- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-1908-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12403-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetui
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl studento statuso atstatymo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė (tekstas netaisytas): „1. Prašau atstatyt man studento statusą panaikindamas VGTU sprendimą dėl mano nutraukimo. 2 Prašau išduoti įsakymą atidėti iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo, leidžiantį tęsti studijas. 3. Prašau atlyginti man padarytą neturtinę žalą. 4. Taip pat prašu reikalauti 2 000,00 Eur žalos atlyginimo.“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė savo asmens kodo, taip pat jokių atsakovo ir trečiojo asmens duomenų. Ieškovas taip pat nenurodė, kaip Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos susijęs su reiškiamais reikalavimais ir kokią įtaką šiam asmeniui turės bylos išsprendimas. Teismas įpareigojo ieškovą patikslinti byloje dalyvaujančią asmenų procesines padėtis, nurodyti savo asmens kodą ir gimimo datą bei aukščiau nurodytus duomenis apie atsakovą ir trečiąjį asmenį, nurodyti Migracijos departamento suinteresuotumą nagrinėjama byla. Teismas nurodė, kad su ieškiniu pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, ieškovas teismui pateikė tik vieną ieškinio ir jo priedų egzempliorių. Dauguma ieškovo pateiktų ieškinio priedų surašyti ne valstybine kalba. Teismas įpareigojo ieškovą ieškinio ir jų priedų kopijų pateikti tokį skaičių, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, ne lietuvių kalba surašytus ieškinio priedus išversti lietuvių kalbą, o teismui teikiamus ieškinio priedus patvirtini įstatymų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluoti visiškai neaiškiai ir nesuprantamai. Be to, ne tik yra neaiškus jo prašomi taikyti teisių gynybos būdai, bet neaiškus ir reiškiamų reikalavimų faktinis pagrindas. Pirmuoju pareikštu reikalavimu ieškovas prašo atstatyti studento statusą atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo studijų minėtame universitete faktą, o iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei ieškinio priedų nėra aišku ar studijos su juo iš viso buvo nutrauktos ir kada bei dėl kokių priežasčių, kadangi iš pateiktos universiteto pažymos matyti, kad ieškovui padengus finansinę skolą, jo išbraukimas iš studentų sąrašų buvo atšauktas. Teismas pažymėjo, kad reikalaudamas turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo ieškovas turi pareigą ieškinyje nurodyti ne tik prašomos atlyginti žalos dydį, tačiau nurodyti ir faktinį tokio reikalavimo pagrindą – civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), padarytų nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnis), atsakovo kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku kaip pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kokias sutartines sąlygas ar įstatymų nuostatas atsakovas pažeidė, neaišku, kaip ieškovas apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį bei kokiu pagrindu ir kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo jis siekia, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos aplinkybių. Taip pat visiškai neaiškus yra antrasis ieškovo suformuluotas reikalavimas, kokio įsakymo išdavimo ir kokiu pagrindu ieškovas siekia. Teismas įpareigojo ieškovą konkrečiai ir aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką bei pateikti teismui skundžiamą Vilniaus Gedimino technikos universiteto sprendimą, kurio pagrindu ieškovas neteko studento statuso, įrodymus, kuriais ieškovas grindžia prašomą priteisti žalos atlyginimą bei kitus duomenis reikšmingus ieškovo pareikštų reikalavimų išnagrinėjimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai, 2 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas patikslinęs reikalavimus privalo sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacija, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5–6 punktai), nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl ieškovas šią informaciją taip pat įpareigotas nurodyti.
3. 2025 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo bei ,,Neatitikimų pašalinimas“.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovo M. A. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovas net nešalino didžiosios dalies esminių ieškinio trūkumų – nepatikslino dalyvaujančių asmenų duomenų, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos suinteresuotumo nagrinėjama byla, netikslino ieškinio pagrindo ir reikalavimų, nors teismas detaliai paaiškino kaip juos suformuluoti, kad būtų aiškūs ir suprantami, neišvertė dalies ieškinio priedų į lietuvių kalbą. Nors ieškovas nurodė, kad negali sau leisti turėti advokatą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kaip buvo išaiškinęs teismas. Teismas pripažino, kad ieškovas ne tik nepašalino esminių ieškinio trūkumų, tačiau ir jo elgesys šalinant ieškinio trūkumus nelaikytinas atsakingu ir rūpestingu.
5. 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo procesinis dokumentas – Apeliacija dėl miesto apylinkės teismo sprendimo dėl ieškinio universitetui.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas nesuformulavo nei atskirojo skundo pagrindo, nei dalyko, t. y. nenurodė aplinkybių ir argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovo suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai nurodytas skundo dalykas.
7. 2025 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo M. A. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
9. Teismas nurodė, kad 2025 m. birželio 16 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo, t. y. ieškovas pateikė procesinį dokumentą ,,trūkumų pašalinimas“, neatsižvelgęs į nutartyje nurodytus trūkumus ir nurodymus – pateikti teismui įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą – aiškiai suformuluojant atskirojo skundo faktinį pagrindą bei dalyką. Ieškovui buvo nurodyta, kad jis atskirajame skunde turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, taip pat ieškovas turi aiškiai suformuluoti prašymą apeliacinės instancijos teismui (skundo dalykas) – kokį procesinį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau pateiktame dokumente ,,trūkumų pašalinimas“ teismo nurodyti atskirojo skundo trūkumai pašalinti nebuvo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas M. A. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti, pakeisti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad apeliantui sunkiai sekasi suformuluoti ieškinį, kad jis būtų priimtas, kadangi apeliantas neturi galimybės kreiptis į privatų ir valstybinį advokatą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo M. A. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė (tekstas netaisytas): „1. Prašau atstatyt man studento statusą panaikindamas VGTU sprendimą dėl mano nutraukimo. 2 Prašau išduoti įsakymą atidėti iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo, leidžiantį tęsti studijas. 3. Prašau atlyginti man padarytą neturtinę žalą. 4. Taip pat prašu reikalauti 2 000,00 Eur žalos atlyginimo.“.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė savo asmens kodo, taip pat jokių atsakovo ir trečiojo asmens duomenų. Ieškovas taip pat nenurodė, kaip Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos susijęs su reiškiamais reikalavimais ir kokią įtaką šiam asmeniui turės bylos išsprendimas. Teismas įpareigojo ieškovą patikslinti byloje dalyvaujančią asmenų procesines padėtis, nurodyti savo asmens kodą ir gimimo datą bei aukščiau nurodytus duomenis apie atsakovą ir trečiąjį asmenį, nurodyti Migracijos departamento suinteresuotumą nagrinėjama byla. Teismas nurodė, kad su ieškiniu pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, ieškovas teismui pateikė tik vieną ieškinio ir jo priedų egzempliorių. Dauguma ieškovo pateiktų ieškinio priedų surašyti ne valstybine kalba. Teismas įpareigojo ieškovą ieškinio ir jų priedų kopijų pateikti tokį skaičių, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, ne lietuvių kalba surašytus ieškinio priedus išversti lietuvių kalbą, o teismui teikiamus ieškinio priedus patvirtini įstatymų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluoti visiškai neaiškiai ir nesuprantamai. Be to, ne tik yra neaiškus jo prašomi taikyti teisių gynybos būdai, bet neaiškus ir reiškiamų reikalavimų faktinis pagrindas. Pirmuoju pareikštu reikalavimu ieškovas prašo atstatyti studento statusą atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo studijų minėtame universitete faktą, o iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei ieškinio priedų nėra aišku ar studijos su juo iš viso buvo nutrauktos ir kada bei dėl kokių priežasčių, kadangi iš pateiktos universiteto pažymos matyti, kad ieškovui padengus finansinę skolą, jo išbraukimas iš studentų sąrašų buvo atšauktas. Teismas pažymėjo, kad reikalaudamas turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo ieškovas turi pareigą ieškinyje nurodyti ne tik prašomos atlyginti žalos dydį, tačiau nurodyti ir faktinį tokio reikalavimo pagrindą – civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytų nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnis), atsakovo kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku kaip pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kokias sutartines sąlygas ar įstatymų nuostatas atsakovas pažeidė, neaišku, kaip ieškovas apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį bei kokiu pagrindu ir kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo jis siekia, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos aplinkybių. Taip pat visiškai neaiškus yra antrasis ieškovo suformuluotas reikalavimas, kokio įsakymo išdavimo ir kokiu pagrindu ieškovas siekia. Teismas įpareigojo ieškovą konkrečiai ir aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką bei pateikti teismui skundžiamą Vilniaus Gedimino technikos universiteto sprendimą, kurio pagrindu ieškovas neteko studento statuso, įrodymus, kuriais ieškovas grindžia prašomą priteisti žalos atlyginimą bei kitus duomenis reikšmingus ieškovo pareikštų reikalavimų išnagrinėjimui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai, 2 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas patikslinęs reikalavimus privalo sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacija, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5–6 punktai), nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl ieškovas šią informaciją taip pat įpareigotas nurodyti.
15. 2025 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo bei ,,Neatitikimų pašalinimas“.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovo M. A. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovas net nešalino didžiosios dalies esminių ieškinio trūkumų – nepatikslino dalyvaujančių asmenų duomenų, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos suinteresuotumo nagrinėjama byla, netikslino ieškinio pagrindo ir reikalavimų, nors teismas detaliai paaiškino kaip juos suformuluoti, kad būtų aiškūs ir suprantami, neišvertė dalies ieškinio priedų į lietuvių kalbą. Nors ieškovas nurodė, kad negali sau leisti turėti advokatą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kaip buvo išaiškinęs teismas. Teismas pripažino, kad ieškovas ne tik nepašalino esminių ieškinio trūkumų, tačiau ir jo elgesys šalinant ieškinio trūkumus nelaikytinas atsakingu ir rūpestingu.
17. 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo procesinis dokumentas – Apeliacija dėl miesto apylinkės teismo sprendimo dėl ieškinio universitetui.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas nesuformulavo nei atskirojo skundo pagrindo, nei dalyko, t. y. nenurodė aplinkybių ir argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovo suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai nurodytas skundo dalykas.
19. 2025 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo M. A. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad 2025 m. birželio 16 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo, t. y. ieškovas pateikė procesinį dokumentą ,,trūkumų pašalinimas“, neatsižvelgęs į nutartyje nurodytus trūkumus ir nurodymus – pateikti teismui įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą – aiškiai suformuluojant atskirojo skundo faktinį pagrindą bei dalyką. Ieškovui buvo nurodyta, kad jis atskirajame skunde turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, taip pat ieškovas turi aiškiai suformuluoti prašymą apeliacinės instancijos teismui (skundo dalykas) – kokį procesinį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau pateiktame dokumente ,,trūkumų pašalinimas“ teismo nurodyti atskirojo skundo trūkumai pašalinti nebuvo.
21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas M. A. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad sunkiai sekasi suformuluoti ieškinį, kad jis būtų priimtas, kadangi apeliantas neturi galimybės kreiptis į privatų ir valstybinį advokatą.
22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Kita vertus, teisė į apeliaciją nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 306, 311 straipsniais, kuriuose numatyti reikalavimai apeliaciniam (atskirajam) skundui, ir jeigu paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas ar jo priedai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nustatyti terminą apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo teismo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
24. Pagal CPK 306 straipsnio nuostatas apeliacinis (atskirasis) skundas turi atitikti tiek bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tiek ir šiame straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo/jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Taigi apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo pagrindas – apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) ar jo/jos dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017).
25. Pažymėtina, kad apeliacinio (atskirojo) skundo dalykas ir pagrindas yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, kurių apeliacinės instancijos teismas negali peržengti, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ne pakartotinai iš esmės, o neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2013, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
26. Taigi sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje dalyvaujančio asmens apeliacinį (atskirąjį) skundą, pirmiausia turi patikrinti, ar šis skundas atitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tarp jų – ar apeliaciniame (atskirajame) skunde tinkamai, aiškiai ir suprantamai suformuluoti ir nurodyti skundo dalykas ir pagrindas. Nustatęs, kad skundas minėtų reikalavimų neatitinka, teismas privalo nutartimi nustatyti byloje dalyvaujančiam asmeniui pakankamą terminą nustatytiems trūkumams pašalinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-585/2020).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs apeliantą per 10 dienų pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir apeliantui to iki 2025 m. birželio 13 d. nepadarius, laikė, kad atskirojo skundo trūkumai neištaisyti, todėl grąžino jį apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateikto atskirojo skundo, taip pat teismo nutarties, kuria nustatyti trūkumai bei skundžiamos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad atskirojo skundo trūkumai pirmosios instancijos teismo nustatyti pagrįstai bei neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atskirojo skundo trūkumai pašalinti nebuvo.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas nesuformulavo nei atskirojo skundo pagrindo, nei dalyko, t. y. nenurodė aplinkybių ir argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovo suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai nurodytas skundo dalykas.
29. Nors 2025 m. birželio 16 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo, t. y. ieškovas pateikė procesinį dokumentą ,,trūkumų pašalinimas“, tačiau minėtame dokumente nebuvo atsižvelgta į teismo nutartyje nurodytus trūkumus ir nurodymus – pateikti teismui įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą – aiškiai suformuluojant atskirojo skundo faktinį pagrindą bei dalyką. Ieškovui buvo nurodyta, kad jis atskirajame skunde turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, taip pat ieškovas turėjo aiškiai suformuluoti prašymą apeliacinės instancijos teismui (skundo dalykas) – kokį procesinį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas, tačiau pateiktame dokumente ,,trūkumų pašalinimas“ teismo nurodyti atskirojo skundo trūkumai pašalinti nebuvo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išaiškinimui apie apelianto teisę pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba, kad kreipimosi į teismą teisė būtų realizuota tinkamai.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, o ieškovui teismo nurodytų trūkumų nepašalinus, atskirąjį skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl apelianto M. A. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.