Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) – laisvės apribojimu 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 159 straipsnį – laisvės atėmimu 4 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, ir

V. B. (V. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (bausmę atliko 2020 m. spalio 27 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, už tai jam, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis); uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – galutine 30 parų arešto bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 49 straipsnio 3 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. ir 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas. V. B. į arešto bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 15 d. 14.30 val. iki 2022 m. spalio 16 d. 11.01 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Taip pat įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį atlikta laisvės apribojimo bausmės dalis, kuri prilyginama 12 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, toliau turi būti vykdoma V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 mėnesius nuo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis E. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena tos dienos įvykių. Jeigu jis kažką padarė, tai prisipažįsta ir atsiprašo, tačiau nieko neatsimena.

3. E. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2022 m. kovo 11 d., apie 17.00 val., užėjo vienas į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), nupirko butelį „Bajorų“ degtinės, užkandos, silkės, atsiskaitinėjo savo banko kortele. Apsipirkęs nuėjo atgal pas R. į (duomenys neskelbtini). Bute buvo dar kažkoks R. draugas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žaidė kompiuterinius žaidimus. Bute taip pat buvo V. su savo panele, R. vaikas ir mergina, vaiko auklė. Jiems išgėrus apie pusę butelio degtinės (gėrė jis, R. ir V.), į kambarį grįžo R. mergina G. ir paprašė jų išeiti. Jis, R. ir V. su mergina nusileido į (duomenys neskelbtini) aukštą, kuriame pabaigė gerti antrą butelį degtinės. Tada jis su V. nuėjo į tą pačią „Maxima“, jis nupirko dar vieną 0,7 litrų talpos butelį degtinės, mokėjo kortele. V. nieko nepirko. Tai buvo apie 19.00 val. Nusipirkę trečią butelį degtinės jie su V. grįžo į tą patį namą, kuriame buvo prieš tai, į (duomenys neskelbtini) aukštą. Ten buvo tas vaikinas, kuris prieš tai žaidė kompiuterinius žaidimus, V. mergina, R. ir jo vaiko auklė. Jie toliau pradėjo gerti trečią butelį degtinės, gėrė jis, V. ir R. Pamatė, kad V. pradėjo pyktis su savo panele. V. kažkas atsitiko, jis pradėjo bėgti į kiemą, šaukti, jam prasidėjo kažkokia (duomenys neskelbtini), pradėjo puldinėti ant tos savo merginos, grasinti jai. Peilio nematė. Tuo metu jie trise buvo išgėrę pusę trečio butelio. Tada jis buvo jau stipriai neblaivus, nuo to laiko beveik nieko neatsimena. Atsimena tik tiek, kad jie su V. užėjo pas jo pažįstamą E. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Šio žmona J. sutvarstė jam kairę ranką, iš kurios lašėjo kraujas. Kaip susižalojo, visai neatsimena. Kiek atsimena, V. pas E. užėjęs nebuvo, liko stovėti koridoriuje. Jis pas E. vonioj dar nusiplovė rankas, nes jos buvo kruvinos. Taip pat šiuo metu jaučia skausmą dešinėj ausy, dešinėj kojoj, blauzdoje. Kaip atsirado šie sužalojimai, visiškai neatsimena. Po to jie su V. išėjo į lauką, tikriausiai norėjo grįžti į tą namą, kuriame gėrė, tačiau prie to paties namo juos sulaikė policijos pareigūnai. Dėl ko buvo sulaikytas, nesuprato. Nuo to laiko, kai prasidėjo šios išgertuvės, jis savo namuose nebuvo, nebent to neprisimena. Tačiau yra tikras, kad jei būtų užėjęs į namus, močiutė jo neblaivaus nebūtų išleidusi atgal, todėl daro prielaidą, kad savo namuose nebuvo. Dėl jam pareikšto įtarimo aplinkybių daugiau patikslinti negali, buvo girtas. Žmogaus, kurio sužalojimu ir apiplėšimu yra kaltinamas, neatsimena, jokio maisto neužsakinėjo, valgė savo silkę. Neatsimena, kad būtų kažką sumušęs ar apiplėšęs, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėjo atsitikti, kadangi net negali paaiškinti, kaip pats susižalojo. Nematė, kad V. būtų kažką mušęs arba to paprasčiausiai neatsimena. Telefonas „Huawei Pro 20“ priklauso jam, „Samsung“ yra pasiskolinęs iš draugo E. Dėl įvykio gailisi (2 t., b. l. 152–155). Papildomai apklausiamas E. R. parodė, kad kaltės nepripažįsta, nes dėl girtumo nieko neatsimena. Jiems su V. B. geriant, šis pradėjo bartis su savo mergina, ginčijosi tarpusavyje, jis sėdėjo vienas ir gėrė. Kiek vėliau buvo nuspręsta eiti namo, V. B. ėjo kartu, neatsimena, ar mergina buvo kartu. Nežino, dėl kokios priežasties buvo nuspręsta eiti link jo draugo E., kuris gyvena netoli jo namų, galbūt tai gali būti (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), nes jo namas (duomenys neskelbtini). Ką veikė pas E., nežino, nes neatsimena dėl girtumo, ar buvo kartu pas E. užėjęs V. B., negali atsakyti, nes dėl girtumo neatsimena. Kaip vėliau pasakojo E., jis buvo girtas ir šis jam sutvarstė kraujuojančią ranką, buvo sužalota kairės rankos plaštaka, į gydytoją dėl plaštakos įpjovimo nesikreipė. Kaip buvo sulaikytas, neatsimena. Tą dieną prie savęs turėjo telefonus „Samsung“, „Huawei Pro 20“, piniginę, raktus nuo buto, iš viso turėjo prie savęs 200 Eur, iš kurių 20 Eur davė V. B. nupirkti maisto. Tą dieną buvo apsirengęs sportine, tamsiai mėlynos ir baltos spalvos striuke su gaubtuvu kaip ir šiandien, juodos spalvos „Nike“ sportinėmis kelnėmis. V. B. buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais, t. y. pūkine juodos spalvos „Nike“ striuke, juodomis sportinėmis kelnėmis. Matė, kad V. B. turėjo telefoną. Prisiminė, kad išgertuvių metu V. B. sakė, kad nori valgyti kebabų, tačiau neturėjo pinigų. Jis taip pat norėjo pavalgyti, sutiko, kad apmokės, todėl V. B. davė 20 Eur. Nematė, kad V. B. būtų išėjęs pirkti kebabų, taip pat negirdėjo, kad būtų užsakinėjęs maisto, matė, kad šis skambino kažkam, tačiau pokalbio esmės negirdėjo. Tai vyko dar geriant pas R. bute, bet jau buvo vakaras, nes lauke jau temo. Parduotuvėje „Maxima“ atsiskaitinėjo jis akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele. Jis dirba oficialiai (duomenys neskelbtini) metus, gauna atlyginimą (2 t., b. l. 161–162). Papildomai apklausiamas E. R. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau daug dalykų neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Pasilieka prie ankstesnių parodymų, nieko papildyti nenori. (2 t., b. l. 167–169).

4. Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą jis su E. R. ir R. išgėrinėjo. Su E. R. nuėjo į V. B. namus. Lipant laiptais žemyn E. R. buvo labai girtas, policija jam nustatė sunkų girtumo laipsnį. Jis vedė E. R. namo. Nukentėjusysis į tą namą atėjo įsigyti narkotinių medžiagų, todėl su savimi ir turėjo tokią pinigų sumą. Jis pripažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam, nes pamatė nukentėjusįjį stovintį su švirkštu. Vieną kartą trenkė ir nukentėjusysis nugriuvo. Trenkė ranka, pataikė į galvą, bet negali pasakyti, kur tiksliai. Tada V. B. pradėjo ant nukentėjusiojo rėkti, kad jį erzina narkomanai. Jis nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Nukentėjusysis jam kažką atsakė, nesutiko, kad jis narkomanas. Tačiau V. B. žino tokius žmones, nes jo mama (duomenys neskelbtini) metų vartoja narkotines medžiagas. V. B. nukentėjusiajam tik trenkė, tačiau jam nedūrė, nieko iš jo nevogė. Tada su E. R. išėjo namo. E. R. savo kojomis ėjo, jo nereikėjo vesti. Su nukentėjusiuoju susidūrė (duomenys neskelbtini) aukšte. Po įvykio nukentėjusįjį tiesiog paliko. Tuo metu V. B. gyveno (duomenys neskelbtini), o įvykis galėjo būti (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad tą dieną jis konfliktavo ir su tėvu. Jį su E. R. policijos pareigūnai sulaikė prie jo namų. E. R. buvo susižalojęs ranką, kažkur lauke nugriuvo. Blogai vertina, kad sudavė žmogui, tačiau sudavė narkomanui, kad jis nesileistų narkotikų, nes gali matyti vaikai.

5. Nukentėjusysis M. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena, kada tai įvyko, tačiau praėjusiais metais, buvo nelabai šalta. Jis užėjo į (duomenys neskelbtini) vieno iš namų laiptinę. Išgirdo triukšmą, keiksmažodžius. Laiptais leidosi abu kaltinamieji, vienas turėjo peilį. Jis juos praleido, o jaunesnysis (nukentėjusysis kaltinamąjį V. B. įvardina jaunesniu – aut. pastaba) jam trenkė alkūne, nukentėjusysis nugriuvo, abu kaltinamieji pradėjo jį spardyti, landžiojo po kišenes. Jaunesnysis kaltinamasis nuėjo prie antro įėjimo, antras kaltinamasis jam liepė nesikelti, neleido jam keltis, tačiau jis atsistojo ir, kol kaltinamasis E. R. nusisuko pažiūrėti, kur draugas, nukentėjusysis pabėgo. Viskas įvyko tamsiu paros metu. Nukentėjusysis dirba (duomenys neskelbtini). Atvežė asmenį, kuris nuėjęs negrįžo, todėl nukentėjusysis įėjo į laiptinę pažiūrėti, kur tas atvežtas asmuo dingo. Buto nežinojo, tiesiog įėjo į laiptinę. Tada kaltinamieji jį ir užpuolė. Jis nematė, kuris jam dūrė, buvo užsidengęs. Iš viso jam buvo suduota 10–12 smūgių. Kliuvo visur – į nugarą, veidą, kojas – kur papuolė. Tiksliai negali pasakyti, bet smūgiavo ir rankomis, ir kojomis. Po to jis išbėgo iš laiptinės, nubėgo į parduotuvę „Maxima“, paprašė, kad jam iškviestų greitąją. Pasakė, kad negali išeiti, nes ten liko jo raktai. Pareigūnus iškvietė parduotuvėje „Maxima“ cigaretes pirkęs jaunuolis. Pareigūnai atvažiavo maždaug po 20 minučių. Kai nukentėjusysis grįžęs užėjo į laiptinę, joje jau buvo policijos pareigūnai. Laiptais žemyn lipo jam nepažįstamas vyras, kuris, pasitikslinęs, kas nutiko, pasakė, jog žino, kas tai padarė, nes jo buto duris prieš tai trankė. Tam vyrui nurodžius vardą ir pavardę asmens, kuris trankėsi, policijos pareigūnai nustatė, kad asmuo dėvi apykoję ir tą asmenį surado. Iš nukentėjusiojo buvo paimti telefonas, mašinos ir namų raktai, pinigai. Tiksliai nebepamena, bet buvo paimta 160–170 Eur. Pareigūnams sulaikius jį apiplėšusius asmenis, jis juos atpažino, o jį greitoji išvežė į ligoninę. Ligoninėje jam buvo susiūta žaizda ir jis buvo išleistas. Jo kišenes tikrino tuo pačiu metu, kai jis buvo mušamas. Kadangi buvo mušamas iš skirtingų pusių, suprato, kad abu muša. Jam atsikelti neleido (duomenys neskelbtini) kaltinamasis (E. R. – aut. pastaba). Jam bandant atsistoti, (duomenys neskelbtini) kaltinamasis keikėsi, kažką jam sakė. Kai nukentėjusįjį laikė, jis matė, kad kaltinamajam kraujavo ranka.

6. Liudytojas E. E. S. (E. E. S.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta E. R., tai jo kaimynas, V. B. nepažįsta. Neprisimena datos ir laiko, buvo vakaras, jis su žmona buvo namuose, jie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Jo žmona išėjo parūkyti ir po kurio laiko grįžo su E. R., kuris buvo visiškai girtas. Žmona jam norėjo padėti, nes jo ranka buvo sužalota, kraujavo. Su E. R. buvo ir V. B., tačiau V. B. laukė už durų. Jis E. R. nuvedė į vonią ir suteikė jam pirmąją pagalbą – nuplovė ranką, praplovė žaizdą, dezinfekavo spiritu ir sutvarstė. Tada E. R. išėjo iš jo namų. Jis E. R. palydėjo į lauką ir E. R. su V. B. nuėjo link E. R. namų. E. R. buvo sužalota plaštaka, tačiau neprisimena, kuri. E. R. sakė, kad susižalojo nugriuvęs. Medikų nekvietė, nes žaizda ne tokia didelė. V. B. į namus neįleido, nes jo nepažįsta. Jis V. B. klausė, kas E. R. nutiko, šis atsakė, kad nieko, tiesiog jie prisigėrė ir E. R. nugriuvo, dabar V. B. E. R. veda namo. Jis matė, kad E. R. turėjo du telefonus, vienas jų buvo labai sudaužytas, ir raktus. Jam nėra žinomos jokios aplinkybės apie kokį nors sužalotą asmenį.

7. Liudytojas A. Š. (A. Š.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Buvo gautas iškvietimas, kad peiliu sužalotas žmogus. Jei gerai pamena, į iškvietimą vyko su kolega E. B. Atvykę laiptinėje pamatė kraujo žymes, nukentėjusiojo tuo metu nebuvo. Tuomet atvyko ekrane matomo asmens (V. B. – aut. pastaba) mama su patėviu, kurie nurodė, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas, kad V. B. kažką padūrė. Vėliau sužinojo, kad V. B. nešioja apykoję, susisiekė su budėtoju, kad būtų nustatyta V. B. gyvenamoji vieta. Iš budėtojo sužinojo, kad V. B. yra netoliese. Bendraudamas su kolegomis pamatė, kaip iš už namo kampo išlindo dvi galvos, pasižiūrėjo ir dingo. Tuomet su kitais policijos pareigūnais apsupo namą. E. R. pasidavė greitai, o su V. B. teko padirbėti, buvo sunkiau. Nukentėjusysis įvykio vietoje atsirado, kai jie kalbėjosi su V. B. mama ir patėviu. Jis matė, kad nukentėjusysis kraujavo iš sėdmens, kažkur iš užpakalinės dalies. Aplinkybę apie peilį jie žinojo iš gauto pranešimo, tačiau, jei gerai pamena, peilio tada nerado. Pamena, kad V. B. sulaikomas priešinosi, rėkė, kad jis nieko nepadarė. Tuomet jis V. B. klausė, kodėl priešinasi, jei nieko nepadarė, tačiau nepamena, ką V. B. į tai atsakė. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklausiamas sakė tiesą. Šiuo metu dėl praėjusio laiko ne viską pamena.

8. Liudytojas A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 11 d. buvo kitoks tarnybos pavadinimas, šiuo metu pavadinimas pasikeitęs. 2022 m. kovo 11 d. dirbo su kolega E. B. 2022 m. kovo 11 d. dirbo renginyje, tačiau apie 20.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) buvo gautas pranešimas, kuris buvo priskirtas A lygiui, kad pranešėjos neblaivus sūnus adresu (duomenys neskelbtini), daužo duris, rėkia ir rankoje turi peilį. Atvykę į įvykio vietą su kolega užėjo į namo laiptinę, (duomenys neskelbtini) laiptinės aukšte ant grindų pastebėjo kraują. Apžiūrėjus detaliau, buvo pastebėta, kad kraujo pėdsakai vedė link išėjimo iš laiptinės, tik iš kitos namo pusės. Pakilo aukštu aukščiau, tačiau netrukus per radijo ryšį jo kolega pranešė, kad reikėtų leistis žemyn. Nusileido žemyn, t. y. į laiptinės (duomenys neskelbtini) aukštą, kur su jo kolega jau buvo kažkoks žmogus. Buvo nustatyta, kad tai M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), rodos, su jais buvo ir pranešėjai V. T. ir T. B. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti, ką aiškino V. T. ir T. B. dėl įvykio, t. y. kodėl sūnus daužė duris. M. J. pradėjo teirautis, kas jam nutiko, nes jo kaktoje virš dešinės akies matėsi sumušimas, taip pat M. J. nurodė, kad buvo sužalotas peiliu į sėdmenį. Tuo pat metu budėtojas per radijo ryšį pranešė, kad galimas įtariamasis yra netoli, nes jis yra su apykoje. Vykdė OVS budėtojų nurodymus ir nuėjo į nurodytą vietą, kurioje galėjo būti įtariamasis. Išėjus iš laiptinės, kieme pastebėjo, kad kiti atvykę policijos pareigūnai bendrauja su dviem asmenimis, kurie atitiko požymius. Buvo nuspręsta asmenis sulaikyti. Vienas iš įtariamųjų pradėjo priešintis, todėl reikėjo panaudoti kovinius imtynių veiksmus, buvo uždėti antrankiai. Filmuota „Body“ kamera (2 t., b. l. 40–41).

Motyvuojamoji dalis

9. Atsižvelgiant į tai, kad, išnaudojus visas galimybes liudytojų V. T. (V. T.), T. B. ir R. Z. apklausti teisiamajame posėdyje nebuvo galimybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinti šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

10. Liudytojas V. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. yra jo sūnus. Gyvena visi viename bute (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 11 d. dienos metu jis, jo sugyventinė T. B. ir jų bendras sūnus V. B. buvo namie, vėliau, į vakarą, sūnus išėjo iš namų. Tikslaus jo apsirengimo negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Negali nurodyti tikslaus laiko, kai sūnus atėjo į butą, pradėjo belstis į namus, buvo agresyviai nusiteikęs, beldė į duris kažkokiu daiktu, ar tai peiliu ar atsuktuvu, kadangi durys vėliau buvo visos apgadintos ir subadytos, liko skylės. Sūnus prašėsi į namus, tačiau tiek jis, tiek T. B. jo neįleido, nes šis buvo agresyvus ir neblaivus. Negali atsakyti į klausimą, ar sūnus buvo atėjęs vienas, ar su kažkuo, nes to nematė. T. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes šis laužė duris, spardė jas. Gali būti, kad V. B. duris spardė apie penkias minutes. Kiek vėliau nustojo laužti duris, jas spardyti ir išėjo. Po kelių minučių išėjo į koridorių parūkyti, pasižiūrėti, kur yra sūnus, kur šis nuėjo, tačiau jo niekur nesimatė. Netrukus prie jo (jis buvo (duomenys neskelbtini) aukšte) priėjo policijos pareigūnas, su kuriuo nusileido į (duomenys neskelbtini) laiptinės aukštą, kuriame policijos pareigūnas kažkokio vyro pasiteiravo „ar tai kartais ne jis“, vyras nurodė, kad jis nėra užpuolikas. Kiek vėliau jie visi išėjo į lauką, kur jau kitų policijos pareigūnų buvo sulaikytas jo sūnus V. B. (2 t., b. l. 34).

11. Liudytoja T. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. yra jos sūnus. Paskutinius du mėnesius gyvena su ja, jo gyvenamoji vieta buvo pas jos motiną (duomenys neskelbtini), nes, grįžęs iš kalėjimo, nuvyko gyventi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2022 m. kovo 11 d. sūnus buvo namie (duomenys neskelbtini), taip pat namie buvo ji ir sūnaus tėvas V. T. V. B. buvo neblaivus, visi kartu susipyko dėl buitinių priežasčių, apsistumdė, tačiau V. B. nebuvo sužalotas. Supykęs sūnus išėjo iš namų, tikslaus laiko negali nurodyti, kažkaip vakarop. Praėjus maždaug valandai sūnus grįžo ir pradėjo smarkiai belsti į buto duris, prašėsi namo, iš balso girdėjo, kad sūnus neblaivus, staugė, tačiau jo leisti nenorėjo, nes būtų kilęs didesnis konfliktas namie. Sūnus beldė į duris, tačiau tikrai nežino, su kuo beldė, nes pro durų akutę nežiūrėjo. Paskambinusi policijai pranešė, kad sūnus beldžia į duris su peiliu vien tam, kad kuo greičiau atvažiuotų policija. Girdėjo, kad šalia sūnaus dar kažkas yra, nes už durų girdėjo vyrišką balsą, negali pasakyti kas tai galėjo būti, nes nematė. Sūnus buvo apsirengęs tamsios spalvos sportiniais drabužiais, detalizuoti negali, tačiau gerai atsimena, kad sulaikytas sūnus buvo apsirengęs tokiais pačiais rūbais kaip ir išėjęs iš namų. Taip pat buvo sulaikytas kitas vaikinas, kurio nepažįsta. Eidama iš buto laiptinėje sutiko vaikiną su policijos pareigūnais, kuris aiškino, kad buvo užpultas ir iš jo buvo atimtas telefonas ir pinigai. Išėjusi į kiemą dar pastebėjo, kad prie pat laiptinės laiptų buvo priparkuotas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, automobilio spalva buvo arba pilka, arba mėlyna, buvo jau tamsu, „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo pusės priekinės durys buvo pravertos, buvo įjungtos šviesos. Matė sūnų išeinantį pro duris, tačiau jo rankose jokių daiktų nematė, kad būtų paėmęs. Pareigūnams nurodė, kad dėl beldimo ir triukšmavimo savo sūnui pretenzijų neturėjo, pareiškimo nerašė, norėjo, kad šis būtų apramintas ir kad nebelstų į duris (2 t., b. l. 27–29).

12. Liudytojas R. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) dirba šioje bendrovėje. Niekada neteko gyventi pačiame (duomenys neskelbtini), visą laiką gyvena toje pačioje vietoje, kaip nurodyta jo asmens duomenyse. Darbo metu (duomenys neskelbtini). Atvežamos mišrios šiukšlės, jos yra išberiamos, išrūšiuojamos. Mišrios šiukšlės krenta į tam skirtą vietą, tačiau dar mišrios šiukšlės išrūšiuojamos papildomai per metalo detektorių, kur metalas prilimpa prie magneto. Kiek vėliau surinktą metalą iš mišrių šiukšlių atveža į tam skirtą vietą, kurioje jis privalo pakartotinai išrūšiuoti metalą nuo prie metalo prilipusių mišrių šiukšlių. Tikslios datos šiuo metu negali nurodyti, gali būti, kad buvo žiemos pabaiga, pavasario pradžia, dirbo įprastai darbo vietoje ir, rūšiuojant atrinktą metalą, tarp jo rado išmanųjį telefoną, kurio apsauginis stikliukas buvo sudaužytas. Telefonas buvo „Redmi“, juodos spalvos. Jis buvo šlapias. Jį apžiūrėjo, jo viduje SIM kortelės nebuvo, taip pat nebuvo atminties kortelės. Telefoną išdžiovino ir pabandė įjungti. Telefonas buvo veikiantis, galėjo būti išlikusios kažkokios SMS žinutės, kelios nuotraukos, kuriose buvo užfiksuotas kažkoks vyras su šuniu. Kadangi jo telefonas buvo prastas, nusprendė naudotis šiuo rastu telefonu. Jam nekilo įtarimų, kad šio telefono gali kas nors ieškoti, telefoną rado tarp šiukšlių, t. y. išmestą. Telefonu naudojosi nuo radimo momento iki dabar. Šia SIM kortele, kuri buvo įstatyta į rastą „Redmi“ telefoną, naudojosi visą laiką, anksčiau ji buvo įstatyta į jo seną telefoną. Į klausimą, ar teko kovo mėnesį lankytis (duomenys neskelbtini) mikrorajone, atsakė, kad neteko, (duomenys neskelbtini) nesilanko, buvo labai seniai, t. y. paauglystėje. Šį telefoną rado tarp savo rūšiuojamų šiukšlių (2 t., b. l. 38).

13. Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. J. atpažino asmenį, kuris pažymėtas Nr. 5, t. y. E. R., kurį įvardijo kaip vyresnį, kuriam iki (duomenys neskelbtini) metų, šis vyras įvykio dieną, t. y. 2022 m. kovo 11 d. leidosi kartu su jaunesniu vyru laiptais žemyn, šis vyras leidosi pirmas ir šis vyras trenkė jam su alkūne į galvą, vėliau šis vyras jį laikė prispaudęs ir necenzūriniais žodžiais liepė nesikelti ir nejudėti, o kai atsikėlė, šis vyras laikė jį abiem rankomis už striukės atlapų, jo rankos delnas buvo sužalotas, kraujavo (1 t., b. l. 184–185).

14. Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. J. atpažino asmenį, kuris pažymėtas Nr. 4, t. y. V. B. ir nurodė, kad atpažintą vyrą įvardijo kaip jaunesnį vyrą, kuriam iki (duomenys neskelbtini) metų, kuris įvykio dieną leidosi su vyresniu vyru laiptais žemyn, turėjo rankose peilį ir po to, kai nustojo mušti ir ištraukinėti jo asmeninius daiktus iš kišenių bei iš karto durta į koją, matė, kad šis vyras iš karto po įdūrimo į jo koją nuėjo nuo jo link kito išėjimo iš laiptinės (1 t., b. l. 186–187).

15. Iš 2022 m. kovo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 845/2022(01) matyti, kad M. J. nustatyta žaizda kairėje šlaunyje, kuri, tikėtina, yra durtinė-pjautinė, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Žaizda kairėje šlaunyje padaryta pjaunančių-duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad peiliu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 148–149).

16. Iš 2022 m. kovo 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, matyti, kad E. E. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1. (V. B.). Šis asmuo buvo atėjęs 2022 m. kovo 11 d., apie 21.45 val., į daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę kartu su E. R., kuriam buvo sužalota ranka ir kuriam suteikė pirmąją pagalbą (2 t., b. l. 18–24).

17. 2022 m. rugsėjo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. R. Z. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96).

18. Iš 2022 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrima įvykio vieta yra neaptverta, nesaugoma, vaizdo kameromis nestebima (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini) tipo namo bendro naudojimo laiptinė adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į namą patenkama į pirmo aukšto bendro naudojimo koridorių, kuriame ant grindinio matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, vietos, kuriose matomos dėmės koridoriuje, žymimos skaičiais „1, 2, 3“. Toliau paėjus tiesiai matomas praėjimas prie laiptų ir kito įėjimo/išėjimo iš namo. Prie laiptų matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, vieta žymima Nr. 4, nuo dėmių paimta nuoplova biologiniam tyrimui ir supakuota į voką Nr. 3. Taip pat prie praėjimo kairėje ant grindų matoma apsauginė veido kaukė, žymima Nr. 5, kuri paimama ir pakuojama į voką Nr. 4. Dešinėje ant sienos matoma elektros skydinė, ant skydinės dangčio (durelių) matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, nuo dėmių buvo paimta nuoplova biologiniam tyrimui, supakuota į voką Nr. 5. Šalia elektros skydinės matoma ertmė (niša) sienoje, kurioje guli juodos spalvos akiniai, vieta žymima Nr. 6. Akiniai paimami ir pakuojami į voką Nr. 6 (1 t., b. l. 62–69).

19. Iš 2022 m. gegužės 27 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-1360803-22 matyti, kad ant tirti pateiktų V. B. kelnių, paimtų 2022 m. kovo 12 d. iš V. B. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, žmogaus kraujo mėginį Nr. 1a nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginiai Nr. 1a, Nr. 2 ir Nr. 3), iš jų ir žmogaus kraujo (mėginiai Nr. 2 ir Nr. 3), tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant V. B. kelnių mėginiuose Nr. 2 ir Nr. 3 rastas žmogaus kraujas. Ant V. B. kelnių rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami žmogaus biologiniai pėdsakai, iš jų ir žmogaus kraujas (mėginiai Nr. 2 ir Nr. 3), yra ne M. J. Ant tirti pateikto V. B. džemperio, paimto 2022 m. kovo 12 d. iš įtariamojo V. B. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta vyro kraujo (mėginiai Nr. 4 ir Nr. 6), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant V. B. kelnių, genotipu; rasta vyro kraujo (mėginys Nr. 5), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas skiriasi nuo M. J. genotipo ir skiriasi nuo asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant V. B. kelnių, ir vyro kraujo, rasto ant V. B. džemperio mėginių Nr. 4 ir Nr. 6, genotipo. Ant tirti pateiktų V. B. sportinių batų, paimtų 2022 m. kovo 12 d. iš V. B. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą; rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su vyro kraujo, rasto ant V. B. kelnių mėginio Nr. 5, genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant V. B. batų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10) rastas žmogaus kraujas, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 9) (iš jų ir žmogaus kraujo), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos M. J. striukės, paimtos 2022 m. kovo 12 d. iš nukentėjusiojo M. J. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta vyro kraujo (mėginys Nr. 11), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-25; rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 12), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant M. J. striukės mėginyje Nr. 12 rastas žmogaus kraujas. Ant M. J. striukės rastų dviejų asmenų mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu M. J. ir asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant V. B. džemperio (mėginys Nr. 5) ir batų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10) genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Ant tirti pateikto M. J. džemperio, paimto 2022 m. kovo 12 d. iš nukentėjusiojo M. J. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta vyro kraujo (mėginys Nr. 13), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant V. B. džemperio (mėginys Nr. 5) ir batų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10), genotipu, žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 14), tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su M. J. genotipu. Ant tirti pateiktų M. J. kelnių, paimtų 2022 m. kovo 12 d. iš nukentėjusiojo M. J. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta vyro kraujo (mėginys Nr. 15), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. J. genotipu. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, su nuoplovomis, padarytomis 2022 m. kovo 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (mėginiai Nr. 16 ir Nr. 17), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant V. B. džemperio (mėginys Nr. 5), V. B. batų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10) ir M. J. džemperio (mėginys Nr. 13), genotipu. Ant tirti pateiktos veido kaukės, paimtos 2022 m. kovo 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (mėginys Nr. 18), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant V. B. džemperio (mėginys Nr. 5), V. B. batų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10), M. J. džemperio (mėginys Nr. 13), tamponų Nr. 1 (mėginys Nr. 16) ir Nr. 2 (mėginys Nr. 17), genotipu, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 19), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. J. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant veido kaukės (mėginys Nr. 19) rastas žmogaus kraujas. Žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 20), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų akinių, paimtų 2022 m. kovo 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (mėginys Nr. 21), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant V. B. džemperio (mėginys Nr. 5), V. B. batų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10), M. J. džemperio (mėginys Nr. 13), tamponų Nr. 1 (mėginys Nr. 16) ir Nr. 2 (mėginys Nr. 17) ir veido kaukės (mėginys Nr. 18), genotipu, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 22), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant akinių (mėginys Nr. 22) rastas žmogaus kraujas. Ant akinių mėginio Nr. 22 rastų dviejų asmenų mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu M. J. ir asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant V. B. džemperio (mėginys Nr. 5), V. B. batų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10), M. J. džemperio (mėginys Nr. 13), tamponų Nr. 1 (mėginys Nr. 16) ir Nr. 2 (mėginys Nr. 17), veido kaukės (mėginys Nr. 18) ir akinių (mėginys Nr. 21) genotipų alelių rinkiniu (1 t., b. l. 117–122).

20. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro rašto dėl sutapimų DNR duomenų registre matyti, kad (žr. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-1360803-22) V. B. džemperio (mėginys Nr. 5), paimto 2022 m. kovo 12 d. iš V. B. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, M. J. džemperio (mėginys Nr. 13), paimto 2022 m. kovo 12 d. iš nukentėjusiojo M. J. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2 su nuoplovomis, veido kaukės (mėginys Nr. 18) ir akinių (mėginys Nr. 21), paimtų 2022 m. kovo 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys nurodyti DNR duomenų registre: E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123).

21. Iš 2022 m. liepos 28 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-1975681-22 matyti, kad: 1. Ant V. B. kelnių, paimtų 2022 m. kovo 12 d. iš V. B. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų (mėginiai Nr. 1a, Nr. 2 ir Nr. 3), iš jų ir žmogaus kraujo (mėginiai Nr. 2 ir Nr. 3), genotipas sutampa su V. B. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų V. B. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-24. 2. Ant V. B. džemperio, paimto 2022 m. kovo 12 d. iš V. B. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasto vyro kraujo (mėginiuose Nr. 4 ir Nr. 6) genotipas sutampa su V. B. genotipu; rasto vyro kraujo (mėginys Nr. 5) genotipas sutampa su E. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų E. R. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-24. 3. Ant V. B. sportinių batų, paimtų 2022 m. kovo 12 d. iš V. B. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų (mėginiai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 10), iš jų ir žmogaus kraujo, genotipas sutampa su E. R. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra žmogaus kraujas. 4. Ant M. J. striukės, paimtos 2022 m. kovo 12 d. iš nukentėjusiojo M. J. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rastų dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 12), iš jų ir žmogaus kraujo, mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu M. J. ir E. R. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens, ar abiejų, yra žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su M. J. genotipu sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant M. J. striukės (mėginys Nr. 12), yra ne didesnė nei 9×10-17. 5. Ant M. J. džemperio, paimto 2022 m. kovo 12 d. iš nukentėjusiojo M. J. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasto vyro kraujo (mėginys Nr. 13) genotipas sutampa su E. R. genotipu. 6. Ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, su nuoplovomis, padarytomis 2022 m. kovo 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo (mėginiai Nr. 16 ir Nr. 17) genotipas sutampa su E. R. genotipu. 7. Ant tirti pateiktos veido kaukės, paimtos 2022 m. kovo 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo (mėginys Nr. 18) genotipas sutampa su E. R. genotipu. 8. Ant tirti pateiktų akinių, paimtų 2022 m. kovo 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo (mėginys Nr. 21) genotipas sutampa su E. R. genotipu; rastų dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 22), iš jų ir žmogaus kraujo, mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu M. J. ir E. R. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens, ar abiejų, yra žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant akinių (mėginys Nr. 22), yra ne didesnė nei 4×10-27 (1 t., b. l. 133–135).

22. Iš 2022 m. spalio 16 d. – 2022 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0311_210523_001.MP4“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad apatiniame kairiajame krašte yra įrašas „VLN_MK_618E10 22/03/11 21:05:29“, vaizdo įrašo trukmė – 5.01 min., matyti, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdo įraše užfiksuotas tamsus paros metas, matyti, kad policijos pareigūnai lauke bendrauja su nukentėjusiuoju (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai M. J.), vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnų ir M. J., kuris nurodo įvykio aplinkybes. M. J. kaktos dešinėje pusėje matomos sumušimo žymės. Policijos pareigūnas: Tai gerai, pasakyk, kas atsitiko. M. J.: Du vaikinai, toks vienas su peiliu, mano ūgio maždaug, kitas – jūsų (parodo ranka į policijos pareigūno pusę). Aš buvau (duomenys neskelbtini), atvažiavau čia (rodo ranka kryptį), ėjau į „podjezdą“ ir jie „ką narkomanas“ ir pradėjo mane mušti, subadė ir telefoną atėmė, įbedė man (rodo pasisukęs vietą kojoje). Policijos pareigūnas: Tai gerai, eik, apžiūrės. Čia laiptinėj kažkur? M. J.: Bet jie man pabėgs. Nes nuo mašinos raktus paėmė ir viską paėmė. Policijos pareigūnas: Gerai. Tuo pat metu prie M. J. prieina greitosios pagalbos darbuotoja. Policijos pareigūnai įsėda į policijos tarnybinį automobilį ir radijo ryšiu paprašė atsiųsti daugiau pagalbos, nurodė, kad subadytas, užpuolikai trainiojasi (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas nueina link greitosios pagalbos automobilio, kuriame M. J. suteikiama pirmoji pagalba. Policijos pareigūnas: Turi kokius dokumentus prie savęs? Nepažįstami tau žmonės? M. J.: Taip. Ne (atsako dejuodamas). Policijos pareigūnas: Buvo laiptinėje? Koks (duomenys neskelbtini)? M. J.: (duomenys neskelbtini), paskutinis bromas. Policijos pareigūnas: Bet jie tave laiptinėje pasitiko? M. J.: Jo, jie lipo kažkur iš viršaus. Policijos pareigūnas: O raktas? Ką paėmė? Raktelius? M. J.: Akiniai ten mano ant žemės guli, raktai nuo mašinos, telefonas mano ir pinigai. Policijos pareigūnas: Pinigai tai iš piniginės, ar iš kur? M. J.: Ne, iš kišenės, ištraukė jie iš kišenės. Policijos pareigūnas: Ištraukė? M. J.: Jo. Kur telefonas buvo. Policijos pareigūnas: Kaip apsirengę maždaug žinai? M. J.: Sportiškai. Vienas trumpas, nu, trumpai pasikirpęs. Policijos pareigūnas: apsirengęs kaip, juodai, treningai, kas? M. J.: Treninginės kelnes lyg tai, striukė sportinė. Pas vieną juoda striukė, pas kitą tokia pilkšva. Aš tuoj parodysiu kur. Policijos pareigūnas: Tai tave tikriausiai veš. Girdisi greitosios pagalbos darbuotojo pasakymas, kad ketina vežti į ligoninę. M. J.: O tai man reikia parodyti, kur mašina, ten aš nuomoju mašiną. Policijos pareigūnas: Tai raktelių nėra, ką mes tavo mašinai padarysime? M. J.: Gal ten raktas „podjezde“ yra? Policijos pareigūnas: Tai pažiūrėsime. M. J.: Reikia paimti raktus nuo namų, pas mane aviganis vienas, raktai ten. Ne. Aš atvežiau užsakymą, aš (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas: Tai dešimtam „podjezde“? Paskutinis „podjezdas“? M. J.: Jo. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas: Iš karto prie įėjimo? M. J.: Jo. Ne, įėjime ten yra mano akiniai. Policijos pareigūnai: einame pažiūrėti, būk čia. Du policijos pareigūnai nueina, eidami gatve radijo ryšiu praneša apie galimų įtariamųjų požymius, nurodo adresą. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0311_210523_002.MP4“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad apatiniame kairiajame krašte yra įrašas „VLN_MK_618E10 22/03/11 21:10:22“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas tamsiu paros metu. Matyti, kad policijos pareigūnas eina šaligatviu tarp daugiabučių namų, 1.27 min. du policijos pareigūnai užeina į namo laiptinę, 1.45 min. išeina iš laiptinės, gyvenamojo namo kieme prieina prie automobilio „Toyota Prius“, patraukdami mašinos durelių rankenas (girdisi garsas) patikrina, ar mašina užrakinta, durelės užrakintos. 2.36 min. du policijos pareigūnai eina atgal prie gyvenamojo namo, matyti, kad į kiemą atvažiuoja greitosios pagalbos automobilis ir sustoja. Girdisi pokalbis. Vaizdo įraše užfiksuoti policijos pareigūnai, nukentėjusysis (ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad tai M. J.) ir liudytojas (ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad tai V. T.). Policijos pareigūnas: Čia va? Kaip tave užpuolė? 3.16 min. policijos pareigūnai vėl užeina į gyvenamojo namo laiptinę. Užėjus į laiptinę matyti, kad ant grindų ir sienų yra raudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Policijos pareigūnas radijo ryšiu kalba, aiškinasi užpuolikų požymius. Matyti, kad namo laiptinėje prieina M. J. ir aiškina aplinkybes. M. J.: Jis vienas pats susipjaustė pats čia. Jie kažkur iš viršaus nuėjo (rodo ranka į laiptų viršų), kitas ten nubėgo. Policijos pareigūnas: Supratau, gerai, ieškok savo tos. 4.08 min. policijos pareigūnas: Suradai ką nors? Kiek dūrių tau padarė? M. J.: Ne. Vieną, kai čia gulėjau. Policijos pareigūnas: Bet tai iš karto užpuolė, nieko nesakė? M. J.: Jo, va čia. Policijos pareigūnas: Nevaikščiok ten. Raktelius radai? Nieko neradai? Sužalotas kitas? Sakei, susipjaustęs kitas? M. J.: Nieko neradau. Jo, susipjovė. Policijos pareigūnas užlipa laiptais viršun. 4.52 min. laiptais žemyn nusileidžia vyras, apsirengęs mėlynais džinsais, mėlynos spalvos megztiniu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai V. T. Girdisi pokalbis (duomenys neskelbtini) kalba. V. T.: Tai mes kvietėme. Policijos pareigūnas: Tai gerai. Nežinai, kas užpuolė? V. T.: Kas buvo užpultas? Policijos pareigūnas: Tai jeigu kvietėte. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0311_210523_003.MP4“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad apatiniame kairiajame krašte yra įrašas „VLN_MK_618E10 22/03/11 21:15:45“. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo įrašo trukmė – 5.00 min. Policijos pareigūnas leidžiasi laiptais žemyn su vyru (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai V. T.). Fone girdisi policijos pareigūnų pokalbiai radijo ryšiu, aiškinamos įvykio aplinkybes. V. T.: Va taip, sūnelis, bliad. Nusileidus į laiptinės (duomenys neskelbtini) aukštą, V. T. nusikeikia, susiima už galvos, koridoriuje stovi nukentėjusysis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai M. J.). Policijos pareigūnas: Ne šitas buvo? M. J.: Ne, ne šitas. V. T.: Čia tave? M. J.: Aha. 0.39–0.59 min. policijos pareigūnas išeina iš laiptinės, kalba radijo ryšiu, nurodo kitiems pareigūnas vykimo kryptį. 1.23 min. užeina į laiptinės koridorių, girdisi pokalbis. M. J.: Čia jo sūnus (rodo ranka į šalia stovintį V. T.). Policijos pareigūnas: Kieno sūnus? V. T.: Vse, supjaustė žmogų. Matyti, kad ant laiptų sėdi ir rūko moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai liudytoja T. B.). V. T.: Jis pas mane buvo užėjęs, nu. Dar spardė į duris. Policijos pareigūnas: Kur gyvena? V. T.: Jisai dabar gyvena pas mus. Policijos pareigūnas: Tai kur dabar yra jisai? V. T.: Jisai dabar yra išlėkęs nahui ir jį dabar bliad užpuolė. Policijos pareigūnas: Tai kur jis yra? Ne pas jus? V. T.: Ne, ne. Tai mes gi kvietėme. Policijos pareigūnas: Vardas, pavardė sūnaus? T. B.: V. B. V. T.: V. B. M. J. kalbasi su kitu pareigūnu. M. J.: Ne, aš pabėgau iš čia. Policijos pareigūnas pasikviečia V. T. atokiau į koridorių. Policijos pareigūnas: Ateik čia, ten rėkia. Kaip, sakei, vardas? V. T.: V. B. Policijos pareigūnas: Kelintų jis gimimo? V. T.: (duomenys neskelbtini) jisai. Tai jisai su apykoje yra. Policijos pareigūnas: Su apykoje? V. T.: Jo. 2.27 min. policijos pareigūnas radijo ryšiu nurodo užpuoliko požymius, kontaktinius duomenis, nurodo, kad jis yra su apykoje, kad užpuolikas yra nuo gatvės pusės. Policijos pareigūnas nurodo kitam policijos pareigūnui patikrinti du asmenis, kurie eina nuo gatvės pusės. M. J. stovi šalia ir nurodo, kas iš jo buvo atimta. Policijos pareigūnas: Važiuok pas medikus, mes žinome kas toks. M. J.: Buvo mano raktai, telefonas ir mašinos rakteliai. Policijos pareigūnas: Pinigus paėmė? M. J.: Pinigus, 170 Eur. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0311_210523_004.MP4“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad apatiniame kairiajame krašte yra įrašas „VLN_MK_618E10 22/03/11 21:20:21“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė – 4.07 min. Radijo ryšiu girdisi policijos pareigūnų pokalbis, kad sulaikinėja užpuoliką, 0.49 min. policijos pareigūnas eina per kiemą, šaligatviu, matyti, kad vieni pareigūnai yra sulaikę vieną vyrą, kuris stovi veidu į namo sieną, kitą vyrą sulaikinėja prie kelio, šis priešinasi, rėkia. 1.57 min. policijos pareigūnas prieina prie greitosios pagalbos automobilio ir paprašo M. J. prieiti prie sulaikyto asmens ir atpažinti asmenį. 2.26 min. priėjęs prie sulaikyto asmens, kuris stovi veidu į namo sieną, M. J. patvirtino, kad tai jį užpuolęs asmuo. Policijos pareigūnas: Šitas buvo? M. J.: Jo. Policijos pareigūnas: Kuris badė? M. J.: Šitas badė (atsisuko į sulaikytą vyrą, kuris stovi sulaikytas prie namo sienos, ir galvos mostelėjimu parodė). Policijos pareigūnas: Pinigus kas ėmė? M. J.: Kažkas tai kitas, nežinau. M. J. kartu su policijos pareigūnu priėjo arčiau prie antro sulaikomo vyro. Policijos pareigūnas: Arti neik, šitas buvo? M. J.: jo, jo. Raktus nuo buto galite paimti? Policijos pareigūnas: Kuris raktus paėmė? M. J.: Aš nežinau, kad aš jau ant žemės gulėjau. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimas „2022_0311_210735_004MP4“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad apatiniame kairiajame krašte yra įrašas „VLN_MK_618E10 22/03/11 21:05:54“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė – 7.00 min. Vaizdo įrašas prasideda tuo, kad du policijos pareigūnai stovi lauke ant laiptų, ant kurių matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. 0.23 min. policijos pareigūnai užeina į gyvenamojo namo laiptinę, kurios (duomenys neskelbtini) aukšte arčiau laiptų ant grindų, sienos matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Vienas iš pareigūnų lipa laiptais aukštyn, kitas nueina tikrinti antrą išėjimą iš laiptinės. Pareigūnas, lipantis aukštyn, tikrina laiptinę, išsitraukia ir paruošia naudojimui tazerį, pakilęs į (duomenys neskelbtini) aukštą, užeina į aukšto koridorių, prieina prie medinių durų (buto numeris ant durų – (duomenys neskelbtini)), medinės durys sugadintos, matyti įskilimai. 1.53 min. buto duris atidaro vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai liudytojas V. T.). Pro praviras buto duris matyti kitas kambarys, kuriame ant lovos pro langą žiūri moteris (nustatyta, kad tai liudytoja T. B.). Girdimas pokalbis. V. T.: Užeikite. Policijos pareigūnas: Čia jūs kvietėte, labas vakaras. T. B. kažką kalba būdama kambaryje, tačiau negalima suprasti ištartų žodžių. Policijos pareigūnas: Čia kuris? A, tai jis išėjo? T. B.: Pabėgo, čia jų daug buvo. Policijos pareigūnas: Keliese? T. B.: Dviese, keturiese, nežinau. Policijos pareigūnas: Palaukite, mes tuoj grįšime. Policijos pareigūnas kitam policijos pareigūnui pasakoja įvykio aplinkybes, nuo 3.08 min. iki vaizdo įrašo pabaigos vaikšto namo aukštais ir koridoriais bei ieško asmenų pagal nurodytus požymius. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0311_211234_005.MP4“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad apatiniame kairiajame krašte yra įrašas „VLN_MK_618E10 22/03/11 21:12:32“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė – 5.00 min. Reikšminga informacija užfiksuota nuo 3.40 min. Policijos pareigūnai užeina į gyvenamojo namo laiptinę, kurios koridoriaus (duomenys neskelbtini) aukšte prie laiptų stovi ir kalbasi du vyrai, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusysis M. J. ir liudytojas V. T., kalbasi tarpusavyje (duomenys neskelbtini) kalba. M. J. kaktos dešinė pusė sužalota, matosi kraujas. M. J.: O tu pažįsti juos? V. T.: Aš nepažįstu jų. Pas mane kurie buvo atėję ir daužė. M. J.: Dviese? V. T.: Aš nežinau. M. J.: Aš girdėjau triukšmą, kaip jie rėkė. V. T.: Nu. Koridoriuje yra daugiau policijos pareigūnų, ant laiptų sėdi moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai T. B.). V. T.: Jis pas mane buvo užėjęs. Jis gyvena pas mus. Policijos pareigūnas: Kur jisai dabar, ne pas jus? V. T.: Ne, ne. Mes gi kvietėme. Policijos pareigūnas Nr. 2: Kaip jo vardas? Policijos pareigūnas: Vardas, pavardė to sūnaus? V. T.: Sūnaus? V. B. T. B.: V. B. Policijos pareigūnas kalbasi su nukentėjusiuoju M. J. M. J.: Ne, pabėgo kažkur. Policijos pareigūnas: O antras kur? M. J.: O antras nežinau kam jis išėjo (rodo ranka į išėjimą iš laiptinės), gal žmonių pasižiūrėti. Aš čia gulėjau, jie čia mane mušė, vieną kartą įdūrė. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0311_211733_006.MP4“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad apatiniame kairiajame krašte yra įrašas „VLN_MK_618E10 22/03/11 21:17:32“. Vaizdo įrašas spalvotas, įvykis užfiksuotas tamsiu paros metu. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad gyvenamojo namo laiptinėje ant laiptų sėdi moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai T. B.), laiptinėje ant sienų matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusysis M. J.) policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) ir lietuvių kalba aiškina įvykio aplinkybes, girdimas pokalbis. Policijos pareigūnas: O kuo? M. J.: Peiliu. Šitas iš karto išėjo. Aš jau pasikėliau ir šitą jau nustūmiau ir pabėgau nuo to, kuris čia liko. Policijos pareigūnas: Telefoną padėkite, dabar niekam skambinti nereikia. M. J.: Ten mano telefonas ir raktai nuo mašinos, nuo namų. T. B.: J., dabar negaliu kalbėti. Policijos pareigūnas Nr. 2: Sūnaus numerį turite? T. B.: Turiu, jo. Policijos pareigūnas Nr. 2: Duokite. Turi ant ko rašyti? Policijos pareigūnas: Čia jūsų vyras? Policijos pareigūnas Nr. 2: Taip, jis jos vyras (T. B. teigiamai linguoja galvą). 0.27 min. į laiptinės koridorių ateina daugiau policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas užrašo T. B. padiktuotą telefono numerį, nurodo, kad sūnus V. yra su apykoje. Policijos pareigūnas susisiekia radijo ryšiu, nurodo papildomus požymius, informaciją. Per radijo ryšį nurodo, kad nustatyta apytikslė asmens su apykoje buvimo vieta (prie buvusios nuovados (duomenys neskelbtini), nuo gatvės pusės). 2.32 min. policijos pareigūnai išeina iš gyvenamojo namo. 2.53 min. policijos pareigūnai prieina prie gyvenamojo namo, arčiau gatvės pusės, matyti, kad kiti policijos pareigūnai yra sulaikę asmenis, vienas iš sulaikytų vyrų tamsių, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs juodos spalvos džemperiu, pradeda priešintis. 3.03 min. policijos pareigūnai du kartus pakartoja – „rankos už nugaros“, vyras sujuda, nuo 3.04 iki 4.59 min. vaizdą užstoja pašalinis objektas, nieko nesimato, girdimas tik garsas, šauksmai, policijos pareigūnų reikalavimai ramiai gulėti ant žemės, gultis ant pilvo, girdisi riksmai, policijos pareigūnai kalbasi vienas su kitu ir perduoda informaciją, kad sulaikinėja asmenį. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0311_212232_007MP4“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad apatiniame kairiajame krašte yra įrašas „VLN_MK_618E10 22/03/11 21:22:23“, vaizdo įrašo trukmė – 5.00 min. Vaizdo įraše reikšmingos informacijos nenustatyta. Peržiūrimi vaizdo įrašai pavadinimas „2022_0311_212232_008MP4“ (trukmė 5.00 min.), „2022_0311_203342_001.MP4“ (trukmė 5.02 min.), „2022-0311_2033842_002MP4“ (trukmė 5.00 min.) ir „2022-0311_204341_003MP4“ (trukmė 4.17 min.), tačiau juose reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 75–82).

23. Iš 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 22 d. Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) V. T. tarnybinių pranešimų matyti, kad atlikus stebimojo V. B. 2022 m. kovo 11 d. intensyvios priežiūros ataskaitos analizę, matyti, kad 2022 m. kovo 11 d. nuo 20.00 val. iki 0.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Išanalizavus V. B. judėjimo kryptį, matyti, kad nuo 20.44 val. iki 20.45 val. jis buvo prie namo (duomenys neskelbtini). 20.47 val. yra namo (duomenys neskelbtini) viduje, 20.53 val. matyti, kad jo buvimo vieta yra tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 20.54 val. buvimo vieta ties namo (duomenys neskelbtini) kampu, juda link namo (duomenys neskelbtini). Nuo 20.56 val. iki 21.02 val. matyti, kad juda aplink namą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82, 87).

24. Iš 2022 kovo 11 d. – 2022 m. kovo 12 d. asmens kratos protokolo matyti, kad E. R. asmens kratos metu rasti ir paimti 185 Eur: 100 Eur kupiūra, 4 kupiūros po 20 Eur ir 5 Eur kupiūra, 20, 10, 5, 2 ir 1 cnt monetos (2 t., b. l. 128–134).

25. Iš 2022 m. kovo 11 d. Vilniaus apskrities VPK VTV MK 4-ojo būrio (duomenys neskelbtini) E. R. tarnybinio pranešimo ROIK 0122000149116 matyti, kad, 2022 m. kovo 11 d. dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) E. M. (duomenys neskelbtini) nustatytame maršrute, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) į „Maxima“ atėjo peiliu į koją sužalotas apie (duomenys neskelbtini) amžiaus pilietis. Atvykę nurodytu adresu prie parduotuvės „Maxima“ pastebėjo šlubuojantį, kruviną M. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad atvažiavo su „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – aut. pastaba), nes dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pristatinėjo maistą, jam užėjus į laiptinę adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo du nepažįstami asmenys, kurie buvo agresyviai nusiteikę, pradėjo konfliktuoti, teigti, kad jis yra narkomanas, užpuolę jį pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas ir vienas iš asmenų su peiliu jam perpjovė sėdmenis (teigė, kad nepastebėjo, kuris iš asmenų jam įpjovė su peiliu), atėmė minėto automobilio raktelius, buto raktus, apie 170 Eur sumą ir pasišalino. M. J. nurodė požymius, kad vienas asmuo žemesnis, kitas aukštesnis ir abu yra su treningais, vienas su tamsiais, o kitas su šviesiais. Prie jų prisijungė keli policijos ekipažai V1921, V1925, V1923. Dirbdami pagal paiešką prie (duomenys neskelbtini) daugiabučių pastatų pastebėjo požymius atitinkančius du asmenis, nurodžius kolegoms, kad patikrintų, kadangi buvo užsiėmę su nukentėjusiuoju, nurodyti asmenys buvo sulaikyti. Vienas iš asmenų buvo E. R., kitas – V. B. Atlikus dalines asmens apžiūras prie minėtų asmenų nerado jokių daiktų, jokių peilių pas sulaikytus asmenis nerado. M. J. nurodė, kad būtent šie asmenys jį užpuolė. M. J. apžiūrėjusi medikų brigada 0892 nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę (toliau – (duomenys neskelbtini)). Į įvykio vietą atvyko policijos tyrėjai V-1005. Body 1903 (1 t., b. l. 34).

26. Iš 2022 m. kovo 11 d. Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio (duomenys neskelbtini) E. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 11 d. jis dirbo kartu su 2-ojo būrio (duomenys neskelbtini) A. Š. tarnybiniu automobiliu V1923. Dirbdamas kovo 11-osios renginyje, apie 20.50 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), ten neblaivus pranešėjos sūnus daužo duris, rėkia, rankoje turi peilį. Atvykus namo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte pastebėjo daug kraujo, kraujo dėmės vedė į kiemą, link išėjimo iš kitos pusės. Iškart nuskubėjo tikrinti minėto adreso. Buto duris atidarė V. T., viduje buvo ir pranešėja T. B., asmenys paaiškino, kad pranešėjos sūnus brovėsi į namus, rankoje turėjo peilį, greičiausiai buvo trise. Nusileidus žemyn (duomenys neskelbtini) aukšte priėjęs žmogus, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo M. J., jo kaktoje virš dešinės akies matėsi hematoma su nubrozdinimu, taip pat pasakė, kad jam peiliu buvo durta į dešinįjį sėdmenį. Tuo metu OVS budėtojas pranešė, kad įtariamas asmuo yra netoli, kadangi šis buvo su apykoje ir jo buvimo vieta jiems yra žinoma. Išėjęs į kiemą pastebėjo, kaip kažkas iš kolegų bendrauja su dviem asmenimis, kurie atitinka požymius. Minėti asmenys buvo sulaikyti, vienas iš jų – V. B. – pradėjo priešintis, dėl to prieš asmenį kolegos panaudojo imtynių veiksmus, jam buvo uždėti antrankiai, asmuo buvo sulaikytas. Asmenų sulaikymas įvyko 21.40 val. Po sulaikymo buvo priėjusi V. B. mama T. B., kuri paaiškino, kad asmuo brovėsi į butą, bet šiam pretenzijų neturi, į vidų asmuo patekęs nebuvo, smurto faktas nepasitvirtino. Filmuota „Body“ 1912 (1 t., b. l. 35).

27. Iš 2022 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio (duomenys neskelbtini) E. K. (E. K.) tarnybinio pranešimo dėl (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. kovo 11 d. 23.13 val. patruliuodamas kartu su (duomenys neskelbtini) E. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas matė per langą, kaip kieme vairuotojas su pilkos spalvos automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė 4 automobilius ir pasišalino. Atvykę nurodytu adresu pastebėjo stipriai apgadintus keturis automobilius „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vėliau paaiškėjo, priklausiusį A. S., „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė I. Š., „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. S., „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J. M. Jie nurodė ant žemės gulėjusius valstybinius numerius automobilio, kuris apgadino visus automobilius. Patikrinus per „POLIS 2“ sistemą, buvo nustatyta, kad automobilis priklauso M. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Apie tai buvo pranešta OVS ir nuvykta nurodytu adresu, tačiau ten automobilio nebuvo. Namuose buvo M. tėvas, jis davė M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo bendrauta telefonu ir išsiaiškinta, kad iš jo nuomojasi automobilį M. J. Po to per radijo stotį išgirdo, kad V1727 (duomenys neskelbtini) surado minėtą automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo stipriai apgadintas, po eismo įvykio automobilio viduje nieko nebuvo. Jiems grįžus į įvykio vietą buvo forminamas eismo įvykis. Pildant eismo įvykį prie jų priėjo D. K., kuris paaiškino, kad jis matė, kaip minėtas „Toyota“ automobilis apgadino automobilius ir bandė šalintis, jis bandė jį pasivyti ir ištraukti iš automobilio, tačiau jam nepavyko ir tas automobilis nuvažiavo. Vairuotojui, pasak piliečio, buvo apie (duomenys neskelbtini) metai, juodų plaukų, plačios kaktos. Kaip vėliau paaiškėjo, šis įvykis yra siejamas su įvykiu (duomenys neskelbtini), kai buvo užpultas ir subadytas peiliu asmuo. Po išsiaiškinimo pavyko nustatyti, kad peiliu padūrė M. J., kuris pristatė maistą į namus, o du sulaikyti įtariamieji neatitinka to asmens, kuris važinėjo su svetimu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino kitas transporto priemones. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kamera, pakabinta ant stulpo, kuri filmuoja, kas šiukšlina neleistinoje vietoje, o, pasak liudininkų, tas asmuo su „Toyota“ ten važiavo ir taip pat kliudė stovėjusį automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Kia“ priklauso A. B. Surasti jos kontaktų nepavyko, todėl dėl apgadintos transporto priemonės jai buvo paliktas pranešimas ant priekinio automobilio stiklo po valytuvu. Automobilis buvo nufotografuotas, nuotraukos pridėtos prie eismo įvykio registro. Iš viso buvo apgadintos 5 transporto priemonės. Apgadintas automobilis „Toyota“, kuris pasišalino, buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21. Filmuota „Body“ 1739, „Body“ 1738 (1 t., b. l. 43–44).

28. Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. pakvitavimo matyti, kad M. J. grąžintas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101).

29. Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 2022 m. kovo 11 d. 21.55 val. V. B. nustatytas 1,57 promilės girtumas (2 t. b. l 97).

30. Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 2022 m. kovo 11 d. 22.09 val. E. R. nustatytas 2,00 promilių girtumas (2 t. b. l. 207).

31. Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1527132 nustatyta, kad alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. balandžio 19 d. (2 t., b. l. 96, 206).

32. Iš 2022 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 53,83 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, taip pat priteisti 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 153–156).

33. Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. M. J. prašymo matyti, jog M. J. prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08419-2022-1 ir prašo priteisti iš kaltinamųjų 380 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 194).

34. Prokuroras Rytis Ivanauskas 2022 m. kovo 24 d. nutarimu laikinai nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. apribojo E. R. nuosavybės teises į asmens kratos metu rastus ir paimtus pinigus, kurių bendra suma yra 185,47 Eur, visiškai uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti kratos metu rastomis ir paimtomis piniginėmis lėšomis (2 t., b. l. 170–172).

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas E. R. pratęstas šešiems mėnesiams nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. iki 2023 m. kovo 24 d. įskaitytinai, paliekant iki šiol galiojusias nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, turtui – 185,47 Eur (2 t., b. l. 178–179).

36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas E. R. pratęstas šešiems mėnesiams nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 24 d., paliekant iki šiol galiojusias nuosavybės teisės apribojimo sąlygas į jam priklausantį turtą – 185,47 Eur (3 t., b. l. 34–35).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

37. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

38. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika įvykdoma bendrininkų grupe, kai nustatoma, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.).

39. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamiesiems inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Plėšimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

40. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. R. ir V. B. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, veikiant bendrininkų grupe yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

41. Nors kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad neneigia sudavęs smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą, kaltinamasis E. R. teigė nieko neprisimenąs, nes įvykio metu buvęs neblaivus, tačiau kaltinamųjų E. R. ir V. B. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą neabejotinai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktu duomenų visetu. Pastebėtina, kad nukentėjusysis viso proceso tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklus ir parodė, kad 2022 m. kovo 11 d., vakare, apie 20.50 val., jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir pavežęs jam už (duomenys neskelbtini) paslaugas nesusimokėjusį ir pasišalinusį į namo laiptinę asmenį, įėjo į namo laiptinę pasižiūrėti, kur minėtas pavežtasis asmuo nuėjo. Būdamas laiptinėje iškart išgirdo triukšmą ir pamatė laiptais žemyn besileidžiančius du vyrus, kuriuos atpažino kaip V. B. ir E. R. (2022 m. rugsėjo 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, 1 t., b. l. 184–185, 186–187). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji teigė, kad jie nėra pažįstami, todėl nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo kaltinamuosius apkalbėti. Pastebėtina tai, kad nukentėjusysis į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams iškart apibūdino jį užpuolusių asmenų aprangą, šukuosenas, t. y. nurodė, kad jį užpuolė tamsiai sportiškai apsirengę vyrai, vienas jo paties, kitas – policijos pareigūno ūgio, vienas vyrų tamsiais, trumpai kirptais plaukais. Kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį M. J. padarė būtent V. B. ir E. R. patvirtina ir tokia nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad vieno iš jį užpuolusių asmenų rankos delnas buvo sužalotas, kraujavo. Pastebėtina, kad šią aplinkybę, t. y., kad E. R. buvo susižalojęs ranką, ji kraujavo, patvirtino ir tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaip liudytojas apklaustas E. E. S., kurio teigimu, E. R., kurį jis pažįsta, nes yra kaimynai, buvo pas jį užėjęs, jis suteikė E. R. pirmąją pagalbą – praplovė ir sutvarstė E. R. ranką, kuri buvo sužalota, kraujavo. Minėtas liudytojas taip pat atpažino kartu su E. R. atėjusį kitą vyrą – V. B., kurio į savo butą neįleido, nes jo anksčiau nepažinojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas E. E. S. neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamuosius, nes, minėta, E. R. jis pažinojo kaip kaimyną, kuriam suteikė pagalbą, o V. B. išvis nepažinojo. Todėl nėra pagrindo netikėti E. E. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kurie, minėta, patvirtina tam tikras nukentėjusiojo M. J. nurodytas aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis M. J. teigė, jog jo apiplėšimo vakarą, jau atvykus policijos pareigūnams ir atliekant procesinius veiksmus, toje pačioje laiptinėje, kurioje M. J. buvo sužalotas ir apiplėštas, iš kažkurio viršutinio aukšto nusileido nukentėjusiajam nepažįstamas vyras, kuris teigė, jog žino, kas užpuolė nukentėjusįjį, tai jo sūnus V. B. Anot nukentėjusiojo, minėtas vyras taip pat nurodė aplinkybę, kad prieš tai jo sūnus peiliu beldėsi į buto duris, jas trankė peiliu, ant durų liko žymės. Pastebėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. T. iš tiesų nurodė, jog 2022 m. kovo 11 d. vakare V. B. po namuose tarp jo ir jo tėvų V. T. ir T. B. kilusio konflikto buvo pasišalinęs iš namų, vėliau grįžęs vakare trankė duris su peiliu ar atsuktuvu, durys buvo apgadintos ir subadytos, liko skylės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama T. B. taip pat nurodė, kad tą dieną skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kvietė spec. tarnybas, paskambinusi pranešė, kad sūnus beldė į duris su peiliu. Ir, nors T. B. teigė, kad aplinkybę apie peilį ji nurodžiusi tik dėl to, kad greičiau atvažiuotų policija, tačiau tokia jos versija suprantama, nes, minėta, V. B. yra jos sūnus, kuriam ši teigė pretenzijų neturinti, tačiau teismas V. B. nurodytą aplinkybę, kad tariamai apie peilį ji nurodė tik dėl to, kad greičiau atvyktų policijos pareigūnai, vertina kaip siekį padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pastebėtina tai, kad policijos pareigūno E. R. 2022 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 35) be kita ko nurodyta aplinkybė, kad tiek V. T., tiek T. B. nurodė, kad T. B. sūnus (V. B.– aut. pastaba) turėjo peilį. Minėta, kad aplinkybę, jog vis dėl to kaltinamasis V. B. peilį turėjo, patvirtina ne tik nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, tačiau taip pat ir kaltinamojo V. B. tėvo ir motinos T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai. Be to, aplinkybę, kad kaltinamasis V. B. peilį turėjo, taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu liudytojo A. Š. duoti parodymai. Minėto liudytojo teigimu, jam su kolega atvykus į iškvietimą dėl asmens sužalojimo, laiptinėje prie jų priėjo V. B. mama su patėviu (su tėvu V. T. – aut. pastaba), kurie nurodė, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas, kad V. B. kažką padūrė. Pastebėtina, kad kaip liudytojas apklausiamas A. Š. nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jokių konfliktų su jais nėra turėjęs, todėl neturi pagrindo kaltinamuosius apkalbėti ar būti suinteresuotas jų nubaudimu. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamieji, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir (ar) nesiremti liudytojo A. Š. parodymais. Be to, kad prieš M. J. nusikalstamą veiką įvykdė būtent E. R. ir V. B. taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kaip liudytojai V. B. tėvų parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, taip pat 2022 m. spalio 16 d. – 2022 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 75–82), iš jų be kita ko matyti, kaip tiek V. T., tiek T. B. nurodo, kad nukentėjusįjį M. J. su peiliu užpuolė jų sūnus V. B., kuris tą vakarą buvo su dar vienu, jiems nepažįstamu vyru. Papildomai pastebėtina ir tai, kad nukentėjusiojo M. J. iškart po jo užpuolimo pateiktas užpuolikų apibūdinimas iš esmės atitiko ir T. B. nurodytą V. B. užpuolimo vakarą dėvėtą aprangą, su kuria jis vėliau ir buvo sulaikytas. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusysis M. J. 2022 m. kovo 11 d. vakarą buvo užpultas būtent kaltinamųjų V. B. ir E. R. (kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam), taip pat buvo sužalotas be kita ko panaudojus ir peilį. Tokią teismo išvadą patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo M. J. parodymai, kad jam buvo smogta peiliu, tačiau taip pat ir kaip liudytojo apklausto A. Š. parodymai, iš kurių matyti, jog jam su kolega atvykus į iškvietimą, pirmiausia laiptinėje pastebėjo kraujo žymes, vėliau matė, kad nukentėjusiajam M. J. kraujuoja iš sėdmens. Kad M. J. buvo sužalotas ir peiliu, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 17 d. specialisto išvada Nr. G 845/2022(01) (1 t., b. l. 148–149), iš kurios be kita ko matyti, jog M. J. nustatyta žaizda kairėje šlaunyje, kuri tikėtina yra durtinė-pjautinė. Žaizda kairėje šlaunyje padaryta pjaunančių-duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad peiliu. Be to, ši specialisto išvada taip pat paneigia ir kaltinamojo V. B. teiginį, kad jis tariamai nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į galvą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. J. sužalotas nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Tai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis buvo mušamas ir spardomas abiejų kaltinamųjų į įvairias kūno vietas. Nors, minėta, kaltinamasis V. B. teigia tik ranka vieną kartą smogęs nukentėjusiajam, kaltinamasis E. R. teigia dėl girtumo neatsimenąs įvykio, tačiau, kad nukentėjusįjį apiplėšė būtent šie asmenys, be jau išdėstytų motyvų, taip pat patvirtina ir šioje baudžiamojoje byloje surinkti biologiniai pėdsakai ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados (1 t., b. l. 117–122, 123, 133–135), iš kurių nustatyta, jog tiek ant kaltinamųjų V. B. ir E. R. rūbų ir batų rasta nukentėjusiojo M. J. kraujo ir kitų biologinių pėdsakų, tiek ant nukentėjusiojo M. J. rūbų, batų ir kitų daiktų (pvz., akinių) rasta kaltinamųjų biologinių pėdsakų. Tai tik patvirtina, kad abu kaltinamieji, smurtaudami prieš nukentėjusįjį, pastarąjį apiplėšė.

42. Pastebėtina, kad, nors nukentėjusiojo telefonas, pagrobtas nusikaltimo metu, vėliau buvo rastas pas liudytoju šioje baudžiamojoje byloje apklaustą R. Z., kuris teigė, jog minėtą telefoną rado šiukšlių konteineryje, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad telefonas iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas būtent jo apiplėšimo metu. Minėta, nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. O tai, kad telefonu kaltinamieji atsikratė, yra visai logiška. Kaltinamieji po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikyti ne iš karto, todėl, žinodami, kad yra ieškomi policijos pareigūnų, turėjo laiko nukentėjusiajam priklausančiu telefonu atsikratyti. Tačiau pastebėtina tai, jog atliekant kaltinamojo E. R. asmens kratą, pas jį rasti 185 Eur (2 t., b. l. 128–134). Minėto asmens krata atlikta praėjus ypač mažai laiko po nukentėjusiojo apiplėšimo. Pas kaltinamąjį rasta beveik tokia pati pinigų suma, kokia buvo pagrobta iš nukentėjusiojo. Nors kaltinamasis E. R. teigė, kad jis tariamai turėjo 200 Eur močiutės pensijos, tačiau, viena vertus, jis šios aplinkybės nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, kita vertus, kaltinamojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai paneigia šį faktą. Pastebėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. R. teigė, kad jis turėjo močiutės 200 Eur, iš kurių 20 Eur davė V. B. maistui nupirkti. Tokiu atveju lieka neaišku, kaip pas E. R., jam turint 200 Eur, iš kurių 20 Eur jis davė V. B., galėjo būti rasti 185 Eur. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad dalis pinigų – 170 Eur, rastų atliekant kaltinamojo E. R. asmens kratą, yra nusikalstamos veikos rezultatas (pagrobti iš nukentėjusiojo nusikalstamos veikos padarymo metu).

43. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo V. B. gynėjas teigė, kad, nors V. B. jau leisdamasis laiptais žemyn ir artėdamas link nukentėjusiojo rankoje laikė peilį, tačiau peilis nagrinėjamu atveju buvo panaudotas po M. J. apiplėšimo, todėl negalima vertinti, kad jis buvo naudojamas nusikalstamos veikos darymo metu. Kaltinamojo E. R. gynėja teigė, kad E. R. peilio neturėjo, su V. B. nesitarė dėl nukentėjusiojo apiplėšimo. Tačiau tokie gynėjų argumentai vertintini kritiškai.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kasacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ne kartą yra pažymėta, kad kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005, 2K-208-1073/2018).

45. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad peilį V. B. rankoje laikė ir akivaizdžiai nukentėjusiajam demonstravo dar besileisdamas laiptais žemyn ir artėdamas link nukentėjusiojo, todėl visiškai nepagrįsta kaltinamojo V. B. gynėjo versija, kad peilis nukentėjusiojo apiplėšimo metu nebuvo panaudotas, juo nukentėjusiajam buvo smogta tik po apiplėšimo. Minėta, kritiškai vertintina ir E. R. gynėjos pozicija, kad E. R. su V. B. nesitarė dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. J. padarymo. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 38 punkte, nusikalstama veika įvykdoma bendrininkų grupe, kai nustatoma, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020).

46. Nagrinėjamu atveju V. B. akivaizdžiai laikant rankoje peilį, E. R. negalėjo jo nematyti. Be to, E. R., prisijungęs prie V. B. šiam pirmam užpuolus nukentėjusįjį M. J., bendrininkavimo susitarimą išreiškė konkliudentiniais veiksmai, t. y. atlikdamas identiškus V. B. atliekamiems veiksmams veiksmus – suduodamas smūgius nukentėjusiajam M. J. E. R. suprato V. B. atliekamus veiksmus ir analogiškus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko pats. Be to, šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam peiliu smogė būtent E. R. Minėta, nors nukentėjusysis negalėjo įvardinti asmens, kuris jam dūrė peiliu, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad jam peiliu smogęs asmuo susipjaustė ranką. O iš šiame nuosprendyje jau išdėstytų motyvų neabejotinai nustatyta, kad ranką susižalojo būtent E. R. Akcentuotina ta aplinkybė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. R. nurodė, kad, nors neatsimena, kaip susižalojo ranką, tačiau „dėl plaštakos įpjovimo į gydytojus nesikreipė“ (2 t., b. l. 161–162). Taigi, ši aplinkybė tik patvirtina E. R. nusikalstamus veiksmus prieš M. J., pastarajam smogiant peiliu. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad prieš M. J. kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupe.

47. Tiek kaltinamajam V. B., tiek E. R. iškart po nusikalstamos veikos padarymo buvo nustatytas neblaivumas (2 t., b. l. 197, 207). Alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas kaltinamųjų blaivumas, buvo tinkamas naudoti (2 t., b. l. 96, 206).

48. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog E. R. ir V. B. 2022 m. kovo 11 d., apie 20.50 val., veikdami bendrininkų grupe, būdami neblaivūs (E. R. nustatytas 2 promilių, V. B. – 1,57 promilės girtumas), namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte, panaudodami peilį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. J., t. y. V. B., laikydamas peilį rankoje, alkūne sudavė M. J. į veidą, dėl to nukentėjusysis pargriuvo, V. B. su E. R. ant grindų gulinčiam M. J. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, ir E. R. peiliu dūrė į kairiąją šlaunį, padarydami nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir iš M. J. striukės kairės ir dešinės kišenių pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį bendros 430 Eur vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“ su dėklu ir SIM kortele, bendros 240 Eur vertės, raktus nuo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trijų raktų ryšulį su pakabuku nuo buto, 20 Eur vertės, 170 Eur grynųjų pinigų.

49. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamųjų E. R. ir V. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl E. R. skirtinos bausmės

50. Teismas, skirdamas bausmę E. R., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

51. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

52. Pirmiausia, teismas skirdamas bausmę kaltinamajam E. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – E. R. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

53. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam E. R. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis iki BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebuvo baustas (2 t., b. l. 187–188), anksčiau buvo 2 kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 183–186). Be to, teismas įvertina ir E. R. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis. Teismas nustatė E. R. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

54. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

55. Kaltinamasis E. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 11 d. 22.09 val. iki 2022 m. kovo 12 d. 20.22 val. (vieną dieną) (2 t., b. l. 123–124, 138–140). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. R. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

56. Valstybinis kaltintojas išreiškė poziciją, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. R. atlikus tik dalį jam paskirtos bausmės, todėl siūlė nustatyti 6 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti.

57. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

58. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodamas ir vertindamas buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismas gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.

59. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

60. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šio nuosprendžio 53 punkte išdėstytas kaltinamąjį E. R. charakterizuojančias aplinkybes (minėta, neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, dirbantis), atsižvelgus į tai, kad, nors teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo jis nepripažino, tačiau ir kategoriškai neneigė, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir dėl to nieko neatsimena, tačiau, jei vis dėl to nusikaltimą padarė, savo elgesį smerkia, atsiprašo nukentėjusiojo. Tokia kaltinamojo E. R. pozicija sudaro pagrindą išvadai, kad jo vertybinė sistema nėra iš esmės neteisinga, jis nėra linkęs nusikalsti, kritiškai vertina priešingą teisei visuomenės narių elgesį, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti E. R. BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad visgi nustatytos net dvi kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad E. R. anksčiau yra skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau teigiamų išvadų kaltinamasis nepadarė, todėl, akivaizdu, toks bausmės vykdymo būdas nebuvo pakankamas veiksnys, atgrasantis kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, teismo vertinimu, visiškai atidėjus kaltinamajam E. R. skirtos bausmės vykdymą nebūtų pasiekti bausmės tikslai, taip pat visos paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį. Todėl, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. R. iš dalies atidėjus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant nedelsiant atliktinos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios E. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant E. R. BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant, bet neapsiribojant ir alkoholį).

V. Dėl V. B. skirtinos bausmės

61. Teismas, skirdamas bausmę V. B., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Minėta, BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

62. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

63. Pirmiausia, teismas skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – V. B. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

64. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. B. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis iki BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 108–114), anksčiau buvo 5 kartus teistas (teistumas neišnykęs) (2 t., b. l. 100–105). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir V. B. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė V. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi prokurorei žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu V. B. teistumas pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

65. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

66. Kaltinamasis V. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 11 d. 21.40 val. iki 2022 m. kovo 12 d. 20.49 val. (vieną dieną) (2 t., b. l. 60–61, 63–65). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. B. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

VI. Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

67. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

68. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo gydymo iš kaltinamųjų priteisti padarytą 53,83 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 153–156). Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamųjų 380 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 194).

69. Atsižvelgus į tai, kad tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tiek nukentėjusiajam M. J. žala padaryta būtent kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, civiliniuose ieškiniuose nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinių pridėtais dokumentais, taip pat nustatytas šiuo nuosprendžiu, konstatuotina, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkinami. Iš kaltinamųjų E. R. ir V. B. solidariai priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 53,83 Eur, nukentėjusiajam M. J. 380 Eur dydžio turtinė žala.

70. Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti procesines palūkanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamųjų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

71. Prokuroras Rytis Ivanauskas 2022 m. kovo 24 d. nutarimu laikinai nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. apribojo E. R. nuosavybės teises į asmens kratos metu rastus ir paimtus pinigus, kurių bendra suma yra 185,47 Eur, visiškai uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti kratos metu rastomis ir paimtomis piniginėmis lėšomis (2 t., b. l. 170–172). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. kovo 24 d., paliekant iki šiol galiojusias nuosavybės teisės apribojimo sąlygas turtui – 185,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalis šių pinigų (170 Eur) pripažinta nusikalstamos veikos rezultatu, todėl 170 Eur, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuotina. Kitai daliai (15,47 Eur) nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo.

72. E. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 141–144), šios E. R. skirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki E. R. skirtos nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

73. V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 66–69), ši V. B. skirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės pagal šį nuosprendį vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

74. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėžė su kelnėmis, džemperiais, batais, striuke, tamponu, veido kauke, akiniais, seilių pavyzdžiu, saugoma Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas B serija BBB Nr. LS007078; Nr. LS007160) (1 t., b. l. 136–138), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

75. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 17 d. pažymą Nr. APD-2023-12771 su priedais (4 t., b. l. 12–15), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam E. R., ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. APD-2023-12934 su priedais (4 t., b. l. 17–22), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. B. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtų pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam E. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 566,67 Eur dydžio išlaidas, o už kaltinamajam V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 316,67 Eur dydžio išlaidas.

76. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 566,67 Eur – kaltinamojo E. R. gynėjo advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamojo E. R. Tačiau, įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis V. B. šiuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje, jam šiuo nuosprendžiu taip pat skirta reali laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, netenkintinas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. B. priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, E. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 11 d. 22.09 val. iki 2022 m. kovo 12 d. 20.22 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, E. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant 6 (šešių) mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. R. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių (įskaitant, bet neapsiribojant ir alkoholį) medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. R. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdytis bausmę – panaikinti.

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. B. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, V. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 11 d. 21.40 val. iki 2022 m. kovo 12 d. 20.49 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –palikti iki bausmės pagal šį nuosprendį vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo M. J. civilinius ieškinius tenkinti. Solidariai iš E. R. ir V. B. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 53,83 Eur (penkiasdešimt tris eurus 83 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 53,83 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 83 ct) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nukentėjusiajam M. J. – 380 (tris šimtus aštuoniasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) Eur, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrio kasoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, nuosavybės teisės apribojimą E. R. turtui – 15,47 Eur (penkiolikai eurų 47 ct), saugomiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrio kasoje, – palikti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl V. B. gynėjo dalyvavimo priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl E. R. gynėjo dalyvavimo tenkinti, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtas išlaidas – 566,67 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) – kaltinamojo E. R. gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti į valstybės biudžetą iš kaltinamojo E. R.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dėžę su kelnėmis, džemperiais, batais, striuke, tamponu, veido kauke, akiniais, seilių pavyzdžiu, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.