Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, ją atliekant pataisos įstaigoje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo D. J. sulaikymo dienos, vykdant apkaltinamąjį nuosprendį. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone, savo namuose užaugino ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą didelį kiekį kanapių, kurias turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuskynė, išdžiovino ir susmulkino, taip neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą didelį kiekį narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminės dalys), šias narkotines medžiagas laikė savo namuose, 1 407 g šios narkotinės medžiagos, kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %, laikė plastikiniame maišelyje ir smulkintuve laikė tabako ir narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kurio masė 0,3985 g su jame esančiu 0,0087 g (2,2%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurios 2024 m. lapkričio 4 d. buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu.

3. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo sveikatos būklę ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys. Šių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – 8 (aštuoneri) metai, tikrai esmingai prieštarautų teisingumo principui, ir D. J. paskirta ženkliai mažesnio dydžio, negu sankcijoje numatyta, terminuoto laisvės atėmimo bausmę – 2 (dveji) metai.

4. Byloje esančių aplinkybių kontekste apylinkės teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog nuteistajam neprisipažinus padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas neturi galimybės nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl nėra galimybės D. J. atžvilgiu taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis savo namuose užaugino tiksliai nenustatytą didelį kiekį kanapių, jas nuskynė, išdžiovino ir susmulkino, taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą didelį kiekį narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminės dalys), šias narkotines medžiagas laikė savo namuose, 1 407 g šios narkotinės medžiagos, kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %, laikė plastikiniame maišelyje ir smulkintuve laikė tabako ir narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kurio masė 0,3985 g su jame esančiu 0,0087 g (2,2%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio, tačiau nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų tyrimu ir nustatytu jo tikslu šias pareigūnų rastas medžiagas platinti bei jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

12. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K- 167-303/2022, 2K-187-976/2023). Teismų praktikoje platinimu laikomas ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. J. 2024 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone, savo namuose užaugino ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą didelį kiekį kanapių, kurias turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuskynė, išdžiovino ir susmulkino, taip neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą didelį kiekį narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminės dalys), šias narkotines medžiagas laikė savo namuose, 1 407 g šios narkotinės medžiagos, kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %, laikė plastikiniame maišelyje ir smulkintuve laikė tabako ir narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kurio masė 0,3985 g su jame esančiu 0,0087 g (2,2%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurios 2024 m. lapkričio 4 d. buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, esant nustatytam D. J. tikslui platinti narkotines medžiagas, o tokias išvadas padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimo, tinkamai argumentuodamas ir nurodydamas, kurie byloje esantys duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę bei kurie duomenys paneigia nuteistojo versiją, kad jis narkotines medžiagas turėjo savo asmeniniam vartojimui. Tai, kad nuteistasis byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstas. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

17. Atmestinas skundo argumentas, jog byloje nebuvo gauta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad apeliantas turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Priešingai, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. J. kanapes užsiaugino ir laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o tokią išvadą pagrindžia tiek paties nuteistojo parodymų nenuoseklumas, tiek rašytiniai bylos įrodymai, tiek liudytojų parodymai, tiek pas nuteistąjį kratos metu rasti ir paimti daiktai. Nors nuteistojo pozicija, neva jis neturėjęs tikslo platinti narkotinių medžiagų, o jas naudojęs tik paties asmeniniams poreikiams, nekito viso proceso metu, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog paties D. J. parodymai nebuvo nuoseklūs, nuteistasis iš esmės nesugebėjo pagrįsti savo įvykių versijos, jog narkotines medžiagas užaugino ir laikė tik savo asmeniniams poreikiams. Tuo tarpu bylos duomenys pagrindžia, kad šios narkotinės medžiagos buvo skirtos platinimui - iš nuteistojo “Iphone 12 Pro Max“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) „Messenger“ programoje rasto pokalbio 2024 m. spalio 20 d. su liudytoju A. B. turinio matyti, jog liudytojas iš D. J. prašo narkotinių medžiagų, nurodydamas, jog už jas „vakare atmes“. Pažymėtina, jog nors skunde kvestionuojamas minėto pokalbio su liudytoju laikas, kaip neatitinkantis nuteistojo užaugintų kanapių ir iš jų gautų narkotinių medžiagų laikymo laikui, tačiau pats D. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, sutiko, kad nuimtas kanapes reikia bent savaitę džiovinti, susmulkinti ir kad nuimtos jos buvo 2024 metų spalio mėnesį (1 t., b. l. 158), kas pagal laiką visiškai atitinka aukščiau nurodytam nuteistojo ir liudytojo susirašinėjimo laikui. Aplinkybę, jog nuteistasis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, patvirtina ne tik jo paties parodymai, kuriuose jis nurodė anksčiau davęs narkotinių medžiagų liudytojui A. B., bet ir šio liudytojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad ateidavo pasportuoti pas D. J., o po sporto kartu su juo parūkydavo, nuteistasis A. B. pavaišindavo žole (1 t., b. l. 65-67, 161-162). Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kurie neabejotinai ir nedviprasmiškai patvirtina faktą, kad D. J. platinęs narkotines medžiagas, o aplinkybė, ar tai darė atlygintinai, ar neatlygintinai, šiuo atveju neturi reikšmės. Pažymėtina, jog pats nuteistasis nurodė, kad liudytojas A. B. neturi pagrindo apkalbėti jį (1 t., b. l. 159), kas tik patvirtina šio liudytojo parodymų teisingumą ir patikimumą. Būtinąjį BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį – tikslą platinti D. J. veiksmuose įrodo ir jo telefone Telegram programėlėje rastas susirašinėjimas su asmeniu, pasivadinusiu ,,S.“, kurio turinys teisėjų kolegijai nekelia abejonių esantis apie nuteistojo platinamas narkotines medžiagas ir atsiskaitymą už jas – jame asmuo, pasivadinęs „S.“ nuteistojo prašo „už pinigus keletą“, o D. J. jam primena apie turimą skolą. Sutiktina su apeliantu, kad trumposiose žinutėse nėra konkrečiai kalbama apie narkotines medžiagas, jų kiekį ar rūšį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tokio pobūdžio bylos ir pasižymi specifika, kad asmenys kalbėdami apie įstatymo draudžiamas medžiagas kalba netiesiogiai ir bendrauja sutartiniais žodžiais, šifruotėmis, kodais. Nuteistasis minėto pokalbio kitokios prasmės negalėjo paaiškinti ir apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad „<...> kai dega, tai jie atėję ir naktį gali lysti į akis“ (1 t., b. l. 157), kas sudaro prielaidas manyti, jog D. J. galėjo platinti narkotines medžiagas daugiau asmenų, negu liudytojui A. B. ir asmeniui, pasivadinusiam „S.“, tačiau vien aplinkybės, įrodančios tikslą platinti narkotines medžiagas šiems asmenims, yra pakankamos BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti.

18. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pas jį namuose turėtas narkotinių medžiagų kiekis yra normalus ir suvartotinas vieno asmens, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vis tik rastas narkotinių medžiagų kiekis kaip asmeniniam naudojimui yra žymiai per didelis. Juo labiau įvertinus aplinkybes, kad, pasak nuteistojo, jo vienkartinė dozė yra trečdalis gramo, o per dieną jis surūkantis 7-8 gramus narkotinės medžiagos, kas reikštų, jog jis per 17 valandų paroje, neįskaičiuojant naktinio miego meto, surūkytų 24 dozes narkotinės medžiagos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nuteistojo teiginiai apie turėtą narkotinės medžiagos kiekį kaip normalų asmeniniam naudojimui yra nepagrįsti, ir laikytini gynybine apelianto pozicija, siekiant jo veiksmų perkvalifikavimo pagal baudžiamojo įstatymo straipsnį, kuriame numatyta švelnesnė atsakomybė už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti.

19. D. J. atliktos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, pagrindžia ir kratos metu iš D. J. gyvenamosios vietos paimti daiktai – augalų auginimo įranga, smulkintuvas, svarstyklės. Vien aplinkybė, kad nuteistasis investavo ir įsigijo įrangą, skirtą auginti ir išgauti narkotines medžiagas, kelia pagrįstų įtarimų dėl šių medžiagų panaudojimo vien asmeniniams poreikiams ir jų galutinio vartotojo. Tačiau kratos metu rastos svarstyklės neabejotinai daro pagrindą išvadai, jog jos buvo skirtos ne asmeniniam naudojimui ir ne nuteistojo smalsumui patenkinti, norint sužinoti, koks tikslus kiekis narkotinių medžiagų buvo išaugintas ir paruoštas. Akivaizdu, jog rastos svarstyklės, kontekste kitų byloje esančių įrodymų, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buvo naudojamos tikslu platinti narkotines medžiagas ir tiksliai pasverti jų dozes. Apelianto gynybinę poziciją, jog jos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, paneigia jo paties paaiškinimai, jog norėdamas parūkyti marihuanos, pasiimdavo saują, atsinešdavo, eidavo ir rūkydavo, t. y. jam nebuvo reikalinga tiksliai pasverti savo naudojamos dozės, taigi, nebuvo poreikio ir turėti bei naudoti svarstykles.

20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-52-942/2022, 2K-71-976/2025). Taigi, vien tai, kad D. J. pats vartojo narkotines medžiagas, negali paneigti visumos pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, tame tarpe – ir tikslą platinti narkotines medžiagas.

21. Aptartų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas daro išvadą, jog D. J. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, esant įrodytam tikslui platinti narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, keisti jo nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

22. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, pagal kurią jis nuteistas, todėl tai apibrėžia plačiausias apeliacinio skundo ribas ir dėl to apeliacinės instancijos teismas įpareigotas patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

23. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

24. Pripažinus asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šiame įstatyme numatyta minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė tikrai esmingai prieštarautų teisingumo principui, D. J. paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Skirdamas bausmę be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad D. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, D. J. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad jis nevedęs, dar pakankamai jauno amžiaus, linkęs sportuoti, niekur nedirba, anksčiau teistas. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į D. J. sveikatos būklę bei į tai, kad byloje nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. J. bausmė individualizuota tinkamai, skirta bausmė nėra per griežta, kas sudarytų pagrindą šioje dalyje nuosprendį keisti.

25. Nors skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo skirta bausmė parodo teismo pozicijos nenuoseklumą ir paneigia apkaltinamojo nuosprendžio argumentus dėl padarytos veikos kvalifikavimo, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su šiais argumentais. Visų pirma, pažymėtina, jog veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas yra skirtingos teismo funkcijos, ir tik teisingai kvalifikavus veiką, kas nagrinėjamoje byloje buvo padaryta apylinkės teismo, gali būti paskirta teisinga bausmė. Antra, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jam paskirta bausmė, kuri sutinkamai su skundo autoriumi yra keturis kartus trumpesnė negu BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sankcijos minimali riba, parodo ne teismo nenuoseklumą, o būtent tinkamą bausmės individualizavimą, siekiant ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir įgyvendinti teisingumo principą.

26. Apeliantas taip pat prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tam nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti ne tik proporcinga, bet ir efektyvi, atitinkanti ne tik individualius nuteistojo, bet ir visuomenės interesus. Įstatymų leidėjas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 260 straipsnyje, yra nustatęs griežtas sankcijas, kuriomis siekiama mažinti tokių medžiagų prieinamumą, vartojimą ir su tuo susijusias rizikas visuomenei. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia reikšmingą grėsmę visuomenės saugumui, sveikatai ir viešajai tvarkai, todėl veiksminga valstybės reakcija turi būti neformali ar deklaratyvi, o realiai paveiki, įgyvendinanti baudžiamosios atsakomybės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, skirti švelnesnės rūšies bausmę negu laisvės atėmimas nėra pagrindo, kadangi tai neužtikrintų nei individualios, nei bendrosios prevencijos tikslų. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra tiek išimtinė, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo asmeninės savybės nesuponuoja išvados dėl mažiau pavojingos nuteistojo asmenybės ar kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ypač ją paskyrus žymiai trumpesnę, negu numato BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumas.

27. Įvertinusi aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Nustatyta, kad nuteistasis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, sąmoningai pasirinko neteisėtą pajamų šaltinį, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas jomis disponavo ir jas pats vartojo, suprantant, kad tokia veika yra baudžiama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo D. J. paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam už padarytą sunkų nusikaltimą prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

28. Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis, atlikus išsamią jų analizę ir padarius motyvuotas išvadas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bausmės atlikimo vietos parinkimo

29. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta nuteistajam D. J. paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

30. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), o teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. D. J. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, baigė 2024 m. lapkričio 4 d., t. y. jau nebegaliojant BK 50 straipsnio 3 daliai, numačiusiai teismo pareigą parinkti bausmės atlikimo vietą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vadovavosi nusikalstamų veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu nebegaliojančiu baudžiamuoju įstatymu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančiose Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatose įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sulaikomi ir konvojuojami į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas bausmės atlikimo vietas, o konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 30 straipsnio 1-2 dalys).

31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, skundžiamas nuosprendis keičiamas, panaikinant rezoliucinę dalį, kuria nuteistajam paskirta bausmę atlikti kalėjime.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio atmesti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria D. J. bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.