Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-297-618/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-09
Bylos Nr.: e2S-297-618/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07939-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Ieškovas: R. K., A. K.
Atsakovas: I. V., R. K., D. K.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2S-297-618/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07939-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.2.8.4.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir A. K. patikslintą ieškinį atsakovams I. V., R. K., D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp ieškovų ir atsakovės I. V.; priimtas ieškovų atsisakymas nuo ieškinio atsakovų D. K. ir R. K. atžvilgiu; civilinė byla nutraukta. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas papildomu procesiniu sprendimu.

Šalies argumentai

2. Ieškovai pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad ieškinio siekis buvo pasitikrinti ginčo patalpų, iš pradžių laikytų bendrąja daline nuosavybe, o vėliau, be ieškovų žinios, priskirtų konkretiems atsakovų butams, situaciją. 2022 m. spalio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovai paaiškino, jog jie, nedalyvavę kadastrinių matavimų atlikime, negali tiesiog imti ir pasitikėti tik atsakovų (be ieškovų) samdyta matininke ir tikėti jos atliktų kadastrinių matavimų teisingumu. Atsakovams sutikus su tuo, kad ieškovai per savo teisinį atstovą drauge su antstoliu patektų į kadastriniuose matavimuose užfiksuotas patalpas ir bylos dalyviams tokią apžiūrą atlikus, buvo įsitikinta, jog kadastriniuose matavimuose pateikti patalpų brėžiniai iš esmės yra vizualiai teisingi. Šiuo atveju tokia apžiūra laikytina ieškinio patenkinimu (bent daliniu) iš atsakovų pusės.

3. Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų R. K. ir D. K., nes, jiems taikos sutarties sudaryti nesutiko. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų bylinėjimosi išlaidos iškeliant šią bylą teisme, koreguojant ieškinį ir jo atsisakant susidarė dėl atsakovų pasyvumo, nepateisinamo neveikimo ir bendradarbiavimo nebuvimo, o tam tikrų ilgai delstų veiksmų atlikimas jau po bylos iškėlimo teisme ir faktinis ieškinio bent dalinis patenkinimas. Ieškovų nuomone, šių išlaidų tiek ieškovams, tiek ir atsakovams apskritai būtų buvę galima išvengti, lygiai kaip ir paties ginčo teisminio nagrinėjimo. Bylinėjimosi išlaidos didėjo dėl atsakovo D. K. procesinių siurprizų. Atsakovas D. K., kaip ir atsakovė R. K., ignoravo žodine teismo nutartimi nustatytus terminus, esant pageidavimui pateikti į bylą papildomus įrodymus, šiuos įrodymus teikdami gerokai terminus praleidę, nenurodydami jokių tokio terminų praleidimo priežasčių ir neprašydami atnaujinti jų, tokiu būdu tarsi parodydami, jog žodinės teismo nutartys priimamos šiaip sau ir jiems jos nereiškiančios nieko. Be kita ko, šioje vietoje prisimintinas ir kitas panašus netinkamas atsakovės R. K. procesinis elgesys, nors ir kiek mažiau turėjęs neigiamos įtakos greitam bei teisingam bylos išnagrinėjimui, nei prieš tai minėtas sąmoningas atsakovo D. K. jos vilkinimas. Pavyzdžiui, ši atsakovė 2021 m. vasario 8 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, atšaukiant 2021 m. vasario 10 d. paskirtąjį posėdį, motyvavo tuo, jog jos teisinis atstovas galimai gavo kažkokius jos pasirašytus dokumentus tik 2021 n. vasario 4 d., nors nenurodė, nei kokie tai dokumentai, nei kokį ryšį turi jų galimas gavimas 2021 m. vasario 4 d. su negalėjimu būti tinkamai atstovaujamai 2021 m. vasario 10 d. posėdyje, nei apskritai pateikė kokių nors įrodymų apie šią aplinkybę – kažkokių dokumentų gavimą 2021 m. vasario 4 d. Kita priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą ši atsakovė nurodė jos teisinio atstovo užimtumą kitame 2021 m. vasario 10 d. tik po pietų turėjusiame būti reikale, kai tuo tarpu posėdis turėjo vykti 10.00 val. Akivaizdu, kad apie pareigą tinkamai naudotis teismo išaiškintomis procesinėmis teisėmis, laiku pateikti atsiliepimą į ieškovų ieškinį bei apie teisę šiam ir kitiems byloje reikiamiems atlikti veiksmams pasisamdyti teisinį atstovą ši atsakovė sužinojo dar 2020 m. lapkričio 26 d., prieš pustrečio mėnesio, o tik 2021 sausio 20 d. sudarė atstovavimo sutartį, tačiau, net ir nepaisant tokio niekuo nepaaiškinamo šios atsakovės delsimo, nuo atstovavimo sutarties sudarymo iki minėtojo 2021 m. vasario 8 d. prašymo pateikimo jau buvo praėję net dvidešimt dienų, ir tai yra visiškai pakankamas terminas pasiruošti tokios tuo metu buvusios ne itin didelės apimties bylos nagrinėjimui parengiamajame posėdyje. Teismui žodine nutartimi pripažinus, visų bylos dalyvių dalyvavimą jos nagrinėjime būtinu, ši atsakovė vienintelė teismo nutarties neįvykdė ir 2022 m. spalio 24 d. posėdyje nedalyvavo nei nuotoliniu būdu, nei fiziškai į jį atvykdama, jei iš tiesų nesugebėjo pasinaudoti nuotolinio ryšio priemonėmis. Visa tai galbūt ir nelaikytina sąmoningu bylos vilkinimu, kaip atsakovo D. K., savo dispozicijoje įrodymus turint net kelis mėnesius, bet teikiant juos tik prieš pat teismo posėdžius, taip aiškiai suvokiant, jog dėl to bylos nagrinėjimas bus atidedamas, atveju, tačiau toks niekuo nepateisinamas ir šios atsakovės procesinis pasyvumas ar vėlavimas neabejotinai taip pat sąlygojo bylinėjimosi išlaidų didėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šioje byloje ieškovams su atsakove I. V. sudarius taikos sutartį ir nereikalaujant abipusio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovai, darydami nuolaidą ir siekdami kompromiso, geranoriškai atsisakė savo bylinėjimosi išlaidų dalies, kurios jie galėtų reikalauti iš šios atsakovės, t. y. 1/3 dalies visų savo bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, atsižvelgdami į bylinėjimosi išlaidų susidarymo bei bereikalingo jų didėjimo priežastis, įvertindami atsakovų, kurie taikos sutartį be bylinėjimosi išlaidų abipusio atlyginimo sudaryti atsisakė, procesinį elgesį visos bylos eigoje, ieškovai mano, jog dėl anksčiau paaiškintų priežasčių turi teisę reikalauti likusių 2/3 savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismui jas lygiomis dalimis priteisiant būtent iš šių dviejų atsakovų. Iš viso ieškovai šioje byloje patyrė 2 833 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš 163 Eur žyminio mokesčio, 2 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 270 išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsižvelgiant į prieš tai paaiškintas aplinkybes, ieškovai mano, kad iš 2 400 Eur jų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti 2/3, t. y. 1 600 Eur, turėtų būti jiems priteista per pusę iš atsakovų D. K. ir R. K., iš kiekvieno po 800 Eur. Tokia pati proporcija turėtų būti pritaikyta ir skirstant išlaidas antstoliui už pirmąjį faktinių aplinkybių konstatavimą, taigi ieškovams iš atsakovų D. K. bei R. K. turėtų būti priteista po 33,33 Eur šių išlaidų. Tuo tarpu išlaidos antstoliui už antrąjį faktinių aplinkybių konstatavimą išskirtinos, pabrėžiant, jog antstolio dalyvavimo patalpų apžiūroje pageidavo būtent atsakovai, tačiau samdyti antstolio jie nepanoro, ir ši finansinė našta teko vien tik ieškovams. Atsižvelgiant į tai, ieškovai mano, kad visos išlaidos antstoliui už minėtąjį veiksmą turėtų būti jiems priteistos po 1/2 dalį iš atsakovų D. K. bei R. K., iš kiekvieno po 85 Eur. Tokiu būdu visos ieškovams iš kiekvieno iš šių dviejų atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos susideda iš prieš tai apskaičiuotų sumų ir sudaro po 800 Eur + 33,33 Eur + 85 Eur = 918,33 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neturėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad jai nėra žinomos priežastys, kodėl ieškovai dėl tariamai pažeistų teisių kreipėsi į teismą ir neišnaudojo mediacijos procedūros. Atsakovai nėra ir nebuvo priešiškai nusiteikę ieškovų atžvilgiu, tačiau formuluojami reikalavimai buvo akivaizdžiai nepagrįsti, o šias aplinkybes patvirtina ir pareikštas ieškinio reikalavimų atsisakymas atsakovų atžvilgiu. Ieškovai įsivertino palankaus sprendimo galimybes ir paprašė bylą nutraukti. Jei ieškovai yra ir (ar) buvo įsitikinę savo reikalavimų pagrįstumu ir teisėtumu, galėjo tęsti bylos nagrinėjimą, neatsisakydami ieškinio reikalavimų. Ieškovai, kaip ir atsakovė, apsigyveno (duomenys neskelbtini) name 1991 m. Iki ieškinio pareiškimo praėjo 30 metų. Per tą laikotarpį buvo priimtas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas bei keistas namo stogas. Vertinant bonus pater familias aspektu, ieškovai apie savo tariamai pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti 1995 m., jei būtų bendravę su kaimynais. Juolab, kad name buvo keičiamas stogas. Keičiant stogo dangą neabejotinai buvo matomos ir patalpos, dėl kurių buvo inicijuotas ginčas. Antra vertus, ieškovams gyvenant name nuo 1991 m. neabejotinai buvo žinomos aplinkybės apie tai, kaip per kokius įėjimus kaimynai patenka į savo gyvenamąsias patalpas. Pateikus pilną antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, būtų aišku, kad ieškovai patekti ir į atsakovei priklausančius priklausinius, pažymėtus plane raidėmis a2, a3, a4, kurie ieškovams nepriklauso, naudotis jais ieškovai neturi jokių fizinių galimybių, juolab per juos patekti į nurodomas patalpas. Ieškovų formuluojami reikalavimai nebuvo niekaip susiję su tariamais jų teisių pažeidimais. Atsižvelgiant į patalpų išdėstymą pateiktuose planuose, jų ryšį, funkcinę bei naudojimo paskirtį, iš esmės buvo prašoma atlikti menamus matavimus ir (ar) patekti į svetimas patalpas. Namas (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas „veidrodiniu“ principu, t. y. name yra du atskiri įėjimai, šiaurinė namo pusė priklauso ir ja naudojasi du asmenys, pietinė namo pusė priklauso taip pat dviem asmenims. Ieškovai nesinaudoja šiaurine laiptine, nes jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pietinėje namo pusėje, į jas patenkama per pietinę namo laiptinę. Iš esmės ieškovai bandė spręsti patalpų, kurios neturi jokio funkcinio ir (ar) bendrosios paskirties ryšio su jų gyvenamąja patalpa, klausimus. Šios aplinkybės neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinomos ieškovams. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus atsakovės manymu, esant nepalankaus procesinio sprendimo priėmimo tikimybei, ieškinio atsiėmimas negalėtų suteikti ieškovams palankios procesinės bylos baigties su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

6. Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovų jo patirtas 2 420 Eur atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad, jo nuomone, svarbu yra tai, kad ieškovai teisme pareikštu ieškiniu neketino galutinai apginti tariamai pažeistų savo teisių, nes ieškiniu ketino tik „pasitikrinti tam tikras faktines aplinkybes“. Todėl atsakovas ir teigė, kad ieškovų patekimas į atsakovų nuosavybės teise valdomas patalpas nesukels ieškovams jokių materialinių teisinių padarinių. Ieškovai nuo pat 2020 m. rugsėjo 10 d., t. y. prašymo pateikimo siekė, kad jiems būtų sudaryta galimybė patekti, jų teigimu į bendro naudojimo patalpas ir ieškovai sieks įgyvendinti savo nuosavybės teisę į patalpas ir objektus, atsidalinant jiems priklausančias patalpų dalis iš bendros dalinės nuosavybės. Tai būtų galima laikyti reikalavimu, kuris sukeltų materialias pasekmes ieškovams, tačiau toks reikalavimas net nebuvo pareikštas, akivaizdu, kad ieškovai tokių savo pradinių ketinimų atsisakė, nes pripažino atsakovų nurodytą aplinkybę, kad jų nurodytose dalyse bendros dalinės nuosavybės nėra. Visuose vėlesniuose prašymuose ieškovai tokią poziciją palaikė. Ieškovai keletą kartų byloje tikslino ieškinio reikalavimus, kurie visais atvejais buvo susiję su deklaruojamu patekimu į bendro naudojimo patalpas, kurios kaip tokios nepasitvirtino, dėl ko ieškovai nusprendė toliau proceso netęsti. Ieškovų deklaravimas 2022 m. gruodžio 16 d. procesiniame dokumente, kad po gyvenamojo namo apžiūros jie sutinka su matininkės A. R. atliktų kadastrinių matavimų brėžinių vizualiu teisingumo, niekaip negali būti paaiškinimas konkretaus materialinio reikalavimo, kuris sukels pasekmes ieškovams siekimu. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai buvo daug platesni, negu vien patalpų vizuali apžiūra. Atsakovas pažymi ir tai, kad matininkės A. R. parengtas kadastrinių matavimų bylas pateikė 2021 m. rugsėjo 8 d. Galiausiai ieškovai atsisakė ir reikalavimo ginčyti trimis balsavimo raštu biuleteniais įformintą 2022 m. vasario 28 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolu patvirtintą atsakovų sprendimą, kuris vertinant pagal ieškovų ieškinio reikalavimus yra akivaizdžiai nepalankus ieškovams, tačiau ir šioje dalyje ieškovai nusprendė proceso toliau nebetęsti. Ieškovai butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 1991 m. gegužės 28 d. buto privatizavimo sutartį, atsakovas yra nurodęs, kad tokia patalpų naudojimosi faktinė situacija iš esmės buvo nuo pokarinių laikų apie 1948 m. Ieškinys pareikštas 2020 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus beveik trisdešimt metų, kai nurodytu adresu gyvena ieškovai. Įrodymų vertinimo kontekste atsakovas laiko beveik neįmanoma tokią faktinę situaciją, kad ieškovai galėtų protingais argumentais numanyti, kad ieškovai galėtų bendrai su kaimynais naudotis patalpomis, kurios įvardijamos kaip bendro naudojimo. Atsakovas pažymi ir tai, kad byloje pateiktas 2022 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina aukščiau nurodytus teiginius, nes ieškovas A. K. apžiūros metu nesugebėjo įvardinti per kur, kaip, ir kokiu būdu jis naudotųsi jo įvardijamomis kaip bendro naudojimo patalpomis. Šie duomenys leidžia teismui įsitikinti atsakovų teiktų argumentų pagrįstumu bylos nagrinėjimo metu. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nebuvo nustatytos ieškovams ieškinio tenkinimui palankios aplinkybės, todėl teikti prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo ieškovai taip pat neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju, ieškovų patikslintas ieškinys atsakovams R. K., D. K., ir I. V. buvo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams, kaip teigė ieškovai susijusius su namo bendro naudojimo patalpomis, su tikslu jas vėliau atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės. Vėliau ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus dėl atsakovės I. V. pateiktų duomenų ir ginčijo atsakovų balsavimo raštu biuleteniais įformintą protokolą, kuriuo patalpos priskirtos prie tam tikrų butų. Atsakovo patirtos išlaidos buvo sąlygotos ieškovų inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovams atsisakius ieškinio, t. y. pastariesiems praradus suinteresuotumą jį tęsti, o ne todėl, kad atsakovai būtų pripažinę ieškinį ar patenkinę šiuos reikalavimus. Pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikimą nulėmė ne atsakovų elgesys, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalti ieškovai ir todėl būtent ieškovams tenka pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. papildoma nutartimi nepriteisė ieškovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui D. K. priteisė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovų lygiomis dalimis; atsakovei R. K. priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovų lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindiniai argumentai ir motyvai:

7.1. Spręsdamas dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priežastys, nulėmusios ieškinio atsisakymą, buvo ne atsakovų D. K. ir R. K. veiksmai, o tai, kad byloje surinkus įrodymus dėl ginčo patalpų teisinio statuso, ieškovai laikė nebetikslingu palaikyti ieškinio reikalavimus. Priežastis, dėl kurių ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, iš esmės lėmė ne atsakovų netinkamas elgesys ir (ar) jų teisei priešingi veiksmai, o pačių ieškovų savo rizika pasirinktas būdas, reiškiant ieškinį, įsitikinti, ar ginčo name apskritai egzistuoja bendrojo naudojimo patalpos, į kurias jie turi teisę patekti. Už tokį ieškovų pasirinkimą ir dėl to susidariusias bylinėjimosi išlaidas negali būti laikomi atsakingais atsakovai.

7.2. Dėl ieškovų argumentų, jog atsakovė R. K. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Įstatymas neriboja to, kurioje proceso stadijoje byloje dalyvaujantis asmuo nusprendžia naudotis šia savo teise. Tokia teisinė situacija, kai, byloje dalyvaujančiam asmeniui pasirinkus teisinį atstovą, dėl jo užimtumo vieną kartą atidedamas bylos nagrinėjimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad atsakovės R. K. nedalyvavimas teismo posėdyje nesudarė kliūčių nustatyti ieškovams reikšmingas aplinkybes ir apsispręsti dėl to ar toliau palaikyti ieškinį, todėl šios aplinkybės taip pat nelaikė reikšminga, skirstant bylinėjimosi išlaidas.

7.3. Vertindamas atsakovo D. K. veiksmus teismas konstatavo, kad atsakovo prašymai buvo sprendžiami prašymų stadijoje, kuri ir yra skirta prašymams dėl įrodymų prijungimo teikti, posėdžiai buvo atidedami ieškovų atstovo prašymu, sudarant prielaidas ieškovams pasiruošti bylos nagrinėjimui, teikti savo įrodymus, taigi ieškovų procesinėms teisėms užtikrinti. Atsakovo D. K. elgesio nevertintinas kaip netinkamo ir nesąžiningo, sudarančių pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovams.

7.4. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams teismas nurodė, kad priežastys, nulėmusios ieškinio atsisakymą, iš esmės buvo ne atsakovų D. K. ir R. K. veiksmai, o tai, kad byloje surinkus įrodymus dėl ginčo patalpų teisinio statuso, ieškovai laikė nebetikslingu palaikyti ieškinio reikalavimus. Priežastis, dėl kurių ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, iš esmės lėmė ne atsakovų netinkamas elgesys ir (ar) jų teisei priešingi veiksmai, o pačių ieškovų savo rizika pasirinktas būdas, reiškiant ieškinį, įsitikinti, ar ginčo name apskritai egzistuoja bendrojo naudojimo patalpos, į kurias jie turi teisę patekti. Teismas konstatavo, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovų nepakankamai apdairiai pareikšto ieškinio ir atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Ieškovai prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. papildomą nutartį panaikinti. Priteisti ieškovams iš atsakovų D. K. ir R. K. po 903,58 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno arba priteistą atsakovams atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, niekaip netyrė ir nevertino 2022 m. gruodžio 7 d. ieškovų pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodytų byloje esančiais objektyviais įrodymais pagrįstų priežasčių, dėl kurių ieškovams teko kreiptis į teismą su ieškiniu, bylinėtis su atsakovais bei dėl to patirti išlaidų ir ieškinio atsakovų D. K. ir R. K. atžvilgiu atsisakyti.

9.2. Pažymi, kad teisminio šalių ginčo nagrinėjimo galima buvo išvengti, jei atsakovai būtų tinkamai sureagavę į 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovų prašymą ir iki ieškovų kreipimosi į teismą būtų pakvietę ieškovus dalyvauti atliekant jų butų kadastrinius matavimus. Pradinis atsakovų pasyvumas ir nepateisinamas neveikimas, ieškovų prašymą ignoruojant ir su jais nebendradarbiaujant niekaip, vėlesnis (jau gerokai po bylos iškėlimo teisme momento) tam tikrų pakankamai ilgai delstų atlikti veiksmų (kadastrinių savo butų patalpų matavimų, jiems be ieškovų žinios priskiriant ir pagal viešus duomenis anksčiau buvusias bendrojo naudojimo patalpas) atlikimas ir galimybės ieškovams patikrinti kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrint ginčo patalpas, sudarymas (faktinis ieškinio bent dalinis patenkinimas) ir yra konkrečios priežastys, sąlygojusios ieškovų kreipimąsi į teismą su ieškiniu, vėlesnes jo korekcijas bei atsisakymą. Nurodo, kad dėl minėtų priežasčių bylinėjimosi išlaidos ne tik susidarė, bet ir didėjo.

9.3. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos didėjo dėl atsakovo D. K. kartotinių procesinių siurprizų, jau kelis mėnesius turimus įrodymus teikiant į bylą tik prieš pat posėdžius. Atsakovai ignoravo žodine teismo nutartimi nustatytus terminus, esant pageidavimui pateikti į bylą papildomų įrodymų, šiuos įrodymus teikdami gerokai terminus praleidę, nenurodydami jokių (nei svarbių, nei nesvarbių) tokio praleidimo priežasčių ir atnaujinti praleistų terminų neprašydami.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Pirmosios instancijos teismas pateisino atsakovų procesinį elgesį. Skundžiama nutartimi teismas netyrė ir nevertino priežastinio ryšio tarp atsakovų, o ypač D. K., bylos vilkinimo ir to pasekmių, jog ne šiaip sau, o būtent dėl tokių oponentų, ypač pastarojo, veiksmų ieškovai būdavo priversti kaskart prašyti bylos nagrinėjimą atidėti būtent tam, kad į pateiktus siurprizinius prašymus su pridėtais įrodymais savo ruožtu galėtų tinkamai atsikirsti, užuot bylą jau seniausiai išnagrinėjus.

9.5. Teismas turėjo pagrindą iš ieškovų priteisiamas bylinėjimosi išlaidas mažinti ir jas priteisti ne visas, o taip pat, taikydamas atitinkamą proporciją, bent dalį pačių ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovų ir jiems.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovas D. K. ieškovų atskirąjį skundą prašo atmesti; priteisti iš ieškovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Atsakovas D. K. nesutinka su pateiktu vertinimu dėl priežasčių kodėl šioje byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė todėl, kad ieškovai nusprendė toliau nebetęsti proceso, o atsakovai nepatenkino jokių ieškovo reikalavimų. Atsakovas nuo pat proceso pradžios laikėsi pozicijos, kad ieškovai neturi jokių teisinių ar faktinių aplinkybių pretenduoti į ieškinyje kaip bendrojo naudojimo nurodytas patalpas. Ieškovai neteisingai nurodo ko buvo prašoma 2020 m. rugsėjo 10 d. prašymu (2020 m. lapkričio 11 d. ieškinio priedas Nr. 8-1) iš atsakovų prieš pareiškiant ieškinį teisme. Ieškovai nurodė, kad ketina atsidalinti jiems priklausančias patalpų ir objektų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau prieš tokį ieškovų inicijuojamą atsidalinimą yra būtina atlikti šių daiktų (t. y. tariamai bendros dalinės nuosavybės) kadastrinius matavimus bei nustatyti vertę. Ieškovas prieš pareikšdamas ieškinį, ieškinyje ieškinio reikalavimus, vėliau juos keisdamas ir pildydamas, formulavo kitaip negu nurodo atskirajame skunde. Ieškovai darė ne prielaidą, o teigė, kad jiems name priklauso bendra dalinė nuosavybė, ir šis ieškinys yra tarpinis prieš atsidalinant iš bendros dalinės nuosavybės. Tačiau, šiam ieškovo reikalavimui (teiginiui) nepasitvirtinus, ieškovai ieškinio dviejų atsakovų dalyje nusprendė atsisakyti savo valia, atsakovai jokia tvarka ir būdu ieškovo reikalavimų nepatenkino.

10.2. Nurodė, kad pradinėje proceso stadijoje atsakovas kėlė klausimą, kad toks ieškinio reikalavimas, kaip buvo nurodyta pradiniame ieškinyje, t. y. apžiūrėjimas, išmatavimas, rinkos nustatymas nesukels ieškovui jokių tiesioginių materialinių pasekmių, kad ieškovas neturi jokios bendros dalinės nuosavybės, nes tokia nuosavybė nesinaudoja, ir net negali jos įvardinti butu naudodamasis jau daugiau kaip 30 metų, tačiau į tokius atsakovo teiginius ieškovas niekaip nereagavo ir toliau tęsė procesą.

10.3. Nurodo, kad įrodymai byloje buvo teikiami, kai būdavo gaunami. Ieškovas taip ir neatsikirto į pateiktus įrodymus (jų nepaneigė), o nusprendė savo laisva valia atsisakyti pareikšto ieškinio. Taigi, dėl to nėra jokio atsakovų piktnaudžiavimo procesu.

10.5. Pažymi, kad ieškovai atsisakė ir reikalavimo ginčyti trimis balsavimo raštu biuleteniais įformintą 2022 m. vasario 28 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolu patvirtintą atsakovų sprendimą, kuris vertinant pagal ieškovo ieškinio reikalavimus yra akivaizdžiai nepalankus ieškovui, tačiau ir šioje dalyje ieškovas nusprendė proceso toliau nebetęsti. Atsakovas D. K. šiuo aspektu nepatenkino jokių ieškovo reikalavimų.

10.6. Nurodo, kad ieškovų ieškinys buvo dėl bendros dalinės nuosavybės, ketinimo atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės. Atsakovo D. K. patirtos išlaidos buvo sąlygotos ieškovų inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovams atsisakius ieškinio, praradus suinteresuotumą jį tęsti, o ne todėl, kad atsakovai būtų pripažinę ieškinį ar patenkinę šiuos reikalavimus. Pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikimą nulėmė ne atsakovo elgesys, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalti ieškovai, jiems tenka pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

12. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti atsakovams iš ieškovų prašomas bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo skundžiama papildoma nutartimi iš ieškovų nutarta priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovams D. K. ir R. K., ta pačia nutartimi ieškovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas netenkino ir nepriteisė ieškovams patirtų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą nutartį, vertino šalių procesinį elgesį, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertino, kad ieškinio atsisakymą lėmė ne atsakovų veiksmai, o tai, kad byloje buvo surinkti įrodymai dėl ginčo patalpų. Pažymėjo, kad patys ieškovai reikšdama ieškinį įsitikinti, ar name yra bendro naudojimo patalpų, prisiėmė tokio pasirinkto galimai pažeisto teisių gynimo būdo riziką. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovų procesinį elgesį nekonstatavo jo esant netinkamu ar nesąžiningu viso proceso metu. Ieškovai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių procesinį elgesį, netinkamai vertino aplinkybes dėl kurių ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą, priežasčių dėl kurių ieškinio reikalavimų atsakovų D. K. ir R. K. atžvilgiu buvo atsisakyta.

13. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis).

14. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

15. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (priežasties teorija).

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

19. Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 1.5, 6.263 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

20. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

21. Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

23. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, šioje byloje turi būti vertinama koks buvo šalių elgesys ir kiek jis turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui.

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, padarė išvadą, kad ieškovai byloje reikšdami ieškinį prisiėmė riziką pasirinkdami tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, o atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi jie nelaikytini atsakingais už bylinėjimosi išlaidų susidarymą šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą priteisti iš ieškovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos kontekstą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrindas visiškai sutikti.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovai reiškė ieškinį atsakovams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2020 m. lapkričio 12 d., o priimtas 2020 m. lapkričio 13 d. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. gruodžio 8 d. gautas ieškovų pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovų D. K. ir R. K. atžvilgiu ir pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo su atsakove I. V.. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovų ir atsakovės I. V. sudarytą taikos sutartį, o skundžiama papildoma nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tarp ieškovų ir atsakovų D. K. ir R. K..

26. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Ieškovai nurodo, kad ieškinio pareiškimą ir vėliau ieškinio reikalavimų atsiėmimą nulėmė atsakovų elgesys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovų susiklosčiusių aplinkybių vertinimu ieškinio pareiškimo ir jo atsiėmimo kontekste. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai niekaip nepripažino ieškovų ieškinio reikalavimų, nuo pat proceso iniciavimo nesutiko su ieškiniu ir jo reikalavimais. Ieškovai pasirinko reikšti ieškinį atsakovams, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, savo rizika, siekiant įsitikinti ar name yra bendro naudojimo patalpų. Jokie atsakovų veiksmai nenulėmė to, kad po 30 metų gyvenimo ginčo name, ieškovai kreipėsi į teismą. Ieškovai kreipėsi į teismą, kaip ir minėta, savo rizika. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovai atsiėmė ieškinį atsakovų atžvilgiu ne dėl to, kad atsakovai patenkino ieškovų reikalavimus, o dėl to, kad nusprendė toliau nebetęsti proceso, kuris ir taip jau truko daugiau nei dvejus metus. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškinio atsiėmimo nenulėmė atsakovų veiksmai, ieškinio pripažinimas ar patenkinimas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesą ir šalių procesinius veiksmus, nusprendžia, kad atsakovų procesinis elgesys pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas. Nors atskirajame skunde ieškovai teigia, kad atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą, tačiau, kaip patvirtina civilinės bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo tokių faktų – vilkinimo ar piktnaudžiavimo – nebuvo konstatuota. Atsakovai turėdami procesinę pareigą teikti atsiliepimą į ieškinį, turėdami teisę teikti įrodymus juos teikė pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų procesinį elgesį viso proceso metu, nematė pagrindo skirti atsakovams baudą ar imtis kitų procesinių veiksmų, jei, kaip ieškovai teigia, buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ar vilkinamas procesas. Taigi, šis atskirojo skundo argumentas taip pat atmestinas.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai 2021 m. birželio 22 d. tikslino ieškinio reikalavimą, 2022 m. gegužės 2 d. papildė ieškinio reikalavimus. Minėta, kad civilinė byla buvo nagrinėjama nuo 2020 m. lapkričio 12 d. Patikslinti ieškinio reikalavimai buvo susiję su patekimu į, ieškovų manymu, bendro naudojimo patalpas. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nepasitvirtinus esant ieškovų deklaruojamoms bendro naudojimo patalpoms, ieškovai nusprendė proceso nebetęsti. Paminėtina, kad ieškovai atsisakė ne tik ieškinio reikalavimų dėl patekimo į patalpas, bet ir 2022 m gegužės 2 d. papildyto ieškinio reikalavimo dėl trimis 2022 m. vasario 11 d. balsavimo raštu biuleteniais įforminto ir 2022 m. vasario 28 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolu patvirtinto visų trijų atsakovų bendro sprendimo, kuriuo namo palėpėje esanti patalpa, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotose matininkės A. R. suformuotose kadastrinio matavimo bylose pažymėta indeksu 3-8, priskirta atsakovo D. K. butui Nr. 3, o patalpa, ten pat pažymėta indeksu 5-8, priskirta atsakovės I. V. butui Nr. 5, pripažinimo negaliojančiu. Nors ieškovai atskirajame skunde teigia, kad jų reikalavimai buvo patenkinti (jie pateko į ginčo patalpas), tačiau nutyli apie tai, kad paminėtas ieškinio reikalavimų papildymas – dėl balsavimo raštu įforminto sprendimo pripažinimo negaliojančiu – neabejotinai niekaip nebuvo patenkintas. Ieškovai, reikšdami papildomą ieškinio reikalavimą, vėlgi, veikė savo rizika, didino šalių bylinėjimosi išlaidas už kurias atsakovai, ieškovams atsiėmus ieškinio reikalavimus, neturi jokio teisinio pagrindo likti atsakingais.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl priteisto skundžiamoje papildomoje nutartyje aptartų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nagrinėjama situacija akivaizdžiai rodo, kad ieškovams pareiškus teismui ieškinį atsakovų atžvilgiu ir surinkus byloje atitinkamus įrodymus dėl ginčo patalpų, byla šioje dalyje buvo užbaigta ne dėl atsakovų D. K. ir R. K. kaltės. Todėl ieškovai, inicijavę šia bylą, turi pareigą atlyginti atsakovams jų patirtas protingas bei pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. K. už advokato padėjėjo teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur. Pirmosios instancijos teismui pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsakovas D. K. patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teismui taip pat pateikė duomenis, kurie pagrindžia bylinėjimosi išlaidas, patvirtinimus apie atliktus mokėjimus advokatui.

31. Rekomendaciniai įkainiai už advokato suteiktas teisines paslaugas yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

32. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo mažinti iš ieškovų atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra realios ir pagrįstos atitinkamais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje civilinėje byloje truko daugiau nei dvejus metus, pirmosios instancijos teismo iš ieškovų atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos per didelės. Ieškovai atskirajame skunde ginčijo patį bylinėjimosi išlaidų priteisimo faktą, tačiau nenurodė, kokio dydžio atsakovų bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos pagrįstomis, ir kokiais Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais vadovaujantis jos turėtų būti mažintinos. Taigi atskirajame skunde nėra paneigtas pirmos instancijos teismo nustatytas atsakovams R. K. ir D. K. atlygintino bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumas.

33. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tiek ieškovų, tiek atsakovų procesinis elgesys nagrinėjamame ginče buvo tinkamai ir visapusiškai įvertintas pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi minėtomis teisės normomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio pateikimą teismui, jo atsisakymą bei ieškovų bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas pačių ieškovų elgesys.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimo pagrįstumą, ieškovų prašymo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino pagrįstai, o atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis. Konstatuojama, jog skundžiamojoje nutartyje teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiais klausimais.

35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovas D. K. prašė priteisti iš ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro 605 Eur. Pateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Kadangi ieškovų atskirasis skundas atmestas, atsakovo D. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. K. iš ieškovų R. K. ir A. K. 605 Eur, iš kiekvieno po 302,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Larisa Šimanskienė