- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-186-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00919-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka (pirm.)
- Atsakovas
- „Agrima“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir uždarajai akcinei bendrovei „Agrima“ nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. E. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Agrima“ 100 000 Eur dydžio skolą, 9 534,25 Eur palūkanų, 8 800 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei N. E. iš atsakovės UAB „Agrima“ 100 000 Eur skolą, 534,25 Eur palūkanas, 8 800 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 469 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovė UAB „Agrima“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Agrima“ 100 000 Eur skolą, 9 534,25 Eur palūkanų, 8 800 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 469 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Agrima“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo, prašydama sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat prašė atidėti jai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atsakovė nurodė, jog šiai dienai jos mokumas ypač už teisines paslaugas yra apribotas, nes ji griežtai laikosi restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-3727-560/2019 pateiktuose metmenyse nurodytų mokėjimų kreditoriams bei kitų išlaidų paskirstymo. Pagal 2019 m. liepos 29 d. teismo nutartį apeliantei buvo leista vykdyti mokėjimus iš UAB „Agrima“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Swedbank, AB, nustatant, kad didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra tik 60 000 Eur, tačiau teisinėms išlaidos per vieną mėnesį metmenyse leidžiama suma buvo nustatyta tik iki 3 000 Eur. Šiuo metu už spalio mėn. suteiktas teisines paslaugas, ši suma jau beveik siekia teismo nutartyje nurodytus 3 000 Eur, todėl atsakovės poreikis ir prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo yra objektyvus, pagrįstas, reiškiamas nepiktnaudžiaujant, dėl ko yra tikslinga pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 84 straipsnį iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovės UAB „Agrima“ prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo netenkino ir nustatė atsakovei UAB „Agrima“ terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
7. Teismo vertinimu, vien pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas, iki kol nėra priimta įsiteisėjusi nutartis tokį prašymą patenkinti ir iškelti, nesuteikia jį padavusiam asmeniui restruktūrizuojamos bendrovės statuto, o tuo pačiu – ir atitinkamų Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) bei CPK numatytų teisių bei išlygų, be kita ko, ir teisės remtis restruktūrizavimo planu, kurį ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos patvirtina teismas.
8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė kelti atsakovei UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą. Dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties atsakovė 2019 m. spalio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad atsakovė visiškai neturi lėšų, iš kurių būtų pajėgi sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį už pateiktą apeliacinį skundą.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymų apie lėšas, esančias sąskaitose, kitų duomenų apie savo turtinę padėtį, taip pat nepateikė įrodymų, kad jos finansiniai sunkumai tik laikini ir kad jos turtinė padėtis pagerės iki bylos teisme iš esmės pabaigos. Vien aplinkybė, kad teisme buvo svarstomas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, teismo vertinimu, pati savaime neįrodo, jog atsakovė objektyviai negali sumokėti 931 Eur žyminio mokesčio ar jo dalies už pateiktą apeliacinį skundą.
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovės pateiktas skundas neatitinka jo turiniui nustatytų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta ginčijama suma. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių 2019 m. spalio 16 d. teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, o tik dėsto aplinkybes dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo 2018 m. birželio 26 d. paskolos sutartyje, nors nei 2019 m. liepos 24 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir 2019 m. liepos 1 d. preliminaraus teismo sprendimo, nei kituose procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka šia aplinkybe nesirėmė, t. y. neįrodinėjo šalių arbitražinio susitarimo egzistavimą ir galiojimą.
Šalies argumentai
11. Teismas sprendė, kad atsakovei byloje neįrodinėjus, kad su ieškove buvo susitarta dėl ginčų sprendimo arbitraže, o šią aplinkybę pirmą kartą nurodžius tik 2019 m. lapkričio 18 d. teismui pateiktame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo, laikytina, jog atsakovės apeliacinis skundas pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalį, nes yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovė UAB „Agrima“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Apeliantės galimybės vien dėl jai keliamos restruktūrizavimo bylos pateikti sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų dokumentus yra apribotos.
12.2. Byloje yra pateikti įrodymai apie komplikuotą atsakovės turtinę padėtį, kurie pridėti prie pačios ieškovės ieškinio.
12.3. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, jau vien ta aplinkybė, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos pateikimo buvo priimtas kitoje byloje, taip pat įvertinus aplinkybę, kad pradelstos įmonės skolos sudaro net 526 855,18 Eur, bei tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „Agrima“ buvo leista vykdyti mokėjimus tik 60 000 Eur per mėnesį apimtyje, patvirtina, kad normalios komercinės ūkinės veiklos atsakovė vykdyti negali, kadangi ji gali disponuoti tik minėtoje nutartyje nurodytą leidžiamų mokėjimų suma, kuri yra detalizuota pridėtuose metmenyse.
12.4. Pagal ieškovės ieškinį atsakovei Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai taip pat pagrindžia atsakovės turtinių interesų realizavimo apsunkinimą bei objektyviai sudėtingą turtinę padėtį.
12.5. Įvertinus tarp ginčo šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, sutarties turinį bei suderintą ir individualiai aptartą šalių konkrečią valią dėl arbitražinės sąlygos egzistavimo, nepriklausomai nuo to, kad nė viena iš šalių šio klausimo nekėlė, tačiau pirmiausia pats teismas ex officio privalėjo gavęs ieškovės ieškinį, atsisakyti spręsti ginčą arba palikti pareiškimą nenagrinėtą.
12.6. Atsakovė teikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o jis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos, tačiau kadangi atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad bus atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, formalus ginčo sumos nenurodymas apeliaciniame skunde negali būti vertinamas kaip procesinio dokumento turinio neatitikimas CPK nuostatoms, įtvirtintoms 306 straipsnyje. Be to, iš apeliaciniame skunde dėstytų esminių aplinkybių santraukos galima padaryti aiškią išvadą, jog atsakovė teikia skundą dėl visos paskolos sumos bei pirmosios instancijos teismo visos priteistos sumos dydžio.
12.7. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė savo procesiniame dokumente pateikė reikšmingas aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, pagrindžiančius 2019 m. spalio 16 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žyminio mokesčio atidėjimo
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde prašė atidėti jai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovė neįrodė tokio prašymo pagrįstumo, todėl prašymą atmetė.
16. Kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta vienoda galimybė pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tačiau siekdamas pasinaudoti šia teise asmuo privalo laikytis įstatymuose įtvirtintų taisyklių ir tvarkos. Viena iš tokių įstatyme nustatytų taisyklių yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai).
17. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
18. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 84 straipsnio, yra išaiškinęs, kad būtent prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bei įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143-516/2019).
19. Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys būtų atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie sunkią turtinę padėtį. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad įrodymai, pagrindžiantys jos sunkią turtinę padėtį buvo pateikti į bylą kartu su ieškiniu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie atsakovės skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat atsakovės 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau pažymėtina, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Tokių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė.
21. Atsakovė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iš esmės grindė teisme nagrinėjama atsakovės UAB „Agrima“ restruktūrizavimo byla. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovės UAB „Agrima“ direktorius 2020 m. sausio 2 d. pateikė naują pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrima“ iškėlimo, tačiau pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti. Dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties yra pateiktas atskirasis skundas, byla išsiųsta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2020 m. vasario 26 d. priimtas ieškovės Latvijos įmonės AS Citadele banka, veikiančios per AS Citadele banka Lietuvos filialą, pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Agrima“ iškėlimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog teisme yra svarstomas klausimas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos apeliantei iškėlimo, pati savaime neįrodo, jog ieškovė objektyviai negali sumokėti 931 Eur žyminio mokesčio ar jo dalies už apeliacinį skundą (CPK 185 straipsnis). Minėta aplinkybė iš esmės patvirtina atsakovės teiginius, kad ji yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau atsakovei į bylą nepateikus išsamių įrodymų apie jos dabartinę turtinę padėtį, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia komplikuota, dėl kurios ji negalėtų sumokėti 931 Eur žyminio mokesčio. Be to, kaip minėta, apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pareigą pateikti įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną ji žyminį mokestį, net jei jos reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti. Nagrinėjamu atveju apeliantė argumentams, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir kad jos turtinė padėtis pagerės iki bylos apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė ne tik neatskleidė dabartinės turtinės padėties, bet ir nepagrindė, kad ateityje jos turtinė padėtis gali pagerėti. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą 931 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.
23. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad jos atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat nepatvirtina, kad apeliantė visiškai neturi lėšų, iš kurių būtų pajėgi sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinų disponavimo turtu suvaržymų nustatymas (turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštas) nėra pakankamas pagrindas fakto dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumo konstatavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-464/2018).
Dėl kitų apeliacinio skundo trūkumų
24. Pateiktas apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui, taip pat specialius apeliacinio skundo turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111–114 straipsniai, 306 straipsnis). Jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovės pateiktas skundas neatitinka jo turiniui nustatytų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta ginčijama suma, be to, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių 2019 m. spalio 16 d. teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, o tik dėsto aplinkybes dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo 2018 m. birželio 26 d. paskolos sutartyje, nors nei 2019 m. liepos 24 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir 2019 m. liepos 1 d. preliminaraus teismo sprendimo, nei kituose procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka šia aplinkybe nesirėmė.
26. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad apeliaciniame skunde nenurodė apeliaciniu skundu ginčijamos sumos. Vien aplinkybė, kad iš apeliaciniame skunde dėstytų esminių aplinkybių santraukos iš esmės galima padaryti išvadą, jog atsakovė teikia skundą dėl visos pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, nepaneigia apeliantės pareigos apeliaciniame skunde nurodyti ginčijamą sumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, yra nurodyta, kad įstatyme aiškiai įtvirtinama, kokios aplinkybės turi būti nurodomos apeliaciniame skunde tam, kad būtų galima pripažinti, jog apeliacinio skundo pagrindas suformuotas tinkamai ir apeliacinis skundas atitinka jam keliamus turinio reikalavimus bei gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą). Taigi sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje dalyvaujančio asmens apeliacinį skundą, pirmiausia turi patikrinti, ar šis skundas atitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tarp jų – ar apeliaciniame skunde tinkamai, aiškiai ir suprantamai suformuluoti ir nurodyti skundo dalykas ir pagrindas. Nustatęs, kad skundas minėtų reikalavimų neatitinka, teismas privalo nutartimi nustatyti byloje dalyvaujančiam asmeniui pakankamą terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.
28. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės skundo turinio matyti, kad apeliacinį skundą atsakovė iš esmės grindžia argumentais dėl arbitražinio susitarimo 2018 m. birželio 26 d. paskolos sutartyje egzistavimo, tačiau, kaip pagrįstai pažymi ir pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės atsakovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neįrodinėjo. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantė iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, kurie pagrįstų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Darytina išvada, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas ir jo turinys neatitinka imperatyviųjų įstatymo normų apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą šiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi atsakovei pagrįstai nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2020 m. kovo 16 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Agrima“ naują terminą iki 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.