- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1612-661/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Petkuvienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- AB Energijos skirstymo
- Atsakovas
- G. Z.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Petkuvienės ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) - G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Energijos skirstymo operatorius ieškinį atsakovui G. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB Energijos skirstymo operatorius prašė priteisti iš atsakovo 25 705,54 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015-06-16 patikrinus namo, esančio adresu Kryžiokų Sodų 9-oji g. 112, Vilnius (toliau – objektas), elektros įvadą buvo nustatyta, kad prie namo pamatų padaryta neteisėta kabelio atšaka. Nustatę minėtą faktą, ieškovo darbuotojai vadovaudamiesi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 120 punktu, 2015-06-16 surašė elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003469. Akto teisėtumas ir pagrįstumas teismine tvarka nėra nuginčytas. Aktas, vadovaujantis Taisyklių 122 p., buvo išnagrinėtas specialios kompetentingų operatoriaus ir tiekėjo darbuotojų komisijos. Komisija nenustatė akto surašymo neteisėtumo ir atsakovo kaltę preziumavo. Atsakovas teise skųsti komisijos sprendimą nepasinaudojo ir neapskundė Vilniaus regiono elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijai. Nustačius Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių pažeidimą, ieškovui, vadovaujantis taisyklių 132.12 punktu, atsirado pagrindas apskaičiuoti atsakovo padarytą žalą. Komisija paskaičiavo mokėtiną sumą už be apskaitos suvartotą elektros energiją, kurią sudaro 25 705,54 Eur.
2. Teisme gautas atsakovo procesinis dokumentas (prašymas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių), kuriame nurodyta, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2016-01-21 nuosprendžiu konstatuota, kad nuo 2014 m. spalio mėn. jis neteisėtai pasijungęs prie elektros energijos tiekimo tinklo neteisėtai naudojosi elektros energija be apskaitos iki 2015-06-16 ir šiais savo veiksmais ieškovui padarė 7559,35 Eur turtinę žalą. Pažymėjo, kad per 9 mėnesius ieškovas apskaičiavo neproporcingai didelę žalą, nes gyvenamajame name nėra ypatingų elektros prietaisų, kad tiek energijos būtų galima sunaudoti. Teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui AB Energijos skirstymo operatoriui iš atsakovo G. Z. 7559,35 EUR žalos, 5 proc dydžio metines palūkanas už priteistą 7559,35 Eur sumą nuo 2015-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 168 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
4. Teismas konstatavo, kad LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2016-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtu nuosprendžiu (kuris įsiteisėjęs ir vykdytinas) baudžiamojoje byloje Nr.1-292-576/2016 konstatavo, kad žala yra paskaičiuota remiantis 132.13 punktu už laikotarpį nuo 2012-06-17 iki 2015-06-16 (už 3 metus) pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (taisyklių 1 priedas). Taigi, paskaičiavus už minėtą laikotarpį, nustatyta, kad buvo sunaudota 186 750, 42 kWh elektros energijos, tuo AB „Lesto“ padaryta 25 705,54 eurų žala. Teisme buvo nagrinėjama byla dėl to, kad „G. Z. gyvendamas jam priklausančiame gyvenamajame name, Kryžiokų sodų 9-oji g. 112, Vilniuje, nuo 2014 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungęs prie elektros energijos tiekimo tinklo savavališkai po žeme prijungta neteisėtai įrengta elektros kabelio atšaka, neteisėtai naudojosi elektros energija be apskaitos ir vartodamas elektros energiją minėtame gyvenamajame name esančiais elektros energiją naudojančiais prietaisais iki 2015-06-16, kol atlikus kratą, buvo aptikta ši neteisėtai įrengta elektros kabelio atšaka, šiais savo veiksmais padarė AB „Lesto“ (šiuo atveju – teisių perėmėjui – ieškovui) 7559,35 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 str. 1 d. Teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu nuosprendžiu, konstatavo, jog dėl nusikaltimo atsakovas buvo baustas būtent dėl 7559,35 eurų turtinės žalos padarymo, teismas negali konstatuoti esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui, kad ieškovui buvo padaryta didesnė turtinė žala nei konstatuota kaltais atsakovo veiksmais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) G. Z. dalinai nesutikdamas su skundžiamo Sprendimo dalimi, kuria Pirmosios instancijos teismas Ieškovui iš Atsakovo priteisė 7 559,35 Eur, pateikė apeliacinį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs Atsakovo priešieškinio ir neištyręs Atsakovo nurodytų aplinkybių dėl žalos paskaičiavimo pagal nustatytų Atsakovo prietaisų elektros energijos naudojimą, nepagrįstai apribojo Atsakovo procesines teises; 7 559,35 Eur dydžio žala baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-576/2016 nebuvo nustatinėjama, o buvo nurodyta be jokių paaiškinimų ar įrodymų. Žalos dydis pagal Atsakovo paskaičiavimą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. birželio 16 d. sudaro 6 203,35 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas iš dalies sutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais prašo panaikinti Pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti Ieškovui 6 203,35 Eur.
7. Ieškovas AB Energijos skirstymo operatorius pateikė atsiliepimą į skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad Atsakovas, pripažindamas aukščiau nurodytą aplinkybę dėl žalos padarymo laikotarpio, visiškai nepagrįstai nevertina ir kitos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje – žalos dydžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-576/2016 nustatyta, kad Atsakovas savo neteisėtais veiksmai padarė Ieškovui 7 559,35 Eur žalą.
8. Priešingai, nei teigia Atsakovas, kad žalos dydis buvo įvertintas be jokių paaiškinimų ar įrodymų, šis žalos dydis nuosprendyje nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. birželio 16 d. buvo paskaičiuotas Ieškovo. Apie paskaičiuotos žalos dydį nurodytu laikotarpiu Ieškovas informavo raštu, kuris buvo pateiktas į baudžiamąją bylą. Šios aplinkybės nurodytos nuosprendžio 3 lape. Be to, šios aplinkybės neginčijo ir pats Atsakovas, savo 2016 m. birželio 13 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties (atskirojo skundo 4 lapo 6 pastraipa) nurodydamas, kad „toje pačioje baudžiamojoje byloje Ieškovas ne tik patvirtino, kad nereiškia civilinio ieškinio, bet ir dar kartą patvirtino raštu, jog patirtos žalos dydis yra 7 559,35 Eur (baudžiamosios b.l. 43). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Atsakovas pažeidė savo prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suvartotą elektros energiją, o neteisėtai prisijungęs padarė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu padarytą žalą Ieškovui, todėl ieškinio dalis dėl 7 559,35 Eur turtinės žalos priteisimo laikoma visiškai pagrįsta, įrodyta ir tenkintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo, baudžiamojoje byloje nustatytų faktų reikšmės civilinei bylai.
10. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-576/2016 nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, jog elektros energijos vagystė vyko laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. birželio 16 d. Tačiau Atsakovas nesutinka su baudžiamojoje byloje nustatytu žalos dydžiu, nurodydamas, kad nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą šioje civilinėje byloje turėjo būti paskaičiuota kitokio dydžio žala.
11. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 15 punktas).
12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Civiliniame procese, lyginant su baudžiamuoju, įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
13. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017 27 punktą).
15. LITEKO sistemos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-576/2016 nustatyta, kad G. Z. gyvendamas jam priklausančiame gyvenamajame name, Kryžiokų sodų 9-oji g. 112, Vilniuje, nuo 2014 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungęs prie elektros energijos tiekimo tinklo savavališkai po žeme prijungta neteisėtai įrengta elektros kabelio atšaka, neteisėtai naudojosi elektros energija be apskaitos ir vartodamas elektros energiją minėtame gyvenamajame name esančiais elektros energiją naudojančiais prietaisais iki 2015-06-16, kol atlikus kratą, buvo aptikta ši neteisėtai įrengta elektros kabelio atšaka, šiais savo veiksmais padarė AB „Lesto“ 7559,35 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 179 str. 1 d. Apklaustas kaltinamuoju G. Z. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nurodyta, jog AB „Lesto“ , t.y. ieškovas raštu (b.l.43) informavo, kad AB „Lesto“ patikros žalos dydis yra 7559,35 eurų. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, nei nuosprendis, nei žalos dydis nebuvo apskųsti.
16. Taip pat pažymėtina, kad Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punktu neteisėtu elektros energijos vartojimu laikoma, kai elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos elementas paveiktas taip, kad tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti (paveikta sukuriant išorinį magnetinį lauką, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukti atgal ar stabdyti specialiaisiais prietaisais, falsifikuoti elektros apskaitos prietaisai, matavimo transformatoriai, elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.
17. Vadovaujantis Taisyklių 120 p. nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (toliau – aktas) (Taisyklių 2 priedas), kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės. Toks aktas Nr. 11003469 buvo surašytas 2015-06-16 ir jame užfiksuotas pažeidimas.
18. Vadovaujantis Taisyklių 122 p. operatorius privalo tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti kiekvieną surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis. Šiam tikslui gali būti sudaroma speciali kompetentingų operatoriaus ir tiekėjo darbuotojų komisija.
19. Taisyklių 132.13 p. numatyta, jog kai nustatoma, kad, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.) arba elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą, arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 132.12 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.387 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo rėžimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Be to tarp šalių sudarytos Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 5.5 punkte numatyta, jog vartotojas įsipareigoja nekeisti elektros energijos apskaitos prietaisų ir atvado pajungimo schemos.
21. Byloje prejudiciškai nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas (atsakovas) neteisėtai naudojo elektros energiją, dėl ko ieškovui padaryta žalos. Kai nustatomas toks pažeidimas, Taisyklės preziumuoja neteisėtą elektros energijos vartojimą ir atitinkamai dėl to atsiradusią žalą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2005 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. V.Akinis; 2010-03-15 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-118/2010 AB Rytų skirstomieji tinklai v. UAB „Veritas ana“; 2012-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012 AB LESTO v. B.P., T.P.), kuris konstatavo, kad tais atvejais, kai nustatomas pažeidimas, vartotojo kaltė preziumuojama ir jam pagrįstai priskiriama kaltės paneigimo pareiga. Tuo tarpu, atsakovas nėra pateikęs jokių savo skaičiavimų dėl kitokio žalos dydžio, taigi nėra paneigęs ieškovo paskaičiuotos žalos įsiteisėjusiame nuosprendyje.
22. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
23. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Apelianto G. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.