- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-1218-460/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Ž. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Ž. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei atsakovės Ž. P. priešieškinį ieškovui A. V. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Klaipėdos apylinkės teismui 2016-07-04 teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pagal kurią jie galėtų bendrauti kiekvieno mėnesio nelyginį šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val., kiekvienų šv. Kalėdų antrąją dieną ( gruodžio 26 d.) nuo 13.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvienų šv. Velykų antrąją dieną nuo 13.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš jo buvimo vietos ir pristatant atgal arba į vaiko motinos (atsakovės) nurodytą vietą. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis ( internetu, el. paštu, telefonu, Skype ir pan.) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad jis yra G. I. tėvas; tėvystė buvo nustatyta 2012-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria kartu išspręsti ir vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai. Iki šiol jis su sūnumi beveik nebendravo, nes išsiskyrus su atsakove, jų santykiai pasidarė konfliktiški ir ji neleido jam matytis su sūnumi. Ieškovas supranta savo pareigą dalyvauti sūnaus auklėjime ir nori įgyvendinti ją, naudodamasis savo kaip tėvo teise su juo matytis ir bendrauti, todėl ir reiškia tokius reikalavimus, o atsakovės prašo tam netrukdyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2016-08-17 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ieškovas iki šiol nereiškė jokio noro bendrauti su vaiku, šalys geruoju to klausimo nesprendė, o bendravimas su ieškovu vaikui gali būti žalingas, nes ieškovas serga psichikos liga, dėl kurios gali būti pavojingas vaikui, ir gali nuteikinėti jį prieš atsakovės sutuoktinį, faktiškai padedantį jai auginti sūnų, kurį vaikas ir laiko savo tėvu, bei netinkamai auklėti ir prižiūrėti vaiką dėl neišmanymo, kaip tai reikėtų daryti.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2016-08-22 pateikė priešieškinį, kurį patikslino 2016-10-06, juo pareiškė ieškovui reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Atsakovė prašė padidinti 2012-08-30 nutartimi iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteistą 315 Lt ( 91,23 Eur) sumą iki 175,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, motyvuodama tuo, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja ir 2012-08-30 nustatytos sumos nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Nurodė, kad ieškovas yra pakankamai sveikas ir darbingas, kad galėtų teikti savo vaikui teismų praktikoje pripažinto reikalingu dydžio išlaikymą, o jai, kuri nuo gimimo augina šį vaiką, ir taip tenka didesnis rūpestis jį išlaikyti, viskuo aprūpinti ir patenkinti visus jo poreikius, todėl jai neturėtų tekti ir didesnės išlaikymo dalies teikimo būtinybė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pagal priešieškinį pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jame nurodė, kad su jo reikalavimais nesutinka, nes vaiko poreikiai nėra iš esmės pasikeitę, o ieškovo materialinė padėtis tiek pagerėjusi, kad būtų pagrindas didinti jo teiktino vaikui išlaikymo dydį. Vaikas per tą laikotarpį paaugo tik keliais metais, jo poreikiai iš esmės nepasikeitė, sveikatos ar kt. problemų ar padidintų poreikių lavinimui neatsirado. Ieškovas uždirbo nedaug, o atsiliepimo pateikimo metu ir išvis nedirbo, studijavo statybininkų mokykloje, kad įgytų profesiją, savo nekilnojamojo turto, santaupų ar transporto priemonių neturi, todėl nėra pajėgus teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymo.
5. Išvadą teikianti institucija yra pateikusi išvadą, ja pritaria, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su savo sūnumi tvarka ir padidintas ieškovo teiktinas išlaikymas sūnui, kadangi tai atitinka vaiko poreikius. Kadangi vaikas savo tėvo nepažįsta, juo laiko motinos sutuoktinį, ši turėtų vaikui paaiškinti, kas yra jo tėvas ir paruošti susitikimui su juo, o pradedant bendrauti vaikui su tėvu, atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių, turėtų būti pereinamasis laikotarpis susipažinimui, apsipratimui, kuriuose dalyvautų ir vaiko mama ar kitas vaikui artimas žmogus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio reikalavimus patenkino visiškai. Nusprendė nustatyti ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. I. tvarką: šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. bendraus su G. I. kiekvieną šeštadienį nuo 15 iki 17 valandos (šalių susitarimu – kitą savaitės dieną ir /ar kitomis valandomis), dalyvaujant vaiko motinai Ž. P. ar jos deleguotam pilnamečiam asmeniui. Pirmą mėnesį bendravimas vyks G. I. gyvenamojoje (šalių susitarimu – kitoje) vietoje, kitus penkis mėnesius – šalių sutartoje vietoje. Dėl susitikimo vietos, laiko ir kt. A. V. ir Ž. P. susitars telefonu ar SMS žinutėmis ne mažiau kaip prieš vieną dieną; Ž. P. vengiant susitarti, laikoma, kad einamasis susitikimas vyks šeštadienį 15-17 valandomis vaiko gyvenamojoje vietoje; po šio adaptacinio laikotarpio A. V. bendraus su sūnumi G. I. kiekvieno mėnesio nelyginį šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val., kiekvienų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 13.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvienų šv. Velykų antrąją dieną nuo 13.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš jo buvimo vietos ir pristatant atgal arba į vaiko motinos Ž. P. nurodytą vietą; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. šalių suderintu laiku ir dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę turi teisę bendrauti su sūnumi G. I. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, elektroniniu paštu, Skype ir pan.), o Ž. P. įpareigojama tam netrukdyti. Nuo ieškinio padavimo dienos 2016-08-22 pakeisti vaiko G. I. išlaikymui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 sprendimu nustatytą periodinių išmokų sumą ir nustatyti, kad ieškovas A. V. turi mokėti sūnaus išlaikymui po 175,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nustatę, kad priteisto išlaikymo dydžio suma periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio G. I. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę Ž. P., asmens kodas. Sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo vykdyti skubiai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui G. I. pakeitimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, juo nuo ieškinio padavimo dienos (2016-08-22) pakeisti vaikui G. I. 2012-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą ir nustatyti, kad A. V. turi mokėti sūnaus išlaikymui po 120,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
8. Apeliantas pateikia kasacinio teismo praktiką.
9. Tikina, kad jis negali teikti išlaikymo po 175,00 Eur, tvirtina, kad galėtų mokėti po 120,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
11. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. I. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra A. V. ir Ž. I.. Pagal 2016-05-31 sudarytą darbo sutartį A. V. dirbo pakuotoju UAB „Jaukaus būsto meistras“. Iš Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-12 rašto nustatyta, kad A. V. kreipėsi į šią instituciją, prašydamas padėti realizuoti savo teisę bendrauti su sūnum, nes vaiko motina to neleidžia. Iš 2016-08-03 antstolės L. P. patvarkymo matyti, kad išlaikymą G. I. išieško ši antstolė. Iš T. P. darbo užmokesčio pažymos matyti, kad jis 2016-05-31 dirbo, gavo apie 567 Eur / mėn. atlyginimą. Iš 2016-11-02 VĮ Regitra pažymos matyti, kad A. V. nebuvo įregistravęs transporto priemonių; iš 2016-11-02 VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad jis neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro 2016-10-24 pažyma patvirtina, kad tuo metu jis mokėsi pagal apdailininko (statybininko) programą, stipendijos negavo, mokslo pabaiga 2017-06-30. Pažymoje dėl bedarbio registravimo laikotarpių nurodyta, kada 2010-2016 m. A. V. registravosi darbo biržoje, o VSDFV pažymoje nurodyta, kada šiuo laikotarpiu jis dirbo ir kokias pajamas gavo. Socialinių pašalpų A. V. gavo po kelis 2013, 2014 ir 2015 metų mėnesius. Ž. P. yra pateikusi kvitų ir sąskaitų, patvirtinančių komunalinių mokesčių mokėjimą, vaistų, maisto prekių, kuro ir kt. įsigijimą, gimtadienio šventės organizavimą UAB „Smaragdo uostas“.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantas skunde nesutinka su priteista 175 Eur išlaikymo suma, tikina, kad dėl turtinės padėties sūnui gali mokėti 120 Eur / mėn. išlaikymą.
14. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog ieškovei tenka pareiga nurodyti ir pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Taip pat pažymėtina, jog minimalios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tačiau, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, pagrįstai atsižvelgė į šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri leidžia orientuotis apie šalies pragyvenimo lygį ir reikalingą pinigų sumą tenkinti žmogaus minimalius, būtinuosius poreikius.
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, yra padidėję, vaiko poreikių tenkinimui iš apelianto reikalinga 175 Eur per mėnesį suma. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad tokia teismo išvada yra ne visiškai pagrįsta. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus apie vaiko poreikių pokytį, pažymėjo, jog kai buvo priteistas išlaikymas, vaikui buvo 9 mėn., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vaikui buvo 6,5 m., sūnus greitai lankys mokyklą (būsimos išlaidos), motyvuotai pagrindė iš nepilnamečiam sūnui priteisiamo išlaikymo dydį, atsižvelgė į konkrečius sūnaus poreikius maistui, aprangai, higienai, laisvalaikiui, kt. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sūnaus poreikiams tenkinti yra pagrįsta ir reikalinga 175 Eur suma.
17. Kolegija, vertindama apelianto turtinę padėtį pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.
18. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas yra jaunas, iš esmės sveikas (nedarbingumo lygis nenustatytas), darbingas asmuo, yra įgijęs itin paklausią ir gerai apmokamą statybininko –apdailininko profesiją, kuriam tenka pareiga išlaikyti vieną vaiką (duomenų apie būtinybę išlaikyti tėvus byloje nėra), neturint kasdienių rūpesčių vaiku. Tuo tarpu ieškovei (pagal priešieškinį) tenka pareiga rūpintis dviem vaikais, užtikrinant jiems nuolatinį, kasdienį materialinį aprūpinimą. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog 175 Eur išlaikymo sūnui nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises, ar, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
20. Ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas, įvertinę surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažeidimų, aiškinant ir taikant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nenustatė.
21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.