- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-918-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24041-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- K. E.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties byloje pagal ieškovės K. E. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo atsakovui S. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. E. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriuo prašė: taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną tėvo S. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarką: a) tėvas S. K. su vaiku N. K. bendrauja vaiko vasaros ir žiemos atostogų metu Vilniuje (Lietuvoje), be nakvynių, susitikimo trukmė – iki 4 val., pagal iš anksto su motina K. E. suderintą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patvirtintą (kaip atitinkantį tarnybos galimybes) grafiką, bet ne daugiau kaip 3 dienas per savaitę ir ne daugiau kaip 2 tokias bendravimo savaites per mėnesį; b) tėvas S. K. su vaiku N. K. bendrauja tik kartu dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui (-ei); c) prieš kiekvieną vaiko N. K. susitikimą su tėvu S. K. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas (-ė) pasiteirauja vaiko, ar jis nori bendrauti su tėvu, ir įsitikina, kad toks vaiko noras yra laisvas. Vaikui išreiškus nenorą bendrauti ar netgi kalbėtis su tėvu, vaikas negali būti verčiamas tai daryti. Apie vaiko apsisprendimą turi būti nedelsiant informuojama motina; d) tėvo S. K. susitikimai su vaiku N. K. nevyksta esant vaiko ligai ar pablogėjusiai sveikatos būklei; e) tėvas S. K. privalo nedelsiant telefonu pranešti motinai K. E., jei susitikimo su vaiku N. K. metu pablogėtų vaiko sveikata, atsirastų požymių, kad vaiko sveikata gali nedelsiant pablogėti, vaikas susižeistų ar išreikštų aiškų norą baigti susitikimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo tenkino iš dalies ir nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką: 1) tėvas S. K. su vaiku N. K. bendrauja vaiko vasaros, Velykų ir žiemos atostogų metu Lietuvoje, be nakvynių, susitikimo trukmė – iki 4 val., pagal iš anksto su motina K. E. suderintą grafiką, ne daugiau kaip 2 tokias bendravimo savaites per mėnesį; 2) esant vaiko ligai ar pablogėjusiai sveikatos būklei, tėvo S. K. susitikimai su vaiku N. K. vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje; 3) tėvas S. K. privalo nedelsiant telefonu pranešti motinai K. E., jei susitikimo su vaiku N. K. metu pablogėtų vaiko sveikata, atsirastų požymių, kad vaiko sveikata gali nedelsiant pablogėti, vaikas susižeistų ar išreikštų aiškų norą baigti susitikimą. Minėta nutartimi teismas taip pat nustatė ieškovei K. E. 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, ieškiniui pateikti.
3. 2023 m. vasario 15 d. nutartimi teismas, nustatęs, kad per nustatytą 14 dienų nuo privalomosios mediacijos pabaigos terminą ieškovė teismui ieškinio nepateikė, panaikino 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
4. 2023 m. vasario 17 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo. Nurodė, kad ieškovė ieškinio nepateikė dėl atstovo laiko planavimo sistemos klaidos – terminas pateikti ieškiniui buvo pažymėtas 2023 m. vasario 17 d., t. y. buvo suklysta nustatant termino ieškiniui pateikti pradžią. Prašyme ieškovė taip pat pažymėjo, kad terminas praleistas labai nežymiai – iš esmės tik vieną darbo dieną. Byloje jau yra atlikta daug procesinių veiksmų – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pateikti ir išreikalauti dokumentai apie vaiko sveikatos būklę, Tarnyba yra pateikusi išvadas dėl laikinos bendravimo tvarkos, šalys yra pateikusios procesinius dokumentus visais byloje nagrinėtais klausimais. Neabejotina, kad toks nežymus termino praleidimas, vertinant per prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo perspektyvą bei atsižvelgiant į byloje atliktus veiksmus, sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą ir priimti teikiamą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2877-1157/2023 ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti netenkino. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad maksimalus terminas, per kurį turi būti pateiktas ieškinys tais atvejais, kai šalys naudojasi privalomąja mediacija – 14 dienų nuo privalomos mediacijos pabaigos. O tais atvejais, kai per šį terminą ieškinys nepateikiamas, teismas netgi neturi diskrecijos spręsti, palikti galioti ar ne pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įstatymo leidėjas numatė aiškias pasekmes ieškinio nepateikimo per nustatytą terminą atveju – laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, taip pat – bylos užbaigimą. Be to, įstatymų leidėjas netgi nenumatė galimybės tokią teismo nutartį skųsti.
5.2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio, yra neskundžiama, darytina išvada, kad šalys jos negali skųsti, o teismas savo iniciatyva negalėtų jos pasinaikinti. Todėl panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atnaujinus terminą ieškiniui paduoti nepradėtų iš naujo galioti, o jų taikymo ar netaikymo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Taip pat, nebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms, pritaikytoms iki ieškinio, iš esmės nebeegzistuoja joks pagrindas, kuriuo remiantis į tą pačią bylą galėtų būti teikiamas ieškinys.
5.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad nurodyta termino praleidimo priežastis (atstovo klaida skaičiuojant terminą) nelaikytina objektyvia – ji visiškai priklausė nuo profesionalaus teisininko, ieškovės atstovo, kuriam turėjo būti žinomi tiek teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatyti, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtinti maksimalūs ieškinio pateikimo terminai, kas rodo absoliutų šios priežasties subjektyvumą. Be to, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, tiek minėta aplinkybė, susijusi su atstovo klaida, tiek ir aplinkybės, susijusios su praleisto termino trukme, byloje atliktų veiksmų kiekiu, laikytinos nereikšmingomis. Tai, kad byloje buvo surinkta daug įrodymų, nereiškia, jog jie negalės būti pateikti kartu su ieškiniu naujoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė K. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: pirmosios instancijos teismo – įvertinti nurodytas aplinkybes ir pasinaikinti 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės K. E. prašymą dėl termino paduoti ieškiniui atnaujinimo; jei pirmosios instancijos teismas nepasinaikins nutarties – apeliacinės instancijos teismo – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės K. E. prašymą dėl termino paduoti ieškiniui atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad ieškovė savo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė priežastį, dėl ko nustatytu laiku nepateikė ieškinio – ieškovės atstovo laiko planavimo sistemos klaidos. Nutartyje teismas nepagrindė, kodėl ieškovės nurodytos aplinkybės nėra laikytinos reikšmingomis. Teismo apsisprendimas, kaip vertinti tam tikrą aplinkybę, turi būti pagrįstas atitinkama argumentacija, kuri turi būti paremta įstatymais ir teismų praktika. Šiuo atveju teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl nutarė, kad ieškovės pateikti argumentai neva yra nereikšmingi. Be to, su prašymu dėl termino atnaujinimo atliko ir patį procesinį veiksmą – pateikė ieškinį. Taigi ieškovė išpildė privalomą procesinio termino atnaujinimo sąlygą, nurodytą CPK 78 straipsnio 3 dalyje.
6.2. Pažymi, jog ieškovė pateikti ieškinį pavėlavo labai nežymiai – iš esmės tik vieną darbo dieną, nes ieškinio pateikimo terminas baigėsi 2023 m. vasario 14 d., o ieškovė ieškinį pateikė 2023 m. vasario 17 d. (2023 m. vasario 16 d. buvo šventinė diena). Teismas ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo išsprendė tik per penkias dienas, iš kurių net trys buvo darbo dienos. Toks teismo procesinio sprendimo priėmimo terminas neabejotinai parodo, kad ieškovės praleistas terminas yra itin nežymus. Taip pat pažymi, kad teismų praktikoje netgi 10 dienų praleidimo terminas pripažįstamas nežymiu.
6.3. Akcentuoja, kad byloje jau yra atlikta daug procesinių veiksmų – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pateikti ir išreikalauti dokumentai apie vaiko sveikatos būklę iš gydymo įstaigos, tarnyba yra pateikusi išvadas dėl laikinos bendravimo tvarkos, šalys yra pateikusios procesinius dokumentus visais byloje nagrinėtais klausimais. Teismo vertinimas neatitinka ne tik prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo, bet ir proceso koncentruotumo principo: teismo teigimu, naujo proceso inicijavimas neva nepažeis ieškovės interesų, tačiau teismas visiškai neįvertino, kad, inicijavus naują bylą, su ja turės susipažinti naujas teisėjas, byla užsitęs, o tai aiškiai užvilkins šio ginčo išsprendimą. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismo funkcija yra išspręsti ginčą, todėl šio ginčo perkėlimas kitam teisėjui tik padidins administracinę naštą teismui, kai šiuo metu teismai susiduria su neeiliniais darbo organizavimo iššūkiais.
6.4. Ieškovė nurodo ir tai, kad nesutinka su teismo argumentu, neva teismas negali atnaujinti termino ieškiniui pateikti. Tai, kad įstatymas numato, jog, nepateikus ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, jokiu būdu nereiškia, kad teismas negali atnaujinti praleisto procesinio termino. Atnaujinus tokį terminą, atitinkamai teismas savo iniciatyva gali pritaikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones, nes šeimos bylose teismas yra aktyvus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nurodo, jog nors atskirajame skunde ir nurodoma, kad ieškinys laiku nebuvo pateiktas teismui dėl ieškovės atstovo techninės klaidos, tačiau pati ieškovė būdama pakankamai atidi ir rūpestinga turėjo domėtis procesinių dokumentų pateikimo terminais ir priminti savo atstovui apie pareigą laiku pateikti ieškinį, nes, gindama savo vaiko interesus, ji turėjo būti suinteresuota susipažinti su atstovo parengtu procesiniu dokumentu iki procesinio termino suėjimo dienos.
7.2. Akcentuoja, kad ieškovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių kreipėsi 2022 m. gruodžio 4 d., todėl parengti ieškinį iki 2023 m. vasario 14 d. turėjo daug laiko, net daugiau kaip du mėnesius. Be to, privalomojoje mediacijoje ieškovė išsakė savo poziciją (t. y. ieškinio reikalavimus jau žinojo), o kaip matyti iš ieškinio, pateikto kartu su prašymu atnaujinti terminą, ieškinyje išdėstyti motyvai ir įrodymai yra tiesiog surinkti jau iš anksčiau teiktų teismui procesinių dokumentų.
7.3. Pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė pateikdama prašymą atnaujinti terminą nurodė termino praleidimo priežastį, savaime nereiškia, kad terminas ieškiniui pateikti turi būti atnaujintas, nes praleistas terminas gali būti atnaujintas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės nurodyta termino praleidimo priežastis nelaikytina svarbia. Atsakovo nuomone, technine klaida galėtų būti laikoma Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo sistemos klaidos, sutrukdžiusios įkelti ieškinį iki nustatyto termino, o ne ieškovės atstovo darbo ypatumai skaičiuojant ir žymintis procesinio dokumento pateikimo terminą.
7.4. Nurodo, kad negali būti laikomas pagrįstu ieškovės argumentas, jog aplinkybė, kad teismas ieškovės prašymą dėl termino praleidimo atnaujinimo išsprendė per 3 darbo dienas rodo ieškovės praleisto termino mažareikšmiškumą, kadangi: 1) pirmosios instancijos teismas nepraleido jokio procesiniam veiksmui atlikti nustatyto termino ir; 2) skundžiamą nutartį priėmė per protingą terminą.
7.5. Atsakovo nuomone, šio ginčo atveju negalima remtis ieškovės cituojamomis bylomis, kuriose teismai nustatė, kad net 10 dienų praleistas terminas yra nežymus ir dėl to atnaujino praleistą terminą procesiniam dokumentui pateikti. Ieškovės cituojamų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šio ginčo faktinės situacijos, nes byla dar tik turi būti pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o cituojamų bylų atveju nebuvo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo institutas. Be to, ieškovės teisė pareikšti ieškinį pirmosios instancijos teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nėra apribota, nes pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareikšti naują ieškinį bendra tvarka ir tokiu būdu ginti ieškovei jos pažeistas teises teisme.
7.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepažeidžia vaiko interesų apsaugos prioritetinio principo, kadangi ginčo šalys 2020 m. balandžio 27 d. sudarė susitarimą dėl pasimatymų su vaiku, pagal kurį atsakovas su sūnumi bendrauja visas mokyklos vasaros atostogas, Kalėdų, Velykų ir žiemos atostogas. Šis susitarimas buvo patvirtintas Islandijos sostinės Reikjaviko apygardos komisaro ir yra galiojantis oficialus teismo dokumentas. Pirmosios instancijos teismui panaikinus 2022 m. gruodžio 22 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo bendravimo tvarką su šaliu sūnumi – toliau lieka galioti šalių 2020 m. balandžio 27 d. sudarytas susitarimas Islandijoje dėl pasimatymų su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 320 straipsnio 2 dalies pagrindu nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl praleisto termino ieškiniui paduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo
10. Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės K. E. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme, kuriuo buvo prašoma nustatyti laikinąją atsakovo S. K. bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku. Teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino bei nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškiniui pateikti, skaičiuojamą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. 2023 m. vasario 2 d. teisme buvo gautas ieškovės atstovo prašymas dėl mediatoriaus pažymos prijungimo prie bylos. Pažymoje buvo nurodyta, jog mediatorius laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. sausio 31 d. atliko neteisminę mediaciją dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, jog per nustatytą 14 dienų terminą nuo mediacijos pabaigos teisme nebuvo gautas ieškovės ieškinys, 2023 m. vasario 15 d. nutartimi teismas panaikino 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2023 m. vasario 17 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo, o kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė ieškinį. Teismas skundžiama 2023 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė ieškovės prašymą dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo tenkinti.
11. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalimi užtikrinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Procesinio praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniai terminai (jeigu jie nėra naikinamieji) gali būti atnaujinami, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
13. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šioje byloje ieškinį teisme pateikė praleidusi teismo nustatytą terminą, o tiek prašyme atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti, tiek atskirajame skunde iš esmės ieškovė nurodė šią termino praleidimo priežastį – ieškovės atstovo laiko planavimo sistemos klaidos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą, pripažino, kad ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo, todėl terminą ieškiniui paduoti praleido be svarbių priežasčių.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus advokato, kuriam yra žinomi įstatyme įtvirtinti terminai ir šių terminų nesilaikymo padariniai. Kita vertus, būtina vertinti ir tai, jog terminas buvo praleistas itin nežymiai – nustatyta, kad mediacija, nuo kurios pabaigos buvo pradėtas skaičiuoti terminas ieškiniui paduoti, baigėsi 2023 m. sausio 31 d. Vadinasi, eiga ieškiniui paduoti prasidėjo 2023 m. vasario 1 d. ir baigėsi 2023 m. vasario 14 d. Ieškovės prašymas dėl ieškinio padavimo termino atnaujinimo bei ieškinys pirmosios instancijos teisme gauti 2023 m. vasario 17 d. Vadinasi, terminas buvo praleistas vos viena diena. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, išnykus termino praleidimo priežasčiai, ieškovė į teismą kreipėsi per protingą terminą.
15. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjama byla yra kilusi iš šeimos teisinių santykių, kuriuose pripažįstamas egzistuojantis viešasis interesas – ieškovė į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi siekdama apginti nepilnamečio vaiko interesus. Todėl ginčo atveju prioritetas turėjo būti teikiamas būtent nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui, atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas taip formaliai taikyti CPK 149 straipsnio 2 dalies nuostatas šio ginčo kontekste neatitiko nei teisingumo, nei protingumo principų reikalavimų.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su ieškovės pozicija dėl to, kad pirmosios instancijos teismo byloje jau buvo atlikta nemažai procesinių veiksmų. Taip pat pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė tikslingai siekė ir toliau siekia ginti, jos manymu, savo pažeistas teises. Teismui nutartimi panaikinus nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė nedelsiant pateikė prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Teismui atsisakius terminą atnaujinti, nesutikdama su teismo nutartimi, pateikė apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, o siekdama, kad skundas būtų išspręstas kuo greičiau, vadovaudamasi nepilnamečio vaiko interesais, 2023 m. kovo 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos aplinkybių vertinimui, ypatingai tais atvejais, kai byloje egzistuoja viešasis interesas. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Šiuo atveju, akivaizdu, kad ieškovė savo veiksmais nesiekia vilkinti proceso, o viso proceso metu ieškovė iš esmės elgėsi sąžiningai.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių visumą, terminas ieškiniui paduoti ieškovei turėjo būti atnaujintas, nes: 1) terminas praleistas itin nedaug ir dėl sąžiningo ieškovės atstovo suklydimo; 2) byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas, prieš panaikindamas nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei prieš atsisakydamas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, turėjo visų pirma atsižvelgti į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių; 3) termino atnaujinimas byloje esančių aplinkybių pagrindu neprieštarauja įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti (CPK 78 straipsnio 2 dalis).
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties
18. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja šeimos teisinių santykių elementas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir tesėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
19. Pažymėtina, jog viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimą, todėl teismas gali išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo (atskirojo skundo) ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriuo ieškovė teismo prašė nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo tvarką su vaiku. Prašyme ieškovė, be kita ko, nurodė, jog pagal galiojantį tarp šalių susitarimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kuris 2020 m. balandžio 27 d. buvo patvirtinta Islandijos sostinės Reikjaviko apygardos komisaro, buvo nustatyta tokia bendravimo tvarka: vaikas visas mokyklos vasaros atostogas leis su tėvu, kuris gyvena Islandijoje, vaikas bus su tėvu per mokyklos Kalėdų, Velykų ir žiemos atostogas, susitarimas yra neterminuotas. Atsižvelgiant į tai, jog nustatyta tvarka prašymo pateikimo metu, anot ieškovės, neatitiko geriausių vaiko interesų, ieškovė prašė šią tvarką pakeisti, nustatant, kad atsakovas su vaiku susitinka ir bendrauja tik Lietuvoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo tenkino iš dalies ir nustatė tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) tėvas S. K. su vaiku N. K. bendrauja vaiko vasaros, Velykų ir žiemos atostogų metu Lietuvoje, be nakvynių, susitikimo trukmė – iki 4 val., pagal iš anksto su motina K. E. suderintą grafiką, ne daugiau kaip 2 tokias bendravimo savaites per mėnesį; 2) esant vaiko ligai ar pablogėjusiai sveikatos būklei, tėvo S. K. susitikimai su vaiku N. K. vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje; 3) tėvas S. K. privalo nedelsiant telefonu pranešti motinai K. E., jei susitikimo su vaiku N. K. metu pablogėtų vaiko sveikata, atsirastų požymių, kad vaiko sveikata gali nedelsiant pablogėti, vaikas susižeistų ar išreikštų aiškų norą baigti susitikimą. Teismas šioje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad: „<..> tėvas su vaiku turėtų bendrauti tik Lietuvoje, kadangi leidimas tėvui išvykti su vaiku į užsienio valstybę šiuo metu galėtų sukelti (duomenys neskelbtini) itin daug streso ir neigiamų išgyvenimų. Teismo vertinimu, tikslinga nustatyti laikinąją bendravimo tvarką tarp vaiko ir atsakovo, kuri veiktų išimtinai vaiko interesais, nesudarytų pagrindo vienam iš tėvų piktnaudžiauti bendravimo tvarka, atitiktų dabartinę situaciją, susidariusią dėl šalių gyvenamosios vietos, ir būtų sudarytos sąlygos atsakovui optimaliai ir nuosekliai dalyvauti vaiko gyvenime, ypatingą reikšmę skiriant bendravimui, kuomet atsakovas būna Lietuvoje <..>“.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nustatė, kad jų nepritaikius gali būti pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai, nes kelionės į užsienio valstybę vaikui galėtų sukelti itin daug streso ir neigiamų išgyvenimų. Tačiau šią aplinkybę teismas visiškai ignoravo priimdamas 2023 m. vasario 15 d. nutartį, kuria panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šio bylos kontekste laikinųjų apsaugos priemonių, o atitinkamai ir laikinosios bendravimo tvarkos panaikinimas reiškia, jog toliau galios šalių susitarimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kuris 2020 m. balandžio 27 d. buvo patvirtinta Islandijos sostinės Reikjaviko apygardos komisaro. Kaip buvo minėta, šiuo susitarimu šalys susitarė, jog vaikas bus su tėvu per mokyklos Kalėdų, Velykų ir žiemos atostogas. Atsižvelgiant į šią bendravimo tvarką bei tai, jog artėja nepilnamečio vaiko mokyklos Velykų atostogos, tai reiškia, kad pagal šalių susitarimą vaikas netrukus turėtų vykti į Islandiją. Dėl kelionės į užsienį, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, vaikas galėtų patirti daug neigiamų emocijų, o tokia situacija, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra dar mažametis, jo asmenybė dar tik formuojasi, akivaizdžiai galėtų pažeisti vaiko interesus.
22. Kaip jau minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Šiuo principu privaloma vadovautis ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, situaciją vertino pernelyg formaliai, nors visų pirma turėjo vadovautis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyviu teismo vaidmeniu šeimos bylose bei siekdamas priimti procesinį sprendimą, kuris geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, jog yra pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Nors 2023 m. vasario 15 d. nutartis yra neskundžiama, tačiau byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kuri suponuoja, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant užtikrinti vaiko interesų apsaugą ir prioritetą, turi būti sprendžiamas operatyviai. Todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis naikintina ir paliktina galioti 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Nustatytų aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis naikintina ir paliktina galioti 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Skundžiama pirmosios instancijos 2023 m. vasario 22 d. teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti ieškovei terminą ieškiniui paduoti, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
26. Atsakovas byloje pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atskirąjį skundą tenkinus, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 376 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės K. E. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti tenkinti.
Perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.