Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-60-383/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-27
Bylos Nr.: 1A-60-383/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26292-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Advokatai: Rūta Mikšė

Kategorijos

1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-383/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26292-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2, (S) 2.4.6.5.1, 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Vilmai Marčiukaitytei, Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorėms Astai Chraminai, Jolantai Laurinavičiūtei,atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. V. (N.), jos gynėjai advokatei Rūtai Mikšei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. (N.) nuteista už tai, kad 2018 m. birželio 3 d. apie 20.19 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia įspyrė savo sugyventiniui J. R. į dešinę koją, tuo nukentėjusiajam J. R. padarydama kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai E. V. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo J. R., patvirtinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad E. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia įspyrė savo sugyventiniui J. R. į dešinę koją.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. V. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 5 d. apklaustas liudytoju J. R. nurodė, kad ji, laikydama viena ranka kūdikį, kita ranka ir kojomis pradėjo jį mušti ir pakeisdama rankas, t. y. vis perkeldama kūdikį ant kitos rankos, sudavė kumščiu apie 11 smūgių, kojomis įspyrė apie 10 kartų, iš kurių 3 kartus įspyrė į lytinius organus. Po apeliantė jam spyrė 6 kartus į vidinę dešinės kojos šlaunies dalį ir 1 kartą - į dešinės kojos šlaunies išorinę dalį (t. 1 b. l. 53-54). Nukentėjusysis nurodė, kad visus smūgius atliko avėdama lauko batus. 2019 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad ji įvykio dieną prieš nukentėjusįjį smurtavo viena ranka, nes kitoje laikė vaiką ir taikė jam į veidą, kaklą, krūtinę, galvą. Nuo smūgių nukentėjusysis nuėjo namo viduje link katilinės, tačiau ten jį su kūdikiu ant rankų apeliantė užspaudė ir pradėjo iš kojos spardyti į kojas. Teisiamojo posėdžio metu J. R. paaiškino, kad nežino, ar apeliantė taikė ir pataikė į lytinius organus, bet pagrinde taikė į dešinę koją ir sudavė apie 10 smūgių. Vėliau nukentėjusysis, atsakydamas į teismo klausimą, jau patikslino parodymus, nurodydamas, kad prie katilinės E. V. jį mušė kumščiais ir, kai sudavinėjo smūgius kumščiais, jam pataikė į viršutinę kūno dalį, po ko nukentėjusysis, vengdamas jos smūgių, gaudė šios rankas, jo ranka nuslydo ir jis apeliantei trenkė ranka per veidą. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo parodymai kur ir kaip jis buvo sužalotas spiriant jam į koją yra tarpusavyje prieštaraujantys ir nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu nurodytų smūgių į lytinius organus jis teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, o aplinkybes apie spyrį koja į jo dešinę koją aiškino prieštaringai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nenurodė, kad jam buvo smūgiuojama ranka į kaklą ir šias aplinkybes nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Iškart po konflikto 2018 m. birželio 4 d. apklaustas įtariamuoju dėl apeliantei suduoto smūgio į veido sritį ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis nurodė, kad 2018 m. birželio 3 d. įvykio metu ji jam kūno sužalojimų nepadarė, šis tik patyrė fizinį skausmą.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas, pripažindamas, kad apeliantė spyrė nukentėjusiajam į koją, jos veiksmus kildino iš nukentėjusiojo parodymų, laikydamas, jog jie yra nuoseklūs ir patikimi, tačiau kitoje nuosprendžio dalyje, teismas vadovaudamas tais pačiais nukentėjusiojo parodymais priėjo priešingos išvados, jog teismui kyla pagrįstų abejonių dėl smurtinių veiksmų panaudojimo pobūdžio ir kiekio. Teismo nuosprendis yra prieštaringas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika. Dar prieš konfliktą E. V. ir nukentėjusiojo santykiai buvo įtempti ir konfliktiniai, ką pripažino pats nukentėjusysis, liudytoja M. V. ir apeliantė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje spręsdamas analogiškas situacijas yra pasisakęs, kad tokioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013).

3.3. Apeliantės įsitikinimu, teismas nevertino ir byloje esančių įrodymų, jog iškart po baudžiamosios bylos jai iškėlimo, nukentėjusysis 2018 m. birželio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu jų bendrai statytą namą padovanojo savo sūnui, po ko pastarasis 2018 m. rugpjūčio 23 d. per antstolius jai įteikė reikalavimą nedelsiant išsikelti iš jam priklausančio namo. Nukentėjusiojo prašymo pagrindu 2018 m. liepos 9 d. buvo išdeklaruota iš (duomenys neskelbtini), nes jis melagingai nurodė, jog ji jau ne vieni metai ten negyvena, kas prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis patvirtino, jog iki šio įvyko jie gyveno kartu. Vėliau ieškiniu nukentėjusysis, veikdamas per savo valdomą juridinį asmenį, padavė apeliantę į teismą civiline tvarka dėl neva susidariusios skolos grąžinimo, kas patvirtina, jog nukentėjusysis nebuvo sužalotas nuosprendyje nurodytu laiku, o neteisingai ją apkaltino, siekdamas sau asmeninės naudos.

3.4. Skunde taip pat nurodo, kad pateiktas 2018 m. birželio 3 d. vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotas apeliantės ir nukentėjusiojo pokalbis po neva įvykusio smurto prieš nukentėjusįjį, paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog jį pradėjo mušti tik parėjusi su vaiku iš lauko ir avint batus, nes vaizdo įraše matyti, jog iškart po konflikto apeliantė vilki chalatu, yra basomis kojomis ir labai susijaudinusi. Be to, iškart po tariamo sumušimo nukentėjusysis yra net linksmas, nejaučiantis jokio fizinio skausmo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog iškart po konflikto apie patirtus sužalojimus nukentėjusysis nesakė nei liudytojai M. V., nei liudytojai V. A.. Liudytoja M. V. paaiškino, kad būdama namo antrame aukšte, savo kambaryje išgirdo apeliantės šauksmą „M., ateik, man trenkė“, lipdama laiptais į apačią pamatė, kaip nukentėjusysis nuo apeliantės atsitraukia, pradeda nervingai vaikščioti ir kalbėti apie susidorojimą su apeliante, nurodydamas, kad jai bus viskas, jei kreipsis į policiją. Po skambučio bendruoju pagalbos telefonu ir toliau ją gąsdino ir žemino. Kol laukė policijos pareigūnų, derėjosi, kad atsiimtų savo pareiškimą. Liudytoja taip pat nurodė, jog jokių sužalojimų ar smurto žymių ant nukentėjusiojo kūno nematė. Liudytoja V. A. nurodė, kad jai atvykus po konflikto į namus, matė nukentėjusįjį stovintį išdidžiai ir net su šypsena ir besikalbantį su policijos pareigūnais ne apie įvykį, o apie tai, kad apeliantė jį sužalojo. J. R. jai nesakė, kad jam skauda. Iš jo vaizdo liudytoja suprato, kad jam nieko neskauda, sužalojimų jokių ji nematė. Nukentėjusysis tik nurodė liudytojai, jog atsiims savo pareiškimą prieš apeliantę, jei ir ši atsiims. Byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat nenurodė, kad matė nukentėjusiojo sužalojimus ar jiems būtų nukentėjusysis skundęsis sužalojimais ar fizinius skausmu.

3.5. Apeliantė skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių duomenų apie E. V. fizinę būklę ir neatsižvelgė į tai, kad ji fiziškai nebuvo pajėgi suduoti nukentėjusiajam smūgį. Tai, jog įvykio dieną jos sveikata po gimdymo buvo labai bloga patvirtino ne tik liudytojos M. V. ir V. A., bet patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų R. B. ir J. K. parodymai. Nukentėjusiojo sužalojimai ar paraudonavusios nuo smūgių kūno vietos nebuvo pastebėtos ir patalpinant nukentėjusįjį į areštinę. Be to, nukentėjusysis areštinės pareigūnams nenurodė nieko apie sužalojimus ar skausmą, nors duodant parodymus teisme teigė, jog visą laiką po konflikto jautė fizinį skausmą.

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2018 m. birželio 5 d. nukentėjusysis J. R. 10.40 val. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, kur jį apžiūrėjusi specialistė Z. M. davė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatavo, jog apžiūrėjus J. R. yra nustatyta, kad jo dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje yra 4*2 cm dydžio melsvai žalsvos spalvos kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padaryta 2018 m. birželio 3 d. Vėliau specialistė nurodė, jog konstatuotas sužalojimas nebūdingas pačio susižalojimui ir padarytas 3-5 dienos iki apžiūros, tačiau patvirtina, kad galėjo būti padaryta nukentėjusiojo nurodytu laiku. Toks specialistės liudijimas visiškai paneigia išvadą, jog sužalojimas padarytas 2018 m. birželio 3 d., nes, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, tą dieną kraujosruvos pas jį dar nebuvo, dėl ko jos nematė ir pareigūnai apžiūros areštinėje metu. Kraujosruvos ant J. R. nebuvo ir birželio 4 d. J. R. apklausos įtariamuoju metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jei melsvai žalios spalvos kraujosruva atsiranda tik 3-5 dieną po sužalojimo, akivaizdu, jog 2018 m. birželio 5 d. apžiūros metu nustatytas sužalojimas negalėjo būti padarytas nukentėjusiajam jo nurodytu laiku ir aplinkybėmis, nes ši kraujosruva pas nukentėjusįjį jau buvo iki jų konflikto. Šią išvadą patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikiama teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismo ekspertas paneigė specialistės Z. M. išvadą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės E. V. ir jos gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. N. apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. V. apeliaciniu skundu, keliamas kaltės klausimas, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

9. Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas E. V. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamame nuosprendyje išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. V. tyčia spyrė nukentėjusiajam, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tokia išvada padaryta nepašalinus prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

11. Kolegija, iš naujo įvertinusi įrodymų visumą, atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad E. V. dėl kaltinimo, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad 2018 m. birželio 3 d. apie 20.19 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia įspyrė savo sugyventiniui J. R. į dešinę koją, tuo nukentėjusiajam J. R. padarydama kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą - išteisinama, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam šeimos nariui ar giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

13. Kaltinamoji E. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, kalta neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. birželio 3 d. ji jokio nusikaltimo neįvykdė, prieš J. R. nesmurtavo, fizinio skausmo jam nesukėlė, smurtauti ji nebūtų pajėgusi dėl savo sunkios fizinės būklės. J. R. nori su ja susidoroti, todėl apkaltino ją smurtu prieš jį. Jis žino jos padėtį, veiklos pobūdį, kad ji užsiima įvairia veikla, dirba su valstybiniais, socialiniais projektais, pati padeda emociškai sutrikusioms moterims, veda seminarus apie santykius šeimoje, jis žino, kad dėl teistumo jos veikla sustotų. Iš pradžių su J. santykiai buvo normalūs, tačiau vėliau kildavo visokie šeimyniniais pasiaiškinimai, ginčai. J. nuolat būdavo užsiėmęs savo versle, o jai trūko jo dėmesio. Taip kartu praleido apie 12 metų. Paskutinius metus ji jautė didelį emocinį išsekimą, J. ją terorizuodavo, kad be jo ji neturės net ko valgyti, reikalaudavo būti nuolankiai. Ilgą laiką ji kentėjo psichinį smurtą. 2018 m. balandžio 26 d. gimė jų bendras vaikas – sūnus G. Dar prieš gimdymą ji jautėsi silpna, išsekusi. Po gimdymo jos sveikata dar labiau suprastėjo. Gimdymas buvo sunkus, jai diagnozavo antro laipsnio plyšimą, dvi savaites nuolat užkildavo temperatūra, susirgo mastitu. Tuo metu dar mokėsi universitetuose, reikėjo laikyti egzaminus, mokėsi naktimis. J. R. jai nepadėdavo nei vaiko prižiūrėti, nei kitus buities darbus atlikti. Šiuo laikotarpiu buvo itin nuvargusi nuo fizinio skausmo, nes labai skaudėjo krūtis, o nuo išsekimo vos pavaikščiodavo. 2018 m. birželio 2 d. ryte, jai buvo vienas iš egzaminų laikymų. Tą dieną jai buvo du egzaminai, vienas ryte, o kitas vakare. Egzaminą laikė nuotoliniu būdu. Po rytinio egzamino, kadangi jam ruošėsi papildomai naktį, žinodama apie vakare laukiantį egzaminą ir būdama labai pavargusi, išlaikiusi egzaminą, norėjo nusnūsti, todėl paprašė, kad dukra M. nuneštų kūdikį tėvui. Bemiegodama išgirdo kūdikio klyksmą, iš pradžių net nesuprato, kas čia atsitiko, šoko jo ieškoti, nusiropštė iki vonios, tada priėjo prie balkono ir iš antrojo namo aukšto vežimėlyje pamatė verkiantį sūnų. Nuo verksmo jis buvo net pamėlynavęs. Paties J. R. namuose nebuvo ir tą dieną J. R. grįžtančio į namus nesulaukė. 2018 m. birželio 3 d., ryte, maždaug apie 08.00 val., išgirdo, kad J. R. yra namuose. Išgirdusi, kad J. yra namuose, pasiėmė kūdikį ant rankų ir leidosi žemyn į pirmą namo aukštą ir J. R., kuris buvo pirmame namo aukšte, paklausė: „gal bent per tėvo dieną pabus namuose su kūdikiu“. Tada J. R. kuo skubiau išbėgo iš namų ir išvažiavo, kad tik jam nereiktų vaiko prižiūrėti. Į namus jis grįžo kaip visada, apie 19.30 - 20.00 val. Kai J. grįžo į namus, ji kelis kartus paklausė J., kodėl paliko sūnų vieną, kodėl bent per tėvo dieną jis nepabūna su vaiku ir neleidžia jai pailsėti. Tačiau vietoj atsakymo ji gavo smūgį į kairįjį skuostą. Tuo metu ji laikė jų sūnų ant rankų, taip jau buvo pralaikiusi kelias valandas, nes sūnui skaudėjo pilvelį. Po smūgio ji nedvejodama surinko 112 ir išsikvietė pagalbą. J. to nesitikėjo, net išpūtė akis, galvojo, kad ji neskambins ir niekur nesikreips, tačiau fizinio smurto ji neketino toleruoti. Kai paskambino pagalbos telefonu, J. R. jai pasakė, kad dabar dėl šito skambučio jis jai padarys taip, kad neturės su G. ką ėsti, kad sužlugdys jos karjerą, išmes ją iš namų, atims vaiką. Taip pasakęs, jis pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir paskambino pagalbos telefonu. Girdėjo kaip jis pasakojo, kad ji jį sumušė. Ji suprato, kad yra bejėgė, todėl pradėjo pati jį filmuoti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, ji viską jiems papasakojo, sakė, kad yra kameros, kad galima jas peržiūrėti, bet policijos pareigūnų jos nedomino, jie patikėjo J. pasakymu, kad kameros tuo metu buvo išjungtos ir nieko neįrašinėjo. Vėliau ji sužinojo, kad J. sūnus tvarkė įrašus, juos trynė. Pareigūnai tiek ją, tiek J. R. išvežė į policijos komisariatą. Kadangi ji tuo metu maitino, negalėjo palikti sūnaus, todėl reikėjo sesers pagalbos. Ji paskambino sesei, viską papasakojo, paprašė atvažiuoti. Po 10-15 min. ji atvažiavo, padėjo sūnų aprengti, bandė išsiaiškinti situaciją, prašė J. taip nesielgti, tačiau jis vis kartojo, kad jei ji atsiims pareiškimą, tada ir jis atsiims. Pats J. R. jos prašė atsiimti pareiškimą, vėliau siūlė susitaikyti ir tyrimą nutraukti, tačiau tokiu atveju reikia prisipažinti padarius nusikaltimą. Ji jokio nusikaltimo nepadarė, todėl nesutiko susitaikyti. Policijos komisariate jai iš karto pasiūlė vykti pas specialistus dėl sužalojimo, ji tą ir padarė. J. R. vienai parai sulaikė. Kaip ant jo kojos atsirado mėlynė, ji nežino, jis sportininkas, tai gal sporto salėje susižalojo, ar kitu būdu. Tą vakarą jokių sužalojimų pas jį nesimatė, buvo su šortais, todėl būtų pasimatę. Be to, ji buvo basa ir nusilpusi, todėl spirti, kad liktų mėlynės, net nebūtų pajėgusi. Šiuo metu jie kartu nebegyvena, po įvykio J. R. namą padovanojo vyresniajam sūnui ir jai buvo liepta išsikelti.

14. Nukentėjusysis J. R. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, jog jis nuo 2015 metu gyveno kartu su E. V. ir jos dukra. 2018 m. balandžio 26 d. gimė jų bendras vaikas G.. Gyvenant kartu su E. V. pasitaikydavo tarpusavio konfliktų, konfliktai kildavo dėl įvairių buitinių priežasčių, kadangi E. V. yra konfliktiška asmenybė, greitai įsiplieskia ir nevaldo savo emocijų. Ji visada rasdavo prie ko prisikabinti, nuolat keldavo namuose įtampą. Jis stengdavosi jai įtikti, išleido ją į (duomenys neskelbtini) pusei metų, mokėjo jos išlaidas, (duomenys neskelbtini) ji prabuvo 5 mėnesius, vėliau jis sužinojo, kad ji laukiasi. Gimus vaikui, jis viską sūnui supirko, neskaičiavo pinigų. E. nurodymu, pirko brangiausius ir geriausius daiktus, visi norai būdavo išpildyti. Vaiko drabužius net vakarais rankomis skalbdavo su ekologiškais skalbikliais ir juos lygindavo. Jis yra verslininkas, keturių kompanijų vadovas, jo laikas suplanuotas, vyksta į susitikimus ir panašiai, todėl nuolat namuose negali būti, o E. jam priekaištaudavo, kad mažai dėmesio skiria. 2018 m. birželio 3 d. ryte, 9.00 val. jis turėjo vykti sportuoti į (duomenys neskelbtini) esantį sporto klubą „I.“. Besiruošiant išvykti iš namų, atsikėlė ir su kūdikiu į pirmąjį namo aukštą nusileido E.. Ji paklausė: „kur tu bėgi?“. Pasakęs, kad kūdikį pasaugos M., išėjo iš namų, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo sportuoti. Sportavo maždaug iki 13.30 val. Po sporto, jei gerai prisimena, nuvyko pas mamą. Po to grįžo į namus. Kai grįžo į namus ir įėjo į namus, netrukus iš lauko į namų vidų įėjo ir E. V.. Tuo metu ji įstūmė vėžimėlį į namus, pasiėmė ant rankų kūdikį ir priėjusi prie jo pasakė: „aš tau išdraskysiu akis, kad tu gyvenime nieko nematytum“. Ji šiuos žodžius pasakė šaukdama, pakeltu balso tonu. Tada jis E. paprašė, kad ji nurimtų. Po šių žodžių E. jam sušaukė, kad jai neaiškintų ir laikydama viena ranka kūdikį kita ranka bei kojomis tyčia pradėjo jį mušti. E. jį mušė pakeisdama rankas, t. y. vis perkeldama vaiką ant kitos rankos. E. jam sudavė rankomis apie vienuolika smūgių, pataikė penkis kartus į galvą, apie tris kartus į rankas ir tris kartus į krūtinę. Dėl visų šių suduotų smūgių pajautė fizinį skausmą. Visus smūgius E. sudavė kumščiu. Nuo šių smūgių vis bandė atsitraukti, eidamas nuo jos atbulomis, dengdamasis rankomis. Jokių smūgių E. jis nesudavė. Eidamas atbulomis iš virtuvės išėjo į koridorių, E. atėjo jam iš paskos į koridorių. Koridoriuje, jam atsistojus į kampą, E. laikydama kūdikį abejomis rankomis, priėjo prie jo ir pradėjo jį spardyti. Kiek matė, ji įspyrė vien tik dešine koja. Tuo metu E. buvo su lauko bateliais. Įspyrė apie dešimt kartų. Tris kartus įspyrė į lytinius organus, pajuto skausmą, prašė E. liautis. E. nesiliovė ir toliau jam spyrė į koją, pataikė į vidinę kojos pusę, ten atsirado kraujosruva, buvo gal dešimt spyrių. Dėl visų spyrių taip pat pajautė fizinį skausmą. Po šių spyrių E. vėl kūdikį pasiėmė viena ranka ir užsimojo kita ranka jam suduoti, buvo sugniaužusi kumštį. Tada, gindamasis, kad E. jam nesuduotų, viena ranka griebė E. iškeltą ranką, tačiau, jo ranka praslydo ir tada jis netyčia kliudė savo ranka E veidą. Kiek prisimena, E. veidą kliudė delnu. Po šio kliudymo E. jam pasakė pakeltu balso tonu: „tu man trenkei“ ir apsisukusi nuėjo pasiimti telefoną ir paskambino pagalbos telefonu. Tada ir jis paskambino policijai dėl smurto. Juos abu išsivežė į policijos komisariatą, jį uždarė į areštinę, ten jo niekas neapžiūrėjo, tik davė pasirašyti žurnale ir protokole, o ką ten užpildė jis neįskaitė. Mėlynę kojoje jis pats tik grįžęs iš areštinės pastebėjo ir nuėjo pas ekspertę. Kas liečia jų namų vaizdo kameras, iš tikrųjų jos yra įrengtos, tačiau tą dieną jo nebuvo įjungtos ir nieko nefilmavo.

15. Liudytoja V. A. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji yra E. V. sesuo. 2018 m. birželio 3 d., tikslaus laiko neprisimena, jai į mobilųjį telefoną paskambino sesuo, ji verkė ir sakė, kad J. jai trenkė per veidą, prašė kuo skubiau atvažiuoti, nes yra iškviesta policija ir reikia prižiūrėti sūnų G. Ilgai netrukus ji atvažiavo į sesės namus. Tuo metu jau buvo atvykę du policijos pareigūnai. Įėjusi į namų vidų, ji pamatė verkiančią sesę, jos žandas buvo raudonas, patinęs. Ji kartojo, kad J. jai trenkė, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. J. elgėsi ramiai, stovėjo net su šypsena, niekuo nesiskundė, kiek pamena, nesakė, kad E. prieš jį smurtavo, bet iš kalbos suprato, kad ir jis skambino policijai. Ji kalbėjo su abejais, prašė atsiimti pareiškimus, J. sakė, kad jis atsiims, jeigu E. atsiims pareiškimą, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad pareiškimų atsiimti nebegalima ir abiem reikia vykti į policijos komisariatą. Tada ji padėjo suruošti vaiką, o E. nuėjo apsirengti, nes tuo metu buvo su chalatu ir basa. Kai visi susiruošė, E. su J. įsėdo į tarnybinį automobilį, o ji su vaiku važiavo iš paskos. E. tuo metu maitino, todėl negalėjo vaiko palikti. Prie policijos komisariato ji su vėžimėliu laukė sesers. Kai ją paleido, atėjusi sesuo skundėsi galvos skausmu, todėl jos nuvyko į klinikas. Ji žino, kad J. kaltina E. smurtu, kad ji jam daug kartų spyrė, tačiau ji nesupranta, kaip tai galėjo atsitikti, nes E. po gimdymo buvo labai silpna, išsekusi, dvi savaites karščiavo, gimdymo metu ji patyrė plyšimus, todėl sunkiai vaikščiojo, paskui susirgo mastitu, ji nuolat prašydavo pagalbos prižiūrint naujagimį.

16. Liudytojas R. P. apklaustas pirmosios instancijos teisme palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2018 m. birželio 3 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu T. V.. Tą dieną dirbo nuo 10.00 val. iki 22.00 val. Apie 20.20 val. iš (duomenys neskelbtini) VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras trenkė pranešėjai į veidą. Gavę šį pranešimą nedelsdami nuvyko į įvykio vietą. Netrukus buvo gautas dar vienas pranešimas, policijos pagalbą tuo pačiu adresu jau kvietė vyras. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko E. V. su kūdikiu ant rankų ir J. R.. E. V. atrodė sutrikusi, vizualiai ant jos kūno jokių sužalojimų nematė. Neprisimena, ar ji pokalbio metu verkė. E. V. jiems paaiškino, kad konflikto metu jos sugyventinis J. R. jai sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį skruostą. Kaip ji teigė, konfliktas įvyko, nes J. R. neskiria dėmesio jų kūdikiui. J. R. teigė, kad jis prieš E. V. nesmurtavo, teigė, kad jis tik gynėsi nuo savo sugyventinės, kuri jam bandė suduoti smūgius rankomis ir spyrė kojomis į dešinę blauzdą, todėl jis, vengdamas sugyventinės smūgių, jos rankas sugaudavo. Ant J. R. kūno jokių sužalojimų nesimatė. Jis elgėsi adekvačiai. Jų akivaizdoje J. R. nešlubavo. Akivaizdžiai matomi sužalojimai yra pažymimi tarnybiniame pranešime, jeigu jie nepažymėti, tai vadinasi jie jų nematė. Kadangi abu minėti asmenys teigė vienas kito atžvilgiu patyrę fizinį smurtą, juos abu sulaikė ir pristatė į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinę. Areštinėje sveikatos sutrikdymu niekas nesiskundė, medikų pagalbos neprašė. Kiek pamena, kūdikį sutiko prižiūrėti teta. Kad J. R. reikalautų E. V. atsiimti pareiškimą, šio fakto negirdėjo. Įvykio vietoje jokių smurto požymių, kraujo nemetė. Įvykio vietoje buvo filmuojama tarnybiniu telefonu, tačiau įrašas dėl techniniu kliūčių neišsisaugojo. Kiek pamena, tai E. V. sakė, kad vyras yra įrengęs kameras namo viduje ir, jos nuomone, turi būti įrašas, tačiau J. R. teigia, kad įrašas nebuvo daromas, kad įrengtos kameros nebuvo įjungtos.

17. Liudytoja J. K. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji yra E. V. draugė. Jos artimai bendrauja, ji taip pat turi vaikų, todėl kalbasi apie vaikus, šeimą. E. V. yra nelinkusi skųstis, tačiau paskutiniu metu, ji labai liūdna, nusiminusi, blogai jaučiasi. Jos abi bendravo dar iki gimdymo ir po gimdymo. Ji žino, jog E. sveikata po gimdymo buvo labai prasta, ji susirgo mastitu, kilo aukšta temperatūra, jai labai skaudėjo, todėl ji važiuodavo padėti prižiūrėti vaiką, atvažiuodavo ir masažistė. Kiek pamena buvo gegužės mėnuo, ji atvažiuodavo, padarydavo valgyti, E. vos pavaikščiodavo, buvo labai silpna, nuolat gulėdavo lovoje, buvo ir emociškai sutrikusi. E. sakydavo, kad niekas ja nesirūpina, nepadeda vaiko prižiūrėti. Įvykio dieną, iš ryto, ji taip pat buvo atvykusi pas E., matė, kad vis dar jai sunku vaikščioti, sunku iš lovos atsikelti, ramstėsi į sienas, kad į tualetą nueiti, pati valgyti negalėjo pasigaminti, todėl ji išvirė sriubos ir apie 14 val. išvažiavo. Apie smurtą sužinojo kiek vėliau, jau prasidėjus teismui.

18. Liudytojas T. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2018 m. birželio 3 d. nuo 10.00 val. iki 22.00 val. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu R. P.. Tą dieną dirbo radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini). Apie 20.20 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu neblaivus vyras smurtauja prieš pranešėją, t. y. kad jis jai trenkė į veidą. Pagal šį pranešimą nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko E. V. ir J. R.. Pamena, kad moteris ant rankų laikė kūdikį. Ji jiems paaiškino, kad konflikto metu jos sugyventinis J. R. prieš ją smurtavo, t. y. sudavė vieną kartą jai kumščiu į dešinį skruostą. Pokalbio metu E. V. verkė, buvo sutrikusi. Moteris sakė, kad konfliktas įvyko, nes J. R. neskiria dėmesio jų kūdikiui. J. R. aplinkybes pasakojo priešingai, jis teigė, kad tai E. V. prieš jį smurtavo, jam įspirdama nenustatytą skaičių spyrių į dešinę blauzdą ir bandydama suduoti smūgius rankomis, o jis tik nuo jos gynėsi ir jos rankas nustumdavo. Nei ant E. V., nei ant J. R. kūno jokių sužalojimų nesimatė, priešingu atveju, sužalojimai būtų pažymėti tarnybiniame pranešime. J. R. skausmu nesuskundė, nešlubavo. Nei vienas medicinos pagalbos kviesti neprašė, ar sužalojimų buvo po drabužiais, jis nežino, J. R. po drabužiais apžiūrėti neprašė. Kadangi abu minėti asmenys teigė vienas kito atžvilgiu patyrę fizinį smurtą, abu sulaikė ir pristatė į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinę.

19. Liudytoja M. V. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji yra E. V. dukra, ji kartu su mama ir J. R. gyveno viename name. Įvykio dieną ji buvo namuose, antrame aukšte, girdėjo, kad mama su J. barasi dėl sūnaus priežiūros, mama sakė, kad J. neatsakingai pasielgė palikdamas vieną sūnų vežimėlyje. Į konfliktą ji nesikišo tol, kol neišgirdo mamą šaukiant „M., ateik, man trenkė“. Tada ji išėjo iš savo kambario, priėjo prie laiptų turėklų, matė, kad J. atsitraukia tolyn nuo mamos ir nervingai vaikšto pirmyn ir atgal. Mama sakė, kad daugiau nebetylės, skambins policijai. Ji girdėjo, kaip mama skambina policijai, tada J. vis kartojo mamai, kad su ja susidoros, dabar jai bus viskas, vyko grasinimai ir žeminimas. Nulipusi žemyn, ji matė paraudusį mamos veidą. Ji nufotografavo mamos veidą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, įėjo į vidų, klausė, kas čia atsitiko, mama papasakojo, kad jai trenkė, tada J. pasakė, kad ir jis rašys pareiškimą, kad ir jam mama trenkė. Ji parodė policijos pareigūnams nuotrauką, dar pasakė, kad yra kameros, jos buvo įjungtos, nes degė raudona švieselė. Tačiau J. policijos pareigūnams sakė, kad jos neveikia, o policijos pareigūnai taip ir nepatikrino. Po kurio laiko, policijos pareigūnai pasakė, kad jiems abiem reikės važiuoti į policijos komisariatą, todėl reikėjo, kad kas nors pasirūpintų naujagimiu. Tada ji arba mama paskambino tetai, netrukus ji atvyko, padėjo aprengti G. ir su savo mašina išvažiavo paskui mamą. Mama tuo metu maitino, todėl negalėjo palikti G. vieno. Pamena, kad mamos sveikata dar prieš gimdymą buvo bloga, jai buvo silpna, ji buvo išsekusi. Po gimdymo jos sveikata dar labiau suprastėjo, reikėjo lašalines statyti, jai svaigo galva, pykino, skaudėjo širdį, kartą buvo nualpusi vonioje. Mama su G. dažniausiai gulėdavo lovoje, sunkiai vaikščiojo. J. R. jai nepadėdavo. Teta atvažiuodavo valgyti padaryti ar padėti pasirūpinti G. Santykiai tarp J. R. ir mamos jau kuris laikas buvo prasti, jie dažnai konfliktuodavo, paskui vėl susitaikydavo, J. mažai dėmesio skirdavo, grįždavo namo ir užsidarydavo savo kambaryje pirmame aukšte. Įvykio dieną konfliktas kilo dėl to, kad J. R. vieną G. paliko. Tą dieną, iš pradžių brolį ji prižiūrėjo, jį užmigdė vežimėlyje ir išvažiavo į darbą. Tuo metu J. buvo namuose, džiaustė skalbinius, ji pasakė jam, kad išvažiuoja ir kad palieka G. vežimėlyje, tačiau kaip vėliau suprato, J. išvažiavo, net mamai nieko nepasakęs ir palikęs G. vieną. Kai J. grįžo namo, mama jam ir papriekaištavo. Pamena, kad mama tuo metu vilkėjo tik chalatą ir buvo basa, o J. buvo su šortais ir maikute. Jokių sužalojimų ant jo kūno nematė.

20. Liudytojas A. T. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinėje. Iš į areštinę uždaromo asmens apžiūros protokolo matyti, kad jis 2018 m. birželio 4 d. 00.47 val. atliko J. R. apžiūrą. Kiek pamena, asmuo skausmu nesuskundė, jokių sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo. Kaip ir kiekvieną kartą, asmenys prieš apžiūrint juos, yra išrengiami iki glaudžių ir visi sužalojimai, sumušimai ar mėlynės yra nurodomi žmogaus kūno makete. Be to, jei matomi rimti sužalojimai ar asmuo skundžiasi skausmu, jis siunčiamas pas medikus ir tik su medikų atsakymu, gali būti uždaromas į areštinę. Apžiūrėtas asmuo pasirašo ne tik protokole, bet ir apžiūros žurnale, kur yra pažymimi asmens nusiskundimai. Nepamena atvejo, kad asmuo būtų prašęs akinių prieš pasirašant protokole. Asmuo gali ir nepasirašyti, tada jis pasirašo, kad asmuo atsisakė pasirašyti. Akinių prieš uždarant į areštinę, jie iš asmens nepaima.

21. Liudytoja R. B. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji dirba akušere – ginekologe (duomenys neskelbtini) gimdymo namuose. Ji prižiūrėjo E. V. nėštumą, priėmė gimdymą. Pamena, kad nėštumo metu E. V. buvo diagnozuota mažakraujystė. Pats gimdymas ypatingų patologijų neturėjo, tik gimdymo metu plyšo tarpvietė, plyšimas vertintinas 2 laipsnio, t. y. vidutinio sunkumo. Praėjus porai savaičių po gimdymo, E. buvo atvykusi apžiūrai, ji buvo labai silpna, gležna, sunkiai vaikščiojo, atrodė nuvargusi, skundėsi skausmu pilvo apačioje, sakė, kad po gimdymo karščiavo. Apžiūrint didesnių patologijų nebuvo nustatyta, tik gimda nebuvo pilnai susitraukusi, po masažo ištekėjo kraujas, galimai dėl to ir karščiavo. Jai sunku suvokti, kad esant tokiai fizinei būklei, žmogus galėtų spardytis.

22. Specialistė Z. M. apklausiama pirmosios instancijos teisme palaikė savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir paaiškino, jog J. R. apžiūrėjo du kartus. Pirmą kartą pats asmuo kreipėsi, vėliau buvo gauta užduotis atlikti tyrimą, todėl ji yra pateikusi dvi specialisto išvadas, jas palaiko. Į apžiūrą atvykęs asmuo paaiškino aplinkybes, sakė, kad sugyventinė jam sudavė, jį spardė, smaugė. Ji asmenį apžiūrėjo, matėsi sumušimas, t. y. poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, vidinėje pusėje. Sužalojimų ar sumušimų asmens lytiniuose organuose ar kitose kūno vietose nebuvo, galėjo jų ir neatsirasti, viskas priklauso nuo panaudotos jėgos. Minėta kraujosruva šlaunyje galėjo atsirasti spiriant koja, trenkiant kumščiu ar kitu kietu buku daiktu. Toks sumušimas galėjo atsirasti ir spiriant koja be apavo, priklauso nuo jėgos. Poodinė kraujosruva nebūdinga griuvimui, tyčiniam savęs žalojimuisi, kadangi ji buvo vidinėje šlaunies dalyje. Pats asmuo taip negalėtų susižaloti, nebent jo psichika sutrikusi. Apžiūros metu skausmu J. R. nesiskundė. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas birželio 3 d., nes mėlynė buvo melsvai žalsvos spalvos.

23. Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuota, kad 2018 m. birželio 3 d. 20.16 val. E. V. prašo iškviesti policiją į namus, nes vyras ką tik trenkė jai per veidą, laikant mėnesio laiko kūdikį (t. 1 b. l. 22-23, 25). Kitame Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuota, kad 2018 m. birželio 3 d. 20.34 val. J. R. prašo iškviesti policiją į namus, kadangi prieš jį smurtauja moteris, t. y. spardė, iš rankų daužė, iš kojų, grasino iškabinti akis (t. 1 b. l. 28, 29-31).

24. 2018 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota. Pridėta fotolentelė (t. 1 b. l. 36-39, 40-43).

25. 2018 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d. 20 val. vyriausiasis patrulis R. P., patruliuodamas kartu su T. V. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK OVS budėjo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras trenkė pranešėjai į veidą, pas pranešėją yra kūdikis 1 mėn. Papildomai tuo pačiu adresu buvo pranešta, kad pranešėjo sugyventinė ką tik spardė, mušė rankomis. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. R., kuris paaiškino, kad tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu buvo naudojama fizinė jėga. Konfliktas įvyko dėl jų bendro vaiko priežiūros. Konflikto metu E. V. kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių į jo dešinės kojos blauzdą, rankomis bandė trenkti į veido sritį, todėl jis vengdamas smūgių, rankas sugaudavo. Daugiau jokios jėgos nenaudojo ir netrenkė E. V.. Smurtą galintys rodytis požymiai ant J. R. kūno neužfiksuoti (t. 1 b. l. 45-48).

26. 2018 m. rugpjūčio 2 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti objektai: E. V. savanoriškai pateikti vaizdo įrašai – (duomenys neskelbtini) bei nuotraukos – (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad filmuoja E. V.. Filmuojamas namo kiemas, aptvertas tvora, bei išvažiuojantis atbuline eiga pilkos spalvos automobilis, vaizdo įraše girdimas E. V. balsas: „prašiau prižiūrėti vaiką, žmogus išbėgo pro duris, netgi basas ir toliau važiuoja greitai iš namų ir taip kiekvieną kartą, kai tiktai esu pavargusi ir prašau prižiūrėti vaiką. Tai žmogus nespėja net vartų atsidaryti ir greitai skuba. Taip yra pasidaręs telefono skambučius, jei skambinu visada rodo užimtas, kad tik neprisiskambinčiau, atlikti yra nustatymai. Tai jau...kiek mes turim...mėnesį viršaus laiko, kai žmogus tiesiog nežiūri savo sūnaus, taip G.? Mes vėl liekame vieni. Štai taip. Tėvo diena. Tėvelis skrieja lauk“. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad filmuoja E. V.. Filmuojamas J. R., kuris apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos šortais. Tarp jų vyksta žodinis konfliktas, abu yra gyvenamajame name. Vaizdo įrašo pradžioje, E. V. ir J. R. yra virtuvėje, J. R. žengdamas žingsnį link E. V. jai sako: „kiek kartų buvo?“ E. V. jam atsako: „aš su vaiku ant rankų tave spardžiau?“. J. R. sako: „kiek smūgių buvo? Taip, spardei, spardei ir ne tik spardei, bet ir iš rankos ir iš kojos davei, melage tu.“ E. V.: „už ką? už ką aš tave spardžiau?“. J. R.: „va, prisipažįsti, kad spardei“. Toliau E. V., filmuodama kūdikį, kurį laiko ant rankų, paklausia: „atseit aš tave spardžiau su vaiku ant rankų, kuris yra pas mane?“. J. R. dar kartą pasako, kad jį spardė ir, kad parodys mėlynes. Tada E. V. paprašo parodyti mėlynes ir pasako: „tu ką tik man trenkei su vaiku ant rankų į burną. J. R. pasako, kad ji meluoja, prašo parodyti, kur jai trenkė ir nueina į koridorių. E. V. toliau filmuodama nueina paskui jį. Eidamas J. R. sako: „tu klaidingus parodymus duodi, tai yra baudžiamoji atsakomybė“. E. V. jam atsako: „tu grasini man, tu nori su advokatu viską sutvarkyt, aš dabar viską fiksuoju. Toliau matyti, kad E. V. vaikšto po namus, kamera nukreipiama į grindis, matosi E. V. kojos, ji basa. E. V. susigraudina ir priekaištauja J. R., kad jis neprižiūri sūnaus, jos nepalaiko veikloje, teigia, kad ji gyvena pastoviuose grasinimuose, pastoviam emociniam smurte. Toliau J. R. teigia, kad viskas nufilmuota, pasako: „va ten, tai nufilmavo kaip mane spardei“. E. V. atsako: „J., tu ką tik įrodei, kad kamera, kur tu visus šiuos metu sakei, kad ji neveikianti, tai įrodei dar vieną melagingą įrodymą. Toliau žodinis konfliktas tęsiasi dėl namo priklausomybės, buities (t. 1 b. l. 186-188). Nuotraukoje (duomenys neskelbtini) užfiksuotas pradarytas alaus butelis, nuotraukose (duomenys neskelbtini), užfiksuotos kopėčios prie lango, nuotraukose (duomenys neskelbtini) šaldytuve esatys daiktai. Nuotraukoje (duomenys neskelbtini) užfiksuota ant stalo padėta atidaryta nealkoholinio alus skardinė (t. 1 b. l. 189-192).

27. 2018 m. birželio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės Z. M. išvadoje nurodyta, kad J. R. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 3 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 90-91). 2018 m. birželio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės Z. M. išvadoje nurodyta, kad J. R. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 3 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi (t. 1 b. l. 97).

28. 2018 m. rugpjūčio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo patikrinti nukentėjusiojo J. R. parodymai. Nukentėjusysis, duodamas parodymus, nurodė vietą, o būtent - virtuvės zoną, kurioje jis stovėjo, kai E. V. priėjusi prie jo ir laikydama vienoje rankoje kūdikį, jam sudavė 5 kartus kumščiu į galvą ir 3 kumščius į rankas, 3 kumščius į krūtinę. Toliau J. R. parodo, kur atsitraukė nuo E. V. ir vietą, t. y. koridorių, kur vėliau priėjusi E. V., abejomis rankomis laikydama kūdikį įspyrė jam į lytinius organus. Pridėta fotolentelė (t. 1 b. l. 63-67, 68-78).

29. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pateiktoje asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros, apskaitos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad J. R. buvo apžiūrėtas 2018 m. birželio 4 d. 8.35 val. Grafoje „Nusiskundimai, apžiūros rezultatai“ nurodyta: skrandžio opa, išvarža stubure, kitais susirgimais nesiskundžia. Teigia, kad narkotikų nevartoja. Sumušimų nėra. Jaučiasi gerai. Taip pat pateiktoje į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolo kopijoje ties grafa „Dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi“ yra J. R. parašas. Taip pat yra parašas ties žodžiais: „Protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai.“ Sužalojimai ant žmogaus kūno maketo neužfiksuoti (t. 2 b. l. 127-130).

30. Iš akių klinikos ,,L.“ patektos informacijos matyti, kad J. R. reikalinga akių korekcija akiniais arba operacinis gydymas – multifokaliniais lęšiais (t. 3 b. l. 3). Iš pateiktų kvitų matyti, kad tikro maisto parduotuvėje L. buvo perkami produktai vaikui: tyrelės, košės, arbatos, kiti maisto produktai, krapštukai, higieniniai paketai, drėgnos servetėlės, taip pat pirkti daiktai UAB „K.“ ir UAB „T. G.“, H&M H. priklausančiose parduotuvėse, pirkti vaikiški drabužiai, batai, čiulptukai, šildytuvas, kiti daiktai (t. 3 b. l. 4-10). Iš pateiktų sąskaitų – faktūrų, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų matyti, kad buvo pirktas vaikiškas medžiaginis baseinas, automobilio kėdutė, mašinėlė vaikams, tolesnio maitinimo ožkos pieno mišiniai, apsaugos durims ir rozetėms, stalčiams, lovytė, gimnastikos kamuolys, vaikštynė, naudojamasi fotografo paslaugomis G. fotosesijai (t. 3 b. l. 13-16, 29-45). Iš pateiktų J. R. banko sąskaitos išrašų matyti, kad J. R. atsiskaitė vaistinėse, parduotuvėse „R.“, „Š.“, mokėjo A. B. – K. už E. V., už skolas, už E. V. ir G. gydymą, pervesdavo pinigų sumas E. V. už paskolą, už vežimėlį, už gydytojus ir vaistus, G. išlaikymui ir jo poreikiams, pragyvenimui, atlikti kiti pervedimai (t. 3 b. l. 17-28, 46-54).

31. E. V. pateiktame išraše iš medicininių dokumentų po gimdymo nurodyta, kad E. V. po gimdymo buvo atliktas plyšimų susiuvimas (t. 3 b. l. 55). Iš E. V. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas E. V. veidas – kairėje veido (žando) pusėje vizualiai matosi paraudimas (t. 3 b. l. 56).

Žemesnės instancijos teismas

32. Iš 2018 m. spalio 18 d. ieškinio ir 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo patektas civilinis ieškinys atsakovei E. V. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kuris teismo nutartimi išspręstas patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus (t. 3 b. l. 98, 111-113).

33. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu M. D. R. kreipėsi su reikalavimu E. V. ir M. V. išsikelti iš jam priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. l. 99). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, kad E. V. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenys panaikinti nuo 2018 m. liepos 9 d., gavus patalpų savininko UAB „E. E.“, atstovaujamo direktoriaus J. R., 2018 m. liepos 2 d. prašymą (t. 3 b. l. 100).

34. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. birželio 3 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus vyras trenkė pranešėjai į veidą. Pas pranešėją yra 1 mėnesio kūdikis. Papildomai tuo pačiu metu pranešta, kad pranešėjo sugyventinė ką tik spardė ir mušė rankomis. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė E. V.. E. V. įvykio vietoje paaiškino, jog žodinio konflikto metu jai dešinės rankos kumščio vidine puse, J. R. trenkė į dešinį skruostą. Konfliktas įvyko, nes E. V. teigimu, J. R. nesirūpina jų bendru vaiku. J. R. paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl jų bendro vaiko priežiūros, konflikto metu E. V. kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių, J. R. į dešinės kojos blauzdą, rankomis bandė trenkti į veidą, todėl jis vengdamas smūgių, rankas sugaudavo, daugiau fizinės jėgos nenaudojo ir E. V. netrenkė. Vizualiai matomų sužalojimų ant E. V. kūno nefiksuota (ikiteisminio tyrimo b. l. 17-20). 2018 m. birželio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d. 22.58 val. buvo priimtas E. V. pareiškimas apie tai, kad 2018 m. birželio 3 d. apie 20.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugyventinis J. R. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Ištino kairys žandas. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (ikiteisminio tyrimo b. l. 11-13, 14). 2018 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad E. V. konstatuotas kario skruosto minkštųjų audinių sumušimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, greičiausiai smūgiuojant ranka ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Toks sužalojimas nebūdingas griuvimui (ikiteisminio tyrimo b. l. 52). 2018 m. birželio 4 d. pranešimu apie įtarimą J. R. pranešta, kad jis įtariamas tuo, kad 2018 m. birželio 3 d. apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. V., t. y. tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį E. V. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (ikiteisminio tyrimo b. l. 80). 2018 m. spalio 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro M. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu nutrauktas, nustačius, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. R. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (ikiteisminio tyrimo b. l. 176-178).

35. Kartu su E. V. apeliaciniu skundu buvo pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto P. P. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodyta, kad 2018 m. birželio 5 d. 10.40 val. J. R. konstatuotas sužalojimas – melsvai žalsvos spalvos poodinė kraujosruva, atsiradusi šlaunies vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kurios dydis apžiūros metu buvo 4x2 cm, galimai buvo padaryta iki 2018 m. birželio 3 d. apie 20.19 val., nes kraujosruva melsvai žalsva, kas būdinga, jog sužalojimas padarytas 3-4 paras iki apžiūros. J. R. konstatuotas sužalojimas galėjo atsirasti ne tik nuo spyrio koja, o nuo bet kokio poveikio kietu buku daiktu, kaip ir minėta kojos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą (pvz., baldą, dviračio rėmą), sportuojant. J. R. konstatuotas sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui, tačiau galėjo būti padarytas užsigaunant minėtą sritį (t. 3 b. l. 145-148).

36. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp byloje surinktų įrodymų, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Jo metu buvo apklausti ekspertai Z. M., P. P. ir paskirta teismo medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti J. R. padaryto sužalojimo laiką, mąstą ir mechanizmą.

37. Apklausta apeliacinėje instancijoje ekspertė Z. M. parodė, kad šioje byloje pateikė išvadą, apžiūrėjo tiriamąjį (patikrino pulpaciją, skausmingumą) ir nustatė vidiniame šlaunies paviršiuje melsvai žalsvos spalvos kraujosruvą. Nuo sužalojimo praėjus 3-5 paroms, priklausomai nuo imuninės sistemos, atsiranda tokios spalvos kraujosruva. Nuo 7 sužalojimų turėjo kraujosruva būti daugiau išplitusi. Tiriamasis paaiškino, kad kai pas juos atėjo pirmą kartą, kad jam buvo sugriebta už rankos, suduota kumščiu į krūtinę, spardyta į dešinę koją, į lytinius organus, medicininės pagalbos nesikreipė. Birželio 5 d., kai tiriamasis pas juos atvyko, nepaaiškino. Kai buvo papildoma užduotis birželio 8 d., tada paaiškino ir buvo nurodyta užduotyje. Birželio 3 d. atėjo asmeniniu prašymu. Išvadoje nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (birželio 3 d.). Jei sužalojimas padarytas birželio 3 d. apie 20 val., o jis apžiūrėtas - birželio 5 d. 10.40 val. (praėjus 38 valandoms po sužalojimo), tai sužalojimas galimai buvo padarytas užduotyje nurodytu laiku. Išvada yra tikėtina. Skausmingumo nebuvo, patinimo nebuvo, nes buvo apžiūrėta birželio 5 d. Skausmas išlieka įvairiai.

38. Apklaustas apeliacinėje instancijoje ekspertas P. P. parodė, kad šioje byloje pateikė konsultacinę išvadą. Nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 3-4 dienas. Ši melsvai žalsva kraujosruva negalėjo būti padaryta birželio 3 d. 20 val. Realiai 3 para prasideda po 48 valandų. Negalima atmesti, kad šis sužalojimas buvo padarytas birželio 3 d. 20 val., kadangi valandos yra orientacinės, tačiau labiau tikėtina, kad ji yra senesnė. Į trečią parą atsiranda tik žali pakraščiai, būna kraujosruva melsvai violetinė su žaliais pakraščiais, žalia spalva atsiranda tik pakraščiuose. Melsvai violetinė - turėtų būti dar už paros, tai jau tikėtina į 4 parą. Kadangi visa tampa melsvai žalsva, į penktą parą jau atsiranda geltoni pakraščiai. Spiriant 7 kartus į šlaunį gaunasi ne vienas sužalojimas. Spiriant 7 kartus turėtų būti platesnė kraujosruva, bet negali pasakyti kodėl, nes kraujosruva susidaro plyšus kraujagyslei. Ji plyšo, kiek išsiliejo kraujas, tiek. Daugkartinai duodant į tą pačią vietą, tikėtina, kad tas kraujas daugiau išsilies. Poodinė kraujosruva gali atsirasti sportuojant, užsigavus, tačiau ekspertai negali atsakyti, kuo ji padaryta. Gali pasakyti tik, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Kraujosruvos spalva priklauso ir nuo vaistų vartojimo, nuo sporto. Kraujosruvų atsiradimas priklauso nuo kraujagyslių trapumo. Galima pasakyti taip, trauminis poveikis buvo tiek, kad sužaloja kraujagyslę, ji plyšta ir tada išsilieja kraujas. Gali neatsirasti kraujosruva nuo smūgio. Išvadą darė remiantis specialisto išvadų duomenimis. Kraujosruva laikosi iki dviejų savaičių, kartais ilgiau. Ekspertės aprašymas yra pakankamas, palpacija nieko neduos, tik kraujosruvos. Kraujosruvos sužalojimo padarymo laiką apsprendžia tik spalva. Skausmingumas ir patinimas yra individualios organizmo savybės. Galima žmogui pačiam susižaloti tokioje vietoje. Ne visi suduoti smūgiai palieka sužalojimus. Pakankamai stiprus smūgis sužalojimus palieka.

39. Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teisme apklaususi ekspertus Z. M. ir P. P., nutarė skirti teismo medicinos ekspertizę, bylos medžiagoje ir ekspertų parodymuose esantiems prieštaravimams pašalinti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad melsvai žalsvos poodinės kraujosruvos atspalvis pradeda formuotis praėjus nuo traumos 3-5 paroms. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje J. R., labiausiai tikėtina, padaryta prieš 3-5 paras iki teismo medicininės apžiūros. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje nėra būdinga griuviminei traumai, griūvant ant plokščio paviršiaus. Teismo medicininiu požiūriu tokio pobūdžio ir lokalizacijos poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje asmuo galėjo pasidaryti pats sau, tiek suduodamas kietu buku daiktu, tiek ir įprastinėje buitinėje veikloje kliudydamas ar užsigaudamas šlaunį į aplinkos objektus. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje J. R. padaryta vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje atspindi traumuojantį kontaktą su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti bet koks objektas. Net ir suduodant daugybinius smūgius į įvairias kūno sritis nepakankama traumuojančia jėga, sužalojimai galėjo ir nesusidaryti. Suduodant daugybinius smūgius kumščiu ar spiriant koja į dešinę šlaunį, galėjo susidaryti tik viena poodinė kraujosruva, nes smūgiai galėjo būti suduoti nepakankama traumuojančia jėga arba smūgiai buvo suduoti į vieną ir tą pačią dešinės šlaunies sritį (t. 3 b. l. 173-177).

40. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apygardos teismas konstatuoja, jog E. V. buvo nepagrįstai pripažinta kalta ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo dėl to, kad ji tyčia savo veiksmais J. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes, iš naujo įvertinus byloje esančius duomenis, atlikus įrodymų tyrimą, konstatuojama, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia E. V. kaltės. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp E. N. ir J. R. įvyko konfliktas, tačiau nėra pagrindo pripažinti įrodyta, kad konflikto metu E. N. vartojo fizinį smurtą J. R. atžvilgiu.

41. Iš esmės pagrindiniu E. V. kaltės įrodymu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, apylinkės teismas laikė nukentėjusiojo J. R. parodymus. Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, kad E., laikydama viena ranka kūdikį kita ranka bei kojomis tyčia pradėjo jį mušti. E. jį mušė pakeisdama rankas, t. y. vis perkeldama vaiką ant kitos rankos. E. jam sudavė rankomis apie 11 smūgių, pataikė 5 kartus į galvą, apie 3 kartus į rankas ir 3 kartus į krūtinę. Po to, jam išėjus į koridorių, E. pradėjo jį spardyti. Koja E. jam įspyrė apie 10 kartų. 3 kartus įspyrė į lytinius organus. Po šių spyrių jis pritūpė, įkvėpė oro, vėl atsistojo, pasakė E., kad ji baigtų. E. nesiliovė ir toliau jam įspyrė 6 kartus į vidinę dešinės kojos šlaunies dalį ir vieną kartą įspyrė į dešinės kojos šlaunies išorinę pusę. Gindamasis netyčia kliudė ranka E. veidą (t. 1 b. l. 53-55). Papildomos liudytojo apklausos metu J. R. pakeitė parodymus ir parodė, kad E. V. jam sudavė 11 smūgių, sudavė į rankas apie 3 kartus, t. y. 1 kartą į kairę ranką ir du kartus į dešinę ranką (t. 1 b. l. 58-60). Nurodydamas aplinkybes teismo medicinos specialistei Z. M., J. R. paaiškino, kad E. V. rankomis buvo sugriebusi už rankų, sudavė kumščiu į krūtinę, spardė į dešinę koją, lytinius organus (t. 1 b. l. 90-91). Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2019 m. vasario 11 d. nukentėjusysis J. R. vėl pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad E. V., laikydama vaiką ant rankų, puolė nukentėjusįjį daužyti iš rankų, smūgių buvo daug ir visokių. Smūgiavo dar ir kojomis, o jis, kojas ir rankas gaudydamas, jos ranką paėmė ir jo ranka praslydo E. pro žandą. Nurodė nežinantis, ar jam pataikė į lytinius organus, pagrinde taikė į dešinę koją. To pačio teisiamojo posėdžio metu apklausiamas J. R., kiek vėliau, jau nurodo, kad jam skaudėjo, kai porą kartų pataikė į lytinius organus. Atsakydamas į gynėjos klausimus, paaiškino, jog fizinį skausmą pajuto, kai jam sudavė smūgius, o kai pareigūnai atvyko – skausmas praėjo, buvo emocinis šokas. Pripažino, jog nežino, ar būtų kvietęs policiją, jei E. nebūtų jos kvietusi (vien ši nurodyta nukentėjusiojo aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnų kvietimas buvo sąlygotas keršto E. V.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusiojo J. R. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir kito baudžiamojo proceso metu, be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats nukentėjusysis pripažino, jog policijos pareigūnus kvietė tik dėl to, kad E. V. pirmoji juos tą pačią dieną iškvietė. Nukentėjusiojo elgesys vertintinas kaip kerštas, siekis pakenkti E. V., ją apkalbėti. Pagrindžiant šią išvadą, pabrėžtina, kad pirmoji apie tarp sugyventinių kilusį konfliktą, pranešė E. V.. Tai patvirtina skambučio iš Bendrojo pagalbos centro išklotinė, kurioje užfiksuota, kad apie E. V. atžvilgiu vartotą smurtą (trenkė į veidą) ji telefonu praneša 20.16 val., tuo tarpu nukentėjusysis J. R. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino tą pačią dieną 20.34 val., t. y. praėjus vos 18 minučių nuo E. V. skambučio, nurodydamas, kad smurtauja moteris, daužo iš rankų, spardo (t. 1 b. l. 11-18, 22-25, 29-32, 45, 50). Liudytojai R. P., T. V. (policijos pareigūnai) patvirtino, kad nuvykus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą dėl smurto moters atžvilgiu bei antrojo pranešimo – vyro pagalbos prašymo, E. V. paaiškino, kad J. R. sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą. Ji atrodė sutrikusi, verkė, o J. R. paaiškino, kad jis tik gynėsi nuo apeliantės, kadangi ši jo atžvilgiu vartojo smurtą (bandė suduoti rankomis, spyrė kojomis į dešinę blauzdą). Teigė, kad ant J. R. sužalojimų nesimatė. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. P. tarnybiniame pranešime (t. 1 b. l. 45-48). 2018 m. birželio 4 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad 2018 m. birželio 3 d., nuvykus į įvykio vietą, J. R. paaiškino, kad konflikto su E. V. metu, ši spyrė nenustatytą skaičių kartų jam į dešinės kojos blauzdą, rankomis bandė trenkti į veido sritį (t. 1 b. l. 1). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Policijos registruojamų įvykių registre (PRIR), 2018 m. birželio 4 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje (t. 1 b. l. 11-13, 49).

42. Vertinant aukščiau išdėstytų nukentėjusiojo J. R. parodymų visumą, svarbu pažymėti, kad jo parodymai apie E. V. veiksmus jo atžvilgiu nėra nuoseklūs. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, nukentėjusysis aiškino, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo E. V., spirdama jam į dešinę blauzdą. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jau nurodo, kad E. V. jam sudavė rankomis apie 11 smūgių, pataikė 5 kartus į galvą, apie 3 kartus į rankas ir 3 kartus į krūtinę. Po to jį spardė, koja įspyrė apie 10 kartų. 3 kartus įspyrė į lytinius organus, dar 6 kartus į vidinę dešinės kojos šlaunies dalį ir vieną kartą įspyrė į dešinės kojos šlaunies išorinę pusę. Papildomos liudytojo apklausos metu J. R. pakeitė parodymus ir parodė, kad E. V. jam sudavė 11 smūgių, sudavė į rankas apie 3 kartus, t. y. 1 kartą į kairę ranką ir 2 kartus į dešinę ranką. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. R. parodė, kad smūgių buvo daug ir visokių – tiek kojomis, tiek rankomis ir nežino, ar jam pataikė į lytinius organus. To paties teisiamojo posėdžio metu, kiek vėliau, teigė, kad E. V. pataikė spirdama jam į lytinius organus. Šių parodymų visuma liudija, kad nukentėjusiojo parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus, lokacijos nuolat kito, nebuvo nuoseklūs, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo parodymų patikimumo ir nuoširdumo, t. y. leidžia daryti išvadą, kad jie yra melagingi ir nepatikimi. Juo labiau, kad atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pateiktoje asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros, apskaitos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad J. R. buvo apžiūrėtas 2018 m. birželio 4 d. 8.35 val. jaučiasi gerai, neturėjo jokių nusiskundimų, susijusių su skausmu kojose, lytiniuose organuose, kas galėtų patvirtinti galimo fizinio smurto naudojimo faktą (t. 2 b. l. 127-130). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju A. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinėje, atliko J. R. apžiūrą. Kiek pamena, asmuo skausmu nesiskundė, sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo.

43. Akcentuotina, kad nukentėjusiojo J. R. parodymai neatitinka ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotai išvadai, kad poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje J. R., labiausiai tikėtina, padaryta prieš 3-5 paras iki teismo medicininės apžiūros. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad medicininė apžiūra J. R. buvo atlikta 2018 m. birželio 5 d. 10.40 val., kai tuo tarpu įvykis fiksuotas – 2018 m. birželio 3 d. apie 20 val. Iš šių aplinkybių matyti, kad medicininė apžiūra J. R. buvo atlikta praėjus 38 valandoms ir 40 minučių nuo fiksuoto įvykio, tai yra, J. R. apžiūrėtas po vienos paros ir 14 valandų 40 minučių. Tuo tarpu ekspertizės akte konstatuota, jog J. R. poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta prieš 3-5 paras iki teismo medicininės apžiūros, kas paneigia aplinkybę, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taigi, teismo medicinos ekspertizės akto išvada nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, priešingai, paneigia jo parodymus, kad E. V. padarė jam sužalojimus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismo medicinos ekspertizės aktu, daro išvadą, kad J. R. medicininės apžiūros 2018 m. birželio 5 d. 10.40 val. metu nustatyti sužalojimai yra padaryti iki įvykio – 2018 m. birželio 3 d. apie 20 val.

44. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp E. V. ir nukentėjusiojo J. R. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, o 2018 m. birželio 3 d. apie 20 val. tarp sugyventinių kilo žodinis konfliktas dėl naujagimio priežiūros. Tą dieną policijos pareigūnai į namus buvo kviečiami tiek apeliantės, tiek ir nukentėjusiojo. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, E. V. ir J. R. pateikė skirtingas versijas dėl jų atžvilgiu panaudoto smurto, jų atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Specialisto išvada E. V. buvo konstatuotas kairiojo skruosto minkštųjų audinių sumušimas, tačiau ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

45. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde E. V. laikosi pozicijos, kad ji jokio smurto J. R. atžvilgiu nenaudojo, fizinio skausmo jam nesukėlė, smurtauti net nebūtų pajėgusi dėl savo sunkios fizinės būklės. Papriekaištavusi dėl to, kad J. R. nepadeda jai prižiūrėti jų bendro naujagimio, sulaukė smūgio į veidą, dėl to kvietė policiją. J. R. to nesitikėjo, išpūtė akis, o po skambučio jos atžvilgiu pradėjo naudoti psichinį smurtą, grasinti, kad jai pakenks, išmes iš namų. Po šių žodžių J. R. paskambino pagalbos telefonu. Po įvykio J. R. namą padovanojo sūnui ir liepė išsikelti.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. V. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. A. parodė, kad ji yra E. V. sesuo. 2018 m. birželio 3 d. jai į mobilųjį telefoną paskambino sesuo, ji verkė ir sakė, kad J. jai trenkė per veidą, prašė kuo skubiau atvažiuoti. Įėjusi į namų vidų, ji pamatė verkiančią sesę, jos žandas buvo raudonas, patinęs. Ji kartojo, kad J. jai trenkė. J. elgėsi ramiai, stovėjo net su šypsena, niekuo nesusiskundė, kiek pamena, nesakė, kad E. prieš jį smurtavo. Žino, kad J. kaltina E. smurtu, kad ji jam daug kartų spyrė, tačiau ji nesupranta, kaip tai galėjo atsitikti, nes E. po gimdymo buvo labai silpna, išsekusi, dvi savaites karščiavo, gimdymo metu ji patyrė plyšimus, todėl sunkiai vaikščiojo, paskui susirgo mastitu, ji nuolat prašydavo pagalbos prižiūrint naujagimį. Apie prastą E. V. sveikatos būklę paliudijo ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta J. K., kuri paaiškino, jog ji yra E. V. draugė. Paskutiniu metu E. labai liūdna, nusiminusi, blogai jaučiasi. Žino, jog E. sveikata po gimdymo buvo labai prasta, ji susirgo mastitu, kilo aukšta temperatūra, jai labai skaudėjo, todėl ji važiuodavo padėti prižiūrėti vaiką, padaryti valgyti. Gegužės mėnesį E. vos pavaikščiodavo, buvo labai silpna, nuolat gulėdavo lovoje, buvo ir emociškai sutrikusi. Įvykio dieną, iš ryto, ji taip pat buvo atvykusi pas E., matė, kad vis dar jai sunku vaikščioti, sunku iš lovos atsikelti, ramstėsi į sienas, kad į tualetą nueiti, pati valgyti negalėjo pasigaminti. Liudytoja M. V. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad ji yra E. V. dukra, kartu su mama ir J. R. gyveno viename name. Įvykio dieną ji buvo namuose, antrame aukšte, girdėjo, kad mama su J. barasi dėl sūnaus priežiūros. Išgirdo mamą šaukiant: „M., ateik, man trenkė“. Tada ji išėjo iš savo kambario, priėjo prie laiptų turėklų, matė, kad J. atsitraukia tolyn nuo mamos ir nervingai vaikšto pirmyn ir atgal. Mama sakė, kad daugiau nebetylės, skambins policijai. Ji girdėjo, kaip mama skambina policijai, tada J. vis kartojo mamai, kad su ja susidoros, dabar jai bus viskas, vyko grasinimai ir žeminimas. Nulipusi žemyn, ji matė paraudusį mamos veidą. Mamos sveikata dar prieš gimdymą buvo bloga, jai buvo silpna, ji buvo išsekusi. Po gimdymo jos sveikata dar labiau suprastėjo, reikėjo lašalines statyti, jai svaigo galva, pykino, skaudėjo širdį, kartą buvo nualpusi vonioje. Mama su naujagimiu dažniausiai gulėdavo lovoje, sunkiai vaikščiojo, o J. R. jai nepadėdavo. Jokių sužalojimų ant J. R. kūno nematė. Apylinkės teisme apklausta liudytoja akušerė-ginekologė R. B. parodė, kad nėštumo metu E. V. buvo diagnozuota mažakraujystė, gimdymo metu plyšo tarpvietė (plyšimas buvo vidutinio sunkumo). Praėjus porai savaičių po gimdymo, E. buvo atvykusi apžiūrai, ji buvo labai silpna, gležna, sunkiai vaikščiojo, atrodė nuvargusi, skundėsi skausmu pilvo apačioje, sakė, kad po gimdymo karščiavo. Sunku suvokti, kad esant tokiai fizinei būklei, žmogus galėtų spardytis. Aplinkybe, kad po šio įvykio konfliktas tarp E. V. ir J. R. tęsėsi, ji buvo iškeldinta iš namų, patvirtina byloje esantis civilinis ieškinys, Kauno apylinkės teismo nutartis, pranešimas, pažyma (t. 3 b. l. 98, 99, 100, 111-113).

47. Akcentuotina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji yra suinteresuoti duoti sau palankius parodymus, tačiau nukentėjusiojo parodymai apie fizinio smurto panaudojimą jo atžvilgiu dėl aukščiau išdėstytų motyvų, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, tuo tarpu E. V. nurodomas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, ekspertizės aktas. Kolegija daro išvadą, kad netikėti E. V. parodymais nėra pagrindo, kadangi jos parodymus patvirtino liudytojos M. V., V. A., J. K., R. B.. Tuo remiantis, kolegija nepripažįsta egzistavus fizinį smurtą J. R. atžvilgiu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ir daroma išvada, kad ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.

48. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinama, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendė:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

E. V. (N.) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajai E. V. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai: Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas