjo 12 d. administracinio nusižengimo protokole įrašytas administracinis nurodymas, siūlant sumokėti 100 Eur kaip juridinio asmens atsakingam asmeniui. Baudžiant pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, fiziniam asmeniui numatyta bauda nuo 80 Eur iki 200 Eur, juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 Eur iki 300 šimtų Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, jog R. V. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo būtų bausta administracine tvarka. Administraciniu nurodymu, jei pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį R. V. baudžiama kaip fizinis asmuo, jai būtų siūloma sumokėti 40 Eur baudą (pusę fiziniam asmeniui numatytos minimalios baudos). Pažymėtina, kad galimybė sumokėti pusę paskirtos baudos siejama su asmens sutikimu su nutarimu ir atsakomybės pripažinimu. Apeliantė, teikdama paaiškinimą Institucijai, sutiko su pažeidimu, tačiau ginčijo aplinkybę, jog turi būti baudžiama kaip fizinis asmuo, o ne juridinio asmens atsakingas asmuo. Apeliantė, nesutikdama su Institucijos nutarimu ir jį apskundusi, formaliai neteko galimybės pasinaudoti galimybe sumokėti pusę minimalios fiziniam asmeniui skirtinos baudos administraciniu nurodymu.
20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliantei gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Byloje susiklostė išimtinės aplinkybės, jog administracinio nusižengimo protokole netinkamai kvalifikavus pažeidėjos veiką kaip padarytą juridinio asmens atsakingo asmens, o ne kaip fizinio asmens, buvo suvaržyta pažeidėjos teisė įvykdyti administracinį nurodymą sumokant pusę fiziniam asmeniui skirtinos minimalios baudos (40 eurų), nes pažeidėjai buvo siūloma sumokėti pusę juridinio asmens atsakingam asmeniui skirtinos minimalios baudos (100 eurų). Ištaisant šį pažeidėjos teisių suvaržymą ir apylinkės teismui apeliantės veiką kvalifikavus pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį kaip padarytą fizinio asmens (Institucijos apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarties nėra paduotas), atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir nuobaudos tikslus, taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir paskirta 80 Eur bauda mažintina iki 40 Eur, t. y. iki tokio dydžio, kurį būtų turėjusi teisę sumokėti pažeidėja, savanoriškai vykdydama administracinį nurodymą. Toks sprendimas užtikrins proporcingą atsakomybę ir atitiks teisingumo bei protingumo principus.
22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo apylinkės teismo formuojamos praktikos kitose apeliantės manymu identiškose bylose.
23. Apeliantės minimoje byloje Nr. eII-21-903/2026 Institucijos nutarimu R. V. už nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda 200 Eur bauda. Šį nutarimą R. V. apskundė, Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 2 d. nutartimi Institucijos nutarimą panaikino iš grąžino bylą iš naujo tirti Institucijai. Nurodė, jog reikalinga detaliai apklausti MB „Rubesta LT“ vadovą ir didžėjų dėl naktinio klubo (duomenys neskelbtini) veiklos ir R. V. vaidmens šioje veikloje, apklausti policijos pareigūnus dėl matytų ir užfiksuotų aplinkybių atvykus į naktinį klubą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog neįmanoma patikimai nustatyti, koks asmuo apskritai atsakingas už šioje byloje nagrinėjamą viešosios rimties trikdymą – juridinis asmuo MB „Rubesta LT“ ar fizinis asmuo R. V. pagal pateiktą sutartį. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, jog R. V. nebuvo išsinuomojusi viso naktinio klubo (duomenys neskelbtini), nebuvo nusamdžiusi muziką leidusio didžėjaus, sėdėjo tik VIP zonoje ir naudojosi visomis klubo paslaugomis, kaip ir kiti klubo lankytojai.
24. Apeliantės minimoje Klaipėdos apylinkės teismo byloje Nr. eII-22-549/2026 Institucijos nutarimu R. V. už nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda 200 Eur bauda. Šį nutarimą R. V. apskundė, Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui. Nurodė, jog neįmanoma patikimai nustatyti, koks asmuo atsakingas už šioje byloje nagrinėjamą viešosios rimties trikdymą – juridinis asmuo MB „Rubesta LT“ ar fizinis asmuo R. V. pagal pateiktą sutartį, dėl to reikalinga nustatyti pareiškėją, detaliai apklausti MB „Rubesta LT“ vadovą dėl naktinio klubo (duomenys neskelbtini) veiklos ir R. V. vaidmens šioje veikloje. Be to, pažymėta, jog apklaustas liudytojas (policijos pareigūnas) nurodė, jog nepavyko nustatyti, kuris garsas iš visų 3-jų naktinių barų, esančių (duomenys neskelbtini), sutrikdė ramybę.
25. Apeliantės minimoje byloje Klaipėdos apylinkės teismo byloje Nr. eII-24-729/2026 Institucijos nutarimu R. V. už nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda 200 Eur bauda. Šį nutarimą R. V. apskundė, Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi Institucijos nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai tirti iš naujo. Nurodė, jog reikalinga apklausti MB „Rubesta LT“ vadovą dėl naktinio klubo (duomenys neskelbtini) veiklos ir R. V. vaidmens šioje veikloje, policijos pareigūnus dėl matytų ir užfiksuotų aplinkybių atvykus į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), nustatyti, ar kokio nors asmens (asmenų) ramybė ir poilsis buvo sutrikdyti. Be to, nurodytos aplinkybės, jog pareigūnai atvykę į įvykio vietą, iš pradžių administracinėn atsakomybėn patraukė visai kito naktinio baro atsakingą asmenį, o tik po to, atlikdami įvykio aplinkybių tyrimą, papildomai nubaudė R. V., jokių duomenų, kokių asmenų ramybę ir poilsį sutrikdė būtent iš pirmame aukšte, uždarose patalpose veikusio baro (duomenys neskelbtini) sklidusi muzika, byloje nepateikta.
26. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apygardos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis apeliaciniame skunde nurodytomis apylinkių teismų nutartimis. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Iš pateiktų bylų matyti, kad jose buvo vertinamos kitokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, skirtinga faktinė situacija. Minėtose bylose suformuluoti teismų argumentai buvo grindžiami specifinėmis tų bylų aplinkybėmis. Precedentų taikymas galimas tik tada, kai bylos yra analogiškos pagal esmines faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Tuo tarpu esant reikšmingiems faktinių aplinkybių skirtumams, teismas privalo kiekvieną ginčą spręsti individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytą praktiką laikyti precedentais šioje byloje.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutarties bei Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimo dalis dėl R. V. paskirtos nuobaudos dydžio keistina ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, R. V. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį skiriama 40 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo R. V. ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. V. paskirtą baudą sumažinti iki 40 Eur.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutarties ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.