Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui J. R. iki ieškinio padavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. N. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su prašymu iki ieškinio atsakovui J. R. (toliau – atsakovas) padavimo teismui dienos taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną vaiko G. R., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikas) gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina), 2) nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką, kas savaitę vaikui ir atsakovui bendraujant susitikimo pas specialistą (psichologą/psichoterapeutą) metu, vaiko tėvams suderinus konkrečią susitikimo dieną atsižvelgdami į šalių bei vaiko užimtumą, vaiko dienos režimą bei vaiko norą, kai tai neprieštarauja vaiko interesams, vaiko pageidavimu bei atsižvelgiant į psichologo rekomendacijas, minėtuose susitikimuose dalyvauja ir ieškovė, 3) priteisti iš atsakovo laikiną vaiko išlaikymą po 500 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant jas į ieškovės nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Prašyme nurodė, kad po sūnaus gimimo ieškovė su vaiku turėjo išsikelti iš šeimos namų (duomenys neskelbtini), kuriuose šalys kaip faktinė šeima kartu gyveno. Šiuo metu ieškovė ir vaikas gyvena su ieškovės tėvais Kalvarijoje, kur vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos. Ieškovės nuomone, atsakovas galimai vaiko po atostogų ieškovei gali negrąžinti, nes vaiko gyvenamoji vieta iki šiol nėra oficialiai nustatyta su ieškove. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 yra nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau atsakovas pastaruosius du metus su vaiku nesimatė. Ieškovė nurodė dedanti visas pastangas atkurdama atsakovo ir vaiko emocinį ryšį, vaiko pasitikėjimą, tačiau atsakovas atsisako bendradarbiauti su ieškove, ją žemina, šmeižia, naudoja prieš ieškovę institucinį smurtą, bando ją įbauginti. Ieškovė nurodė, kad atsakovo teikiamo išlaikymo po 100-200 Eur per mėnesį vaikui nepakanka, atsakovo turtinė finansinė padėtis labai gera, pajamos ir finansinės galimybės labai geros, todėl, jos nuomone, 500 Eur dydžio laikinas išlaikymas prašomas dėl didesnių ieškovės patiriamų išlaidų vaikui ir jo poreikiams. Ieškovė nurodė, kad šalys šiuo metu sutarusios dėl dalyvavimo privalomoje mediacijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja siekia dėl to, kad vaikas gautų vietą darželyje. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6643-1146/2022, kurioje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovė taip pat siekė nustatyti vaiko laikiną gyvenamą vietą su ieškove dėl tų pačių priežasčių. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp jos ir atsakovo yra ginčas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei neįrodžius, jog egzistuoja aplinkybės įrodančios, kad, dar iki ieškinio pateikimo teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, nesant duomenų apie pradėtą privalomąją mediaciją, prašymas nustatyti laikiną vaiko gyvenamą vietą su ieškove negali būti tenkinamas.

5. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, nustatęs, kad laikinam išlaikymui priteisti nėra pagrindo, nes atsakovas išlaikymą nuo 100 Eur iki 200 Eur dydžio išmokomis moka reguliariai.

6. Teismas nenustatė pagrindo ieškovės prašomai laikinai vaiko bendravimo su atsakovu tvarkai nustatyti, kadangi laikė, jog atsakovo bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka yra iš esmės detaliai nustatyta įsiteisėjusiu ir vykdytinu Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovo nurodyto teismo sprendimo nevykdymą. Ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė savo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pripažino prieštaringomis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė pagrindų laikinoms apsaugos priemonėms taikyti, neįrodė, kad yra būtina laikinai sureguliuoti ginčo situaciją iki ieškinio pateikimo, siekiant apsaugoti jos ar vaiko interesus, todėl ieškovės prašymas visa apimtimi negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Šiuo metu aplinkybės, lyginant su tomis, kurios egzistavo 2022 m., yra iš esmės pasikeitusios: ieškovė yra grįžusi į Lietuvą ir nuo 2023 m. spalio mėn. 9 d. su savo vaikais gyvena Kalvarijoje, pas ieškovės tėvus.

1.2. Įvykiai, kurie įvyko prieš du ar daugiau metų, vis dar yra aktualūs, nes atsakovo ir vaiko bendravimas pastaruosius du metus (iki 2023 m. spalio mėn.) buvo nutrūkęs.

1.3. Šiuo metu yra būtina kuo skubiau spręsti vaiko gyvenamosios vietos klausimą bei su tuo susijusius kitus ginčo klausimus, nes atsakovas ieškovės atžvilgiu inicijuoja ginčo procesus ir tai daro ypač jautriais ieškovės gyvenimo laikotarpiais, išimtinai tiek po pirmojo, tiek po antrojo ieškovės gimdymo.

1.4. Atsakovas yra linkęs kerštauti, grasinti, todėl egzistuoja pagrįsta baimė, kad atsakovas, pasiėmęs vaiką, nesant nustatytos vaiko laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, gali vaiko negrąžinti ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimą teismo sprendimą.

1.5. Atsakovas pradėjo vaikui teikti išlaikymą nuo gruodžio mėnesio, pirmą kartą pervesdamas 317 Eur.

1.6. Teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pažeidė ir vaiko interesus.

1.7. Atsakovo bendravimas su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką realiai nevyksta. Vaiko poreikius ir interesus geriausiai užtikrintų būtent atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas šiems bendraujant pas medicinos psichologą-terapeutą/psichoterapeutą. T. y. specialistą, kuris ne tik galėtų pastebėti šalių sūnaus prastos savijautos ypatumus, bet ir patarti atsakovui kaip elgtis su nepilnamečiu sūnumi, užtikrinti jam emocinį saugumą bendravime su tėvu.

1.8. Kitaip nei nurodė teismas, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė buvo pateikusi sprendimą skirti mediatorių, o tai reiškia, kad buvo atsakovo sutikimas dalyvauti mediacijoje. Šie duomenys yra teikiami pakartotinai. Ieškovė neturi galimybių pateikti teismui įrodymus, kad pranešimas apie privalomąją mediaciją buvo įteiktas atsakovui, nes šį pranešimą siunčia mediatorius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė atsakovo ir ieškovės bylų sąrašą, 2022 m. kovo 25 d. SIA Krimulda pažymą su vertimu; 2022 m. balandžio 30 d. SIA Saulrieti pažymą su vertimu; 2020 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-383/2020, 2023 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-715-324/2023.

10. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

11. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais, sprendžia įrodymų nepriimti. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktų pažymų datas, matyti, kad šie dokumentai yra išduoti gerokai iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jų pateikti kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui nebuvo objektyvių kliūčių. Pridedamus Kauno apygardos teismo procesinius dokumentus atsisakytina priimti dėl to, kad teismas su jų turiniu gali susipažinti pasinaudodamas Teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo – dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo ir laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir nustatyti laikiną skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės taikomos šeimos bylose taip pat atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją.

16. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

18. Taigi, nagrinėjamu atveju šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečio vaiko turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, o taip pat egzistuoja bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

19. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko G. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka. Atsakovui minėto teismo sprendimo pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas. Sprendimas yra vykdomas priverstine tvarka. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6643-1146/2022 atsisakyta taikyti ieškovės prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, jį atmetė ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

20. Prašyme ieškovė nurodė, kad ketina reikšti ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, tačiau ieškinys nėra teikiamas dėl pradėtos privalomos mediacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje dalyje ieškovės prašymas yra nepagrįstas. Ieškovė nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jos vykdomą privalomą mediaciją. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė prašyme, kuris buvo atmestas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6643-1146/2022, taip pat privalomą mediaciją įvardijo kliūtimi ieškiniui pateikti, tačiau įrodymų apie mediacijos vykdymą nepateikė.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Bylos medžiaga patvirtina, kad vaiko faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškovės gyvenamąja vieta. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nesutinka su dabartine vaiko faktine gyvenamąja vieta. Ieškovės teiginiai, kad neva atsakovas paėmęs vaiką pagal nustatytą bendravimo tvarką gali jo negrąžinti ieškovei, vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

22. Tarp ieškovės prašyme ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas laikinos atsakovo bendravimo tvarkos nustatymas, yra akivaizdžių prieštaravimų. Ieškovė nurodo, kad būtina nustatyti laikiną bendravimo tvarką dėl nutrūkusio vaiko ir tėvo tarpusavio artimo ryšio atkūrimo, nes atsakovas jau du metus nebendrauja su vaiku, net ir esant teismo patvirtintai bendravimo tvarkai. Ieškovė teigia, kad vaiko bendravimas su atsakovu vaikui sukelia neigiamas emocijas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka turi būti realiai įgyvendinama. Ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka minėto reikalavimo neatitinka, kadangi tvarkoje nustatyta sąlyga, jog vaiko bendravimas su tėvu galimas tik vaikui išreiškus norą, atsižvelgiant į vaiko amžių (6 metai), praktiškai yra sunkiai įgyvendinama. Be to, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams tvarkoje numatyta kita sąlyga, jog bendravimas galimas vaiko tėvų suderintą dieną, taip pat atsakovo bendravimą su vaiku daro neįmanomą. Tvarkoje nėra nurodyta konkretaus specialisto, kurio akivaizdoje vyks bendravimas, neaptartas specialisto paslaugų apmokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

23. Atskirojo skundo teiginius, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui ir jį pradėjo teikti tik nuo 2023 m. gruodžio mėn., mokėdamas ieškovei po 317 Eur/mėn., paneigia pačios ieškovės byloje pateikti duomenys. Ieškovės banko išrašas patvirtina apie atsakovo po 100 Eur/mėn. sumokėtus ieškovei nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. birželio 27 d. ir po 200 Eur/mėn. nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. Iš viso nurodytu laikotarpiu atsakovas sumokėjo 2 500 Eur ieškovei.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos kreipimąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomos mediacijos. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė nėra teisme pateikusi ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir dėl išlaikymo priteisimo.

25. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

27. Atskirąjį skundą atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.